- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-09-06
- Bylos Nr.
- 1-2382-1015/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-55671-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- R. L.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Romualdo Betingio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje,
R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Šiaulių raj., Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. L. 2015 metų kovo mėnesį, tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, „Facebook“ paskyroje „R. L.“ patalpino skelbimą apie neva parduodamas sukneles ir 2015 metų kovo mėnesį, tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, A. L. susisiekus per „Facebook“ paskyrą dėl prekių įsigijimo, nurodė už perkamas prekes sutartą pinigų sumą - 550 eurų pervesti į L. Š. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ banke, po ko, A. L. 2015 m. kovo 29 d. pervedus sutartą pinigų sumą, prekių – suknelių nepristatė, gautų pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą – A. L. priklausantį 550 eurų vertės turtą.
Taip R. L. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.
Motyvuojamoji dalis
R. L. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, įrodyta rašytine bylos medžiaga.
Kaltinamoji R. L. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kuriais ji savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad internetinėje svetainėje Facebook turi profilį, kuriame jos vardas ir pavardė R. L.. Taip pasivadinusi šiaip ir jau seniai. Tokio žmogaus, kaip R. L. - nepažįsta. Svetimu vardu pasivadino šiaip, be jokio išankstinio tikslo. Internetinėje parduotuvėje www.aliaexpress dažnai perka įvairių rūbų ir avalynės, po ko facebook patalpina skelbimus apie parduodamus rūbus. Tokiu būdu įsigytus rūbus perparduoda šiek tiek brangiau ir taip užsidirba pragyvenimui. Įmonės ar verslo liudijimo nėra įgijusi. 2016 m. kovo mėnesį patalpino skelbimą apie parduodamas sukneles. Realiai tų suknelių įsigijusi nebuvo, jas tik ketino užsakyti. Tada jai į facebook parašė mergina A. L., kuri norėjo įsigyti rankinę ir suknelę už 550 eurų. Jos sutarė, kad A. L. jai perves 550 eurų, po ko ji užsakys prekes ir jas atsiųs jos nurodytu adresu. Tuo metu kita mergina L. Š. iš jos buvo užsisakiusi prekių, kurių jai buvo dar nespėjusi nupirkti ir nusiųsti. A. Š. jai į banko sąskaitą buvo pervedusi apie 500 eurų, tikslios sumos nepamena. Kadangi A. Š. nebuvo gavusi prekių, todėl pastaroji jos primygtinai reikalavo grąžinti pinigus. Kadangi tuo metu neturėjo pakankamai pinigų grąžinti A. Š., ji A. L. nurodė 550 eurų už jos norimus rūbelius pervesti A. Š., o A. Š. paaiškino, kad kai ji gaus rūbus, jai atgal perves pinigus. A. Š. ji rūbus užsakė ir išsiuntė, todėl ji jai atgal pervedė A. L. pervestus 550 eurų. A. L. ji prekių neužsakė, kodėl, paaiškinti negali. Ji jai rašė ir prašė grąžinti pinigus, tačiau jai rūbų neužsakė, pinigų negrąžino. Dėl to, kad iš A. L. apgaule įgijo 550 eurų kalta prisipažįsta visiškai, dėl to labai gailisi. Nori grąžinti 550 eurų, tačiau nežino jos banko sąskaitos. Sužinojusi banko sąskaitą iškart pinigus grąžintų. Apklausta antrą kartą taip pat parodė, kad tvirtina savo parodymus, duotus pirminės apklausos metu, juos gerai prisimena, šiai dienai nieko naujo apie nusikalstamos veikos aplinkybes papasakoti neturi. Taip pat parodė, kad nukentėjusiajai A. L. atlygino 550 eurų turtinę žalą, pinigus pervesdama į nukentėjusios banko sąskaitą, todėl nukentėjusioji jai jokių pretenzijų neturi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 87-88, 96).
Nukentėjusioji A. L. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kad neprisimena, kada užsisakė prekes iš Facebook, bet liko jos susirašinėjimas su pardavėja R. L., todėl ten yra likusi data ir visas jų bendravimas dėl prekių. Tai įvyko kažkur prieš 2015 m. kovo 29 d., kai ji parašė žinutę Facebook merginai R. L. ir kai ji atrašė, kiek kainuoja prekės. Ji tada užsakė ir pervedusi pinigus, laukė prekių, tačiau jų negavo. Nori pasakyti, kad pinigus nurodė pervesti ne R. L., tačiau kitos merginos vardu, t.y. L. Š.. Nesulaukusi prekių, ji rašė žinutes Facebook, per Facebook skambino R. L., bet ji niekada neatsiliepė. Už prekes sumokėjo 550 eurų, tačiau prekių negavo, o žinutėmis rašė, kad vėluoja prekės, paskui, kad negavo, o paskutinis paaiškinimas, kai pasakė, kad kreipsis į policiją - grąžins pinigus, bet jų taip ir nepervedė. O paskui net atsisakė kažką paaiškinti (b. l. 12-13).
Liudytoja S. Š. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kad ji jau 6 metus gyvena Vokietijoje. Į Lietuvą atvyko 2016 m. balandžio 26 d.. Apie tai, kad į jos dukros sąskaitą buvo pervesti pinigai iš jai nepažįstamos merginos, paaiškino, kad jos dukra per Facebook paskyrą „Gražūs rūbai ir aksesuarai“ buvo užsisakiusi prekių - suknelių. Už užsisakytas prekes pervedė pinigus, tačiau kam konkrečiai, jai dukra neaiškino, kadangi sąskaitos savininko duomenų neįsidėmėjo. Pinigai buvo pervesti, kaip dukra aiškino, į R. L. sąskaitą. Vėliau dukra jai aiškino, kad prekių negavo. Kai į jos dukros sąskaitą buvo pervesta pinigų suma, dukra, kaip jai paaiškino, pagalvojo, kad minėtą pinigų sumą skolą grąžino Facebook paskyros „Gražūs rūbai ir aksesuarai“ administratorė. Apie tai, kad minėta pinigų suma buvo pervesta iš visiškai nepažįstamos merginos, jos dukra nežinojo. Facebook paskyros „Gražūs rūbai ir aksesuarai“ administratorės ji ir jos dukra nėra matę gyvai, telefonu taip pat nėra bendravę. Pažymėjo, kad nuo minėtos Facebook paskyros administratorės yra nukentėjusi ne viena moteris dėl užsisakytų, o vėliau negautų prekių (b. l. 38).
L. Š. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kad ji 2014 m., tikslios datos nepamena, būdama Vokietijoje prisijungė prie savo Facebook paskyros „L. L.“. Ji dažnai prisijungia prie Facebook, perka įvairius drabužius, daiktus iš skirtingų Facebook pardavėjų. Ji prisijungė prie paskyros „Gražūs rūbai ir aksesuarai“ ir ten pamatė tris sukneles, kurias nusprendė nusipirkti. Visos suknelės bendrai kainavo 1900 Lt (550 eurų). Visų kainų suknelių atskirai nenurodys, bet žino, kad viena suknelė kainavo 160 eurų. Ji galvoja, kad būtent iš šios pardavėjos buvo pirmas kartas, kada ji padarė jai pavedimą „Už prekes“, kurias ji siūlė parduoti. Ji su pardavėja bendravo per Facebook Messengerį. Pardavėja nurodė susirašinėjimo metu pervesti pinigus į jos banko sąskaitą, atidarytą R. L. vardu. Sąskaitos, į kurią pervedė pinigus, numerį nurodys vėliau. Pardavėja pasakė, kad ji turi jai pervesti pinigus ir tik po to ji gali užsakyti prekes ir atsiųsti jai. Pardavėja sakė, kad prekės atkeliaus po mėnesio. Ji jai pervedė į nurodytą sąskaitą iš pradžių 1100 Lt ir 800 Lt, bendrai 1900 Lt (550 eurų). Nepamena, kodėl pervedė pinigus per du kartus. Po mėnesio ji gavo siuntą iš Lietuvos, kurioje buvo viena iš tų užsakytų suknelių, kurios kaina 160 eurų. Kitų 2 suknelių ji taip ir nesulaukė. Laukė, kol jai likusias suknelės atsiųs apie 6 mėnesius. Ji daug kartų per Facebook Messengerį rašė „Gražūs rūbai ir aksesuarai“ pardavėjai, kur jos suknelės, o ji pastoviai meluodavo, kad ji serga, kad negavo prekių, kad grąžins pinigus, nors pinigų nepervesdavo. Taip ji su „Gražūs rūbai ir aksesuarai“ pardavėja susirašinėjo apie 6 mėn., kol iš A. L. gavo 550 eurų pavedimą „už prekes“ į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną „Gražūs rūbai ir aksesuarai“ pardavėja jai parašė per Messengerį, kad pinigus pervedė. Jokio įtarimo jai nesukėlė, kad pinigus jai pervedė kitas žmogus, nes atitiko suma, ir be to pardavėja parašė, kad jai pervedė pinigus, taip pat nesukėlė įtarimo pavedimo paskirtis „Už prekes“, nes pardavėja jai buvo skolinga pinigų už sukneles, kurių ji negavo. Po kelių dienų „Gražūs rūbai ir aksesuarai“ pardavėja parašė jai į Messengerį, kad ji grąžintų 160 eurų už jau gautą vieną iš suknelių, nes ji jai padarė pavedimą „už prekes“ į jos sąskaitą 550 eurų iš A. L. sąskaitos. Ji neklausė, kodėl pinigus ji pervedė ne iš savo sąskaitos, iš kurios ji pervedė jai pinigus, o iš kito asmens banko sąskaitos. Ji pardavėjai grąžino 160 eurų. Ji neturi išsaugojusi susirašinėjimų su „Gražūs rūbai ir aksesuarai“ pardavėja. Ta pati pardavėja yra sukūrusi dar kitą Facebook paskyrą vardu R. L.. Apie tai ji sužinojo iš vienos merginos, kuri taip pat pirko prekes iš „Gražūs rūbai ir aksesuarai“ pardavėjos ir paviešino tai Facebook. Taip pat „Gražūs rūbai ir aksesuarai“ pardavėja apgavo jos mamą, kuri tuo pačiu laiku kaip ir ji užsakė sukneles, tačiau ji negavo nei prekių, nei pinigų. Jos mama kreipėsi į policiją ir tada jos mamai „Gražūs rūbai ir aksesuarai“ pardavėja grąžino pinigus. Mama irgi darė pavedimą į R. L. vardu atidarytą sąskaitą. „Gražūs rūbai ir aksesuarai“ pardavėja tik vieną kartą pervedė jai pinigus į sąskaitą ir tai buvo 550 eurų (b. l. 44).
2015 m. spalio 7 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusioji A. L. pateikė išrašo iš elektroninės bankininkystės kopiją, iš kurio matyti, kad 2015 m. kovo 29 d. nukentėjusioji pervedė 550 eurų į L. Š. sąskaitą AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-20). 2015 m. gruodžio 7 d. nutarimu susipažinti su dokumentais (informacija), kurio pagrindu buvo susipažinta su L. Š. AB „Swedbank“ banke turimos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) informacija, ir nustatyta, kad 2015 m. kovo 29 d. A. L. perveda 550 eurų už prekes (b. l. 25-29).
2016 m. birželio 30 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas įtariamosios L. Š. atžvilgiu buvo nutrauktas (b. l. 71-72).
Nukentėjusiosios A. L. 2016 m. liepos 5 d. pareiškime ir sąskaitos išraše matyti, kad R. L. visiškai atlygino padarytą žalą nukentėjusiajai (b.l. 132, 133).
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Apgaulė sukčiavimo atveju yra esminis šios nusikalstamos veikos požymis, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Sukčiavimas padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia. Taigi nusikalstamą veiką kvalifikuojant kaip sukčiavimą, padaromą tiesiogine tyčia, turi būti neabejotinai ir neginčytinai įrodyta, kad kaltininkas suvokė, jog apgaudinėja turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, meluodamas jiems, falsifikuodamas, pateikdamas suklastotus dokumentus, pranešdamas neteisingus duomenis, nutylėdamas bei iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus, numatė, kad taip veikdamas suklaidins turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir norėjo apgaulės būdu įgyti svetimą turtą ar teisę į jį.
Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad R. L., turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, „Facebook“ paskyroje „R. L.“ patalpino skelbimą apie neva parduodamas sukneles ir A. L. susisiekus per „Facebook“ paskyrą dėl prekių įsigijimo, nurodė už perkamas prekes sutartą pinigų sumą - 550 eurų pervesti į L. Š. sąskaitą. A. L. pervedus sutartą pinigų sumą, kaltinamoji prekių nepristatė ir gautų pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą – A. L. priklausantį 550 eurų vertės turtą. Todėl pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes R. L. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. L. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda bei jos dydžiu (b. l. 134-136).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas nuosavybei), į nustatytas kaltinamosios atsakomybę lengvinančias aplinkybes – ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai), į tai, kad R. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją R. L. - anksčiau neteista (b.l. 126), bausta administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (b.l. 127-128), nedirba, byloje nėra duomenų apie tai, kad R. L. gydytųsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ar VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų apie tai, kad ji būtų įrašyta į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą.
Atsižvelgdamas į šias nusikalstamas veikas ir kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 15 MGL dydžio bauda, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (neteista, nedirba, atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas) šiuo konkrečiu atveju yra proporcinga padarytam nusikaltimui.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Teismas, atsižvelgęs į paskirtos baudos dydį bei į tai, kad kaltinamoji nedirba, sprendžia esant tikslinga R. L. nustatyti ilgesnį nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatytą baudos sumokėjimo terminą, tai yra keturis mėnesius.
Kaltinamajai R. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
R. L. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 15 MGL, t.y. 564,90 eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 10 MGL, t.y. 376,60 eurų (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų ir 60 centų) baudą.
Nustatyti keturių mėnesių skirtos baudos sumokėjimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajai R. L. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda mokama į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.
2. Nesutikdama su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.