Kauno apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, 9 klasių išsilavinimo, Vilniaus vaikų socializacijos centro 10B klasės moksleivė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), šiuo metu laikinai gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji G. J. 2013 m. spalio 22 d., apie 04.00 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį – diržu ne mažiau, kaip vienuolika kartų sudavė nukentėjusiajai savo motinai R. T., kuri tuo metu buvo nėščia, į įvairias kūno vietas, vieną kartą spyrė jai koja, tampė už plaukų, šiais veiksmais sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Be to, ji 2013 m. spalio 22 d., apie 04.05 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį – diržu ne mažiau, kaip keturis kartus, sudavė smūgius nukentėjusiajai mažametei savo seseriai A. J., gimusiai 2000 m. spalio 6 d., į įvairias kūno vietas, tampė ją už plaukų, šiais veiksmais sukeldama mažametei nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamoji G. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad ji 2013 m. spalio 22 d. sugrįžo namo naktį, apie 04.00 val. ryto. Kur ji buvo nurodyti atsisako, nurodė, kad tą dieną buvo parūkiusi „žolės“, kurios ir anksčiau parūkydavo. Jai sugrįžus mama R. T. klausė, kuri ji buvo, pasakė, kad jos visi ieško. Ji atsakė, kad jei kažkas negerai, ji gali išeiti. Ji norėjo išeiti iš namų, tačiau jos mama R. T. griebė ją už rankos ir nenorėjo išleisti. Ji mėgino ištrūkti iš mamos rankų, tada atbėgo jos sesė A. J. ir padėjo mamai ją laikyti. Ji mėgino ištrūkti, stumdė mamą ir sesę, griebė diržą ir juo gynėsi, diržu mušė jas abi į įvairias kūno vietas, vieną kartą spyrė mamai, stūmė mamą nuo savęs, norėjo iš jų ištrūkti, smaugė sesę, kad ši ją paleistų. Žinojo, kad tuo metu jos mama buvo nėščia. Nurodė, kad tuo metu jos ir mamos bei sesės santykiai buvo blogi, šiuo metu santykiai labai geri, „žolės“ ji nevartoja, sesers ir mamos ji atsiprašė, jos jai atleido. Nurodė, kad ji nuoširdžiai gailisi padariusi nusikaltimą

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė visiškai įrodoma įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji mažametė A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. spalio 22 d., apie 04.00 val., namo grįžo jos sesuo G. J.. Ji išgirdo, kad jų mama R. T. verkia ir kad namuose didelis triukšmas nuo įvairių trankymusi, ji pati tuo metu buvo kitame kambaryje, gulėjo lovoje. Išgirdusi triukšmą, ji nuėjo pažiūrėti, kas vyksta. Nuėjusi pamatė, kad jos sesuo G. J. smurtauja prieš jų mamą R. T., sudavė smūgius rankomis ir bando išeiti iš namų, o mama ją bando sulaikyti. Tada jų mama R. T. pradėjo skambinti policijai, o G. J., paėmusi odinį diržą, pradėjo juo mušti ją, t.y. A. J., sudavė kelis smūgius diržu, po to tampė už plaukų, sudavė smūgius rankomis ir kojomis, taip sukeldama jai fizinį skausmą. Sesuo G. J. nenusiramino tol, kol neatvažiavo policijos pareigūnai. Parodė, kad G. J. nuolat pabėga iš namų, neklauso mamos ir smurtauja prieš ją, grasina susidoroti su ja ir su jų mama.

Nukentėjusioji ir nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą R. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos dukra G. J. 2013 m. spalio 22 d. sugrįžo į namus apie 04.00 val. ryto, apie tai, kad jos dukra negrįžta, ji jau buvo pranešusi policijai. Dukrai įėjus į namus, ji paklausė, kur pastaroji buvo, o ši iškart pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais, pareiškė, kad vėl tuoj išeis. Tuomet ji bandė dukterį sulaikyti ir su ja pasikalbėti, nuraminti, tačiau duktė nenusiramino. Tada ji užrakino buto duris, dukra dėl to dar labiau supyko ir pradėjo smurtauti. Nuo triukšmo pabudo kita jos dukra A. J.. Tuomet G. J. paėmė prieškambaryje buvusį odinį diržą ir pradėjo jas abi mušti. Ji dėl to skambino policijai, o tuo metu G. smurtavo prieš A., mušė ją rankomis, tampė už plaukų, spyrė į pilvą, taip sukeldama jai fizinį skausmą. Po to, G. J. spyrė jai, tampė ją už plaukų, taip sukeldama fizinį skausmą, grumtynės vyko tol, kol atvyko policija. Kai G. J. norėjo pabėgti, ji ją laikė įsikibusi, kad nepabėgtų. G. J. atrodė apsvaigusi, smirdėjo iš burnos (b.l. 10, 13).

2013 10 22 protokolas pareiškimas patvirtina, kad R. T. kreipėsi į policiją ir pranešė apie jos dukters G. J. pavartotą smurtą (b.l. 2).

2013 10 22 Tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto patvirtina, kad R. T. parodė, kas jos dukra G. J. smurtavo prieš ją, tampė ją už plaukų, rovė plaukus, spyrė jai (b.l. 3 – 9).

2013 09 11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2785/13(02) konstatuota, kad R. T. padarytos poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai rankose, kojose, kairiajame sėdmenyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis vienuolikos ar daugiau smūgių pasėkoje. Pavojaus nukentėjusiosios gyvybei nebuvo, sužalojimai nebūdingi tyčiniam savęs žalojimuisi, nėra duomenų apie padarytų sužalojimų pakenkimą nėštumui. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ( b.l. 19).

2013 09 11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje G.2784/13(02) konstatuota, kad mažametei A. J. padarytos poodinės kraujosruvos sprande, kakle. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu bukabriauniu daiktu, galimai pirštų nagais, keturių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 28).

2014 02 07 susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga nukentėjusioji ir mažametės A. J. atstovė pagal įstatymą R. T. pareiškė norą ikiteisminį tyrimą jos dukters G. J. atžvilgiu nutraukti, kadangi su dukra G. J. susitaikė (b.l. 143).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas prieš artimą giminaitį ar šeimos narį sukėlė jam fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas prieš mažametį ar kankindamas nukentėjusį asmenį, sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu – kaltinamosios G. J. visišku prisipažinimu bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka – nukentėjusiosios ir mažametės nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą R. T., mažametės nukentėjusiosios A. J. parodymais, nustatyta, kad kaltinamoji G. J. 2013 m. spalio mėn. 22 d., apie 04.00 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį – diržu ne mažiau, kaip vienuolika kartų sudavė nukentėjusiajai savo motinai R. T., kuri tuo metu buvo nėščia, į įvairias kūno vietas, vieną kartą spyrė jai koja, tampė už plaukų, šiais veiksmais sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą, bei smurtavo prieš savo šeimos narį – diržu ne mažiau, kaip keturis kartus, sudavė smūgius nukentėjusiajai mažametei savo seseriai A. J., gimusiai 2000 m. spalio 6 d. į įvairias kūno vietas, tampė ją už plaukų, šiais veiksmais sukeldama mažametei nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamosios kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jos veika atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies požymius.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai ir išvados.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo nustatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji G. J. nusikalto padarė pirmą kartą, ji padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamas veikas, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ji nukentėjusiųjų atsiprašė, pastarosios jai atleido ir prašo kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamąją bylą nutraukti, todėl yra pagrindas manyti, kad nepilnametė kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų.

Esant išvardintoms aplinkybėms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 str. ir 80 str. nuostatomis, nustatančiomis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, teismas daro išvadą, kad, siekiant užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų kaltinamojo amžių ir socialinę brandą, nepilnametė kaltinamoji nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas (BK 93 str. 1 d.). Atleidus nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam skirtinos BK 82 str. numatytos auklėjamojo poveikio priemonės.

Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant kaltinamąją nesilankyti savo motinos R. T. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir nebeieškoti ryšių su savo motina R. T. ir mažamete seserimi A. J. – panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str. 5 d., teismas

nusprendė:

G. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 3 dalį, kaltinamajai pripažinus savo kaltę bei nuoširdžiai gailintis padarius nusikalstamą veiką ir esant pagrindui manyti, kad nepilnametė laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, baudžiamąją bylą nutraukti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 83 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirti kaltinamajai auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą.

Kaltinamajai paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant kaltinamąją nesilankyti savo motinos R. T. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir nebeieškoti ryšių su savo motina R. T. ir mažamete seserimi A. J. – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Baudžiamąją bylą Nr. N1 – 1030 - 720/2014 nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.