Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2013-05-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-64-300/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-05-02
Bylos Nr.
1-64-300/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vidmantas Mylė
Nukentėjusysis
D. M.
Kaltinamasis
A. S.
Advokatai
Mindaugas Repšas
Kopija
Baudžiamoji byla Nr. 1-64-300/2013
TeisminionagrinėjimoNr.1-40-1-007-2011-7
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1..14.4.2;
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 2 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė,sekretoriaujant Vilmai Armalytei,nukentėjusiajam D. M.,dalyvaujant prokurorei Violetai Bartušienei,advokatams Mindaugui Repšui, Eligijui Karbauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

A. S., a. k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., baltarusis, vedęs, išsilavinimas vidurinis, dirba UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju-ekspeditoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 181 str. 3 d.,

I. L., a. k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., baltarusis, vedęs, turintis specialų vidurinį išsilavinimą, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 181 str. 3 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. ir I. L., veikdami bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, panaudodami psichinę prievartą, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotiną (duomenys neskelbtini) įmonės „M.“ teisę, atvirai vertė D. M. (duomenys neskelbtini) įmonei „M.“ grąžinti skolą o būtent: 2010 m. liepos 20 d. 13.12 val., 2010 m. rugpjūčio 16 d. 12.39 val. A. S. ir I. L., veikdami kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, siekiant reikalauti iš nukentėjusiojo D. M. 150 000 litų skolos grąžinimą (duomenys neskelbtini) įmonės „M.“, A. S. mobiliojo ryšio telefonu numerio (duomenys neskelbtini) skambino nukentėjusiajam D. M. į jo naudojamą mobiliojo ryšio telefono numerį ir melagingai prisistatė (duomenys neskelbtini) įmonės „M.“ atstovu, ir, neturėdamas teisėto pagrindo, reikalavo perduoti 150 000 litų, įvardindamas tai kaip skolos (duomenys neskelbtini) įmonei „M.“ grąžinimą. Po to, 2010-08-24 susisiekęs telefonu su D. M., nurodė, kad atvyksta pasikalbėti dėl skolos (duomenys neskelbtini) įmonei „M.“, ir 2010 m. rugpjūčio 24 d., apie 16.00 val., veikdamas kartu su I. L. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu I. L., atvyko į UAB „L.“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ten, neturėdami teisėto pagrindo, (duomenys neskelbtini) įmonei „M.“ naudai, atvirai, panaudodami psichinę prievartą, grasindami fiziškai susidoroti, tai yra užuominomis leisdami suprasti, kad netenkinus jų reikalavimo, prieš nukentėjusįjį bus atliekami neteisėti veiksmai, vertė D. M. perduoti 150 000 Lt ir nustatė vieno mėnesio terminą reikalavimui įvykdyti. Po to, D. M. neįvykdžius jų reikalavimo, A. S. kartu su I. L. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neturėdami teisėto pagrindo, toliau tęsė savo nusikalstamus veiksmus ir panaudojant prieš D. M. psichinę prievartą, t. y. 2010 m. rugpjūčio 25 d. 10.01 val., 2010 m. rugsėjo 2 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, A. S. mobiliojo ryšio telefonu paskambinus D. M. dėl reikalaujamų 150 000 litų, o 2010 m. gruodžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną ir valandą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini) D. M. ir priminus, kad baigiasi metai, reikia grąžinti skolas, ir jo vyrai šiomis dienomis atvažiuos pas D. M., 2011-01-05 ant D. M. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kiemo tvoros ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pakabinus gedulo vainiką su juostelėmis, kuriose buvo užrašytas grasinantis užrašas rusų rašmenimis: „D.-tu labai anksti išėjai, draugai iš (duomenys neskelbtini)“, ir 2011 m. sausio 12 d. 14.30 val. telefono numeriu (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui atsiuntus D. M. į jo naudojamą telefono numerį žinutę rusiškais rašmenimis: „draugeli, tikiuosi, kad tau patiko mūsų gėlės, greičiau spręsk problemą! Skola ne žaizda – neužgis, tai paskutinis įspėjimas“ ir taip A. S. kartu su I. L. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neturėdami teisėto pagrindo ir panaudodami psichinę prievartą, vertė D. M. grąžinti (duomenys neskelbtini) įmonei „M.“ 150 000 Lt ginčijamą skolą.

Apklaustas kaip kaltinamasis A. S. kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad 2010 metais būdamas (duomenys neskelbtini) bendravo su „M.“ atstovais, jie paprašė jo sužinoti apie bendrovės „L.“ darbuotoją D., ir pasakė, kad jis yra skolingas jų įmonei. Su draugu I. L. važiuodami į (duomenys neskelbtini) prisiminė buvusį pokalbį ir nuvažiavo į „L.“ įmonę, ten susitiko su D. M.. Pokalbio metu D. M. patvirtino, kad įmonė skolinga (duomenys neskelbtini) kompanijai „M.“ ir pažadėjo grąžinti skolą minėtai kompanijai. Apie skolą kalbėjęs tik jis, sakė, kad pervestų skolą kompanijai, sau nieko neprašė. Ikiteisminio tyrimo metu to nesakė, nes buvo išsigandęs dėl sulaikymo. I. L. tik prašęs nuvežti pažiūrėti bendrovės, pokalbyje su D. M. I. L. nedalyvavo. D. M. negrasino, vainiko ant D. M. tvoros nekabino ir nežino, kas taip padarė.

Apklaustas kaip kaltinamasis I. L. kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad asmeniniais reikalais važiavo į (duomenys neskelbtini) į kartu su A. S., įis paprašė užsukti į (duomenys neskelbtini). Ką A. S. pasakojo apie tą įmonę, nesidomėjo. (duomenys neskelbtini) įmonėje pokalbio metu negirdėjo pakelto A. S. balso, jis nieko nereikalavo.

Nukentėjusysis D. M. parodė, kad 2010 m. vasarą į UAB „L.“ atvyko trys asmenys: A. S., I. L. ir dar vienas pilietis. A. S. pasakė, kad reikia grąžinti skolą (duomenys neskelbtini) įmonei „M.“. Jis kaltinamiesiems pripažino, kad UAB „L.“ yra skolinga 150 000 Lt (duomenys neskelbtini) įmonei „M.“, tačiau pasakė, jog išsiaiškins, ir po to skambino į (duomenys neskelbtini) įmonę, o jam atsakė, jog tarpininkų kompanija nesiuntė. Dar prieš atvykstant kaltinamiesiems atvažiavusi mergina iš (duomenys neskelbtini), prisistačiusi advokate, pranešė, jog spręs įmonių klausimus, tačiau atvažiavusi du kartus, daugiau nesirodė. Kaltinamieji jam davė suprasti, kad skolos negražinimo atveju gali visaip atsitikti, ir, nors tuo metu didelio susirūpinimo vizitas nesukėlė, tačiau vėlesni skambučiai ir vainiko pakabinimas rimtai išgąsdino.

Liudytojas A. A. parodė, kad apie įmonės skolą sužinojo atvykus kaltinamiesiems. Jie fizinės jėgos nedemonstravo, grasinimų negirdėjo ir su D. M. kalbėjo apie skolos gražinimą. Jų neišsigando, davė savo telefono numerį, tačiau pasakė, jog be kompanijos įgaliojimo negali būti nė kalbos apie skolos gražinimą. D. M. sakė, jog skola yra, tačiau dėl jos susiderins. Su D. M. yra draugai, apie grasinimus jam nieko nesakė. Jam D. M. parodė gedulingą juostelę nuo vainiko, todėl jis patarė D. M. kreiptis į policiją.

Iš 2011-01-19 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad D. M. atpažino A. S. ir I. L. kaip asmenis, atvykusius pas jį bei prisistačiusius „M.“ atstovais ir reikalavusiais grąžinti 150 000 litų, nesumokėtus įmonei „M.“ dėl nekokybiškos produkcijos (1 t., 94–97 b. l.).

Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad 2011-01-12 nukentėjusysis D. M. savanoriškai pateikė vainiko, kuris buvo pakabintas ant tvoros prie jo gyvenamosios vietos, nuotrauką, taip pat gedulingą juostą su rusiškais užrašais ir pirkimų iš įmonės „M.“ dokumentus (1 t., 122,123–136 b. l.).

Iš 2011-01-20 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta nukentėjusiojo pateikta gedulinga juosta. Nustatyta, kad gedulinga juosta susideda iš dviejų dalių ir ant vienos jų rankraščiu spausdintinėmis rusiškomis raidėmis juodos spalvos markeriu užrašyta „Д. – ТЫ СЛИШКОМ РАНО УШЕЛ...”, o ant kitos juostos dalies taip pat užrašyta „ДРУЗЬЯ ИЗ М.” (1 t.,.137, 138–139 b. l.).

Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2011-06-20 specialisto išvadoje Nr. 11Š-62 (11) nurodyta, kad rankraštinį užrašą ant gedulingos juostos užrašė ne I. L. ar A. S., o kitas asmuo (1 t., 145, 146–148 b. l.).

Iš 2011-02-09 kratos protokolo matyti, kad kratos, atliktos I. L. gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), metu buvo rasti ir paimti mobiliojo ryšio telefonai, SIM kortelės, mobiliojo ryšio telefonų pakuotės. Tarp daiktų buvo rasta ir paimta mobiliojo ryšio telefono „Nokia 1208“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), įpakavimo dėžutė (3 t., 29–31 b. l.).

Iš 2011-03-02 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti iš I. L. 2011-02-09 kratos metu jo gyvenamojoje vietoje paimti daiktai. Apžiūros metu nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefone „Nokia N95“, IMEI (duomenys neskelbtini), ir „Velcome gsm“ SIM kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini), adresų knygutėje išsaugotas adresatas rusiškais rašmenimis „M.“ - (duomenys neskelbtini). Mobiliojo ryšio telefono „Nokia 1208“ įpakavimo dėžutė tuščia, ant jos užrašyta IMEI numeris (duomenys neskelbtini) (3 t., 32, 33–38 b. l.).

Iš 2011-02-10 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad Šiaulių apskrities VPK VTB Areštinės specialistas pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Nokia“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t.,. 39 b. l.).

Iš 2011-03-03 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Nokia“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefono „Nokia 2730c-1“, IMEI (duomenys neskelbtini), adresų knygutėje yra išsaugotas adresatas „a.“ (rusiškais rašmenimis), o adresato telefono numeris – (duomenys neskelbtini) (3 t., 40, 41–45 b. l.).

2011-04-28 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole nurodyta, kad nuo 2011-01-12 iki 2011-04-12 buvo kontroliuojamas mobiliojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini). Atliekant kontrolę buvo gauta tyrimui reikšmingos informacijos, kuri pridedama prie protokolo suvestinėje. Suvestinėje užfiksuoti pokalbiai tarp abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad kalba du vyrai, ir jie vienas kitą pažįsta (2 t., 170, 171–175 b. l.).

Šiaulių apskrities VPK ONTB 4-ojo skyriaus tyrėjos N. G. 2012-02-28 tarnybiniame pranešime dėl telefonų abonentų ir operatorių bokštelių išklotinių, mobiliojo ryšio telefonų, telefonų numerių analizės baudžiamojoje byloje siekiant nustatyti, kas naudojasi mobiliojo ryšio telefonu numeriu (duomenys neskelbtini) ir kas galėjo skambinti D. M., buvo atlikta numerio IMEI IMSI kontrolė ir nustatyta, kad šio telefono numerio naudotojas yra išankstinio papildymo sistemos klientas, telefono numeriu naudojasi nuo 2010-06-04 iki 2010-12-22. Telefono numeris (duomenys neskelbtini) buvo naudotas mobiliojo ryšio telefono aparate, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo paimtos telefono numerio (duomenys neskelbtini) telefoninių pokalbių išklotinės. Nagrinėjant telefoninių pokalbių išklotines paaiškėjo, kad iš šio numerio pareiškėjui D. M. buvo skambinta: 2010-07-20 šešis kartus, vieną kartą pareiškėjas atskambino; 2010-07-21 pareiškėjui skambinta vieną kartą, pareiškėjas atskambino; 2010-07-22 pareiškėjui skambinta du kartus; 2010-07-26 pareiškėjui skambinta vieną kartą; 2010-08-16 pareiškėjui skambinta du kartus; 2010-08-24 pareiškėjui skambinta 5 kartus, pareiškėjas vieną kartą atskambino; 2010-08-25 pareiškėjui skambinta vieną kartą; 2010-09-02 pareiškėjui skambinta penkis kartus. Pagal užfiksuotas operatoriaus celes matosi, kad, kai buvo skambinta pareiškėjui, abonento, besinaudojančio telefono numeriu (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonas buvo prisijungęs: 2010-07-20 (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); 2010-07-21 abonentas buvo (duomenys neskelbtini); 2010-07-22 – (duomenys neskelbtini); 2010-07-26 – (duomenys neskelbtini); 2010-08-16 – (duomenys neskelbtini); 2010-08-24 – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) r. Pagal šias celes matosi, kad abonentas važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir vėl grįžo į (duomenys neskelbtini). Pirmas skambutis 2010-08-24 pareiškėjui atliktas būnant (duomenys neskelbtini) 10.38 val., o 16.26 val. pareiškėjui paskambinta būnant (duomenys neskelbtini). 2010-08-25 abonentas buvo (duomenys neskelbtini); 2010-09-02 abonentas buvo (duomenys neskelbtini) (duomenys fiksuoti atliekant skambučius D. M.). Nustatyta, kad iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) be pareiškėjo dar buvo skambinta šiems numeriams (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Telefono numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „L.“, kurioje dirba pareiškėjas. Telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklauso L. T., gyv. (duomenys neskelbtini). L. T. apklausos metu nurodė, kad telefono numeriu naudojasi jos vyras A. T.. Apklausos metu A. T. nurodė, kad nepažįsta įtariamųjų A. S. ir I. L. ir nežino, kas gali naudotis telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Apžiūrint A. T. naudojamą mobiliojo ryšio telefoną, telefono numeris (duomenys neskelbtini) nebuvo rastas išsaugotas, taip pat nenustatyti išsaugoti A. S. ar I. L. telefonų numeriai. Telefono numeris (duomenys neskelbtini) yra išankstinio apmokėjimo sistemoje (duomenys neskelbtini) tinkle, abonentas nenustatytas, kas naudotojas, nenustatyta. Be telefono numerio (duomenys neskelbtini) telefono aparate, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), buvo naudoti ir telefonų numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Visi išvardyti telefonų numeriai yra išankstinio papildymo sistemos abonentai. Siekiant nustatyti, kas naudojasi telefono aparatu, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), bei telefono numeriu (duomenys neskelbtini), buvo vykdoma veikiančių telefonų numerių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) telefoninių pokalbių kontrolė. Atliekant telefonų numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) telefoninių pokalbių kontrolę pagal operatoriaus bokštelių celių numerius, paaiškėjo, kad šiais numeriais naudojasi kaliniai, sėdintys (duomenys neskelbtini) kalėjime (kaliniai kalba apie pasimatymus, sąskaitų papildymus, kameras – pokalbiai nesunaikinti). Telefono numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tame telefone buvo naudoti trumpai. Telefono numeris (duomenys neskelbtini), telefono aparate, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas nuo 2011-01-04 nuolat. Telefono numerį (duomenys neskelbtini) naudoja rusakalbis asmuo, vardu S. (pilnas vardas A.), pokalbių metu S. kalėjo (duomenys neskelbtini), tačiau nustatyti jo asmenybės nepavyko. S. glaudžiai susijęs su A. S., analizuojant A. S. naudojamo numerio (duomenys neskelbtini) telefoninių pokalbių išklotines, jose užfiksuota daug skambučių į (iš) telefono numerį (duomenys neskelbtini) (paklausimas atliktas nuo 2010 rugpjūčio iki 2011 vasario). Telefoninių pokalbių kontrolės metu įrašyti pokalbiai patvirtina, kad šie asmenys gerai pažįstami. Akivaizdu, kad mobilusis telefonas, iš kurio buvo skambinta D. M. 2010 metais, buvo naudojamas asmens, vardu S., atliekančio laisvės atėmimo bausmę kalėjime. A. S. sulaikymo metu, iš jo paimtame telefone, užrašų knygutėje nėra numerio (duomenys neskelbtini). Tai, kad A. S. naudojasi mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini), patvirtina atlikta jo mobiliojo ryšio telefono IMEI, IMSI kontrolė, kuria nustatyta, kad tame mobiliojo ryšio telefone buvo naudotas mobiliojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini). Taip pat, atliekant įtariamojo I. L. mobiliojo ryšio telefonų apžiūrą, nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefono „Nokia 2730c-1“, IMEI (duomenys neskelbtini), adresų knygutėje yra išsaugotas adresatas a. (rusiškais rašmenimis), o adresato telefono numeris – (duomenys neskelbtini). Kratos metu pas įtariamąjį I. L. gyvenamojoje vietoje buvo rasta mobiliojo ryšio telefono „Nokia 1208“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) įpakavimo dėžutė. Ant telefono įpakavimo dėžutės yra 15 skaičių IMEI numeris, o atliekant telefono IMEI, IMSI kontrolę visur buvo nustatytas 14 skaičių IMEI numeris. Tačiau jis sutampa ir yra vienodas, nes operatoriai apskaitoje naudoja keturiolika skirsnių, o penkioliktas skirsnis yra kontrolinis. Todėl atsakymuose IMEI gali būti keturiolika skirsnių arba penkioliktas skirsnis 0 (nulis). Pareiškėjui D. M. į jo naudojamą telefono numerį (duomenys neskelbtini) 2010 m. gruodžio mėnesį skambino asmuo, prisistatęs V., telefonu numeriu (duomenys neskelbtini) ir grasino, kad pasiskubintų grąžinti skolą. Kadangi šis telefono numeris yra ne (duomenys neskelbtini) operatoriaus, surinkti informaciją apie šio telefono numerio naudotoją nebuvo įmanoma. Pareiškėjui D. M. 2011 m. sausio 12 d. 14.30 val. buvo atsiųsta žinutė iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Skaičius (duomenys neskelbtini) rodo, kad tai (duomenys neskelbtini) abonentas. Atlikus IMEI, IMSI kontrolę buvo nustatyta, kad tas telefono numeris buvo naudojamas mobiliojo ryšio telefone, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), ir šiame telefone dar buvo naudotas lietuviškas telefono numeris (duomenys neskelbtini). Buvo atliekama telefono numerio (duomenys neskelbtini) telefoninių pokalbių kontrolė, tačiau reikšmingos informacijos nebuvo gauta, nes realiai telefonas veikė kelias dienas. Iš surinktų numerių darytina išvada, jog mobiliojo ryšio telefone, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), nuo 2010-06-04 iki 2010-12-22 buvo naudotas telefono numeris (duomenys neskelbtini). Telefonu numeriu (duomenys neskelbtini) nuo 2010-07-20 ik 2010-09-02 buvo skambinta pareiškėjui D. M. ir reikalaujama grąžinti skolą (duomenys neskelbtini) įmonei „M.“. Vėliau telefono aparatas, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), buvo kažkokiu būdu perduotas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime atliekančiam asmeniui, vardu S.. Rusakalbis vyriškis S. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu (duomenys neskelbtini) ir telefoninių pokalbių kontrolės laikotarpiu nuolatos bendravo su A. S., kuris tuo metu naudojosi telefono (duomenys neskelbtini). Telefono aparatas nebuvo rastas, tačiau buvo rasta telefono įpakavimo dėžutė įtariamojo I. L. gyvenamojoje vietoje. (3 t., 75–77 b. l.).

Iš 2012-10-10 Šiaulių apygardos prokuratūroje ikiteisminio tyrimo byloje N. 40-1-0007-11 priimto nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 181 str. 3 d., padarymo atskirtas į atskirą tyrimą, kuriam suteiktas ikiteisminio tyrimo Nr. 40-9-154-12 (1 t. ,. 6–7, 8–12 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl kaltės ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Nukentėjusysis teisme parodė, kad 2010 m. vasaros pabaigoje atvykę kaltinamieji A. S. ir I. L. apie pusę valandos kalbėjo ne apie pinigų perdavimą jiems, o apie skolos gražinimą (duomenys neskelbtini) įmonei. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. M. nurodė, kad skambinęs pilietis pasakė, jog „nori susitikti dėl skolos (duomenys neskelbtini) įmonei“. Atvykusiems kaltinamiesiems nukentėjusysis pripažino nesumokėjęs (duomenys neskelbtini) įmonei „M. 150 000 Lt, tačiau pareiškė, kad tuos klausimus derins su (duomenys neskelbtini) įmonės įgaliotais oficialiais atstovais. Tai, kad po įvykusio susitikimo su kaltinamaisiais nukentėjusysis teisingai suprato jų vizito tikslą, tai yra jog kaltinamieji atvyko reikalaudami grąžinti skolą (duomenys neskelbtini) įmonei.„M.“, patvirtina ta aplinkybė, kad nukentėjusysis skambino (duomenys neskelbtini) įmonės atstovams ir aiškinosi dėl skolos, nors jokių susitarimų dėl ginčytinos skolos nepriėmė.

Kaltinamųjų tikslą – skolos grąžinimą (duomenys neskelbtini) įmonei patvirtina ir nukentėjusiojo parodymai atpažinimo iš nuotraukos metu, kai D. M. nurodė kaltinamųjų atvykimo tikslą, tai yra atpažindamas A. S. ir I. L. kaip asmenis, atvykusius pas jį bei prisistačiusius „M.“ atstovais, reikalavusius grąžinti 150 000 litų, nesumokėtus įmonei „M.“ dėl nekokybiškos produkcijos (1 t., 94–97 b. l.). Šių reikalavimų kaltinamieji nekeitė per visą jiems inkriminuojamo nusikaltimo padarymo laikotarpį.

Nors ikiteisminio tyrimo metu ir nenustatyta, kas pakabino gedulo vainiką ant D. M. kiemo tvoros ir po to atsiuntė žinutę, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamųjų A. S. ir I. L. ryšį ir bendrininkavimą su asmenimis, pakabinusiais vainiką bei po to atsiuntusiais įspėjamą žinutę 2011-01-12, kurioje vėl buvo primenama skola, nors patys kaltinamieji neatvyko pas nukentėjusįjį, nežiūrint į tai, kad sulaikyti buvo praėjus beveik mėnesio laikotarpiui po paskutinio priminimo apie skolą. Tai, kad nukentėjusysis D. M. pripažino UAB „L.“ 150 000 Lt skolą (duomenys neskelbtini) įmonei „M.“ ir kad kaltinamieji būtent reikalavo grąžinti skolą (duomenys neskelbtini) įmonei, nurodė teisme ir kaltinamasis A. S..

Tai, kad kaltinamieji 2010-08-24 atvyko UAB „L.“ patalpas I. L. automobiliu, prieš tai telefonu pranešę ir vizito tikslą: dėl skolos (duomenys neskelbtini) įmonei, parodo jų pirminį norą daryti psichinę prievartą – spaudimą nukentėjusiajam D. M., kad jis iš užuominomis pasakytų žodžių suprastų, kad netenkinus jų reikalavimo, prieš nukentėjusįjį gali būti atliekami neteisėti veiksmai. Tai, kad kaltinamieji 2010-08-24 nustatė vieno mėnesio terminą skolai grąžinti, bei A. S. telefoninis skambutis rugsėjo mėnesį D. M. primenant skolą rodo kaltinamųjų naudojamus psichinės prievartos elementus, o tolesni veiksmai tai patvirtino, nes nenustatytam asmeniui 2010 m. gruodžio mėn. paskambinus mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini) D. M. ir priminus, kad baigiasi metai ir reikia grąžinti skolas, o jo vyrai šiomis dienomis atvažiuos pas D. M., tęsė psichinę prievartą.

Visuma aplinkybių: skambučiai telefonu, atvykimas į UAB „L.“ patalpas, po to vėl skambučiai telefonu, gedulo vainiko pakabinimas su juostelėmis, turinčiomis neabejotinai grasinantį pobūdį, bei žinutės atsiuntimas apie paskutinį įspėjimą, patvirtina kaltinamųjų naudotą psichinę prievartą ir tikslą nukentėjusiojo atžvilgiu, o šios nenustatytų asmenų naudojamos psichinės prievartos priemonės patvirtina ir bendrą kaltinamųjų A. S., I. L. ir nenustatytų asmenų tikslą – skolos grąžinimą (duomenys neskelbtini) įmonei, o ne turto perdavimą kaltinamiesiems. Nukentėjusysis D. M. nenurodė, kad kaltinamieji būtų pasakę savo sąskaitų numerius ar nurodę, kur D. M. turėtų pervesti jiems ar kitaip perduoti 150 000 Lt. Nukentėjusiojo D. M. pripažinimas nesumokėjus 150 000 Lt už gautą techniką patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) įmonė „M.“ turėjo juridinį pagrindą reikalauti skolos gražinimo, nors įmonė nesinaudojo teisėtais būdais atgauti D. M. iš dalies ginčijamą skolą. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas nukentėjusysis nurodė, kad po A. S. ir I. L. apsilankymo bendrovėje skambino į (duomenys neskelbtini) įmonę, ir jam įmonės atstovai davė suprasti, kad, nesutinkant geruoju, skolos gražinimas bus sprendžiamas kitokiu būdu ir kad (duomenys neskelbtini) įmonės atstovai žino apie kaltinamųjų vizitą, nors oficialiai apklausti neigė bet kokį bendrininkavimą su kaltinamaisiais (1 t. 112 b. l. ).

Teismui nukentėjusysis D. M. nepateikė dokumentų, patvirtinančių gautą brokuotą produkciją iš (duomenys neskelbtini) įmonės „M.“, bei padarytos tariamos žalos dydį, tai yra priežastį, dėl kurių nesumokėjo (duomenys neskelbtini) įmonei 150 000 Lt.

BK 181 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už turto prievartavimą. Pagal šį straipsnį atsako tas, kas, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą.

Taigi, esant turto prievartavimui, nukentėjusysis verčiamas suteikti neteisėtą turtinę naudą kaltininkui, kurio turtinės pretenzijos nepagrįstos jokia teise – reikalavimas perduoti turtą neturi jokio pagrindo. Būtent juridinio pagrindo nebuvimas yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis.

Teismas daro išvadą, kad (duomenys neskelbtini) įmonė „M.“ turėjo juridinį pagrindą reikalauti grąžinti skolą, o kaltinamieji, turėdami skolą patvirtinančių dokumentų kopijas, 2010-08-24 atvykę į UAB „L.“, nors neoficialiai ir neteisėtai, vis dėlto veikė (duomenys neskelbtini) įmonės „M.“ interesais. Taigi, esant juridiniam pagrindui įmonei „M.“ reikalauti ginčytiną UAB „L.“ skolą, kaltinamųjų A. S. ir I. L. veikose nėra turto prievartavimo sudėties.

Teismas, remdamasis byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais, daro išvadą, kad kaltinamieji A. S. ir I. L., veikdami bendrininkų grupėje su ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotiną (duomenys neskelbtini) įmonės „M.“ teisę, panaudodami psichinę prievartą, vertė D. M. grąžinti 150 000 Lt skolą (duomenys neskelbtini) įmonei „M.“.

Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atliekamas dėl savavaldžiavimo, tai yra kad kaltinamieji siekė priversti nukentėjusįjį grąžinti (duomenys neskelbtini) įmonei M.“ priklausančią nerealizuotiną ginčijamą skolą, jie buvo sulaikyti, ir kardomosios priemonės buvo skirtos pagrįstai ir teisingai įtariant kaltinamuosius padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 294 str. 2 d.

Nors kaltinamasis I. L. nurodė tik atvežęs kaltinamąjį A. S. į bendrovę „L.“, tačiau teismas nustatė, kad pokalbio metu A. S. rodė nukentėjusiajam (duomenys neskelbtini) įmonės dokumentus, todėl akivaizdu, kad kaltinamasis I. L. matė ir žinojo atvykimo tikslą bei kartu su A. S. ir nenustatytais asmenimis vykdė neteisėtus veiksmus dėl skolos grąžinimo.

Apie buvusį kaltinamųjų A. S. ir I. L. bendrininkavimą su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis patvirtina ir ta aplinkybė, kad po kaltinamųjų sulaikymo nustojo skambinti nukentėjusiajam ir su kaltinamaisiais bendrininkavę asmenys. Nors byloje nenustatyta, kas skambino iš (duomenys neskelbtini) dėl skolos gražinimo, tačiau iš byloje surinktos bylos visumos matyti kad kaltinamieji žinojo tuos asmenis ir bendravo su jais.

I. L. kaltę patvirtina telefonų abonentų ir operatorių bokštelių išklotinių, mobiliojo ryšio telefonų ir telefonų numerių analizė, iš kurios matyti, kad iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) nuo 2010-07-20 ik 2010-09-02 buvo skambinta pareiškėjui D. M. ir reikalaujama grąžinti skolą (duomenys neskelbtini) įmonei „M.“. Vėliau telefono aparatas, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), buvo nenustatytu būdu perduotas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime atliekančiam asmeniui, vardu S.. Rusakalbis vyriškis S. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu (duomenys neskelbtini) ir telefoninių pokalbių kontrolės laikotarpiu nuolat bendravo su A. S., kuris tuo metu naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Telefono aparatas nebuvo rastas, tačiau buvo rasta telefono įpakavimo dėžutė pas įtariamąjį I. L. gyvenamojoje vietoje (3 t., 75–77 b. l.).

Pagal BK 294 straipsnio 2 dalį savavaldžiavimas – tai savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas, panaudojant psichinę prievartą. Civilinis kodeksas nustato, kad įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, vertinama, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės realizavimas daromas panaudojant psichinę prievartą, atsiranda pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą pagal BK 294 str. 2 d. Inkriminuojant savavaldžiavimą būtina nustatyti ir subjektyviuosius požymius, t. y. kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padarytas norimas poveikis ir šių padarinių norėjo, (tiesioginė tyčia).

Teismas daro išvadą, kad kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, nes naudodami psichinę prievartą siekė įbauginti D. M., kad jo vadovaujama bendrovė „L.“ sumokėtų (duomenys neskelbtini) įmonei „M.“ 150 000 Lt skolą.

Kaltinamųjų A. S. ir I. L. nusikalstami veiksmai iš BK 181 str. 3 d. perkvalifikuojami į LR BK 294 str. 2 d.

Iš kaltinimo šalinamos aplinkybės, kad kaltinamieji vertė D. M. perduoti didelės vertės turtą savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai, nes tokių aplinkybių nepatvirtino byloje surinkti įrodymai.

Kaltinamųjų A. S. ir I. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. A. S. ir I. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jie padarė bendrininkų grupėje.

Skiriant bausmę A. S. atsižvelgtina į tai, kad jis padarė nusikaltimą, kuris įstatymo priskiriamas prie apysunkių, anksčiau neteistas, dirba, jam skirtina sankcijoje numatyta arešto bausmė.

Skiriant bausmę I. L. atsižvelgtina į tai, kad jis padarė nusikaltimą, kuris įstatymo priskiriamas prie apysunkių, anksčiau neteistas, dirba, jam skirtina sankcijoje numatyta arešto bausmė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297–298, 301–305, 307 teismas

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 294 str. 2 d. ir nuteisti areštu 24 paroms.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-02-09 iki 2011-03-04 ir laikyti A. S. atlikusiu bausmę.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti nepakeistą.

I. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 294 str. 2 d., ir nuteisti areštu 24 paroms.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-02-09 iki 2011-03-04 ir laikyti I. L. atlikusiu bausmę.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) Kompaktinį diską su telefonų aparatų, mobiliojo ryšio telefonų numerių IMEI, IMSI patikra prie rašto Nr. 40-1-3769, 1 vnt., 2) Kompaktinį diską su elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos išklotinėmis prie rašto Nr. 40-1-617, 1 vnt., 3) Kompaktinį diską su elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos išklotinėmis prie rašto Nr. 40-1-4134, 1 vnt., 4) Kompaktinius diskus prie 2011-04-28 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo, registracijos numeris 40-26-LA-22, 3 vnt., palikti prie bylos; mobiliojo ryšio telefono „Nokia 1208“, IMEI (duomenys neskelbtini), tuščią įpakavimo dėžutę sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėjas Vidmantas Mylė