Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB „Keliūta“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2003 m. vasario 14 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį, 3 dalį, 42 straipsnį – laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymą ,,Dėl amnestijos“ nuo paskirtos bausmės atleistas;

2) 2011 m. gegužės 26 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

3) 2012 m. spalio 30 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; bausmę subendrinus su 2011 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;

4) 2013 m. rugpjūčio 22 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, remiantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta trečdaliu, likusi bausmės dalis subendrinta su 2012 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams;

5) 2013 m. gruodžio 17 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių, paskirtą bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis T. V. 2016 m. spalio 15 d. apie 14.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninio priešiškumo kilus konfliktui, suteikdamas nukentėjusiajai O. V. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, paėmęs kambaryje nuo grindų staliuką metė savo motinos pusėn, taip grasindamas nužudyti O. V..

Kaltinamasis T. V., priėmus teismo baudžiamąjį įsakymą, prašė surengti bylos nagrinėjimą teisme. T. V. teismo posėdyje kaltu visiškai pripažino. Parodė, kad gyvena kartu su motina, šiuo metu tuose pačiuose gyvena ir močiutė iš motinos pusės. Parodė, kad 2016 m. spalio 15 d. jis po pietų namo grįžo neblaivus. Motinos kambaryje tarp jo ir motinos dėl alkoholio vartojimo kilo konfliktas. Supykęs, taip išliedamas pyktį, pakėlė staliuką ir jį metė į žemę. Staliukas sulūžo ir sudužo ant jo buvusi vaza. Staliuko į motiną nemetė, jos nesužalojo, bet dėl tokių jo veiksmų ji supyko. Motina buvo sakiusi, kad, jeigu dar kartą jis grįš į namus girtas, ji iškvies policiją. Motina policijos pareigūnus, kaltinamojo nuomone, iškvietė dėl to, kad suprastų netinkamą poelgį. Paaiškino, kad savo poelgį vertina blogai, taip pasielgė būdamas neblaivus, jeigu būtų buvęs blaivus nebūtų taip pasielgęs. Šiuo metu dirba, gauna pastovias pajams, darbas patinka, alkoholio nevartoja, supranta jo žalą, todėl susidūręs su stresinėmis situacijomis ar įtampa išgeria vaistų.

Kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, kaltu visiškai prisipažino, davė nuoseklius parodymus, baudžiamosios bylos aplinkybės nekelia abejonių, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio, 291 straipsnio nuostatomis paskelbiami kiti faktiniai bylos duomenys, kurie gauti Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka, jų patikimu abejoti pagrindo nėra ir kurie patvirtina kaltinamojo kaltę.

Nukentėjusioji O. V. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad su sūnumi T. V. gyvena (duomenys neskelbtini). Sūnus turi polinkį alkoholiui, išgėręs nekontroliuoja savo elgesio, būna agresyvus. 2016 m. spalio 15 d. apie 14.00 val. sūnus T. V. namo grįžo neblaivus. Dėl nežinomos priežasties pradėjo jai grasinti, kad užmuš. Atėjęs į kambarį, kuriame ji ilsėjosi, T. V. pakėlė staliuką, jį metė į grindis, sudaužė ant staliuko buvusius daiktus, sulaužė staliuką. T. V. elgesys ją įbaugino (b.l. 18, 19-20);

2016 m. spalio 15 d. protokolu-pareiškimu O. V. pranešė, kad 2016 m. spalio 15 d. apie 14.00 val. būdamas neblaivus T. V. grasino užmušti, daužydamas daiktus ir pakeldamas ranką suduoti jos atžvilgiu panaudojo psichologinį smurtą, paėmęs staliuką svetainėje trenkė į grindis (b.l. 4-5);

2016 m. gegužės 2 d. Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK VPS PB vyriausiosios patrulės D. K. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad O. V. pranešė, jog namo grįžęs T. V. grasino ją sumušti, pakėlė ranką suduoti, tačiau smūgio nesudavė, svetainėje grasino užmušti, paėmęs staliuką trenkė jį į grindis. O. V. sužalojimų nepatyrė, jos atžvilgiu buvo panaudotas psichologinis smurtas (b.l. 7-9, 15);

2016 m. spalio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėse užfiksuota, kad įvykio vieta yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje. Prie apvirtusio sulūžusio staliuko matyti išlietas skystis, aplinkui mėtosi sudužę daiktai (b.l. 10-14).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas įvairiomis formomis, tačiau svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato asmuo, kuriam buvo grasinta. Tai yra baimės bei išgąsčio kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą.

Kaltinamojo kaltės pripažinimas, pirmiau aptartų bylos duomenų visuma duoda pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamasis T. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, nes tarp jo ir motinos kilus konfliktui, suteikdamas nukentėjusiajai O. V. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kaltinamasis, būdamas neblaivus ir įtūžęs, nesuvaldydamas pykčio proveržio, kambaryje būnant dviese paėmęs nuo grindų staliuką, metė jį nukentėjusiosios pusėn, nuo ko šis sulūžo, nukrito ir sudužo vaza ir kiti daiktai, tuo grasino nužudyti O. V.. Nuo tokių neblaivaus kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji išsigando, patyrė didžiulę baimę ir šoką, dėl ko nedelsdama kreipėsi pagalbos į policijos pareigūnus, kas taip pat patvirtina, kad pastaroji suvokė, kad grėsmė yra reali. Kaltinamasis T. V. kaltę iš esmės pripažino, jis prašo peržiūrėti teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę – areštą, pakeičiant kita bausmės rūšimi, motyvuodamas tuo, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. pradėjo dirbti UAB „Keliūta“, darbas jam patinka, norėtų jį tęsti, pažadėjo gyventi dorai, nevartoja alkoholio, su motina O. V. susitaikė, motinai pažadėjo nevartoti alkoholio. Nukentėjusioji sutinka, kad kaltinamajam areštas būtų pakeistas pinigine bauda arba viešaisiais darbais.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, jį charakterizuojančius duomenis, kaltinamojo elgseną iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, ankstesnius teistumus, nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslus, nukentėjusiosios poziciją (nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia, dėl neteisėto kaltinamojo poelgio sveikata nukentėjusiajai nesutrikdyta, tačiau ji patyrė išgąstį ir baimę, manydama, kad pavojus yra realus, kėsinimasis gali būti įvykdytas) ir kitas teismo nustatytas aplinkybes (BK 54 straipsnis), o taip pat bausmes, numatytas straipsnio, numatančio atsakomybę, sankcijoje.

T. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, priskiriamą tyčinių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo T. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. T. V. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos neteisėtiems veiksmams. Kaltinamasis T. V. eilę kartų baustas administracine tvarka (b.l. 24), turi galiojančių nuobaudų, praeityje teistas (b.l. 30-40), paskirtas bausmes atliko, 25), pagal gyvenamąją vietą psichiatro bei narkologo įskaitoje neįrašytas. Bylos duomenimis kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus, nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. pradėjo dirbti UAB „Keliūta“ (b.l. 74-75), darbdavys T. V. charakterizuoja kaip kruopštų, atsakingą, laiku atliekantį užduotis darbuotoją (b.l. 73). Nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia, kaltinamajam atleidžia, sutinka, kad areštas būtų pakeistas pinigine bauda arba viešaisiais darbais, nes, atlikdamas arešto bausmę, sūnus gali netekti darbo (b.l. 72). Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, prokurorei neprieštaraujant, kad kaltinamajam paskirta bausmė būtų pakeista į piniginę baudą, teismas sprendžia, kad, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, yra pagrindas kaltinamajam paskirti bausmę – baudą.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino visiškai, teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė buvo mažinta vienu trečdaliu, todėl, išnagrinėjus bylą iš esmės, kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis.

T. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsniu, iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo skirtina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Kaltinamasis T. V. BPK 140 straipsnio pagrindu laikinai sulaikytas nuo 2016 m. spalio 15 d. 14.30 val. iki 2016 m. spalio 16 d. 11.45 val., todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).

Siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą, vadovaujantis BPK 119 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirtina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-305, 307-308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

T. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 18 MGL, t.y. 677,88 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt septynių eurų 88 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, T. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - 12 MGL, t.y. 451,92 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt vieno euro 92 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti T. V. išbūtą laikinajame sulaikyme laiką nuo 2016 m. spalio 15 d. iki 2016 m. spalio 16 d., vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Įpareigoti T. V. 10 MGL, t.y. 376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 ct) dydžio baudą sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo T. V. paskirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.