- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-17
- Bylos Nr.
- 1-1384-836/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34673-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Nukentėjusysis
- E. G.
- Kaltinamasis
- Š. J.
- Advokatai
- Antanas Jarašius, Vytautas Polikaitis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)" reklamos - gamybos specialistu, deklaruota ir gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Š. J., 2017 m. birželio 22 d., apie 17.30 val., Kėdainiuose, S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, prie S. Dariaus ir S. Girėno bei J. Basanavičiaus gatvių sankryžos, vairuodamas L. J. priklausantį automobilį AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tyčia dėl asmeninių paskatų šiuo automobiliu kliudė ir partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusį nukentėjusįjį E. G., tuo padarydamas jam minkštųjų audinių sumušimus, žaizdą dešinėje kaktos pusėje, kraujosruvą dešinės akies vokuose, galvos smegenų sukrėtimą, odos nubrozdinimus ir minkštųjų audinių sumušimus dešinėje plaštakoje, minkštųjų audinių sumušimus dešinėje krūtinės pusėje ir dešinėje kojoje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis Š. J. kaltu prisipažino, parodė, jog įvykis įvyko, kaip nurodyta kaltinime 2017 m. birželio 22 d., apie 17-18 val., vakare, Kėdainiuose, S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, prie S. Dariaus ir S. Girėno bei J. Basanavičiaus gatvių sankryžos. Vairavo L. J. priklausantį automobilį AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Prieš tai buvo (duomenys neskelbtini) name, pas nukentėjusiojo sutuoktinę K. G.. Automobilis buvo prie to namo. Girdėjo būdamas namuose, kad lauke prie namo E. eilinį kartą susiginčijo su K. ir išgirdo smūgį bei įsijungė automobilio signalizacija. Išėjo į lauką išsiaiškinti kas vyksta, bet nerado E., išvažiavo jo ieškoti. Nutarė apvažiuoti aplinkui ir pažiūrėti kur jis. E. pamatė kai leidosi nuo kalno žemyn, perėjoje. Važiavo ieškoti nukentėjusiojo, kad išsiaiškinti, kodėl gadina jo turtą ir priekabiauja vėl prie K. Važiavo nuo kalno žemyn vidurine eismo juosta, nes pradžioje norėjo sukti į kairę pusę, bet pamatė, kad nukentėjusysis ėjo jau į dešinę kelio pusę ir jam nebuvo kur rikiuotis. Važiavo apie 50 km/h greičiu nuo kalno, o ties perėja prilėtino iki 20 km/h. E. buvo visiškai išėjęs iš vidurinės juostos ir nematė reikalo stabdyti automobilio. Iš abiejų pusių buvo automobiliai, todėl kai jis pašoko atgal po ratais, neturėjo kur mestis. Tie automobiliai stovėjo, nes praleidinėjo. Kairėje juostoje ir dešinėje juostoje stovėjo automobiliai prie perėjos, o jis nestabdė prie perėjos, bet primažinęs greitį važiavo tiesiai. Kliudė nukentėjusįjį automobilio dešine priekine puse ir nuvažiavo iš įvykio vietos gal 200 metrų po viaduku, prie autobusų stotelės apsisuko ir grįžo, nes pasimetė. Kai nukentėjusįjį partrenkė, jis nukrito, bet jį paliko ir nuvažiavo. Neprisimena, ar buvo galimybė iš karto sustoti ir nenuvažiuoti. Grįžęs į įvykio vietą, sustojo, apžiūrėjo ar automobiliui nepadaryta žala. Priėjo prie nukentėjusiojo. Žmonės ragino jį keltis, jis apsimetė sužeistu, bet pakilo, atsisėdo ant šaligatvio ir pradėjo aiškinti, kad jam mokės pinigus. Iki įvykio santykiai su nukentėjusiuoju buvo konfliktiški. Žinojo, kad nukentėjusiojo sutuoktinė K. G. ištekėjusi, bet tuo metu vyko jos skyrybų procesas, buvo parvežęs namo kartas nuo karto pabendraudavo su ja. E. G. ieškojo, kad išsiaiškinti, kodėl jis pradėjo žaloti jo turtą. Matė, kad jis nebuvo jo važiuojamoje juostoje ir visiškai nestabdė automobilio. Su nukentėjusiuoju susitaikė, aptarė sąlygas dėl žalos, sutarė, kad dabar sumokės 3000 Eur ir dviejų metų eigoje dar 3000 Eur. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal susitaikymą. Pažada daugiau nedaryti nusikalstamų veikų.
Nukentėjusysis E. G. apklaustas teisme parodė, kad 2017-06-22 parvedė žmonai K. G. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), dukrą. Lauke, prie laiptinės pasiginčijo su žmona K. G.. Žmona pasakė, kad vaikai pas jį neis, dėl to susikrimto. Iš pasipiktinimo įspyrė į tamsios spalvos automobilio AUDI ratą, žinojo, kad tas automobilis kaltinamojo. Suveikė signalizacija ir nuėjo. Priėjo prie S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje esančios perėjos. Apsidairė į dešinę ir į kairę. Iš kairės pusės praleido, prieinant iki vidurio atsisuko vėl į dešinę ir pamatė dideliu greičiu išsišiepusį važiuojantį į jį Š. J. –žmonos sugyventinį, su tamsios spalvos automobiliu AUDI A6, kuriam įspyrė. Dešinėje pusėje stovėjo du automobiliai, kurie praleido jį, o kaltinamasis važiavo per vidurinę eismo juostą. Nespėjo pereiti perėjos, jį parbloškė ir nukrito, daugiau nieko nepamena. Š. J. automobilio stabdymo negirdėjo. Įvykio metu buvo padaryta galvos trauma, kuri svaigsta. Turi neįgalumą nuo eismo įvykio, dėl nugaros sutrenkimo ir galvos svaigimo. Po įvykio turėjo nedarbingumą, kuris tęsėsi 8 mėnesius, buvo atleistas iš darbo dėl sveikatos sutrikdymo. Psichologiškai sunku, nes per kaltinamąjį neteko šeimos, jis išskyrė šeimą, nors žinojo, kad yra du vaikai. Mano, kad jis tyčia taip padarė perėjoje. Susitaikė su kaltinamuoju ir atleidžia jam, sutinka, kad kaltinamojo atžvilgiu būtų nutraukta byla. Sutarė dėl 6000 Eur žalos atlyginimo, šiandien sumokės 3000 Eur ir per 24 mėnesius sumokės 3000 Eur. Ieškinį mažina iki 6000 Eur.
Liudytojas K. P. apklaustas teisme parodė, kad apklausinėjo ne vieną liudytoją, taip pat ir D., kuris lyg per spaudą atsiliepė. Atsimena įvykio aplinkybės, kad prie pėsčiųjų perėjos, ar ant pėsčiųjų perėjos buvo partrenktas žmogus. Priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą. Nustatinėjo liudytojus ir juos apklausinėjo. Kai liudytojų parodymai svarbūs, kreipiasi į spaudą ir vienas pilietis atsiliepė, susitarė dėl apklausos laiko ir jis atvyko sutartu laiku. Kiek pamena, jis aiškino, kad sustojo prieš perėją. Einant žmogui per perėją, jis pamatė kai nuo Dariaus ir Girėno gatvės link J. Basanavičiaus gatvės atvažiuoja automobilis, kuris šiek tiek pasukęs link per perėją einančio asmens, tai persirikiuodamas į juostą, iš kurios sukama į kairę, kliudė per perėją ėjusį žmogų. Po to vėl grįžęs į dešinę eismo juostą, nusuko link miesto centro, nesustojęs nuvažiavo. Po kurio laiko grįžo atgal. Liudytojas kalbėjo su nukentėjusiuoju ir su kaltinamuoju grįžusiu į eismo įvykio vietą. Kiek pamena nukentėjęs sakė, kad specialiai kaltinamasis norėjo jį pertrenkti. Liudytojo apklausa vyko policijos komisariate, kabinete. Apklausos metu buvo laisvas pasakojimas, vėliau buvo užduodami klausimai aplinkybių patikslinimui. Liudytojas gana sklandžiai viską pasakojo. Liudytojo pavardės, vardo neprisimena, bet galėjo būti liudytojas J. D., kurį apklausė. Jeigu neklysta, tai ir B. apklausinėjo. Stebėjosi tuo liudytoju, kad pilietiškai atsiliepė ir davė parodymus, bei išreiškė poziciją, kad tai piliečio pareiga. Šis liudytojas gana gerai prisiminė įvykio aplinkybes, nes nebuvo didelio tarpo, gal tik kelios dienos, po įvykio. Atrodo, kad liudytojas D. gyvena lyg tai (duomenys neskelbtini) ir iš centro važiavo namo. Užsuko į kalną, stabtelėjo prie perėjos praleisti pėsčiąjį. Sakė, kad buvo dar ne vienas automobilis. Apsiklausinėjo lyg ir moterį stovėjusią prie perėjos. Lyg ir B. apklausinėjo, bet tiksliai pasakyti negali. Eismo įvykio metu nebuvo nuvykęs, tik sprendimą priėmė dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Buvo patikslinimo medžiaga ir per 10 dienų turi priimti sprendimą. Nebuvo aiškios aplinkybės, ar tai kelių eismo įvykis, ar tyčinis siekimas sužaloti asmenį, nes tai kvalifikuojama pagal kitą straipsnį, dėl to ir buvo patikslinimas-reikėjo liudytojus apsiklausti ir pagal kurį straipsnį pradėti. Priėmė sprendimą tyrimą pradėti pagal BK 138 straipsnį, nes buvo nukentėjusiojo apklausa, kuris nurodė, jo nuomone, kad tyčia buvo pasukta prie jo, be to ir liudytojui, kurį apsiklausinėjo, irgi atrodė, kad buvo tyčinis veiksmas siekiant nutrenkti, nes pasuko į kairę pusę, ir vėl nuvažiavo į dešinę pusę, tai akivaizdu. Liudytojai nurodė, jų buvo tokia nuomonė, kad tyčia norėjo sužaloti asmenį. Apklausiant liudytojus, kažkuris iš liudytojų, jam atrodo, sakė, kad jokių padangų cypimo, kaip būdinga stabdymui, nebuvo girdėti.
Liudytoja A. M.-E. apklausta teisme parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK, reagavimo skyriaus tyrėja. Jai dirbant buvo gautas pranešimas, kad pėsčiųjų perėjoje partrenktas žmogus. Nuvažiavo ir ant šaligatvio bordiūro matė sėdintį nukentėjusįjį, kuriam buvo suteikinėjama pirmoji pagalba. Įtariamasis buvo minioje ir jo mašina keistai toli buvo. Pasirodo, kad kaltinamasis kai partrenkė žmogų perėjoje, pavažiavo, apsisuko ir grįžo atgal. Klausė kaltinamojo kodėl jis taip padarė, ar nežino, kad padarius eismo įvykį negalima nuvažiuoti, reikia sustoti. Atsakė, buvo daug mašinų, nenorėjo kliudyti, todėl apsisuko ir grįžo. Žmonės galvojo, kad jis bando pasišalinti, todėl apie tai buvo pranešimų. Žmonės skambino ir pranešinėjo, kad automobilis bando šalintis. Liudytojai sakė, kad jis apsisuko ir grįžo. Nustatė girtumus - tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis buvo blaivūs. Nukentėjusysis sakė, kad atvedė vaikus pas žmoną, kuri gyvena su kaltinamuoju ir vyksta skyrybų procesas. Kilo konfliktas su žmona, tik nepamena dėl ko ir jis praeidamas įspyrė į kaltinamojo mašiną, ko pasėkoje suveikė signalizacija. Sakė, kad mašinos neapgadino. Ėjo namo ir jam einant per perėją jį partrenkė automobiliu kaltinamasis, ir sakė, kad tai padarė tyčia, specialiai. Kaltinamasis aiškino, kad nukentėjusiojo žmona aiškino, kad nukentėjusysis priekabiavo, ar bandė pabučiuoti, įvyko konfliktas, susistumdymas ir jis įpykęs, dar ir išgirdęs kad signalizacija kaukia, sėdo į mašiną ir pradėjo jo ieškoti. Kaltinamasis aiškino, kad matė, kai nukentėjusysis eina per perėją ir pasak jo, nukentėjusysis tyčia šoko po ratais. Kaltinamasis aiškino, kad nukentėjusysis buvo tik įėjęs ir kaip specialiai paėjo į priekį. Kaltinamasis aiškino, kad nukentėjusysis per perėją ėjo į priekį, perėjęs vieną juostą, specialiai, nors galėjo neįžengti ir turėjo suvokti, kad atvažiuoja mašina, įžengė specialiai paspartinęs žingsnį į persirikiavimo juostą. Mano, kad kaltinamasis matė nukentėjusįjį. Ji ir patruliai apžiūrėjo įvykio vietą. Stabdymo (matomo) kelio nebuvo, kad būtų galima jį išmatuoti. Matomumas buvo geras. Vaizdas į nuokalnę. Partrenkimo vieta - persirikiavimo vidurinėje eismo juostoje, labiau į kairę. Partrenkimo vietoje nebuvo jokių žymių, nebuvo kraujo. Žmonės taip pat sakė, kad partrenkimas buvo tik įėjus į vidurinę juostą, bet konkrečiai nenurodė.
Liudytojas V. B. apklaustas teisme parodė, kad įvykio nematė. Važiavo link namų. Sukdamas iš J. Basanavičiaus gatvės į S. Dariaus ir Girėno gatvę sustojo paskui kitus automobilius prieš pėsčiųjų perėją. Matė gulintį žmogų dešinėje važiuojamos dalies pusėje nuo kalno nusileidžiant. Nukentėjusysis gulėjo, o pagyvenusi moteris, stovėdama ant išvažiavimo su automobiliu „Toyota Corolla“, rėkė “nutrenkė“ ir sakė valstybinį numerį, kurio nepasakys. Jis kalbėjo ir pranešė apie įvykį pagalbos telefonu 112. Pamatė besibraunančią mašiną (duomenys neskelbtini) į tą veiksmą, kuri atsistojo prieš jį. Iš to automobilio, kuris yra bylos fotonuotraukoje, išlipo kaltinamasis. Atėjo kaltinamasis, nukentėjusysis atsigavo, nes atsisėdo ir prasidėjo tarp jų žodinis konfliktas. Nukentėjusysis sakė: „tu mane užmušti norėjai, vaikus be tėvo palikti“, kažką tai panašaus, o kaltinamasis jam sakė: „o tu man mašiną tvarkysi“. Įstrigo tai, kad nukentėjusysis įvardino specifinę pinigų sumą, sakė gal 1800 Eur, o ne 1000 Eur ar 2000 Eur, kad kaltinamasis turės sumokėti. Susidarė nuomonė, kad jie tarpusavyje pažįstami. Kaltinamasis sakė, kad nukentėjusysis jam mašiną spardė. Jie bendravo nedraugiškai, su keiksmažodžiais vienas kitam.
Liudytoja L. J. apklausta teisme parodė, kad kaltinamasis jos sūnus, įvykio nematė, sūnus jai sakė, kad prie laiptinės buvo konfliktas tarp E. ir jo buvusios žmonos, kurią jis traukė už rankos ar norėjo pabučiuoti. Jos sūnus draugavo ir turėjo santykius su E. žmona. Sūnus sakė, kad E. užpykęs ėjo ir spyrė į mašiną ir suveikė signalizacija. Sūnus išėjo aiškintis, sakė kiek gi galima, nes E. vis provokuoja, šantažuoja, tai filmuoja. Sūnus sakė, kad ieškojo E. pasikalbėti ir važiuodamas keliu pamatė E., norėjo jį sustabdyti, pasikalbėti ir kliudė. Automobilis priklauso jai. Prieš kelis metus kartu su E. dirbo pašte. Kai atėjo dirbti, jis šlubavo. Sunku buvo jam dirbti, nes dirbo laiškininku ir reikėdavo sunkų svorį nešti. Visas krūvis buvo kūnui, stuburui, kojoms. Prieš įvykį jis jau turėjo problemų su sveikata, su kojomis tai tikrai. Jis nevaikščiodavo tiesiai, o šlubuodavo. Sūnui buvo stresas, jis sakė, kad viskas įvyko ekspromtu ir taip kvailai, jam labai buvo sunku. Sūnui buvo psichologiškai sunku, jis labai pergyveno.
Liudytoja A. K. apklausta teisme parodė, kad įvykio nematė, bet eidama link Kėdainių miesto centro išgirdo lyg ir stabdymą, stabdžių cypimą ties viaduku. Pamatė nutrenktą žmogų, kas jį nutrenkė nematė, nes mašina lyg ir buvo nuvažiavusi tolyn, bet apsisuko ir pakankamai greitai grįžo. Žmogus buvo sužalotas, jam ant kaktos buvo guzas. Buvo iškviesta medicinos pagalba, vyriškiui apvyniotas kaklas ir subintuota galva. Buvo lyg ir cypimo garsas, lyg stabdymo, tik nežino kokio automobilio. Įvyko kivirčas, nukentėjusysis ir grįžęs vairuotojas vienas kitą kaltino, vienas sakė „tu mane partrenkei“, o kitas sakė „tu specialiai iššokai“.
Liudytojas D. Č. apklaustas teisme parodė, kad nelabai ką pamena, nes įvykis buvo senai. Prašo pagarsinti apklausos protokolą, parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingesni, juos geriau prisiminė.
Byloje esantiems įrodymams patikrinti vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., pagarsinus Liudytojo D. Č. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t. b. l. 113-114), jis parodė, kad 2017 m. birželio mėnesį, dienos nepamena, po pietų, valandos nepamena, kartu su drauge A. K. ėjo pėsčiomis J. Basanavičiaus gatve, nuo Vilainių pusės link miesto centro. Ėjo šaligatviu nuo Liepų alėjos pusės. Jiems būnant netoli Liepų alėjos ir J. Basanavičiaus gatvių sankryžos, iki minėtos sankryžos buvo likę gal kokių 10 metrų, tiksliai atstumo nurodyti negali, matė, kaip lyg tai tamsiai mėlynos spalvos automobilis AUDI A6 ar (duomenys neskelbtini), universalas, tikslai modelio pasakyti negali, važiuodamas nuo kalno žemyn, partrenkė per perėją ėjusį žmogų. Matė, kaip žmogus nukrito nuo automobilio priekinio kapoto dangčio. Ar žmogus ant jo užkrito pats, nematė. Po to minėtas automobilis nuvažiavo link miesto pusės. Nematė, kurioje tiksliai vietoje automobilis partrenkė žmogų, tačiau kaip priėjo prie perėjos, žmogus gulėjo kelis žingsnius už perėjos, arčiau dešinės kelio juostos, sukant į dešinę link miesto centro. Jokio automobilio stabdymo garso negirdėjo. Priėjęs prie to žmogaus, padėjo jam atsikelti nuo žemės, nes jis buvo šiek tiek apsvaigęs nuo smūgio. Netrukus nuo miesto pusės už minėtos perėjos sustojo panašus automobilis, kuris partrenkė minėtą vyriškį. Jis išlipo iš automobilio ir priėjęs prie sužaloto vyriškio jam kažką sakė. Kažką minėjo apie apspardytą jo automobilį.
Liudytoja P. G. apklausta teisme parodė, kad nukentėjusysis yra jos sūnus, kuris nukentėjo įvykio metu. Po įvykio jis sunkai jautėsi. Slaugė jį. Negalėjo atsikelti iš lovos, svaigo galva, mirguliavo akyse, visur buvo skausmai, juosmenyje jautė skausmą pereinanti į kojas, rankų plaštakas, tirpo kojos, rankos. Be vaistų negalėjo būti ir dabar negali be jų būti. Kai buvo sveikas, buvo energingas, visus darbus padarydavo, niekuo nesiskųsdavo. Po įvykio negali nieko pakelti, dirbti ir eisena jo bloga. Buvo tyčinis pasikėsinimas į jo gyvybę, sugriovė jo visą sveikatą. Liko bedarbis. Didelių sužalojimų nebuvo, bet buvo perskeltas antakis, mėlynės ant kojų, visur jautė skausmus nuo to įvykio. Buvo perskelta kakta, nubrozdintos kojos, mėlynės ant kojų, negalėjo vaikščioti, nes skaudėjo kojos. Lūžių nebuvo. Abejas kojas jam skaudėjo, bet kur labiausia negali pasakyti. Mano, kad tai buvo tyčinis pasikėsinimas, nes sūnus parvedė dukrą namo ir įspyrė į automobilio ratą, o kaltinamasis jį vijosi ir pėsčiųjų perėjoje partrenkė. Sūnus turėjo akmenligę, dešinės kojos čiurnos traumą ir kol buvo nesugijusi čiurna-pašlubuodavo. Dėl kokių priežasčių sūnus kreipėsi dėl juosmeninės stuburo dalies kompiuterinės tomografijos, nežino.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta ir šiais byloje esančiais rašytiniais duomenimis:
Tarnybiniu pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 1-2).
Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2017-06-22 Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK pradėtas įvykio aplinkybių patikslinimas dėl eismo įvykio, per kurį nukentėjo žmonės. Tyrimas pradėtas dėl 2017-06-22 apie 17.30 val. S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, Kėdainiuose, esančioje pėsčiųjų perėjoje, partrenkto ir sužaloto E. G.. Nukentėjusįjį automobiliu Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė ir sužalojo Š. J.. 2017-06-28 buvo gautas E. G. atstovaujančio advokato Antano Jarašiaus pareiškimas, kuriame nurodoma, kad 2017-06-22 jo atstovaujamąjį automobiliu partrenkęs Š. J. šiuo metu gyvena su nukentėjusiojo žmona K. G., o prieš įvykį E. G. susiginčijo su žmona ir įspyrė į automobilio, kuriuo vėliau buvo partrenktas ratą, todėl tikėtina, kad partrenkiant E. G. buvo padarytas ne kelių eismo įvykis, o tyčinis nusikaltimas siekiant sužaloti E. G.. Š. Dėl gauto pareiškimo pradėtas tyrimas medžiagoje Nr. M-2-03-00330-17. Apklausiamas E. G. nurodė, kad jam einant per perėją pamatė automobiliu atvažiuojantį Š. J., kuris žiūrėjo į jį ir šypsojosi. Nors jis ant perėjos stovėjo ties juosta, skiriančia priešingo eismo juostas, Š. J. pasuko link jo, t. y. įvažiavo į eismo juostą, kuri skirta sukantiems į kairę, partrenkė jį, o po to sugrįžo į juostą, skirtą sukantiems į dešinę, ir nuvažiavo link miesto centro. Š. J. iš karto nesustabdė automobilio ir tik po kelių minučių sugrįžo į įvykio vietą. Š. J. ir anksčiau yra grasinęs nukentėjusiajam. Apklausus įvykio liudytojus šie taip pat nurodė girdėję kaip sužalotasis priekaištavo vairuotojui, kad šis norintis jį nužudyti, o vairuotojas kaltino nukentėjusįjį apspardžius jo automobilį. Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad tarp Š. J. ir E. G. prieš eismo įvykį buvo asmeninių nesutarimų, o nedidelis konfliktas kilo ir prieš pat įvykį, todėl reikalinga abi tiriamas medžiagas sujungti ir pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 138 str. 1 d. ( 1 t., b. l. 19-20).
Nukentėjusiojo protokolu- pareiškimu, kuriame jis nurodė, kad 2017-06-22 apie 17 val. 40 min. jį einantį per pėsčiųjų perėją, esančią S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, netoli nuo sankryžos su J. Basanavičiaus gatve, partrenkė tamsios spalvos automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo jo žmonos K. G., su kuria šiuo metu vyksta skyrybų procesas, sugyventinis Š. J.. Mano, kad Š. J. automobiliu į jį trenkėsi tyčia, nes matė kaip jis privažiavęs prie perėjos pasuko automobilį link jo ir prieš jį nutrenkdamas šypsojosi. Iš karto po įvykio jis nesustojo, nuvažiavo link Kėdainių miesto centro ir tik po kiek laiko sugrįžo. Įvykį matė prie perėjos sustoję ir praleidę vairuotojai. Šiuo metu šis įvykis yra tiriamas kaip kelių eismo taisyklių pažeidimas, tačiau, mano, jog Š. J. į trenkėsi tyčia, norėdamas sužaloti ar nužudyti. Dėl patirtų sužalojimų lyg šiol turi nedarbingumą, sunkiai juda ir gydosi namuose. ( 1 t., b. l. 22-23).
Kauno AVPK Kėdainių r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjos A. M. – E. tarnybiniame pranešime apie eismo įvykį, per kurį nukentėjo žmonės, nurodyta, kad 2017-06-22, apie 17.30 val., Š. J., vairuodamas "Audi A6" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas S. Dariaus ir S. Girėno gatve Kėdainių m., nepasirinko saugaus greičio, todėl kliudė pėsčiąjį E. G. ir jį sužalojo. Dėl galvos traumos E. G. išvežtas Į Kauno LSMUL. Automobilis "Audi A6" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas L. J. vardu, grąžintas. Vairuotojas ir keleivis buvo blaivūs (1 t., b. l. 32).
2017-06-22 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje Kėdainių m. apžiūrėjus transporto priemonę- lengvąjį automobilį "Audi A6" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio, nustatyta, kad jis yra be išorinių transporto priemonės sugadinimo požymių (1 t. b. l. 34-38).
Kelių eismo įvykio apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje nuokalnės pabaigoje, Kėdainių m., kelyje Kėdainiai- Krekenava-Panevėžys 1-me kilometre, kelio ženklų KET 1 p. 203 (duoti kelią), 201 (pagrindinis kelias) 533 ir 534 (pėsčiųjų perėja) 3p.1.1 (siaura ištisinė linija), 1.13.1 ("zebras") galiojimo zonoje, esant 500 m matomumui įvyko eismo įvykis- užvažiavimas ant pėsčiojo. Kelių eismo įvykio vietoje "Audi A6" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje galu į J. Basanavičiaus g. Jos dešinės pusės galinis ratas yra 0,3 cm atstumu iki dešinio kelio krašto , o galinis kairės pusės ratas 8,7 m atstumu nuo kairiojo kelio krašto ir 5,5 m atstumu iki pėsčiųjų perėjos. Priekinis dešinės pusės ratas yra 0,25 m atstumu iki dešinio kelio krašto, o kairės pusės ratas yra 8,85 m atstumu iki kairės pusės kelio krašto, padarytos fotonuotraukos, pridėta eismo įvykio vietos planas (1 t., b. l. 40-47).
Iš BPC duomenų matyti, jog 2017-06-22 17.35 val. paskambęs V. G. pranešė, jog prie viaduko, prie stadiono prie perėjos su Audi 100 partrenkė vyrą. (1 t., b. l. 48-52)
Registracijos liudijimo kopijoje nurodyta, kad automobilio "Audi A6 Avant " valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra L. J. (1 t., b. l. 53, 61).
Techninės apžiūros rezultatų kortelėje nurodyta, kad Audi A6 Avant " valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė apžiūra atlikta 2016-03-15 ir galioja iki 2018-03-23 (1 t., b. l. 55).
Vairuotojo pažymėjimo kopija iš kurios matyti, jog jis išduotas 2015-01-21 Š. J., galioja iki 2025-01-21 (1 t., b. l. 58).
2017-07-31 savanoriško daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad įtariamasis Š. J. pateikė apžiūrai automobilį „AudiA6“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., , b. l. 62-63).
Apžiūros protokolu iš kurio matyti, kad apžiūrint transporto priemonę Audi A6 AVant " valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vizualiai jokių įlenkimų nematyti, dešinės pusės priekinis sparnas tamsesnės mėlynos spalvos, priekinis dangtis, žibintai ir posūkiai tvarkingi. Pakėlus variklio dangtį, matyti, kad nulūžę 3 vnt. dešinės pusės priekinio žibinto laikikliai, du viršutiniai laikikliai suklijuoti su klijais, o apatinis sutvirtintas su plastikiniu dirželiu (užtraukėju), kairės pusės durelės tvarkingos, bet kairės pusės galinio sparno viršuje ties langu 21 cm atstumu nuo galinių durelių matyti 8 cm ilgio ir 4 cm pločio įlenkimas, galinis dangtis tvarkingas, įskilęs kairės pusės žibintas (1 t., b. l. 64-69).
2017-06-22 17.59 val. E. G. ir 2017-06-22 18.06 val. Š. J. neblaivumo patikrinimo alkotesteriu kvituode nurodyta, kad tikrinimo rezultatas- 0,0 promilių (1 t., b . l . 90).
Iš 2017-10-13 VTMT Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. G. nustatyti minkštųjų audinių sumušimai su žaizda kaktos pusėje, kraujosruva dešinės akies vokuose, galvos smegenų sukrėtimas, odos nubrozdinimai ir minkštųjų audinių sumušimai dešinėje plaštakoje ir dešinėje krūtinės pusėje bei dešinėje kojoje, kurie išsivystė kieto buko daikto poveikyje ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveiktos sutrikdymu, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo ir kūno minkštųjų audinių sumušimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (2 t., b. l. 2-3).
Parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kur užfiksuota, kad nukentėjusysis E. G. parodė vietą prie S. Dariaus ir S. Girėno ir J. Basanavičiaus gatvių sankryžos Kėdainių m., pėsčiųjų perėją, kuria eidamas link viaduko, vidurinėje kelio juostoje parodė vietą, kurioje jis buvo partrenktas į dešinį šoną nuo kalno atvažiavusio Š. J. automobilio, esančią 4,9 m atstumu nuo kelio kairės pusės krašto nuo kelio kairės pusės, žiūrint nuo nuokalnės žemyn. E. G. nurodė, kad Š. J. automobilis iš dešinės kelio juostos į vidurinę kairę juostą persirikiavo maždaug prieš 5 metrus artėdamas link perėjos bei parodė vietą, kur jis nukrito, esančią už 1 m nuo partrenkimo vietos ir 5,5 m atstumu nuo bordiūro. Taip pat nurodė, kad jam stovint ant perėjos jį praleido 3 jam iš kairės pusės važiuojantys automobiliai (2 t., b. l. 56-64).
2017-06-22 paaiškinime Š. J.nurodė, kad 2017-06-22 apie 17 val. automobiliu "Audi A6", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko pas savo draugę K. G., gyvenančią (duomenys neskelbtini) ir K. nusileidus pasiimti E. G. atvestą vaiką, išgirdo draugę rėkiant, kad kilo konfliktas bei išgirdo trankymo garsus ir kaukiant savo automobilio signalizaciją. Draugė jam lipant laiptais pasakė, kad E. G. prie jos lindo, dėl to kilo konfliktas. Išėjęs į kiemą E. G. nerado, norėjo su juo pasikalbėti ir išsiaiškinti. Tada sėdo į automobilį, norėjo apvažiuoti teritoriją. Leisdamasis nuo kalno S. Dariaus ir S. Girėno gatve, pamatė per pėsčiųjų perėją einantį nuo Liepos a. pusės. Įvažiavo į persirikiavimo juostą, pradėjo stabdyti, jo apvažiuoti negalėjo, nes iš abiejų pusių automobiliai. E. G. matė ir suprato, kad atvažiuoja jis, todėl tyčia pašoko į priekį, dėl ko jį kliudė. Iš karto nesustojo, o apsisuko ir privažiavo, nes iš streso nežinojo ką daryti. Kai priėjo E. G. su juo nekalbėjo, bet rėkė, kad dabar tu man mokėsi pinigus (3t., b. l. 60).
2018-10-11 susitaikymo protokolas, iš kurio matyti, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo, kaltinamasis nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi (4 t. b. l. 40)
Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Taigi nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju svarbu nustatyti ir priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Pažymėtina, kad priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš nustatytų faktinių aplinkybių nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti – ar yra ryšys tarp kaltininko nustatytos veikos ir padarinių.
Kaltinamojo prisipažinimas ir byloje esantys įrodymai dėl nusikalstamos veikos padarymo abejonių nekelia, kad kaltinamasis 2017 m. birželio 22 d., apie 17.30 val., Kėdainiuose, S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, prie S. Dariaus ir S. Girėno bei J. Basanavičiaus gatvių sankryžos, vairuodamas L. J. priklausantį automobilį AUDI A6, tyčia dėl asmeninių paskatų šiuo automobiliu kliudė ir partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusį nukentėjusįjį E. G., tuo padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Įvertinęs byloje ištirtų įrodymų bei nustatytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad kaltinamasis, būdamas pakaltinamas, pakankamos gyvenimo patirties, turėdamas vairuotojo pažymėjimą, žinojo kelių eismo taisyklių reikalavimą, jog artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Be to, transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių ir tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. Atmestinas kaltinamojo argumentas, jog kaltinamasis perėjoje pats palindo po ratais ar šoko atgal ant automobilio. Kaltinamasis taip pat turėjo laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimo, kuris numato, kad jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Taigi kaltinamasis negalėjo nesuprasti, jog tokie jo veiksmai pavojingi kito asmens sveikatai, numatė įvairius savo veiksmų padarinius – įvairaus sunkumo nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, ir jų siekė. Kaip ir pats nurodė, jis išvažiavo tikslu ieškoti nukentėjusiojo, kad išsiaiškinti, kodėl gadina jo turtą ir priekabiauja vėl prie K. Perėjoje automobilio nestabdė, ką patvirtina tiek liudytojų parodymai, tiek įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nėra fiksuotas stabdymo kelias. Kaltinamąjį tenkino bet kokio sunkumo nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas, todėl atsakomybė kyla pagal padarinius. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
Teismas, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus (BK 11 str.), neteistas (3 t. b. l. 91), administracine tvarka nebaustas, dirba, charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 90, 93, 102, 105), Psichikos sveikatos kabineto ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neįrašytas (3 t., b. l. 108). Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką, kad kritiškai vertina savo padarytą veiką, daro išvadą, kad yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis padaręs nusikaltimą prisipažino pilnai, atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė, nukentėjusysis atleido kaltinamajam, susitarė dėl žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Kaltinamasis anksčiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nėra aplinkybių, užkertančių kelią BK 38 str. taikymui (BK 38 str. 2 d.), teismas daro išvadą, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu. Todėl sutinkamai su LR BK 38 str. kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, BPK 254 str. 5 d. baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.
Dėl civilinio ieškinio
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį.
Šioje byloje nukentėjusysis E. G. pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 110-112). Teisiamojo posėdžio metu E. G. savo civilinį ieškinį sumažino iki 6000 eurų turtinės ir neturtinės žalos.
Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, nekentėjusysis patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kadangi jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje gautas nukentėjusiojo ir kaltinamojo susitarimas, kuriame nurodyta, kad kaltinamasis dalį žalos 3000 eurų atlygino, o kitą dalį 3000 eurų įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajam mokėdamas kas mėnesį po 125 eurus nuo 2018 m. lapkričio mėnesio iki 2020 metų spalio 25 dienos, taip pat susitarė dėl 600 eurų bylinėjimosi išlaidų, kurias sumokės nuo 2020 m. lapkričio mėnesio iki 2021 m. balandžio 25 dienos, mokėdamas po 100 eurų kiekvieną mėnesį, civilinis ieškinys atmestinas, o pasirašytas susitarimas tvirtintinas, įpareigojant kaltinamąjį atlyginti nukentėjusiajam žalą ir bylinėjimosi išlaidas pagal susitarimą. (4 t., b. l. 40).
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. (3 t. b. l. 85-86)
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti: automobilis Audi A6 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri grąžinta Š. J., po nuosprendžio įsiteisėjimo palikti savininko žinioje.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiajam valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. sausio 2 d. sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba (1 t. b. l. 113). Teisme nukentėjusįjį atstovavo advokatas Antanas Jarašius, dalyvavo procesinių veiksmų atlikime, ruošė civilinį ieškinį ir pagal 2018-09-11 tarnybos pažymą šių paslaugų kaina 411,58 eurų, kurias prašoma priteisti iš kaltinamojo (4 t. b. l. 38, 59). Patirtos išlaidos patvirtintos pateiktais dokumentais, nelaikytinos per didelėmis, todėl jos priteistinos iš kaltinamojo.
Vadovaujantis LR BPK 103 str., 105 str. 1 d. 2 d. iš kaltinamojo, priteistina proceso išlaidos – (pašto išlaidos), valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,
nusprendžia:
Š. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsniu, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir remiantis LR BPK 254 straipsnio 5 dalimi baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Patvirtinti 2018-10-11 susitarimą dėl 6000,00 (šešių tūkstančių eurų) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje:
1. Š. J. įsipareigoja sumokėti E. G. 6000 eurų padarytai žalai atlyginti. 3000 eurų Š. J. sumoka protokolo pasirašymo metu. Likusius 3000 eurų Š. J. sumoka dalimis, pervesdamas pinigus į E. G. sąskaitą LT87 7300 0100 9045 3318, esančią Swewdbank AB banke. Pinigai žalai atlyginti sumokami tokia tvarka:
- 125 eurai iki 2018 metų lapkričio 25 dienos;
- 125 eurai iki 2018 metų gruodžio 25 dienos;
- 125 eurai iki 2019 metų sausio 25 dienos;
- 125 eurai iki 2019 metų vasario 25 dienos;
- 125 eurai iki 2019 metų kovo 25 dienos;
- 125 eurai iki 2019 metų balandžio 25 dienos;
- 125 eurai iki 2019 metų gegužės 25 dienos;
- 125 eurai iki 2019 metų birželio 25 dienos;
- 125 eurai iki 2019 metų liepos 25 dienos;
- 125 eurai iki 2019 metų rugpjūčio 25 dienos;
- 125 eurai iki 2019 metų rugsėjo 25 dienos;
125 eurai iki 2019 metų spalio 25 dienos;
- 125 eurai iki 2019 metų lapkričio 25 dienos;
- 125 eurai iki 2019 metų gruodžio 25 dienos;
- 125 eurai iki 2020 metų sausio 25 dienos;
- 125 eurai iki 2020 metų vasario 25 dienos;
- 125 eurai iki 2020 metų kovo 25 dienos;
- 125 eurai iki 2020 metų balandžio 25 dienos;
- 125 eurai iki 2020 metų gegužės 25 dienos;
125 eurai iki 2020 metų birželio 25 dienos;
- 125 eurai iki 2020 metų liepos 25 dienos;
125 eurai iki 2020 metų rugpjūčio 25 dienos;
- 125 eurai iki 2020 metų rugsėjo 25 dienos;
- 125 eurai iki 2020 metų spalio 25 dienos.
2. Š. J. įsipareigoja atlyginti E. G. patirtas 600 eurų bylinėjimosi išlaidas, sumokėdamas jas per 6 mėnesius po to, kai baigs mokėti už padarytą žalą, kiekvieną mėnesį mokėdamas po 100 eurų:
- 100 eurų iki 2020 metų lapkričio 25 dienos;
- 100 eurų iki 2020 metų gruodžio 25 dienos;
- 100 eurų iki 2021 metų sausio 25 dienos;
- 100 eurų iki 2021 metų vasario 25 dienos;
- 100 eurų iki 2021 metų kovo 25 dienos;
- 100 eurų iki 2021 metų balandžio 25 dienos.
3. E. G. pripažįsta, kad įvykdžius susitaikymo protokolo 2 punkte numatytą sąlygą ir sumokėjus 6000 eurų, jam nusikaltimo metu padaryta žala bus pilnai atlyginta. Sumokėjus visą 6000 eurų sumą, E. G. pretenzijų dėl jam padarytos žalos Š. J. neturės ir ateityje pasižada nereikšti.
Priteisti iš Š. J. proceso (pašto) išlaidų – 23,63 Eur (dvidešimt trys eurus 63 ct) valstybės naudai.
Priteisti iš Š. J. 411,58 eurų (keturis šimtus vienuolika eurų 58 centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti: automobilis Audi A6 Avant, Valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri grąžinta Š. J., po nuosprendžio įsiteisėjimo palikti savininko žinioje.
Išaiškinti Š. J.: jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 str. 3 d.). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 str. 4 d.).
Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.