Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas, eI3-3617-394/2022

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-05-12
Bylos Nr.: eI3-3617-394/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-00117-2022-1
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjas: Jarūnė Sedalienė (pirm.)
Pareiškėjas: I. O.
Atsakovas: Mažeikių rajono savivaldybės administracija

Kategorijos

21.2Tarnybinės nuobaudos
55.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas

Administracinė byla Nr. eI3-3617-394/2022Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00117-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.1; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 12 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Jarūnė Sedalienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. O. skundą atsakovei Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas I. O. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. sausio 12 d. įsakymą Nr. P1-66 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo I. O.“, priteisti pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2022 m. sausio 12 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. P1-66 I. O. paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Įsakymas motyvuotas tuo, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas I. O. laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 18 d. iki 2021 m. rugsėjo 13 d. asmeninėje paskyroje socialiniame tinkle Facebook, ne kartą pabrėždamas, kad yra valstybės tarnautojas, paskelbė pasisakymus, kuriuose: 1) paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją (pasisakant apie galiojančių teisės aktų neteisėtumą, skelbiant informaciją, kad po trečiosios dozės žmonės bus uždaryti ne tik tarp miestų, bet ir tarp miestų kvartalų); 2) ragino nesilaikyti galiojančių teisės aktų (nesitestuoti, tokiu būdu būti nušalintiems nuo pareigų); 3) nepagrįstai apibūdino valdžią, panaudodamas niekinamą sąvoką „fašistai“; 4) skatino visuomenės priešiškumą valstybės bei valstybės tarnautojų atžvilgiu. Šiais veiksmais I. O. pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 3 straipsnio 1 dalies 10 punktą, 16 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. A1-2289 (Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. A1-391 redakcija), 141 punktą. Pareiškėjas teigia, kad įsakyme yra nurodoma, jog jis pažeidė savo tarnybines pareigas dėl savo „Facebook“ paskyroje laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 18 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d. padarytų įrašų turinio, skundžiamame įsakyme yra apibendrintai nurodoma, kad I. O. atliko tam tikrus veiksmus, kuriais pažeidė Valstybės tarnybos įstatymą, tačiau nėra tiksliai nurodyta, kokiais konkrečiais įrašais I. O. padarė nurodomus pažeidimus, t. y. nėra nurodyta konkreti įrašo data, konkreti citata, kontekstas ir kaip šiuo konkrečiu įrašu I. O. pažeidė teisės aktus. Atsižvelgiant į nurodyta, pareiškėjas daro išvadą, kad skundžiamame įsakyme nėra nurodytos pakankamai aiškios faktinės aplinkybės, iš kurių kildinamas I. O. tarnybinių pareigų pažeidimas, o tai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pareiškėjas nurodo, kad pranešime apie tarnybinį nusižengimą kaltinimas jam nebuvo aiškiai suformuluotas. Pranešime tebuvo nurodyti abstraktūs teiginiai, kad I. O. savo viešais pasisakymais pažeidė teisės aktus, kurie įpareigoja gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, vengti interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, nenurodant, kaip konkrečiai I. O. tai padarė, yra abstraktus kaltinimas, nuo kurio gintis neįmanoma. Paaiškino, kad atsakovė net nesiekė atlikti tinkamo galimo tarnybinių pareigų pažeidimo tyrimo. I. O. tariamo tyrimo metu nebuvo leista susipažinti su atsakovės turima galimam pažeidimui aktualia medžiaga, neleido nei pareiškėjui, nei jo atstovui dalyvauti tariamo pažeidimo nagrinėjime ir priimant sprendimą dėl nuobaudos skyrimo, todėl mano, kad šiame procese iš viso buvo ignoruojamas, kas rodo, kad nebuvo siekiama nagrinėti galimo pažeidimo aplinkybių bei priimti objektyvų ir teisingą sprendimą, o dėl įsakymo priėmimo jau buvo nuspręsta iš anksto, o visi tariamo nagrinėjimo veiksmai tebuvo formalūs. I. O. pateiktame pranešime apie padarytą tarnybinį pažeidimą nebuvo nurodyta konkrečių faktinių aplinkybių, sudarančių nurodomą pažeidimą, dėl ko negalėjo pateikti pilnavertiškų paaiškinimų atliekant galimo tarnybinio pažeidimo tyrimą Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje. Lygiai tokiu pačiu neapibrėžtu ir neaiškiu faktiniu pagrindu buvo priimtas ir skundžiamas įsakymas, dėl ko yra iš esmės apribojama asmens teisė į gynybą, nes I. O., nežinodamas kokį konkrečiai pažeidimą padarė, negali pateikti pilnaverčio skundo. Pareiškėjas kategoriškai nesutinka su jo veiklos viešojoje erdvėje interpretacija, mano, kad teisės aktų reikalavimų nepažeidė, o inicijuojamas tyrimas yra Lietuvos Respublikos seimo narės L. N., kuri kartu su Lietuvos Respublikos seimo nariu S. S. priklauso pozicinei Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“, politinės kovos ekvivalentas. L. N. agituoja Mažeikių rajono gyventojus stoti į naujai kuriamą partiją, todėl, tikėtina, įžvelgė Lietuvos šeimų sąjūdyje konkurentus, nes I. O. yra Lietuvos šeimų sąjūdžio narys. Pažymėjo, kad kreipdamasi į Valstybės tarnybos departamentą L. N. rašė, kad nei Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius, nei meras nieko nedaro, kad išsiaiškintų, ar I. O. pasisakymai tinkami valstybės tarnautojui. Akivaizdu, kad toks Lietuvos Respublikos seimo narės kreipimasis yra politinės kovos instrumentas. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad jokio tarnybinio nusižengimo savo viešais pasisakymais nepadarė. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Nurodė, kad demokratinėje visuomenėje žmogui laiduojama teisė laisvai formuoti savo nuomonę apie visuomeninius reikalus, laisvai juos aptarinėti. Bendriausias viešų diskusijų visuomenės gyvenimo klausimais tikslas – ieškoti visuomenei rūpimos tiesos. Apibendrinęs Lietuvos Respublikos Konstitucijos reglamentavimą, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Europos žmogaus teisių komisijos ir Europos žmogaus teisių teismo praktiką mano, kad atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija nori iš viso apriboti galimybę kritikuoti valdžią.

Atsiliepimas

Atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija su pareiškėjo pateiktu skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad motyvuota išvada akivaizdžiai ir aiškiai tvirtina, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija surinko visus įrodymus, patvirtinančius pažeidimo faktą, argumentavo, kodėl, kokiais įrodymais, paaiškinimais, kitais duomenimis vadovaujantis išvada yra grindžiama. Nurodė, koks tarnybinis pažeidimas padarytas, pažeisti vidiniuose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai, įvertinta pareiškėjo tarnybinė charakteristika, pateiktas pasiūlymas dėl patraukimo tarnybinėn atsakomybėn. Pranešime apie tarnybinį nusižengimą aiškiai įvardinti 9 pasisakymai socialiniame tinkle „Facebook“ su tikslia data ir laiku, taip pat aiškiai suformuluota, kokius teisės aktus savo veiksmais galimai pažeidė pareiškėjas. Paaiškino, kad į pareigas priėmusio asmens sprendime neprivalo būti nurodyti konkretūs valstybės tarnautojo veiksmai, vertinti kaip tarnybinis nusižengimas, kadangi jie yra nurodomi motyvuotoje komisijos išvadoje, remiantis kuria yra priimamas sprendimas. Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės reikalauja, kad valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendime būtų nurodyta, jog valstybės tarnautojas pripažįstamas padariusiu tarnybinį nusižengimą, ir jam skiriama tarnybinė nuobauda. Paaiškino, kad skundžiamas įsakymas atitinka Taisyklių reikalavimus, nes pirmuoju jo punktu pareiškėjas pripažįstamas padariusiu tarnybinį nusižengimą, o antruoju punktu pareiškėjui paskiriama konkreti tarnybinė nuobauda. Pareiškėjo veiksmai, įvertinti kaip tarnybinis nusižengimas (jų padarymo data, aplinkybės ir kt.), apibrėžti motyvuotoje išvadoje. Atsakovė nesutinka su pareiškėjo skunde nurodytu teiginiu, jog jam nebuvo leista susipažinti su tyrimo medžiaga ir nurodė, kad pareiškėjas 2021 m. lapkričio 9 d. kreipėsi su prašymu „Dėl medžiagos pateikimo“, kuriuo prašė pateikti jam visus su jo galimu tarnybiniu nusižengimu susijusius duomenis ir medžiagą. Pareiškėjo prašymas buvo tenkintas, 2021 m. lapkričio 10 d. pateiktas raštas Nr. R8-2.33-4391 „Dėl medžiagos pateikimo“. Antrą kartą pareiškėjas kreipėsi 2021 m. gruodžio 1 d. su prašymu „Dėl informacijos gavimo ir medžiagos pateikimo“. Šis pareiškėjo prašymas buvo tenkintas 2021 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. R8-2.33-4800 „Dėl informacijos gavimo ir medžiagos pateikimo“. Trečią kartą pareiškėjas kreipėsi 2022 m. sausio 28 d., prašydamas pateikti kopijas visos medžiagos, pagal kurią komisija pateikė motyvuotą išvadą. Atsakovė pareiškėjo prašymą tenkino 2022 m. sausio 31 d. raštu Nr. R8-2.36-373 „Dėl medžiagos pateikimo“. Pažymėjo, kad Taisyklės nenumato galimybės valstybės tarnautojui, galimai padariusiam tarnybinį nusižengimą, dalyvauti priimant sprendimą dėl nuobaudos skyrimo. Atsakovė nesutinka su pareiškėjo teiginiu, susijusiu su galimai inicijuojamu tyrimu Lietuvos Respublikos seimo narės L. N. kaip politinės kovos elementu, ir nurodo, kad pareiškėjo nurodomas Lietuvos Šeimų sąjūdis nėra politinė partija ir nėra politinės kovos subjektas. Atsakovė teigia, kad pareiškėjo pasirinktas kritikavimo viešai metodas galėtų būti pateisinamas, jeigu tai būtų daręs Mažeikių rajono savivaldybės gyventojas, o ne Mažeikių rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, kuris turi pareigą užtikrinti viešąją tvarką, kontroliuoti, kaip laikomasi Mažeikių rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų taisyklių, už kurių pažeidimą atsiranda administracinė atsakomybė, vykdyti karantino režimo ir / ar ekstremaliosios situacijos dėl Covid-19 ligos priemonių laikymosi kontrolę, kaip nurodyta Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2021 m. gruodžio 13 d. rašte Nr. VTS-317 „Dėl viešosios tvarkos skyriaus darbo specifikos“. Šiuo atveju pareiškėjas pats ragino nesilaikyti ir pažeisti galiojančius teisės aktus, 2021 m. rugpjūčio 24 d. 19.35 val. pasisakyme nurodė, kad yra valstybės tarnautojas, dirbantis Mažeikių rajono savivaldybėje, ragino visus darbuotojus, nepritariančius prievartiniam testavimui, bent vienai savaitei nesitestuoti ir padaryti taip, kad darbdavys nušalintų nuo darbo. 2021 m. rugsėjo 10 d. 19.50 val. pasisakyme pareiškėjas kvietė visus Mažeikių rajono gyventojus vienytis su tikslu pakeisti nekompetentingą valdžią, faktiškai nuversti teisėtai išrinktą valdžią. Atsakovė teigia, kad kritika gali ir turi būti reiškiama, bet tik tinkamais metodais, nesukeliant neigiamų pasekmių, t. y. neįnešant sumaišties visuomenėje. Pareiškėjo padaryti pažeidimai ir jų sukeltos pasekmės iš esmės priešingi valstybės tarnautojų pareigoms bei pažeidžia valstybės tarnautojų etikos principus. Įvertinus pažeidėjo statusą ir pažeidimo subjektyviąją pusę bei pažeidimu sukeltas pasekmes, paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – atitinka pareiškėjo nusižengimo sunkumą, o pritaikyta teisinė atsakomybė už pažeidimus, remiantis aptartais argumentais, laikytina proporcinga nustatytiems valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimams.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo I. O. skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. P1-66 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo I. O.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas.

Byloje nustatyta, kad 2021 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimo narė L. N. raštu Nr. SN-S-17 „Dėl valstybės tarnautojo veiksmų įvertinimo“ kreipėsi į Valstybės tarnybos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos, prašydama įvertinti valstybės tarnautojo I. O. elgesio atitiktį valstybės tarnautojui keliamiems reikalavimams ir pasiūlyti tinkamiausias situacijos sprendimo priemones. Valstybės tarnybos departamentas 2021 m. spalio 28 d. gautą raštą pagal kompetenciją persiuntė išnagrinėti Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, Mažeikių rajono savivaldybės tarybai ir Vyriausybės atstovo įstaigai. 2021 m. lapkričio 8 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracija pareiškėjui I. O. pateikė pranešimą Nr. P13-7 „Apie tarnybinį nusižengimą“, kuriame nurodė, kad viešais pasisakymais / komentarais valstybės tarnautojo vardu asmeninėje paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškėjas galimai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 3 straipsnio 1 dalies 10 punktą, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. A1-2289 (Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. A1-391 redakcija), 141 punktą bei 142 punktą, todėl nurodė, kad iki 2022 m. lapkričio 17 d. pareiškėjas turi teisę pateikti paaiškinimą dėl nurodyto tarnybinio pažeidimo. 2021 m. lapkričio 17 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą „Dėl nurodyto tarnybinio nusižengimo“, kuriame nurodė, kad tarnybinio nusižengimo nepadarė, be to, nesutinka su tokia jo veiklos viešojoje erdvėje interpretacija, pranešime abstrakčiai nurodyta, kad pažeisti įstatymų reikalavimai, todėl pareiškėjo gynyba svarstant jo galimą tarnybinį nusižengimą yra apsunkinta. 2021 m. lapkričio 26 d. Komisija kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorių dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo termino pratęsimo, kuris administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. A1-2667 pratęstas iki 2021 m. gruodžio 30 d. 2021 m. gruodžio 9 d. vykusiame Komisijos posėdyje nustatyti kriterijai vertinant ar I. O. nepažeidė teisės aktų, reglamentuojančių jo veiklą. 2021 m. gruodžio 22 d. Komisija posėdyje priėmė sprendimą siūlyti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriui skirti Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiajam specialistui I. O. tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. 2021 m. gruodžio 30 d. Komisija pateikė išvadą Nr. P13-9 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto I. O. tarnybinio nusižengimo“, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalies 3 punktu, siūlė administracijos direktoriui skirti Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiajam specialistui I. O. tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. 2022 m. sausio 12 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. P1-66 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo I. O.“ pripažino, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas I. O. laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 18 d. iki 2021 m. rugsėjo 13 d. asmeninėje paskyroje socialiniame tinkle Facebook, ne kartą pabrėždamas, kad yra valstybės tarnautojas, paskelbdamas pasisakymus, kuriuose paskleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija, ragindamas nesilaikyti galiojančių teisės aktų, nepagrįstai apibūdindamas valdžią, naudodamas niekinamą sąvoką „fašistai“, skatindamas visuomenės priešiškumą valstybės bei valstybės tarnautojų atžvilgiu, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 3 straipsnio 1 dalies 10 punktą, 16 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. A1-2289 (Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. A1-391 redakcija), 141 punktą ir skyrė I. O. tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus, išskyrus mažareikšmius tarnybinius nusižengimus, traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės.

Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse numatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Taigi tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimo rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji pusė, subjektyvioji pusė. Tik esant šių elementų visumai vienu metu, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje A520-2635/2012).

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, o 1 dalies 4 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojas privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Minėtos teisės normos yra bendro pobūdžio, tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuri yra blanketinė teisės norma, būtina nustatyti, kokios konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos ar funkcijų valstybės tarnautojas neatliko ar atliko netinkamai (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2476/2012).

Pareiškėjas I. O. yra Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas. Minėto valstybės tarnautojo tarnybinio patikrinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintas Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Aprašo 8 punkte numatyta, kad už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisija) per 5 darbo dienas nuo pavedimo pradėti tirti tarnybinį nusižengimą gavimo (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – nuo komisijos sudarymo) surašo Pranešimą apie tarnybinį nusižengimą (priedas) (toliau – pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, galimai padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir įteikia valstybės tarnautojui vieną pranešimo egzempliorių.

Pranešime apie valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą turi būti tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas (nurodomo konkretūs jo veiksmai (neveikimas), padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės). Jei tyrimo metu paaiškėja, kad tas asmuo padarė ir kitą veiką, kuri turi tarnybinio nusižengimo požymių, tai turi būti įforminama ta pačia tvarka, kaip ir pradinis nusižengimas. Tai reiškia, kad valstybės tarnautojui turi būti įteikiamas ir naujas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, o tarnybinė išvada turi būti surašoma ir tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik už tą tarnybinį nusižengimą, apie kurio padarymą nustatyta tvarka pranešta nusižengimo padarymu įtariamam valstybės tarnautojui (žr. LVAT 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012).

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. A1-2404 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo“ sudaryta komisija (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 8 d. pranešimu Nr. P13-7 „Apie tarnybinį nusižengimą“ kreipėsi į pareiškėją, nurodydama, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 18 d. iki 2021 m. rugsėjo 13 d. savo asmeninėje paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ patalpino pasisakymus, kuriuose nurodydamas, kad yra valstybės tarnautojas, nesutiko su valstybės valdymo politika, agitavo nesitestuoti, nesiskiepyti ir ragino kitus valstybės tarnautojus nedirbti ir nevykdyti tiesioginių pareigų, t. y. : 1) 2021 m. rugpjūčio 18 d. pasisakyme pareiškėjas nurodė dirbantis Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje bei nesutinkantis su Lietuvos valstybės griovimu, genocidu, tautos skaldymu bei kitais neteisėtais prievartiniais veiksmais, nukreiptais prieš tautą; be to, valdžios priimti diskriminuojantys žmones žeminantys sprendimai yra neteisėti ir smerktini; 2) 2021 m. rugpjūčio 21 d. 13.15 val. nurodydamas, kad dirba Mažeikių rajono savivaldybėje, kvietė visus kolegas, valstybės tarnautojus iš visų miestų, miestelių ir kaimų vieningai tarti „ne“ valdžioje esančios grupuotės neteisėtiems sprendimams ir veiksmams, nukreiptiems prie Lietuvos valstybę ir tautą bei nepaklusti neteisėtiems sprendimams, įsakymams ir nurodymams; 3) 2021 m. rugpjūčio 24 d. 19.35 val. nurodydamas, kad yra valstybės tarnautojas, dirbantis Mažeikių rajono savivaldybėje, ragino visus darbuotojus, nepritariančius prievartiniam testavimui, bent vienai savaitei nesitestuoti ir padaryti taip, kad darbdavys nušalintų nuo darbo; 4) 2021 m. rugpjūčio 27 d. 12.59 val. nurodė, kad valdžia, prisidengdama pandemija, vadovaudamasi metodu „skaldyk ir valdyk“, priimdama vis daugiau nesąmoningų socialinio elgesio bei veiklos taisyklių, sistemingai žlugdo mažuosius verslininkus ir kvietė prisijungti prie tautinės bangos, kuri siekia sutramdyti valdžios antikonstitucinį siautėjimą; 5) 2021 m. rugpjūčio 31 d. 22.30 val. paviešino, kad po trečiosios dozės žmonės bus uždaryti ne tik tarp miestų, bet ir tarp miestų kvartalų, be to, valdžios atstovai įvardinti „fašistais“; 6) 2021 m. rugsėjo 6 d. 18.41 ir 2021 m. rugsėjo 7 d. 12.13 val. nurodė, kad kaip valstybės tarnautojas, nuo trečiadienio vėl bus nušalintas, nes nedarys sveikam protui ir tarptautinei teisei prieštaraujančio prievartinio testo; 7) 2021 m. rugsėjo 10 d. 12.41 val. nurodė, kad rugpjūčio mėn., būdamas sveikas, neturėdamas jokios ligos simptomų, buvo nušalintas nuo darbo, nemokant atlyginimo, kadangi nesutiko vykdyti prievartinio neteisėto darbdavio įsakymo, prieštaraujančio Konstitucijai, įstatymas bei tarptautiniams teisės aktams, draudžiantiems prievartą, represijas, diskriminaciją; 8) 2021 m. rugsėjo 10 d. 19.50 val. kvietė visus Mažeikių r. gyventojus vienytis su tikslu pakeisti šią nekompetentingą valdžią; 9) 2021 m. rugsėjo 13 d. 14.29 val., kad pareiškėjui pagal tarnybines funkcijas reikia saugoti miestą nuo šiukšlintojų, dabar dar ir nuo valdžiašiukšlių.

Atsakovė nurodė, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas galimai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kuriame nurodyta, jog valstybės tarnautojai privalo gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kuriame nurodyta, jog valstybės tarnautojai privalo laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, vengti interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba, 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą, kuriame nurodyta, jog vienu iš pagrindinių valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų yra lojalumas valstybei (valstybės tarnautojas turi veikti valstybės interesais, nepažeisti jos konstitucinės santvarkos, prireikus imtis visų teisėtų veiksmų, reikalingų šiai santvarkai apsaugoti), 3 straipsnio 1 dalies 10 punktą, kuriame nurodyta, jog vienu iš pagrindinių valstybės tarnautojų tarnybinės etikos principų yra pagarba žmogui ir valstybei (valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus), Mažeikių rajono savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių 141 punktą, kuriame nurodyta, jog tarnautojai privalo laikytis veiklos etikos ir elgesio principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, bei 142 punktą, kuriame nurodyta, kad tarnautojams ir darbuotojams draudžiama viešoje erdvėje skleisti neigiamą informaciją apie Administracijos veiklą ar ją komentuoti nesuderinus su Ryšių su visuomene skyriaus vedėju.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad priimtu įsakymu buvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo normos, reglamentuojančios atsakovės pareigą pagrįsti priimtą sprendimą, nurodo, kad nėra tiksliai įvardinta, kokiais konkrečiais įrašais pareiškėjas padarė pažeidimus, kokia įrašų padarymo data ir kaip šiuo įrašu pažeisti teisės aktai. Įvertinus 2021 m. lapkričio 8 d. pranešimo Nr. P13-7 turinį, matosi, kad Komisija nurodė 10 pareiškėjo pasisakymų viešoje erdvėje, įvardindama jų turinį ir paskelbimo laiką, taip pat nurodė, kokius teisės aktus savo veiksmais pareiškėjas galimai pažeidė bei paprašė pareiškėjo pateikti pasiaiškinimą dėl nurodyto tarnybinio nusižengimo iki 2021 m. lapkričio 17 d.

Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 17 d. pateikė pasiaiškinimą, nurodydamas, kad jokio tarnybinio nusižengimo nepadarė. Pasiaiškinime nurodė manantis, kad asmuo turi teisę laisvai reikšti mintis, o tarnybinis patikrinimas pradėtas kaip politinės kovos elementas. Pažymėjo, kad pranešime nurodyti bendro pobūdžio teiginiai apie jo padarytą tarnybinį nusižengimą.

Teismas, įvertinęs pateikto pranešimo turinį, sprendžia, kad jis yra detalus ir išsamus, o paaiškinime nurodyti argumentai yra paties pareiškėjo pasirinkta savo teisių gynybos forma, todėl daro išvadą, kad pareiškėjo argumentai, jog jis negalėjo suprasti, kokio tarnybinio nusižengimo padarymu yra kaltinamas, atmestini kaip nepagrįsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis.

Tyrimo rezultatai, inter alia (be kita ko) duomenys apie padarytą tarnybinį pažeidimą, jo kvalifikaciją, įforminami tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri pagal susiklosčiusią teismų praktiką yra jos pagrindu priimamo individualaus administracinio akto motyvuojamoji dalis. Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą, turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinį (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-956/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1459/2010).

Įsakyme pripažinta, kad valstybės tarnautojas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 3 straipsnio 1 dalies 10 punktą, 16 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių 141 punktą. Aukščiau nurodytos teisės normos reglamentuoja valstybės tarnautojo darbinės etikos principus, susijusius su darbuotojo pareiga tarnauti valstybei. Asmeniui, pasirinkusiam dirbti valstybės tarnyboje, taikomi lojalumo, padorumo, pavyzdingumo principai, kurie asmeniui, reiškiančiam tapačias mintis, bet nedirbančiam valstybės tarnyboje, nėra išimtinai privalomi.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą bei draudimas persekioti už kritiką yra žmogaus laisvės, kurias garantuoja Konstitucijos 25 str. 1 d. ir 33 str. 2 d. Konstitucijoje yra ne tik įtvirtintos šios laisvės, bet ir apibrėžtos šių laisvių ribos. Konstitucijos 28 str. nustatyta, kad, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinti tokie principai, kaip lojalumas, padorumas, pavyzdingumas, kurie riboja valstybės tarnautojo laisves reikšti savo įsitikinimus ir kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, t. y. valstybės tarnautojas, reikšdamas savo įsitikinimus ir kritikuodamas valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, turi nepažeisti minėtų principų (žr., pvz., 2008 m. sausio 25 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-851-08).

Pareiškėjas, kritikuodamas valstybės įstaigų bei valdžios priimtus sprendimus ir jų darbą, prisistatė esantis Mažeikių rajono savivaldybės administracijos darbuotojas, valstybės tarnautojas, todėl reikšdamas savo įsitikinimus ir kritikuodamas valstybės įstaigų bei valdžios darbą, privalėjo vadovautis aukščiau nurodytais principais bei teisės aktuose įtvirtintomis pareigomis.

Komisijos 2021 m. gruodžio 30 d. išvadoje Nr. P13-9 detaliai aptartas kiekvienas pareiškėjo viešas pasisakymas socialinėje erdvėje, įvertinant tokio pasisakymo atitiktį tarnybinio nusižengimo sudėčiai. Komisija, ištyrusi ir įvertinusi tarnybinio tyrimo metu surinktą informaciją, sprendė, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto I. O. laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 18 d. iki 2021 m. rugsėjo 13 d. asmeninėje paskyroje socialiniame tinkle Facebook paskyroje paskelbti 1 – 8 pasisakymai, kuriuose paskleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija, raginama nesilaikyti galiojančių teisės aktų, vertintini kaip neteisėti ir neetiški, todėl konstatavo Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 3 straipsnio 1 dalies 10 punkto, 16 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių 141 punkto pažeidimus. Komisija, atsižvelgusi į aukščiau nurodyta aplinkybes, į vyriausiojo specialisto I. O. kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į jo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, pateiktą neigiamą Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto I. O. charakteristiką, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriui siūlė skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-1736/2014). Taip pat pagal LVAT praktiką dėl tarnybinių nusižengimų gali kilti įvairaus pobūdžio neigiamos pasekmės (LVAT 2011 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-2489/2011, LVAT 2013 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-279/2013).

Teismas sprendžia, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje yra atskleisti ir aiškiai nurodyti pareiškėjo įvykdyto tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateiktas jų pagrindimas, parenkant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, buvo laikomasi bendrųjų tarnybinių nuobaudų skyrimo principų, teisingumo ir protingumo kriterijų, o paskirta tarnybinė nuobauda atitinka padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, nusižengusiojo valstybės tarnautojo asmenybę ir jo kaltės laipsnį.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Teismas daro išvadą, kad ji yra adekvati. Pirma, tą lemia aplinkybė, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti keli pareiškėjo padaryti tarnybiniai nusižengimai. Antra, teisinis gėris, kuriam kilo pavojus, kai pareiškėjas paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, ragino nesilaikyti galiojančių teisės aktų, yra itin reikšmingas. Teismas akcentuoja pačio teisinio gėrio (valstybės tarnautojo veikimo valstybės interesais, nepažeidžiant galiojančios ir įstatymais įtvirtintos tvarkos bei konstitucinės santvarkos) svarbą ir reikšmę ir būtent tai lemia griežtesnės tarnybinės nuobaudos paskyrimą.

Teismas vertina, kad byloje ginčijamas Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 12 d. įsakymas Nr. P1-66 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo I. O.“ yra pagrįstas objektyviai nustatytais faktiniais duomenimis ir tinkamomis teisės normomis. Tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų buvo atliktas tinkamai, įrodytos visos su tarnybiniu pažeidimu susijusios aplinkybės, todėl panaikinti įsakymą bei tarnybinę nuobaudą už šių pažeidimų padarymą nėra pagrindo.

Teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kuriais teigiama, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra politinės kovos įrankis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo narė kreipėsi į Valstybės tarnybos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos su prašymu „Dėl valstybės tarnautojo veiksmų įvertinimo“, prašydama įvertinti valstybės tarnautojo I. O. elgesio atitiktį valstybės tarnybos keliamiems reikalavimams ir pasiūlyti tinkamiausias situacijos sprendimo priemones. Prašymas pagal kompetenciją persiųstas tirti Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, kuri, įvertinusi nurodytas aplinkybes, nusprendė, kad buvo padarytas tarnybinis pažeidimas ir priėmė sprendimą skirti tarnybinę nuobaudą. Byloje kitų duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo teiginį, nepateikta, todėl nėra pagrindo išvadai apie Seimo narės suinteresuotumą atliktu tarnybiniu tyrimu.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atmetus pareiškėjo skundą, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 -87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo I. O. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Jarūnė Sedalienė