Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

2021-01-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-164-718/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-01-06
Bylos Nr.
A15.-164-718/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00013-2021-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. A.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-164-718/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00013-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.; 16.9.7.; 16.9.10.; 21.9.10.
Registro objekto Nr. ROIK:20127081980(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. sausio 6 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė,sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. A., jo atstovei advokatei R. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 3 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020-12-25 A. A. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis 2020-12-25, 13.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė kitą stovintį automobilį. Apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Eismo įvykio metu apgadintas tik stovintis automobilis. Vairuotojas po eismo įvykio vartojo alkoholį iki aplinkybių nustatymo. Šiais savo veiksmais A. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 221, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, už kuriuos numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. A. į bylos nagrinėjimą atvyko, pripažino padaręs teisės pažeidimus, gailisi. Nurodė, kad tą dieną blaivas vairavo automobilį, prasilenkdamas su nukentėjusiosios automobiliu kliudė nukentėjusiosios automobilio šoninį veidrodėlį, taip pat ir savo automobilio veidrodėlį. Ką nukentėjusioji moteris jam sakė jis neatsimena. Jis nuvažiavo, nes negalvojo, kad kažkas įvyko. Grįžęs namo nuėjo pas kaimyną ir gėrė degtinę, šventė Kalėdas. Atvykusiems pareigūnams melavo, kad nevairavo automobilio, nes buvo išgėręs ir pasimetęs. Dvi valandas vartojo alkoholį ( degtinę) iki atvyko pareigūnai. Nesutiko tikrintis blaivumo, tik policijos komisariate patikrino jo neblaivumą. Yra neįgalus, 50 procentų darbingas. Už automobilį moka bankui paskolą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. A. atstovė advokatė R. B. prašė teismo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti A. A. švelnesnę nuobaudą, nekonfiskuoti automobilio, kuris priklauso bankui. Nurodė, kad A. A. dėl onkologinės ligos yra nedarbingas 50 procentų, vykdo individualią veiklą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad A. A. kaltė dėl ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje numatytų nusižengimų įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu, paties A. A. prisipažinimu, policijos pareigūno M. B. tarnybiniu pranešimu, R. P. paaiškinimais, fotonuotraukomis, vaizdo įrašu, kita rašytine bylos medžiaga.

Klaipėdos AVPK tyrėjas M. B. 2020-12-25 tarnybiniame pranešime nurodė, kad nuvykus į įvykio vietą, juos pasitikusi pranešėja informavo, kad eismo įvykį sukėlė ir jos automobilį apgadino vyras, 30-40 metų amžiaus, trumpai kirptų plaukų. Nustatyta, kad pasišalinęs automobilis priklauso A. A.. Nuvykus prie A. A. automobilio ir forminant įvykį priėjo A. A.. Jis teigė, kad automobilio nevairavo. Pagal nukentėjusiosios apibudinimą A. A. visus pasišalinusio vairuotojo požymius atitinka, peržiūrėjus užfiksuoto registratoriaus vaizdą matyti, kad A. A. prie pareigūnų atėjo vilkėdamas tą pačią juodos spalvos striukę kaip ir vairavimo metu su baltomis juostomis ( b.l. 6-7).

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos pasišalino neteisėtai. Pagal teismų praktiką, sprendžiant, ar asmens pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai pripažįstama, jog vairuotojai, kliudę tam tikrus objektus, nesuvokia padarę Kelių eismo taisyklių pažeidimo (nepajunta kontakto). Tokiais atvejais konstatuojama, kad nėra pažeidimo sudėties. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse tokios išvados daromos tais atvejais, kai tiek ant vairuoto automobilio, tiek ant kliudyto objekto apgadinimai yra nežymūs arba jų iš viso nėra (įlenkta sagtis, įbrėžta benzino kolonėlė, nežymūs tvoros apgadinimai ir pan. (administracinės bylos Nr. N-575-2184/2011, Nr. N-575-2263/2011).

Išnagrinėjus bylos medžiagą, įvertinus įvykio metu nukentėjusiosios R. P. automobiliui padarytus apgadinimus ( apgadintas užpakalinis kairės pusės sparnas), R. P. paaiškinime nurodytas aplinkybes, paties A. A. teisme duotus parodymus apie įvykį, darytina išvada, jog A. A. neabejotinai pastebėjo automobilių kontaktą, tai yra matė, kad įvyko eismo įvykis, tačiau tyčia iš eismo įvykio vietos pasišalino.

A. A. skirtinos ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje numatytos administracinės nuobaudos.

Byloje A. A. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimus ir gailisi. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta šio ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, numatyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą nusižengimą, siekiant prevencijos tikslų. Teismas pažymi, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas, t. y. mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N756-403/2010, N444-633/2011). Taip pat pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis yra dispozityvaus pobūdžio ir numato teismui galimybę, bet ne pareigą, taikyti mažesnį nei numatytas įstatyme nuobaudos dydį ar administracinio poveikio priemonės terminą. Teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju.

Teismas, įvertinęs šios bylos medžiagą, daro išvadą, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra ir A. A. nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Skiriant nuobaudas, atsižvelgtina į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į pažeidėjo asmenybę – už analogiškų teisės pažeidimų padarymą nebaustas, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgtina į jo sveikatos būklę- yra neįgalus, serga onkologine liga, jam nustatytas 50 procentų darbingumo lygis. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. A. skiriant ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje numatytas administracines nuobaudas – minimalias baudas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

ANK 423 straipsnio 5 dalis numato, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Nustatyta, kad A. A. vairavo automobilį Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį AB „Šiaulių bankas“. Atsižvelgtina į tai, kad A. A. anksčiau už analogiškų nusižengimų padarymą baustas nebuvo, prisipažino ir gailisi padaręs nusižengimus, yra neįgalus. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, taip pat A. A. skirtinos baudos dydį bei tai, kad transporto priemonės konfiskavimas nėra privalomas, sprendžia, kad šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas nebūtų proporcingas, o administracinio nubaudimo tikslai gali būti pasiekti ir be šios poveikio priemonės taikymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 32 straipsniu, 423 straipsnio 3 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi, 417 straipsnio 3 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutarė:

A. A. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam:

- už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą administracinę nuobaudą – 1 200 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams;

- už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą administracinę nuobaudą – 600 Eur baudą;

- už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą administracinę nuobaudą – 60 Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, A. A. už šiuos nusižengimus skirti galutinę nuobaudą – 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vieną skaitmeninę laikmeną nutarimui įsiteisėjus palikti saugoti bylos medžiagoje.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant ROIK registracijos Nr. 20127081980 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Laimutė Venckuvienė