Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-02-12 · Byla Nr. TS-10-990/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-12
Bylos Nr.
TS-10-990/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Nuteistasis
R. M.
Kategorijos
Skundas Nr. TS-10-990/2021
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. vasario 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. sausio 4 d. nutarimo Nr. 59-4 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam R. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu R. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta galutinė subendrinta vienuolikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. 2021 m. sausio 4 d. Komisija priėmė nutarimą Nr. 59-4 netaikyti R. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarime nurodoma, kad R. M. skirtos bausmės pradžia – 2013 m. birželio 27 d., bausmės pabaiga – 2024 m. gruodžio 27 d. Atliktos bausmės 2/3 dalis – 2021 m. vasario 27 d. Neatliktos bausmės dalis 2020 m. gruodžio 30 d. – treji metai vienuolika mėnesių dvidešimt septynios dienos. R. M. anksčiau kartą teistas Lietuvoje ir kartą Vokietijoje, kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažįsta, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Šiuo metu R. M. atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose. Bausmės atlikimo metu R. M. vienuolika kartų baustas ir vienuolika kartų skatintas, galiojančių nuobaudų neturi. R. M. turi vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) kvalifikacijas, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) specialybės. R. M. iki nuteisimo buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini). Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju R. M. planuoja dirbti (duomenys neskelbtini): R. M. pateikė minėtos bendrovės direktoriaus R. D. 2020 m. lapkričio 3 d. išduotą raštą, kuriame R. D. įsipareigoja įdarbinti R. M. vadovaujamoje bendrovėje (duomenys neskelbtini). Finansinių įsipareigojimų R. M. neturi, gautas tai patvirtinantis Lietuvos antstolių rūmų 2020 m. spalio 19 d. raštas. Oficialių duomenų apie narkotinių, psichotropinių medžiagų, alkoholio ar jo surogatų vartojimą pataisos įstaigoje nėra, įkalinimo įstaigoje R. M. adaptacija prie socialinės aplinkos nėra apsunkinta, R. M. adaptuojasi prie supančios bendruomenės ir jaučiasi jos dalimi, nors teigia, kad šiuo metu labiau orientuojasi į savęs realizavimą šeimoje ir santykius su artimaisiais. Diskriminacinių prielaidų kitų asmenų atžvilgiu R. M. neišsako, nuostatoms į priežiūrą bei apribojimus būdingas tam tikras dviprasmiškumas, tačiau bausmės atlikimo eigoje R. M. elgesys tapo labiau disciplinuotas, jis buvo vienuolika kartų skatintas. R. M. nori būti paleidžiamas lygtinai, kad galėtų įsidarbinti bei užsidirbti pinigų, padėti šeimai. Pastebima, kad R. M. deda tam tikras pastangas, siekdamas savo tikslų. R. M. Komisijai pristatomas antrą kartą. R. M. sutinka, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. R. M. nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini) sąlygos taikyti R. M. intensyvią priežiūrą yra tinkamos. R. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 54 taškai (statinių – 20, dinaminių – 34), didelė neatliktos bausmės dalis, nestebima akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, R. M. tik iš dalies vykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas, atliko nemokamus darbus, tačiau nedalyvavo socialinės reabilitacijos programose motyvuodamas tuo, kad karantino režimo laikotarpiu buvo ribojamas šių programų įgyvendinimas, tačiau Lietuvos Respublikos teritorijoje karantino režimas įsigaliojo tik 2020 m. lapkričio 4 dieną, pataisos įstaigoje nevykdomi tik grupiniai socialinės reabilitacijos užsiėmimai, o individualių bei tikslinių intervencinių programų vykdymas nėra ribojamas, R. M. elgesys bausmės atlikimo metu dviprasmiškas: R. M. daug kartų baustas, tačiau pastaruoju metu matomos teigiamos tendencijos, R. M. ne kartą paskatintas, tačiau tai nėra prielaida taikyti R. M. lygtinį paleidimą.

Šalies argumentai

3. R. M. teismui pateikė skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos namų Komisijos 2021 m. sausio 4 d. nutarimo, prašydamas minėtą nutarimą panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde R. M. nurodė, kad Komisija neįvertino, kad jis įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Lietuvos Respublikoje karantino rėžimas buvo įvestas nuo 2020 m. kovo mėnesio, kuomet buvo apribotos galimybės atlikti socialinės reabilitacijos programas, vienas iš Komisijos narių išreiškė atskirąją nuomonę ir pritarė jo lygtiniam paleidimui. R. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama 54 balais, ji pagerėjo, lyginant su ankstesniu vertinimu. Komisija visiškai ignoravo tai, jog laisvės atėmimo bausmę jis atlieka pirmą kartą, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei užimtumo priemonėse, turi vidurinį išsilavinimą, specialybę, mokosi anglų kalbos, o bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis. Jis nuo 2020 m. spalio 8 d. yra perkeltas į Vilniaus pusiaukelės namus, kiekvieną dieną viešuoju transportu vyksta į darbą, iki karantino ribojimų taikymo eidavo pirkti maisto, dirba (duomenys neskelbtini), jo įgytos specialybės reikalingos darbo rinkoje, jis galiojančių nuobaudų neturi, yra net vienuolika kartų skatintas, paskutinė nuobauda jam paskirta dar 2016 metais. Jis palaiko socialinius ryšius su sūnumi, sutuoktine, lygtinio paleidimo atveju turėtų kur gyventi, jam gali būti taikoma intensyvi priežiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas bei tvarką detaliai reglamentuoja BVK 157-164 straipsniai. BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.

5. R. M., kuriam skirta vienuolikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. ilgesnė nei dešimt metų laisvės atėmimo bausmė, du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliks 2021 m. vasario 27 d., tačiau R. M. sutinka, jog jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, taigi R. M. atitinka šią lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygą.

6. Skundžiamas sprendimas netaikyti nuteistajam R. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos grindžiamas tuo, kad: 1) R. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 54 taškai (statinių – 20, dinaminių – 34); 2) didelė neatliktos bausmės dalis, 3) nestebima akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, 4) R. M. tik iš dalies vykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas, atliko nemokamus darbus, tačiau nedalyvavo socialinės reabilitacijos programose, 5) R. M. elgesys bausmės atlikimo metu dviprasmiškas: R. M. daug kartų baustas, tačiau pastaruoju metu matomos teigiamos tendencijos, R. M. ne kartą paskatintas.

7. Vertindamas galimybę taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos teismas pažymi, kad Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštu „Dėl vieningo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatų interpretavimo“ yra išaiškinęs, jog pažanga yra suprantama kaip nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymas, t. y. tam tikri nuteistojo veiksmai, padedantys suvaldyti kriminogeninius veiksnius – sumažinti jų įtaką. Nustatydami asmens daromą pažangą, laisvės atėmimo vietų įstaigų specialistai atsižvelgia į šiuos orientacinius kriterijus: individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą; asmens elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu; stebimus asmens elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu; užfiksuotą nusikalstamo elgesio rizikos (ar taškų) pokytį, o naudojamos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos (OASys, HCR-20, SVR-20, SARA) asmens daromos pažangos iš esmės nevertina, todėl pažanga gali būti fiksuojama net ir tada, kai nusikalstamo elgesio rizika ar jos taškai nesikeičia.

8. Vertindamas R. M. socialinio vertinimo išvadas teismas pažymi, kad:

8.1.1. 2019 m. spalio 25 d. įvertinimo metu R. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 58 taškais, iš kurių 20 taškų priskiriami statiniams veiksniams, kurių nėra galimybės sumažinti, o 38 taškai – dinaminiams, kuriuos nuteistasis gali sumažinti.

8.1.2. Iš 2019 m. spalio 30 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 11 matyti, kad kaip dinaminiai veiksniai, didinantys R. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nurodyti darbinės patirties stygius, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip nurodyta minėtoje išvadoje, R. M. turi įgijęs vidurinį išsilavinimą ir profesines kvalifikacijas, taigi R. M. pastangos siekiant įgyti išsilavinimą bei profesines kvalifikacijas, įvertinus ir tai, kad yra gautas (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. D. 2020 m. lapkričio 3 d. raštas, kuriame R. D. įsipareigoja įdarbinti R. M. vadovaujamoje bendrovėje (duomenys neskelbtini), vertintinos kaip apsauginis veiksnys, galintis padėti R. M. siekti finansinio saugumo teisėtais būdais ir priemonėmis. Minėtoje išvadoje rekomenduota R. M. įsidarbinti ir pradėjus dirbti išlaikyti darbą.

8.1.3. 2019 m. spalio 30 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 11 kaip dinaminiai veiksniai, didinantys R. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nurodyti ir nepakankami R. M. problemų identifikavimo įgūdžiai bei savo elgesio pasekmių įvertinimas, tačiau, kaip nurodyta minėtoje išvadoje, minėti veiksniai gali būti sumažinti taikant tikslingas intervencines priemones. Minėtoje išvadoje atkreiptas dėmesys į tai, kad R. M. sugebėjus save realizuoti socialiai tinkamoje aplinkoje, jo nusikalstamo elgesio rizika gali turėti mažėjimo tendencijas. Minėtoje išvadoje rekomenduota R. M. tęsti dalyvavimą elgesio pataisos programose, nukreiptose į aktualių kriminogeninių poreikių valdymą.

8.2.1. 2020 m. birželio 18 d. įvertinimo metu R. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 56 taškais, iš kurių 20 taškų priskiriami statiniams veiksniams, kurių nėra galimybės sumažinti, o 36 taškai – dinaminiams, kuriuos nuteistasis gali sumažinti.

8.2.2. Iš 2020 m. birželio 23 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-92 matyti, kad kaip dinaminiai veiksniai, didinantys R. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nurodyti darbinės patirties stygius, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip nurodyta minėtoje išvadoje, R. M. turi įgijęs vidurinį išsilavinimą ir profesines kvalifikacijas, stebima R. M. nuostatų save realizuoti darbinėje veikloje tinkama dinamika, yra gautas (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. D. 2020 m. lapkričio 3 d. raštas, kuriame R. D. įsipareigoja įdarbinti R. M. vadovaujamoje bendrovėje (duomenys neskelbtini), kas vertintina kaip apsauginis veiksnys. Minėtoje išvadoje atkreiptas dėmesys į tai, kad R. M. realizuojant save nuoseklioje darbinėje veikloje, tai būtų svarbi R. M. tolesnio integracijos proceso prielaida, galinti padėti R. M. siekti finansinio saugumo teisėtais būdais ir priemonėmis, bei rekomenduota R. M. įsidarbinti ir pradėjus dirbti išlaikyti darbą.

8.2.3. Kaip dinaminiai veiksniai, didinantys R. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, 2020 m. birželio 23 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-92 nurodyti ir itin teigiamas savęs vertinimas: R. M. požiūris į save ir savo elgesį stokoja objektyvumo, analizės, tokiu būdu apsunkindamas R. M. motyvaciją psichokorekcijai, tačiau minėtoje išvadoje pažymėta, kad esant saugesnei aplinkai R. M. tampa atviresnis sau ir savo trūkumams. Taip pat kaip dinaminiai veiksniai, didinantys R. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nurodyti ir nepakankami R. M. problemų identifikavimo įgūdžiai bei savo elgesio pasekmių įvertinimas, mąstymo lankstumo stoka, tačiau minėtoje išvadoje pažymėta, kad minėti veiksniai gali būti sumažinti taikant tikslingas intervencines priemones bei atkreiptas dėmesys į tai, kad R. M. sugebėjus save realizuoti socialiai tinkamoje aplinkoje, objektyviau vertinant save ir savo elgesį, lanksčiau reaguojant į aplinkos stimuliaciją, jo nusikalstamo elgesio rizika gali turėti mažėjimo tendencijas. Minėtoje išvadoje rekomenduota R. M. tęsti dalyvavimą elgesio pataisos programose.

8.2.4. Minėta, kad analogiški dinaminiai veiksniai, didinantys R. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – nepakankami R. M. problemų identifikavimo įgūdžiai bei savo elgesio pasekmių įvertinimas, buvo nurodyti ir 2019 m. spalio 30 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 11. Minėtoje išvadoje rekomenduota R. M. tęsti dalyvavimą elgesio pataisos programose, nukreiptose į aktualių kriminogeninių poreikių valdymą. Kaip matyti iš 2020 m. birželio 23 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-92, R. M. vykdė minėtas rekomendacijas: 2020 m. nuo sausio mėnesio iki birželio mėnesio R. M. dalyvavo programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“. R. M. sutiko dalyvauti programoje pagal „URICA F“ modulį, nukreiptą į motyvacijos, apgalvoti savo veiksmų pasekmes, stiprinimą. Intervencijos metu taip pat buvo siekiama kategoriškumo korekcijos. R. M. užsiėmimų metu pasižymėjo pakankamu aktyvumu, gilinimusi į savo probleminį elgesį ir jo sukeltas pasekmes, stengėsi kelti sau naujus uždavinius, kurie padėtų save realizuoti socialiai priimtinais būdais. Minėti pokyčiai išryškėjo antroje programos pusėje. Toks teigiamas R. M. įsitraukimas sietinas su jo kategoriškumu, dėl kurio R. M. reikia daugiau laiko priimti situacijas tokias, kokios jos yra. Užsiėmimų metu pastebėtas didesnis R. M. atvirumas savo trūkumams. Dalyvavimas priemonėje vertinamas kaip sėkmingas.

8.2.5. 2020 m. birželio 23 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-92 kaip dinaminiai veiksniai, didinantys R. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nurodyti ir tam tikri R. M. gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys nuoseklaus prosocialaus elgesio, tačiau pažymėtina, kad kaip aplinkybės, pagrindžiančios minėtų dinaminių veiksnių egzistavimą, nurodomos tęstinis R. M. nusikalstamas elgesys ir kriminalinių veikų vykdymas kartu su kitais asmenimis, t. y. minėtos aplinkybės apibūdina R. M. elgesį ne šiuo metu, bet nusikalstamų veikų darymo metu, taigi teismas neturi pagrindo minėtų aplinkybių, apibūdinančių ankstesnį R. M. gyvenimo stilių, vertinti kaip dinaminių veiksnių, šiuo metu didinančių R. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

8.3. 2020 m. gruodžio 8 d. įvertinimo metu R. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 54 taškais, iš kurių 20 taškų priskiriami statiniams veiksniams, kurių nėra galimybės sumažinti, o 34 taškai – dinaminiams, kuriuos nuteistasis gali sumažinti. Kaip dinaminiai veiksniai, didinantys R. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nurodyti veiksniai, analogiški nurodytiems 2020 m. birželio 23 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-92, kuriuos teismas šioje nutartyje jau aptarė. Taip pat nurodyta, kad R. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo srityje „Mąstymas ir elgesys“: nesugebėjimo atskirti sričių, kurios yra probleminės ar turėjo įtakos jo nusikalstamumui, ir tų, kur problemos yra gana paviršutiniškos, įvertis sumažėjo nuo 2 balų iki minimalaus – 1 balo; taip pat R. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo srityje „Nuostatos“: teigiamai įvertintas R. M. noras dirbti aktyviai ir bendradarbiauti su jį prižiūrinčiais pareigūnais (įvertis pakeistas iš 1 balo į 0). Minėtoje išvadoje taip pat nurodyta, kad R. M. padarė pažangą bausmės atlikimo metu: nuo 2020 m. spalio 8 d. buvo perkeltas į Vilniaus pusiaukelės namus, dirba (duomenys neskelbtini) su teise vykti be sargybos ar be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, neturi galiojančių nuobaudų ar žodinių įspėjimų. R. M. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

2. Vertinant R. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pažymėtina, kad ji nuosekliai mažėja ir, nors dinaminių veiksnių, kuriuos R. M. gali sumažinti, įvertis yra pakankamai didelis (34 taškai), tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadose, egzistuoja pakankamai apsauginių veiksnių, minimizuojančių R. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jam esant laisvėje: darbinės patirties stygių kompensuoja R. M. laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu įgytas išsilavinimas ir profesinės kvalifikacijos, taip pat oficialiai patvirtintos R. M. galimybės esant laisvėje įsidarbinti bei tai, kad šiuo metu R. M. yra dirbantis, kas reiškia, kad būdamas laisvėje R. M. turi pagrįstas galimybes pajamas gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, tokiu būdu tinkamai integruodamasis į visuomenę; nepakankami R. M. problemų identifikavimo įgūdžiai bei savo elgesio pasekmių įvertinimas gali būti sumažinti taikant tikslingas intervencines priemones – dalyvavimą elgesio pataisos programose, nukreiptose į aktualių kriminogeninių poreikių valdymą, jam esant laisvėje. Teismas pažymi, kad minėtos R. M. integraciją į visuomenę užtikrinančios priemonės (tiek darbinė veikla, tiek dalyvavimas elgesį koreguojančiose programose) gali būti taikomos ne tik laisvės atėmimo vietoje, bet ir R. M. esant laisvėje, taikant jam intensyvią priežiūrą.

3. Priimdama skundžiamą nutarimą Komisija taip pat nurodė, kad R. M. elgesys bausmės atlikimo metu dviprasmiškas: R. M. daug kartų baustas, tačiau pastaruoju metu matomos teigiamos tendencijos, R. M. ne kartą paskatintas. Vertindamas šiuos Komisijos argumentus teismas pažymi, kad iš tikrųjų anksčiau R. M. buvo daug kartų baustas, tačiau jam paskirtos nuobaudos seniai negalioja, o paskutinė nuobauda R. M. buvo skirta daugiau nei prieš ketverius metus. R. M. skatintas vienuolika kartų, dalyvauja Socialinės reabilitacijos skyriaus organizuojamuose renginiuose, pozityvaus užimtumo programose, mokosi specialybės, deda pastangas užtikrinti finansinę savo gerovę, neturi jokių finansinių sunkumų. Negalima nepastebėti ir to, jog R. M. nuo 2020 m. spalio mėnesio bausmę atlieka Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose, savarankiškai viešuoju transportu vyksta į darbą, eina apsipirkti, bausmės atlikimo sąlygų ir tvarkos Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose nepažeidė nei karto, dėl ko teismas turi pagrindo spręsti, kad R. M. ne tik padarė akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, tačiau parodė ir gebėjimą laikytis taisyklių mažiau struktūruotoje aplinkoje.

4. Teismas įvertina ir tai, kad R. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, įsiskolinimų neturi, psichoaktyviomis medžiagomis nepiktnaudžiauja. R. M. bendrauja su sūnumi, sutuoktine, močiute, seneliu, santykius su artimaisiais R. M. apibūdina kaip palaikančius bei artimus, lygtinio paleidimo atveju R. M. turėtų kur gyventi, o jo nurodytoje gyvenamojoje vietoje yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad R. M. sugebės save realizuoti socialiai tinkamoje aplinkoje, tokiu būdu valdydamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

5. Teismas pažymi, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytus apribojimus ir sąlygas, gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl Komisijos argumentai, kad R. M. negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos dėl didelės neatliktos bausmės dalies, yra nepagrįstas: R. M. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte bei to paties straipsnio 4 dalyje nurodytą laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, o R. M. integraciją į visuomenę užtikrinančios priemonės gali būti taikomos ir R. M. esant laisvėje, taikant jam intensyvią priežiūrą.

6. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti jog R. M. likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu gali būti laisvėje taikant jam intensyvią priežiūrą, todėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. sausio 4 d. nutarimas Nr. 59-4 netaikyti R. M. lygtinio paleidimo naikintinas ir R. M. lygtinai paleistinas iš pataisos įstaigos taikant jam intensyvią priežiūrą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 2 punktu, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo R. M. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. sausio 4 d. nutarimo Nr. 59-4 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam R. M., tenkinti:

Panaikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. sausio 4 d. nutarimą Nr. 59-4 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam R. M. ir R. M. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, taikant jam intensyvią priežiūrą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas