Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Švedienės, teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Stasio Lemežio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. Š. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. Klaipėdos apygardos teismo 2011-01-21 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 p. laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 233 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams. Bausmes subendrinus BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. tvarka galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 2 metams.

Lietuvos apeliacinio teismo 2012-02-20 nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2011-01-21 nuosprendis pakeistas, A. Š. nuteistas pagal BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimas 5 metams. Bausmes subendrinus BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. tvarka galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 5 metams.

Bausmės pradžia – 2012-09-01, pabaiga – 2017-09-01, 1/2 bausmės atliks 2015-03-01.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2014-11-27 priėmė nutarimą nuteistajam A. Š. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 str. 2 d. 2 p., ir nustatyti intensyvią priežiūrą, ir kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydama patvirtinti minėtą nutarimą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi atsisakė patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikę nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų likus šešiems mėnesiams iki jų galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys, taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 str. 2 d.).

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.

A. Š. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, atliko beveik 1/2 bausmės, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, režimo reikalavimų nepažeidė, dirba, vieną kartą skatintas, charakterizuojamas gerai, moka išniekojimus vaikų išlaikymui, palaiko socialinius ryšius su sugyventine ir sūnumi.

Nors nuteistasis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės, nes bausmę atlieka už nesunkaus ir sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą, t. y. už žmogaus sveikatos sunkų sutrikdymą, kuris sukėlė sunkias pasekmes ir padarė didelę žalą visuomenei, nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Be to, praeityje vieną kartą buvo teistas, jo atžvilgiu buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir nors lygtinio paleidimo sąlygų nepažeidė, tačiau savo elgesio nepakeitė ir padarė naujas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių nuteistojo nuoširdumu, be to, neatlikta žymi bausmės dalis, o nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodiką ne žemas, o vidutinis, t.y. 41 balas. Be to, trys Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nariai nepritarė lygtinio paleidimo taikymui iš pataisos įstaigos.

Teismas teigiamai vertina, kad nuteistasis prisiima atsakomybę, pasižada laikytis įstatymų, tačiau to nepakankama nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, nes priešingu atveju būtų pažeisti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai.

Pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija pateikė rekomendacijas dėl A. Š. tolimesnės socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, kurių laikydamasis jis gali įrodyti savo ryžtą pasitaisyti ir posėdžio metu nustatė kitą pakartotino svarstymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą.

Teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.