- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-13
- Bylos Nr.
- 1S-7-177/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Ražinskaitė
- Kaltinamasis
- A. P.
- Advokatai
- Egidijus Milašius, Rimas Andrikis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė, sekretoriaujant Živilei Vološinienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo (šiuo metu nuteistojo) A. P. gynėjo advokato Egidijaus Milašiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą nustatant nuo 2014 m. gruodžio 24 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. Kauno apygardos teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje buvo kaltinamas ir 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams už tai, kad laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 22 d. iki rugsėjo 24 d., nakties metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namuose adresu: (duomenys neskelbtini), Kauno r., pasinaudodamas bejėgiška mažametės nukentėjusiosios U. P., gim. 2008 m. gruodžio 18 d., būkle, kambaryje gulėdamas su mažamete lovoje, tenkino savo lytinę aistrą, liesdamas rankomis U. P. lytinius organus bei kišdamas pirštus mažametei U. P. į makštį.
Skundo nagrinėjimo metu jau yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir kaltinamasis A. P. tapo nuteistuoju, tačiau šioje nutartyje dažnai nurodoma jo procesinė padėtis, buvusi skundžiamos nutarties priėmimo bei skundo padavimo metu.
2013 m. rugsėjo 24 d. A. P. laikinai sulaikytas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu. Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartimi A. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui. Vėlesnėmis to paties teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis suėmimas buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi kaltinamajam A. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Teismas nurodė, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.
Šalies argumentai
Kaltinamojo A. P. gynėjas skunde nurodė, kad skundžiama nutartis neteisėta ir nepagrįsta, priimta pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus.
Teismas netinkamai taikė BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatas, padarė nepagrįstą išvadą, jog bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad A. P. galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas nutartį grindė ne surinktų duomenų visetu, leidžiančiu teisėjui suformuoti manymą apie A. P. padarytą labai sunkų nusikaltimą, bet tik leidžiančiu daryti prielaidą apie kaltinamojo galimai padarytą nusikalstamą veiką. Nors baudžiamoji byla jau išnagrinėta, tačiau bylos medžiagoje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Ginamajam pateikti kaltinimai padarius labai sunkų nusikaltimą yra visiškai nepagrįsti ir neteisėti, taigi nepagrįstai ir neteisėtai jau daugiau nei metus jam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši teisė pažeista, nes teismas nereagavo į gynybos nurodytus ikiteisminiame tyrime padarytus Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus renkant įrodymus ir tokiais įrodymais rėmėsi. Gynėjas skunde detaliai įvardijo ikiteisminio tyrimo trūkumus, pateikdamas byloje surinktų įrodymų savo įvertinimą.
Pratęsdamas A. P. suėmimo terminą, teismas nepagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą. Ginamasis neketina bėgti ar slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, nes yra nekaltas ir savo nekaltumą įrodinės teisme. Pabėgdamas (pasislėpdamas) A. P. negalėtų įrodinėti savo nekaltumo, tai tik patvirtintų jam pateiktus kaltinimus padarius labai sunkų nusikaltimą.
Ginamasis netrukdė ir netrukdo procesui, todėl Kauno apygardos teismo išvada esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą taip pat visiškai niekuo nepagrįsta. Atvirkščiai, A. P. savo teisę įrodyti nekaltumą realizuoja per gynėją. Praktiškai visi duomenys gaunami ir teismui teikiami gynėjo iniciatyva. Kaltinimą palaikantis prokuroras atsisakė surinkti reikiamus duomenis. Byloje nėra duomenų, kad A. P. gali daryti poveikį nukentėjusiajai U. P., nes ji šiuo metu yra vaikų globos namuose.
Dėl to teismas gali taikyti kitas kardomąsias priemones. Teismas nenagrinėjo Baudžiamojo proceso kodekso VI skyriuje nurodytų kardomųjų priemonių taikymo galimybės ir apsidrausdamas, pasitikėdamas prokuroru, iš viso nevertino tokios sunkios savo pasekmėmis kardomosios priemonės, kokia yra suėmimas, būtinybės taikyti pagrįstumo. Taigi teismo nutartyje nurodyti abu pagrindai nepagrįsti ir neteisėti.
Šalies argumentai
Kaltinamojo A. P. gynėjas skunde prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį ir A. P. taikomą kardomąją priemonę – suėmimą.
Teismo posėdyje A. P. gynėjas prašė jo skundą tenkinti, prokurorė prašė gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Suimtojo A. P. gynėjo skundas atmetamas.
Skiriant A. P. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant, nepažeisti BPK 122 straipsnyje nurodyti kardomajai priemonei – suėmimui skirti (terminui pratęsti) būtini pagrindai bei sąlygos.
Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms sąlygoms, taip pat bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamoje bylos medžiagoje buvo sąlygos kaltinamajam A. P. pratęsti suėmimą, nes jis kaltintas padaręs nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Nagrinėdamas skundą aukštesnysis teismas tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Nei svarstant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, nei nagrinėjant skundą dėl suėmimo termino pratęsimo suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti, tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą. Atsižvelgiant į tai, nenagrinėtini skundo teiginiai dėl A. P. nekaltumo, įrodymų leistinumo ir liečiamumo bei jų vertinimo. Tai bus padaryta apeliacinės instancijos teisme, jeigu dėl priimto nuosprendžio bus paduotas apeliacinis skundas. Gynėjo skundo argumentai dėl Konstitucijos 31 straipsnio pažeidimo yra deklaratyvūs.
Būtina suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).
Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis. Nagrinėjant skundą vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikaltimą.
Skundžiamos nutarties priėmimo metu baudžiamojoje byloje buvę teisėtais būdais gauti duomenys aukštesniajam teismui leidžia taip manyti. Tokie duomenys – tai iš dalies pačios nukentėjusiosios U. P., liudytojų J. P., A. K., A. G., V. G.–M. parodymai, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, kita bylos medžiaga.
Pratęsdamas kaltinamajam A. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, apygardos teismas nurodė priimto sprendimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.
BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, į ką turi būti atsižvelgiama, skiriant ar pratęsiant suėmimą aptariamu pagrindu.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai.
A. P. kaltintas padaręs nusikalstamą veiką žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui (BK 150 straipsnio 4 dalis). Ši nusikalstama veika pagal įstatymą priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Už mažamečio asmens seksualinį prievartavimą baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, t. y. laisvės atėmimą nuo trejų iki trylikos metų Kaltinimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis leido skirti (pratęsti) suėmimą šiuo pagrindu.
Kita vertus, iš skundžiamos nutarties matyti, kad apygardos teismas, minėtu pagrindu pratęsdamas kaltinamajam A. P. suėmimo terminą, vertino ne tik nusikaltimo sunkumą ir gresiančios bausmės griežtumą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju ne mažiau reikšmingos kitos aplinkybės: kaltinamasis nevedęs, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, registruoto turto, o tai leidžia pagrįstai manyti, jog A. P. nesaisto tvirti socialiniai ryšiai. Sprendžiant iš bylos medžiagos, jis linkęs piktnaudžiauti alkoholiu. Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti atsakomybės kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindas, dėl kurio A. P. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė. Be to, šiuo metu jau priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir jam paskirta laisvės atėmimo penkeriems metams bausmė.
Neanalizuojami gynėjo skundo argumentai, kad būdamas laisvas kaltinamasis netrukdys procesui, kadangi skundžiamoje nutartyje dėl to nepasisakyta, teismas nenustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrindo.
Baudžiamoji byla, kurioje A. P. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, 2014 m. kovo 17 d. perduota Kauno apygardos teismui, todėl teismo nesaistė BPK 127 straipsnyje numatyti kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminai. Baudžiamojo proceso įstatymas bendrą suėmimo taikymo trukmę riboja tik ikiteisminio tyrimo metu. Be to, byla jau išnagrinėta. Aukštesnysis teismas nenustatė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme vilkinimo faktų. Esant minėtai aplinkybei, A. P. paleisti iš suėmimo taip pat nėra pagrindo.
Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržė kaltinamojo A. P. teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidus proporcingumo principo. Kuo sunkesnė ir sudėtingesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas.
Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.
Aptariamu atveju viešasis interesas buvo netrukdomai ištirti bei teisiškai įvertinti nusikalstamą veiką žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, juo labiau kai tai susiję su mažamečiu asmeniu, ką pirmosios instancijos teismas ir padarė.
Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad A. P. suimtas gana ilgą laiką, tačiau skundžiamoje nutartyje išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, jog ilgas suėmimo terminas pateisinamas, jis atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, teismų suformuotą praktiką bei EŽTT suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo.
Išdėstyti motyvai aukštesniajam teismui leidžia teigti, kad suėmimas įstatymo numatytu pagrindu pratęstas pagrįstai. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos. Dėl to nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos nutarties.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo A. P. gynėjo skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.