Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės biudžetinės įstaigos Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ieškinį atsakovui V. G. (V. G.) dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti (Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalis), atsiliepimo per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad ieškovė, vykdydama suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą PSDF lėšomis nustatė, jog 2019 m. sausio 18 d. ir 21 d. atsakovui buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina 42,38 Eur. Privalomuoju sveikatos draudimu atsakovas buvo draustas iki 2018 m. gruodžio 31 d. Sveikatos draudimo įmoka už atsakovę per 2019 m. sausio mėn. sumokėta nebuvo. Ieškovė nurodo, jog jei asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustota mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu statuso, jis turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Ieškovė taip pat nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovo gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų, ieškovė įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo atlyginti šias išlaidas.

Teisme 2020 m. kovo 25 d. gauti duomenys, jog 2020 m. kovo 13 d. mokėjimo pavedimu žalos atlyginimui PSDF biudžetui dėl atsakovo gydymo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos pervesta 42,38 Eur suma, byloje pateiktas šią aplinkybę patvirtinantis ,,Swedbank“, AB 2020 m. kovo 13 d. mokėjimo nurodymas Nr. 12.

Privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimą, taip pat vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų bei medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimą (Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Asmenys, nelaikomi apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu pagal šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, patys moka asmens sveikatos priežiūros įstaigai už jiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams suteiktas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, už kurias mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui skirtų valstybės biudžeto lėšų) (Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalis). Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis numato, jog asmenys, nurodyti šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir 17 straipsnio 2–11 dalyse (išskyrus draudėjus), šio įstatymo 9-12 straipsniuose nurodytas paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, gauna dar vieną mėnesį po to, kai nustoja galioti privalomasis sveikatos draudimas pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 ir 3 dalis. Ši garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Jeigu įmokos nesumokamos, asmenys, kuriems tą mėnesį Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atlygina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos.

Formaliais įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, jog atsakovui 2019 m. sausio m. buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, kurios buvo apmokėtos PSDF lėšomis, atsakovas privalomuoju draudimu buvo apdraustas iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir per mėnesį nuo draudimo pabaigos apdraustojo statuso neįgijo, todėl įgijo prievolę sumokėti už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Kadangi atsakovo gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, pripažintina, jog ieškovė įgijo teisę iš atsakovo reikalauti atlyginti patirtas išlaidas (Civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalis). Atsakovas neįvykdė Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmokos ir iki bylos iškėlimo teisme dienos neatlygino PSDF biudžetui išlaidų, todėl biudžetui buvo padaryta žala. Tačiau byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog iškėlus bylą teisme, atsakovas ieškinio reikalavimą įvykdė, t. y. žalos gavėjui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlygino dėl atsakovo gydymo patirtas išlaidas, sumokėtas PSDF biudžeto lėšomis. Esant nurodytoms aplinkybėms, reikalavimas iš atsakovo priteisti žalos atlyginimą PSDF biudžetui padarytą žalą, netenkintinas, kadangi žala jau atlyginta (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis, Civilinio kodekso 1.5 straipsnis, Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktis, 34 straipsnio 10 punktas).

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis.). Nagrinėjamu atveju, įvertinus šalių procesinį elgesį, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis, 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsniu, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

netenkinti ieškinio.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.