Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Audra Dudzinskienė, sekretoriaujant Aistei Bautrimienei, dalyvaujant ieškovui G. K., jo atstovui advokatui Antanui Pliaugai, atsakovei E. M. R., jos atstovams – įgaliotam asmeniui R. R. ir advokato padėjėjui Mindaugui Macedulskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei E. M. R., tretiesiems asmenims I. K. ir R. A. B. dėl įsipareigojimų nevykdymo ir neteisėtai vienašališkai nutrauktos panaudos sutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Pateikta pasirašyta šalių taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, šalių teisių nepažeidžia, šalims yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės, todėl ji tvirtintina ir civilinė byla tarp šalių dalyje dėl ieškinio reikalavimo pripažinti, kad 2004 m. vasario 12 d. sudaryta panaudos sutartis tarp ieškovo ir trečiųjų asmenų dėl 2/3 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) panaudos yra galiojanti iki 2015 m. gruodžio 31 d., nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 str. 1-2 d., 140 str. 3 d., 231 str. 1-3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Kitoje dalyje ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad 2004 m. vasario 12 d. buvo sudarytos panaudos sutartys tarp ieškovo ir trečiųjų asmenų I. K. bei R. A. B. dėl 2/3 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) panaudos (1 t., b. l. 9-10). 2005 m. spalio 26 d. ieškovo ir trečiųjų asmenų rašytiniu susitarimu panaudos sutarties terminas pratęstas iki 2010 m. gruodžio 30 d. (1 t., b. l. 13). 2010 m. gruodžio 30 d. ieškovas ir tretieji asmenys pasirašė susitarimą, kuriuo panaudos baigimosi terminas numatytas 2015 m. gruodžio 31 d. (2 t., b. l. 43). 2013 m. gegužės 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atsakovė E. M. R. įgijo nuosavybės teise 2/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 24-25, 125-131). 2013 m. gegužės 27 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovą, jog nuo 2013 m. liepos 10 d. vienašališkai nutraukia panaudos sutartį, kadangi žemės sklypas skubiai reikalingas jos ūkininkės ūkiui naudoti ir ieškovas nevykdė panaudos sutarties 7 punkto – nemokėjo valstybinio žemės mokesčio (1 t., b. l. 23). Nors ieškovas nesutiko su panaudos sutarties nutraukimu ir 2013 m. liepos 7 d. apie tai informavo atsakovę, nurodydamas, kad jis, kaip ūkininkas, dalyvauja europiniuose investiciniuose projektuose ir turi ilgalaikius įsipareigojimus, tačiau atsakovė 2013 m. liepos 10 d. panaudos sutartį nutraukė, nevykdydama panaudos sutarties 12 punkto reikalavimo – šalims nepavykus ginčo išspręsti tarpusavio susitarimu, kreiptis į teismą (1 t., b. l. 26-27).

Sprendžiant byloje kilusį ginčą dėl vienašališko panaudos sutarties nutraukimo atsakovės iniciatyva pripažinimo neteisėtu, būtina nustatyti ar buvo pagrindas sutarties nutraukimui.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio nuostatas, vienašališkai, nesikreipiant į teismą, sutartis gali būti nutraukta įstatyme bei sutartyje numatytais atvejais arba esant esminiam sutarties pažeidimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl vienašališką sutarties nutraukimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, yra ne kartą konstatavęs, kad įstatymo leidėjas suteikia galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį remiantis CK 6.217 straipsnio 5 dalimi, jei sutarties vykdymui aplinkybės yra įprastinės (normalios) ir nėra kažkokių ypatingų atvejų, tik tais atvejais, kai sutartyje konkrečiai aptarti jos nutraukimo pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; nutartys civilinėse byloje Nr. 3K-577/2007, Nr. 3K-3-300/2009 ir kt.). 2004 m. vasario 12 d. panaudos sutartyje nebuvo numatyti jos nutraukimo pagrindai. CK 6.641 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta specialioji teisės norma, nustatanti panaudos davėjo teisę reikalauti terminuotą panaudos sutartį nutraukti prieš terminą dėl šioje normoje įvardytų panaudos gavėjo pažeidžiančių sutartį veiksmų ar neveikimo, numatyta, kad panaudos davėjas įgyja teisę reikalauti nutraukti sutartį prieš terminą, jeigu panaudos gavėjas: 1) naudoja daiktą ne pagal paskirtį; 2) nevykdo pareigos išlaikyti ir saugoti daiktą; 3) iš esmės pablogina daikto būklę; 4) be panaudos davėjo sutikimo perduoda daiktą trečiajam asmeniui. CK 6.641 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad panaudos davėjas taip pat turi teisę reikalauti nutraukti daikto neatlygintinio naudojimo sutartį, jeigu dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių tas daiktas yra skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui.

Ieškinys, kuriuo ieškovas prašo pripažinti, kad atsakovė panaudos sutartį prieš terminą nutraukė vienašališkai neteisėtai, grindžiamas tuo, kad atsakovė nutraukė panaudos sutartį nesant nei vienai iš CK 6.641 straipsnyje numatytų sąlygų, pažeidusių sutartį. Atsakovė tokį vienašalį 2004 m. vasario 12 d. panaudos sutarties nutraukimą grindžia CK 6.641 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, suteikiančiais teisę panaudos davėjui reikalauti nutraukti panaudos sutartį prieš terminą, jeigu panaudos gavėjas naudoja daiktą ne pagal paskirtį ir jeigu dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių daiktas yra skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui. Atsakovės pozicija, teismo manymu, nepagrįsta. Kadangi, taikant CK 6.641 straipsnio 2 dalį, būtina įrodyti „skubaus ir neišvengiamo reikalingumo“, atsiradusio dėl „nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių“, egzistavimą. Atsakovė apsiriboja teiginiu, kad ji pati yra ūkininkė ir jai žemė reikalinga dirbimui, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad reikalingumas yra „skubus ir neišvengiamas“, atsiradęs dėl „nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių“, priešingai, atsakovė nutraukusi panaudos sutartį su ieškovu, sudarė kitą panaudos sutartį su D. M., kas paneigia atsakovės nurodytus motyvus, jog žemė buvo reikalinga dirbimui būtent jai (t. 1., b. l. 44). Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovės vyko derybos dėl ginčo žemės sklypo naudojimosi, panaudos sutarties modifikavimo, ieškovas 2013 m. lapkričio 22 d. atsakovei sumokėjo 1600 Lt už šios žemės panaudojimą, teikė pasiūlymus dėl tolimesnių mokėjimų (1 t., b. l. 31, 2 t., b. l. 45). Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovas žemę naudoja ne pagal paskirtį, kad pievų šienavimas nėra žemės dirbimas. Iš šalių paaiškinimų ir bylos dokumentų nustatyta, jog ginčo žemės sklypas nėra apleistas, jame ieškovas vykdo žemės ūkio veiklą, jį prižiūri, šienauja pievas. Tai, kad žemės sklypą, kurio 10,4055 ha plotas 2011 m. lapkričio 1 d. kadastro duomenimis įvardijamas kaip ariamos žemės plotas, ieškovas naudoja kaip pievą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymui bei nustatytiems žemės naudojimo būdams, pobūdžiui. Atsakovė nurodė, kad ieškovas nemokėjo žemės mokesčio valstybei ir buvo skola, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikė. Iš ieškovo pateiktų dokumentų nustatyta priešingai, skolos valstybei nebuvo, ir kai įgijo žemę atsakovė, žemės mokestį mokėjo ieškovas (1 t., b. l. 30, 106).

CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Atsakovė pripažino, jog 2014 m. vasario 12 d. sudaryta panaudos sutartis tarp ieškovo ir trečiųjų asmenų I. K. ir R. A. B. dėl 2/3 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) panaudos yra galiojanti iki 2015 m. gruodžio 31 d. Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė 2004 m. vasario 12 d. panaudos sutartį nutraukė nesant CK 6.641 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalyje numatytų pagrindų, nesikreipdama į teismą, todėl pripažintina, kad tokiu būdu pažeidė panaudos sutarties 12 punkto reikalavimus. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176-185 straipsniuose, sprendžia, kad sutarties pažeidimo aplinkybės nebuvo įrodytos, dėl ko panaudos sutartis negalėjo būti nutraukta, todėl pripažintina, kad atsakovė vienašališkai nutraukė 2004 m. vasario 12 d. panaudos sutartį neteisėtai.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovui ir valstybei. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 83,98 Eur žyminis mokestis ir 434,81 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 6-7; 2 t., b. l. 10-11). Patvirtinus šalių taikos sutartį dėl vieno ieškinio reikalavimo, ieškovui grąžintina 75% už šį reikalavimą sumokėto žyminio mokesčio (41,99 x 75% = 31,49 Eur), o 52,49 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės. Ieškovo patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl yra teisinis pagrindas prašymą dėl išlaidų priteisimo tenkinti pilnai. Taip pat iš atsakovės priteistinos 15,60 Eur išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 1 p., 87 str. 2 d., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str., 96 str.). Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinę (206 kab.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 293 straipsnio 5 punktu,

nusprendžia:

taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės civilinėje byloje Nr. 2-286-835/2015 pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei E. M. R., tretiesiems asmenims I. K. ir R. A. B. dėl įsipareigojimų nevykdymo ir neteisėtai vienašališkai nutrauktos panaudos sutarties, patvirtinti tokiomis sąlygomis:

- šalys sutarė, kad atsakovė E. M. R., pripažįsta, kad 2004 m. vasario 12 d. sudaryta panaudos sutartis tarp ieškovo G. K. ir trečiųjų asmenų I. K. ir R. A. B. dėl 2/3 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra galiojanti iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Civilinę bylą Nr. 2-286-835/2015 pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei E. M. R., tretiesiems asmenims I. K. ir R. A. B. dėl įsipareigojimų nevykdymo ir neteisėtai vienašališkai nutrauktos panaudos sutarties dalyje dėl ieškinio reikalavimo pripažinti, kad 2004 m. vasario 12 d. sudaryta panaudos sutartis tarp ieškovo ir trečiųjų asmenų dėl 2/3 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), panaudos yra galiojanti iki 2015 m. gruodžio 31 d., nutraukti.

Kitoje dalyje ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad atsakovė E. M. R. 2004 m. vasario 12 d. sudarytą panaudos sutartį tarp ieškovo G. K. ir trečiųjų asmenų I. K. bei R. A. B. dėl 2/3 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), panaudos, vienašališkai nutraukė neteisėtai.

Priteisti iš atsakovės E. M. R. ieškovui G. K. 487,31 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės E. M. R. valstybei 15,60 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą.

Grąžinti ieškovui G. K. 75 % žyminio mokesčio – 31,49 Eur, sumokėto 2014 m. rugsėjo 30 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.