Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. B. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros skundas ir atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. 1674 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2002-05-08 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 str. 2 d., 272 str. 2 d., 272 str. 3 d., vadovaujantis 1961 m. BK 42 str. 1 d., jam paskirta subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 str. 4 d., ši bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2001-05-15 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 18 metų laisvės atėmimo. Vilniaus apygardos teismo 2004-02-10 nutartimi nusikaltimas, numatytas 1961 m. BK 271 str. 2 d., perkvalifikuotas į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., 1961 m. BK 272 str. 2 d. – į BK 180 str. 2 d., 1961 m. BK 272 str. 3 d. – į BK 180 str. 2 d.. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d. bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams, remiantis BK 63 str. 8 d. paskirta bausmė subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo 2004-01-13 nutartimi ir paskirta galutinė bausmė 17 metų laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2000-10-14, bausmės pabaiga – 2017-10-14.

2015-11-05 Marijampolės rajono apylinkės teisme buvo gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros skundas, kuriame prašoma nepatvirtinti Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo V. B..

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015-11-25 nutartimi tenkino Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros skundą ir atsisakė tvirtinti Komisijos 2015-10-28 nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. B..

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. B. skundas atmetamas.

BVK 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo (įvykdė) individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2015-10-19 atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad V. B. priklauso ne žemos, bet vidutinės rizikos grupei – 68 balai, dėl ko šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad yra visos sąlygos taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, aukštesniojo teismo nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimą, byloje nenustatyta.

Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, adaptacijos programos metu nuteistasis supažindintas su pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais, elgesio taisyklėmis, savo teisėmis, pareigomis, draudimais, motyvuotas pataisos namuose elgtis nepriekaištingai, nepaisant to, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir išimtinai teigiamas. Bylos duomenys rodo, kad nuteistasis V. B. nesielgė nepriekaištingai, drausmine tvarka buvo baustas 19 kartų, kai kurie pažeidimai itin grubūs (bandymas pabėgti, fizinio, psichologinio smurto naudojimas, alkoholio vartojimas). Tai, kad paskirtos nuobaudos šiuo metu negalioja, o nuteistasis yra paskatintas 6 kartus, atsižvelgiant į nuobaudų ir paskatinimų santykį, neleidžia nuteistojo elgesio vertinti neabejotinai pozityvios pažangos aspektu. Pažymėtina, kad kiekvienas pataisos įstaigos režimo pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nepaklūsta privalomoms pataisos namų taisyklėms. Tai rodo jo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad nuteistasis toliau galėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose „Misija Aušra“, „Septintos dienos adventistų bažnyčia“, dvasinio ugdymo programoje „Caritas“, „Elgesys- pokalbis – pasikeitimas“, tačiau vien tik dalyvavimas minėtose programose nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju yra pakankamai didelė (68 balai). Išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo sąlygos, piktnaudžiavimas alkoholiu, mąstymas ir elgesys, nuostatos, gyvenimo stilius ir draugai. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje išdėstyta pozicija, jog V. B. linkęs minimizuoti savo kaltę, pateisinti savo veiksmus, pateikti save iš gerosios pusės, pasitikėti savo patyrimu. Supranta, kad turi problemų, tačiau ne visada sugeba nustatyti visas problemines sritis susijusias su jo nusikalstamumu. Neįvertina ankstesnio patyrimo, kartoja tas pačias klaidas. Pripažįsta, kad dažnai elgiasi nerūpestingai, rizikingai, savanaudiškai. Pavartojęs alkoholio darosi impulsyvus, pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui, savitvarda silpna. Tuo tarpu iš ankstesnių teistumų matyti, kad V. B. atžvilgiu buvo taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos, tačiau parodytas teismo pasitikėjimas nesustabdė jo nuo naujų nusikaltimų darymo. Visa tai rodo, kad nuteistasis stokoja gebėjimo spręsti problemas ir nekartoti tų pačių klaidų bei leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jo elgesys laisvės atėmimo vietoje nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti išskirtinai teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados nepaneigia ir nuteistojo ryšių su artimaisiais palaikymas, gyvenamosios vietos turėjimas laisvėje.

Apeliantas skunde akcentuoja, jog jis bausmės atlikimo laikotarpiu mokėsi, dirbo, lankė socialinės reabilitacijos programas. Nepaisant to, nuteistojo elgesio esminiai pokyčiai, kurie mažintų jo nusikalstamo elgesio riziką nagrinėjamu atveju nenustatyti. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų V. B. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas per visą bausmės atlikimo laiką žymiai nekito. Dar 2015-05-26 Komisija nagrinėjusi nuteistojo prašymą taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą konstatavo, jog V. B. pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OASys vertinimo metodiką sudaro 72 balus. Akivaizdu, kad ši rizika sumažėjo tik 4 balais iki 68 balų. Ši aplinkybė, vertinant ją su visomis kitomis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad V. B. daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o pagal BVK 157 str. 1 d. reikalavimus, tai yra būtina sąlyga, norint nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-11-25 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas

nutaria:

nuteistojo V. B. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.