Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-807-860/2021

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-01-04
Bylos Nr.: eI2-807-860/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01688-2019-0
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.

Teisėjai: Saulius Jakaitis (pirm.), Iveta Pelienė, Fausta Vitkienė
Atsakovas: Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Pareiškėjas: UAB „OrtoPro“
Advokatai: Giedrius Murauskas, Tadas Katauskas

Administracinė byla Nr. eI2-807-860/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01688-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Faustos Vitkienės,

sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „OrtoPro“ atstovams advokatui Giedriui Murauskui, advokatui Tadui Katauskui, R. V.,

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovams Giedriui Baranauskui ir Rasai Rimkutei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „OrtoPro“ skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl neteisėto sutarties sustabdymo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „OrtoPro“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) pripažinti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Valstybinė ligonių kasa, ir - VLK) 2019 m. spalio 25 d. atliktą 2018 m. gruodžio 20 d. sutarties vykdymo sustabdymą neteisėtu; 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos, 216 631 EUR žalos atlyginimą.

Nurodo, kad 2018 m. gruodžio 20 d. tarp pareiškėjos ir Valstybinės ligonių kasos buvo sudaryta sutartis Nr. 1SUT-702 „Dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis“ (toliau – ir Sutartis). Pareiškėja pagrindines pajamas gauna iš šios Sutarties vykdymo. Teigia, kad 2019 m. spalio 25 d. gavo Valstybinės ligonių kasos raštą Nr. 4K-7453, kuriame nurodyta, jog VLK gavo informaciją iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – ir FNTT) apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl įmonės veiklos (t. y. dėl buvusiam vadovui L. K. pareikštų įtarimų dėl nusikalstamų veikų padarymo einant pareiškėjos vadovo pareigas), todėl pareiškėjai buvo sustabdyta galimybė įvesti užsakymus į ortopedijos informacinę sistemą ir užsakymų apmokėjimą. Nurodo, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja sutartis tarp pareiškėjos ir Valstybinės ligonių kasos, kuri buvo sudaryta dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis 2020 metams. Mano, kad Valstybinė ligonių kasa nemotyvuotai 2019 m. spalio 25 d. sustabdė prievolių vykdymą pagal Sutartį, tam nebuvo teisinio pagrindo. Tokios teisės Valstybinei ligonių kasai nesuteikia nei Sutartis, nei teisės aktai. Pažymi, kad nei VLK, nei jai pavaldžios institucijos nenurodė kokius pažeidimus pareiškėja turi pašalinti. Taip pat nebuvo pritaikytos procesinės poveikio priemonės, suteikiančios teisę Valstybinei ligonių kasai sustabdyti prievolių vykdymą. Nei pareiškėjos vadovė, nei kiti darbuotojai nebuvo pripažinti įtariamaisiais. Pareiškėjos veikla reguliariai buvo tikrinama, tačiau pažeidimų nebuvo nustatyta. Akcentuoja, kad tokio prievolių vykdymo sustabdymo pagrindo, kuris buvo panaudotas pareiškėjos atžvilgiu, nenustato ir galiojančio Ortopedijos techninių priemonių kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-234 (toliau – ir Aprašas), nuostatos, kurių pagrindu buvo sudaryta Sutartis; taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatos. Valstybinė ligonių kasa 2019 m. spalio 25 d. rašte nurodė kaip pagrindą – priešpriešinių prievolių neįvykdymą, tačiau mano, kad nėra aišku ko pareiškėja nevykdo ar neįvykdė. Ikiteisminio tyrimo vykdymas nesuteikia galimybės sustabdyti prievolių vykdymą pagal Sutartį. Teigia, kad nėra įrodymų, jog pareiškėja nevykdo ar neįvykdė savo priešpriešinių prievolių, tad toks sustabdymas turi būti laikomas neteisėtu. Ikiteisminio proceso metu nebuvo pritaikytos procesinio poveikio priemonės, kurios sustabdytų pareiškėjos veiklą ar įpareigotų VLK sustabdyti pareiškėjai galimybę įvesti užsakymus į ortopedijos informacinę sistemą ir gauti apmokėjimus. Akcentuoja, kad ikiteisminis tyrimas vyksta ne dėl pareiškėjos neteisėtų veiksmų, o dėl buvusio pareiškėjos vadovo L. K. veiksmų; nei pareiškėjai, kaip juridiniam asmeniui, nei dabartinei pareiškėjos vadovei R. V., nei kitiems pareiškėjos darbuotojams Sutarties sustabdymo metu nebuvo pareikšta jokių įtarimų. Naujos sutarties sudarymas patvirtina Valstybinės ligonių kasos veiksmų neteisėtumą; nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja sutartis tarp pareiškėjos ir VLK. Valstybinė ligonių kasa sudarydama naują sutartį pripažino, kad prievolių vykdymo sustabdymas buvo neteisėtas. Pareiškėja dar mano, kad Valstybinė ligonių kasa 2019 m. spalio 25 d. raštu sustabdydama dalies prievolių vykdymą pagal Sutartį tik dėl ikiteisminio tyrimo, pažeidė nekaltumo prezumpciją. Valstybinė ligonių kasa savo veiksmais išreiškė, kad pareiškėją laiko kalta, nors Sutarties sustabdymo metu nebuvo įsiteisėjusio teismo apkaltinamojo nuosprendžio ir pareiškėjai nebuvo pareikšti įtarimai padarius nusikalstamą veiką. 2019 m. spalio 22 d. pranešime apie įtarimą FNTT nurodė, jog buvęs vadovas L. K. klastodavo dokumentus, o konsultacijos nebuvo suteiktos. Taip pat, kad tikrovės neatitinkantys duomenys buvo įrašomi į elektroninę Valstybinės ligonių kasos eilių valdymo informacinę sistemą, o Valstybinė ligonių kasa išmokėdavo lėšas pagal neišduotus ortopedinius gaminius ir nesuteiktas konsultacijas. FNTT teigimu, tokie veiksmai galėjo sukelti 500 000 EUR žalą. Pareiškėja teigia, kad buvo atliekami jos reguliarūs patikrinimai, todėl jų metu turėjo būti nustatyti pažeidimai, kuriuos FNTT nurodė. Atlikti buvo keli patikrinimai, kurių metu buvo nustatyti pažeidimai, tačiau nurodo, kad tokie pažeidimai nesukeldavo didesnės nei 700 EUR žalos, o tokie trūkumai turi būti vertinama kaip elementari netyčinė žmogiškoji klaida. Mano, kad yra normalu, jog pasitaiko klaidų ir nepatenkintų pacientų. Teigia, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas nepagrįstai. Atliktas prievolių vykdymo sustabdytas - nepagrįstas ir neteisėtas. Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios pareiškėjos nebuvo paprašyta paaiškinti jokių aplinkybių. Pareiškėjos įsitikinimu, tyrimas pradėtas suklydus vertinant pradines prielaidas. Pareiškėja taip pat teigia, kad Sutarties vykdymo sustabdymas yra neproporcinga priemonė, kadangi prievolės sustabdytos dėl visų ortopedinių priemonių, nors ikiteisminis tyrimas vykdomas tik dėl jų dalies; jos sustabdytos neapibrėžtam laikotarpiui; nepareikalauta jokio prievolės vykdymo užtikrinimo; sustabdymas sukėlė didelius finansinius praradimus pareiškėjai. Akcentuoja, kad Aprašo nuostatos nustato Valstybinės ligonių kasos teisę nutraukti sutartį tik dėl tų techninių priemonių, kurių užsakymuose buvo nustatyta pažeidimų. Valstybinei ligonių kasai sustabdžius užsakymų įvedimą į valstybinę elektroninę sistemą buvo panaikinta galimybė teikti daugiau kaip 90 procentų paslaugų. Be to, VLK prieš tai nepareikalavo jokios prievolių užtikrinimo priemonės, nors turėjo tą padaryti. Pareiškėja siūlė Valstybinei ligonių kasai susitikti ir išspręsti klausimą abi šalis tenkinančiomis sąlygomis, tačiau ji atsisakė dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo. Valstybinė ligonių kasa nemotyvavo pranešimo dėl prievolių vykdymo sustabdymo. Prievolių pagal Sutartį vykdymo sustabdymas yra neteisėtas ir sukėlė nepagrįstai sunkius padarinius. Buvusiam vadovui L. K. buvo pritaikytas turto areštas, todėl žala gali būti išieškota iš areštuoto nekilnojamojo turto. Prievolių sustabdymas esamoje situacijoje buvo netikslinga priemonė. Valstybinė ligonių kasa nebendradarbiavo su pareiškėja, o vienašališkai sustabdė prievolių vykdymą. Dėl prievolių neteisėto vykdymo sustabdymo pareiškėja patyrė 216 631 Eur žalos. Pareiškėjos patirti nuostoliai atitinka negautų pajamų sąvoką. Pajamos buvo numatytos gauti iš anksto bei tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai. Be to, šių pajamų negauta būtent dėl neteisėtų Valstybinės ligonių kasos veiksmų. Pareiškėja buvo numačiusi, kad iki Sutarties termino pabaigos gaus pajamas už pagamintas ir perduotas ortopedines technines priemones. Sutartiniai santykiai su VLK trunka ne vienerius metus, todėl susiformavo teisėtas lūkestis gauti panašias pajamas. Mano, kad pareiškėja turi teisę reikalauti iš Valstybinės ligonių kasos atlyginti negautas pajamas. Pareiškėja žalą taip pat skaičiuoja kaip padidėjusį nuostolį dėl neteisėtų VLK veiksmų. Taip pat pareiškėja neteko galimybės gauti bendrojo pelno. Mano, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, kurios leidžia iš Valstybinės ligonių kasos priteisti pareiškėjai žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

2. Atsakovė Valstybinė ligonių kasa pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Sutarties pagrindu Valstybinė ligonių kasa pareiškėjai 2019 m. apmokėdavo už apdraustiems pagamintų ir išduotų ortopedijos techninių priemonių gamybos ir pritaikymo išlaidas. VLK turi teisę tikrinti kaip vykdomi įsipareigojimai pagal Sutartį. Sudaryta Sutartis yra administracinė sutartis, todėl ji šiuo atveju yra priemonė pagal nustatytą paskirtį valdyti privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, skirtas ortopedijos techninėms priemonėms. Valstybinė ligonių kasa pareiškėjai užsakymų įvedimą ir apmokėjimą, vadovaudamasi 2019 m. spalio 23 d. gauta informacija, sustabdė. Reguliarūs patikrinimai ir ikiteisminis tyrimas negali būti siejami, nes ikiteisminis tyrimas pradėtas ne minėtų tikrinimų pagrindu. Atlikti reguliarūs tikrinimai nebuvo susiję su gaminių tikrinimu pas pacientus. Vadovaudamasi FNTT pateikta informacija apie galimą žalą privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžetui (apie 500 000 EUR), - Valstybinė ligonių kasa negalėjo nereaguoti ir nesiimti veiksmų. Pažymi, kad atsakovė nenutraukė Sutarties, o tik sustabdė Sutarties vykdymą siekdama išvengti didesnės žalos PSDF biudžetui nei nurodė FNTT. Pažymi, kad 2020 metų sutartis su pareiškėja nutraukta pagal Aprašo 8 skyrių, tačiau nutraukimas apskųstas. Valstybinė ligonių kasa pasinaudojo užsakymų įvedimo stabdymu kaip savigynos priemone, kadangi iš FNTT rašto ir žodžiu gautos informacijos galima didelė žala PSDF biudžetui. Teigia, kad VLK siekė apsaugoti PSDF biudžetą nuo dar didesnės galimos žalos. Pareiškėja nepagrindė visų atsakomybei kilti būtinų sąlygų pagal CK 6.271 straipsnį. Pareiškėja konkrečiai nenurodė kokias teisės aktų normas pažeidė Valstybinė ligonių kasa sustabdydama užsakymų įvedimą ir apmokėjimą. Kadangi neįrodyti VLK neteisėti veiksmai, pareiškėja negali reikalauti nuostolių atlyginimo. Pareiškėja nepateikė argumentų kaip Valstybinė ligonių kasa pažeidė teisės aktus reaguodama į FNTT informaciją ir sustabdydama užsakymų įvedimą ir apmokėjimą. Valstybinė ligonių kasa negali nustatyti dokumentų klastojimo ar kitų nusikalstamų veikų. Valstybinė ligonių kasa tikrina įmones savo kompetencijos ribose, todėl pareiškėjo argumentai dėl tikrinimų atmestini. Valstybinės ligonių kasos ir jai pavaldžių teritorinių ligonių kasų atlikti patikrinimai negali būti siejami su FNTT atliekamu ikiteisminiu tyrimu, nes ikiteisminis tyrimas nėra atliekamas Valstybinės ligonių kasos patikrinimų medžiagos pagrindu. FNTT įtarė pareiškėją dėl dokumentų klastojimo, turto pasisavinimo apgaule ir kitų nusikalstamų veikų padarymo. FNTT pranešime apie įtarimą nurodyta, kad įtariama, jog klastoti duomenys buvo tiek dėl avalynės, tiek ir dėl kitų ortopedinių gaminių gamybos. Pagal Sutartį pareiškėja buvo įsipareigojusi gaminti pacientams ne tik avalynę, bet ir kitas priemones. Valstybinė ligonių kasa mano, kad siekdama apsaugoti PSDF biudžetą nuo jam gresiančios žalos pasielgė teisėtai ir proporcingai sustabdydama užsakymų įvedimą ir jų apmokėjimą. Pažymi, kad vadovaujantis FNTT pateikta informacija įtarimai pateikti ir pareiškėjai kaip juridiniam asmeniui. Nurodo, kad atsakovė niekaip negali daryti įtakos tam, kaip savo veiklą ir gaunamas pajamas planuoja pareiškėja. Mano, kad turėti sutartį tik su Valstybine ligonių kasa ir verslą vykdyti tik iš valstybės kompensuojamų pacientams ortopedijos priemonių užsakymų yra didelė prisiimama verslo rizika. Pacientai 2019 m. pabaigoje nepateikė skundų, kad dėl šio sustabdymo negalėtų gauti kompensuojamų ortopedijos priemonių jiems prireikus. Pacientai galėjo kreiptis į kitas įmones. Pareiškėja iki sutarties stabdymo pagal Ortopedijos informacinės sistemos duomenis 2019 metais buvo išdavusi 17 657 ortopedinių gaminių, tačiau pagal ikiteisminio tyrimo duomenis dalis pacientų gaminių nėra gavę. Valstybinė ligonių kasa siekė prevenciškai apsaugoti PSDF biudžetą nuo žalos, naudodama savigynos priemonę – sutarties vykdymo sustabdymą vadovaudamasi CK 6.220 straipsnio 1 dalimi. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja galėjo pažeisti Sutartį dėl ikiteisminiame tyrime nustatytų aplinkybių, todėl VLK sustabdė užsakymų įvedimą ir apmokėjimą. Pareiškėja nurodo tik hipotetines pajamas, kurias būtų gavusi, jeigu nebūtų sustabdytas užsakymų įvedimas ir apmokėjimas. Valstybinė ligonių kasa nesutinka su žalos reikalavimu, kadangi ortopedijos techninių priemonių kompensavimo srityje gaunamos priemonės priklauso nuo to, kiek pacientų kreipiasi į įmonę dėl ortopedijos priemonių. Paaiškina, kad ortopedijos įmonės konkuruoja dėl pacientų ir už ortopedijos technines priemones apmokama principu „pinigai paskui pacientą“. Nėra nustatyta, koks kiekis pacientų būtų apsilankęs įmonėje, taip pat tikėtina, kad pacientai kreipėsi į kitas įmones ir priemonės jiems buvo kompensuotos. Valstybinė ligonių kasa negali mokėti du kartus už tą patį, jeigu pacientai kompensuojamas priemones gavo kitose įmonėse. Neįmanoma nustatyti, kiek pacientų būtų kreipęsi į pareiškėją ir užsakę ortopedijos techninių priemonių. Sutartyje nenustatoma sutartinė suma konkrečiai įmonei. Mano, kad negalima teigti, jog negautos pajamos būtų susidariusios tiek, kiek nurodo pareiškėja. Nesutinka su pareiškėjos teiginiu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo konkurentų iniciatyva, nes pareiškėja nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Atkreipia dėmesį, kad Sutartis galiojo nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 dienos. Paaiškina, kad pasibaigus sutarties galiojimo terminui užsakymų įvedimas ir apmokėjimas atgaline data nėra įmanomas, nes sutartis sudaroma kalendorinių metų terminui tokiam pat galiojimo terminui kaip ir kalendorinių metų PSDF biudžetas tvirtinamas įstatymu. Lėšos numatomos bendrai visoms įmonėms kalendorinių metų terminui, konkrečios sumos sutartyse nenurodomos ir įmonės konkuruoja dėl pacientų.

Šalies argumentai

3. Pareiškėja papildomai pateikė rašytinius paaiškinimus.

4. Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovai palaikė savo reikalavimus ir prašė skundą patenkinti.

Atsakovės atstovai su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

5. Byloje kilo ginčas dėl Valstybinės ligonių kasos 2019 m. spalio 25 d. atlikto pareiškėjos UAB „OrtoPro“ užsakymų įvedimo į ortopedijos informacinę sistemą ir apmokėjimo pagal Sutartį sustabdymo teisėtumo ir pagrįstumo bei tuo padarytos žalos pareiškėjai atlyginimo.

6. Byloje nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 20 d. tarp pareiškėjos UAB „OrtoPro“ ir atsakovės Valstybinės ligonių kasos buvo sudaryta sutartis Nr. 1SUT-702 „Dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis“.

Šios Sutarties objektas – privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų aprūpinimas pagal užsakymą ir serijiniu būdu gaminamomis ortopedijos techninėmis priemonėmis (pvz., galūnių protezais, ortopedine avalyne ir kt.), kurių gamybos ir (ar) pritaikymo išlaidos kompensuojamos iš 2019 metų PSDF biudžeto lėšų (Sutarties 1.1 punktas).

Sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. (Sutarties 7.1 punktas).

7. Byloje taip pat nustatyta, kad VLK 2019 m. spalio 25 d. pateikė pareiškėjai raštą Nr. 4K-7453 „Dėl užsakymų įvedimo ir apmokėjimo stabdymo“, kuriame nurodė, kad VLK 2019 m. spalio 24 d. gavo informaciją iš FNTT apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl UAB „OrtoPro“ veiklos, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes yra stabdoma įmonei galimybė įvesti užsakymus į ortopedijos informacinę sistemą ir užsakymų apmokėjimą.

Taigi, Valstybinė ligonių kasa 2019 m. spalio 25 d. iš esmės vienašališkai sustabdė prievolių pagal Sutartį vykdymą.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pareiškėja su dviem ieškiniais dėl savo pažeistų teisių gynimo 2019 m. lapkričio mėnesį kreipėsi į bendros kompetencijos teismus (t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismą ir Vilniaus apygardos teismą). Vėliau civilinės bylos, pradėtos pagal minėtus ieškinius, buvo sujungtos į vieną bylą ir ji perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Pastarasis teismas 2020 m. liepos 17 d. kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl bylos teismingumo. Specialioji teisėjų kolegija 2020 m. liepos 29 d. nutartimi, teismingumo byloje Nr. T-69/2020, nutarė, kad byla teisminga administraciniam teismui.

Specialioji teisėjų kolegija, be kita ko, pažymėjo, kad VLK (viešojo administravimo subjektas), sudarydamas sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis bei kontroliuodama jų vykdymą (Aprašo 79 punktas), taikydama atitinkamas sankcijas (šiuo atveju sustabdydama ieškovei galimybę įvesti užsakymus į ortopedijos informacinę sistemą ir užsakymų apmokėjimą), veikia viešojo administravimo srityje (Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 1, 4 dalys). Tai, kad dėl PSDF biudžeto lėšų skyrimo tarp VLK ir atitinkamos įmonės, gaminančios ortopedinę techniką, yra sudaroma sutartis, nekeičia aptariamų teisinių santykių pobūdžio. Sutartis šiuo atveju yra priemonė pagal įstatymo nustatytą paskirtį paskirstyti PSDF biudžeto lėšas. Atsakovė šiuose santykiuose neįgyvendina valstybės, kaip civilinės teisės subjekto, turtinių teisių bei pareigų, nevykdo ūkinės-komercinės veiklos.

9. Pareiškėja, šalindama procesinio dokumento trūkumus, pateikė patikslintą skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriuo, minėta, prašo: pripažinti Valstybinės ligonių kasos 2019 m. spalio 25 d. atliktą Sutarties vykdymo sustabdymą neteisėtu; priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VLK, 216 631 EUR žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja iš esmės neprašo panaikinti VLK 2019 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. 4K-7453, kuriuo sustabdyta jai galimybė įvesti užsakymus į ortopedijos informacinę sistemą ir užsakymų apmokėjimą, tad jos skundo reikalavimas - pripažinti Valstybinės ligonių kasos 2019 m. spalio 25 d. atliktą Sutarties vykdymo sustabdymą neteisėtu, nelaikytinas savarankišku skundo dalyku, tačiau jis atitinka skundo pagrindui keliamus reikalavimus. Nepaisant to, kad pareiškėja nėra suformulavusi aiškaus ir konkretaus reikalavimo dėl VLK 2019 m. spalio 25 d. sprendimo panaikinimo, tai nėra kliūtis teismui spręsti pareiškėjos reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, o pripažinus, kad VLK veiksmai, sustabdant Sutarties vykdymą, buvo neteisėti, priteisti pareiškėjai žalos atlyginimą.

10. Atsakomybės už žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, klausimus reglamentuoja CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia minėtoje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t. y. valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 straipsnis), žalai (CK 6.249-6.250 straipsniai) ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jei nustatoma visuma viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėti veiksmai ar neveikimas, žalos pareiškėjui padarymo faktas ir priežastinis ryšys tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Atsižvelgiant į tai, kad valstybės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę).

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valstybės valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

11. Pareiškėja neteisėtus atsakovės VLK veiksmus sieja su jos (VLK) 2019 m. spalio 25 d. sustabdymu pareiškėjai galimybės įvesti užsakymus į ortopedijos informacinę sistemą ir užsakymų apmokėjimą, t. y. su atsakovės vienašaliu Sutarties prievolių vykdymo sustabdymu.

VLK su tuo nesutinka, teigia, kad ji atsižvelgdama į FNTT gautą informaciją apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą dėl pareiškėjos galimai nusikalstamų veiksmų turėjo teisę tokius veiksmus atlikti, t. y. sustabdyti pareiškėjai galimybę įvesti užsakymus į ortopedijos informacinę sistemą ir užsakymų apmokėjimą.

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti Valstybinės ligonių kasos veiksmus neteisėtais.

13. Visų pirma, įvertinus tarp šalių sudarytą ginčo Sutartį, akivaizdu, kad joje iš viso nėra nustatyta VLK teisės, esant tam tikroms aplinkybėms, sustabdyti pareiškėjai galimybę įvesti užsakymus į ortopedijos informacinę sistemą ir užsakymų apmokėjimą. Iš Sutarties 6.3-6.4, 7.3 punktų seka, kad VLK esant Sutartyje nustatytiems pagrindams turi teisę tik ją nutraukti, bet nesustabdyti jos vykdymą. Pati atsakovė neginčija tos aplinkybės, kad Sutartis buvo ne nutraukta, o jos vykdymas buvo sustabdytas. Tad nagrinėjamu atveju taikyti Sutarties nuostatas dėl jos nutraukimo vertinant atsakovės atliktus veiksmus dėl Sutarties vykdymo sustabdymo nėra jokio pagrindo.

14. Valstybinė ligonių kasa negalėjo nurodyti jokios konkrečios viešosios teisės normos, kuri jai 2019 m. spalio 25 d. sprendimo priėmimo metu būtų suteikusi teisę atlikti vertinamus veiksmus, t. y. sustabdyti pareiškėjai galimybę įvesti užsakymus į ortopedijos informacinę sistemą ir užsakymų apmokėjimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad VLK tokia teisė nėra suteikta nei Sveikatos draudimo įstatymu, nei Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, nei Aprašu (redakcija, galiojusi 2019 m. spalio 25 d. sprendimo priėmimo metu), nei VLK nuostatais, nei kitais teisės aktais.

Pastebėtina, kad Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte įstaigų veiklą kontroliuojančioms valstybės institucijoms pagal kompetenciją yra suteikta teisė įstaigoje sustabdyti visų ar dalies paslaugų teikimą. Tačiau tokia teisė yra suteikta ne VLK, o kitoms įstatyme nustatytoms įstaigų veiklą kontroliuojančioms valstybės institucijos, pvz., Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (54 straipsnis). Be to, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šiame įstatyme nurodytos įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos taiko įstaigoms kontrolės priemones ir sankcijas, atsižvelgdamos į pažeidimo, kurio pagrindu taikoma kontrolės priemonė, turinį. Dar daigiau, minėto įstatymo 59 straipsnyje yra įtvirtinti įstaigų veiklos kontrolės priemonių ir sankcijų taikymo pagrindai ir tvarka. Tad VLK formalus 2019 m. spalio 25 d. sprendimas niekaip neatitiktų minėto įstatymo nuostatų.

Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu galiojanti Aprašo redakcija, t. y. jo 82¹ punktas, nustato VLK teisę sustabdyti sutarties vykdymą. Tačiau 2019 m. spalio 25 d. sprendimo priėmimo metu ši Aprašo redakcija dar negaliojo, tad ja vadovautis šioje byloje nėra jokio pagrindo; teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį.

15. Atsakovė teigia, kad pareiškėja konkrečiai nenurodė, kokias teisės aktų normas pažeidė Valstybinė ligonių kasa sustabdydama užsakymų įvedimą į ortopedijos informacinę sistemą ir užsakymų apmokėjimą; pareiškėja nepateikė argumentų kaip VLK pažeidė teisės aktus reaguodama į FNTT informaciją ir sustabdydama užsakymų įvedimą ir apmokėjimą.

Tačiau teisėjų kolegija su tokiais atsakovės argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad viešojoje teisėje galioja principas, jog „viešojo administravimo subjektui yra galima tai, kas leidžiama teisės aktais“, priešingai nei privatinėje teisėje, kur galioja principas – „leidžiama viskas, kas neuždrausta“. Tad nagrinėjamu atveju nenustačius konkrečios teisės normos (įskaitant sudarytos Sutarties nuostatos) ar teisės principo, kurie VLK suteiktų teisę priimti šioje byloje vertinamus veiksmus, t. y. sustabdyti pareiškėjai galimybę įvesti užsakymus į ortopedijos informacinę sistemą ir užsakymų apmokėjimą, - yra pagrindas konstatuoti, kad Valstybinė ligonių kasa veikė viršydama savo kompetenciją (ultra vires); kitaip tariant, atliko neteisėtus veiksmus. Vien tai, kad VLK gavo iš FNTT informaciją apie pareiškėjos atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą nereiškia, jog ji įgijo teisę pareiškėjos atžvilgiu elgtis bet kaip, net nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

16. Akcentuotina ir tai, kad VLK pareiškėjai iš esmės pritaikė sankciją, t. y. sustabdė pareiškėjai galimybę įvesti užsakymus į ortopedijos informacinę sistemą ir užsakymų apmokėjimą. Tai, kad pareiškėjai būtent buvo pritaikyta sankcija pažymėta ir Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 29 d. nutartyje.

Taigi, taikant subjektui sankciją turi būti priimtas ne tik motyvuotas sprendimas, t. y. jame, be kita ko, turi būti nurodytas konkretus teisės aktas, jo norma, kuri buvo pažeista ir taikoma, bet ir atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, jo sunkumą ir pan., t. y. turi būti paisoma proporcingumo principo. Tačiau nagrinėjamu atveju vertinami VLK veiksmai šių reikalavimų visiškai neatitinka. Be to, net neaišku, kokį pažeidimą pareiškėja padarė 2019 m. spalio 25 d. sprendimo priėmimo metu. Ikiteisminio tyrimo pradėjimas, kad ir pareiškėjos atžvilgiu automatiškai nereiškia, jog pareiškėja būtų atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus. Pažymėtina, kad pati VLK 2019 m. spalio 25 d. sprendimo priėmimo metu jokio tyrimo neatliko, nekonstatavo jokių pareiškėjos padarytų pažeidimų, tačiau jai pritaikė sankciją. Taip pat pastebėtina, kad nors VLK nurodė, jog iš FNTT gavo informaciją apie tai, kad PSDF biudžetui gali būti padaryta apie 500 000 Eur žalos, tačiau byloje tokių duomenų nėra; priešingai, FNTT į teismo užklausimą 2020 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. 25/10-1-14-19074, be kita ko, atsakė, kad šiuo metu yra atliekamas tyrimas, tad galimai padarytos žalos dydį įvardinti negali. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad tyrimas yra atliekamas ne tik pareiškėjos atžvilgiu, bet ir kitų subjektų atžvilgiu.

17. Valstybinė ligonių kasa dar teigia, kad ji siekė prevenciškai apsaugoti PSDF biudžetą nuo žalos, naudodama savigynos priemonę – sutarties vykdymo sustabdymą, vadovaudamasi CK 6.220 straipsnio 1 dalimi.

Tačiau teisėjų kolegija tokius atsakovės teiginius atmeta kaip visiškai nepagrįstus ir prieštaringus. Nors pati atsakovė pripažįsta, kad tarp šalių sudaryta Sutartis yra administracinė sutartis, tačiau kažkodėl siekia savo veiksmus pateisinti civilinės teisės institutu, t. y. savigynos priemonėmis, kurios reglamentuotos CK. Tad nagrinėjamu atveju atsakovės nurodyta CK 6.220 straipsnio 1 dalis netaikytina. Be to, ši teisės norma apskritai reguliuoja kitokius civilinius teisinius santykius, t. y. ji suteikia teisę pačiai šaliai sustabdyti savo sutartinių prievolių vykdymą tol, kol kita sutarties šalis patvirtina, kad sutartį tikrai įvykdys tinkamai. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, atsakovė sustabdė ne savo prievolių vykdymą, o pareiškėjai galimybę įvesti užsakymus į ortopedijos informacinę sistemą ir užsakymų apmokėjimą. Kitaip tariant, minėta, atsakovė pareiškėjai pritaikė sankciją.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas konstatuoti, kad VLK atlikdama vertinamus veiksmus, t. y. 2019 m. spalio 25 d. priimdama sprendimą – sustabdydama pareiškėjai galimybę įvesti užsakymus į ortopedijos informacinę sistemą ir užsakymų apmokėjimą, elgėsi neteisėtai. Pabrėžtina, kad Valstybinės ligonių kasos neteisėti veiksmai tęsėsi nuo 2019 m. spalio 25 d. iki Sutarties galiojimo pabaigos, t. y. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Konstatavus VLK neteisėtus veiksmus vertintina, ar yra pagrindas pareiškėjai priteisti prašomą turtinę žalą.

19. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

20. Pareiškėja savo patirtos ir prašomos priteisti turtinės žalos dydį – 216 631 Eur, įrodinėja 2020 m. birželio 3 d. ekspertizės aktu Nr. 16-001/2020 (toliau – ir Ekspertizės aktas). Minėtas ekspertizės aktas buvo surašytas atlikus pareiškėjos apskaitos ir finansų ekspertizę, kuri buvo paskirta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartimi.

Ekspertizės akte, be kita ko, padarytos išvados: nuostolių dydis paskaičiuotas, vadovaujantis prielaida, kad Valstybinės ligonių kasos prievolių vykdymo sustabdymas 2019 m. spalio 25 raštu Nr. 4K-7453, kuris tęsėsi iki 2019 m. gruodžio 31 d. (įskaitytinai), sukėlė nuostolius UAB „OrtoPro“; įvertinus tiriamojoje dalyje pateiktus duomenis ir aplinkybes UAB „OrtoPro“ 2019 m. lapkričio-gruodžio mėnesių nuostoliai būtų 216 631 Eur (120 589 + 96 042), t. y. 120 589 Eur pagal UAB „OrtoPro“ 2019 metų lapkričio-gruodžio mėnesių faktinius apskaitos duomenis ir 99 941 Eur (teismo pastaba: turėtų būti 96 042 Eur) negautas bendrasis pelnas.

21. Kaip matyti iš Ekspertizės akto tiriamosios dalies, pareiškėja UAB „OrtoPro“ per laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. (t. y. per du mėnesius) pagal faktinius apskaitos duomenis patyrė 166 681 Eur nuostolių. Tuo tarpu per 2019 metų sausio-spalio mėnesius (t. y. per dešimt mėnesių), t. y. kuomet pareiškėja turėjo galimybę įvesti užsakymus į ortopedijos informacinę sistemą ir užsakymų apmokėjimą, pareiškėja iš viso patyrė tik 230 464 Eur nuostolių. Ekspertė nurodė, kad įvertinus, kad tokia situacija būtų išlikusi ir 2019 metų lapkričio-gruodžio mėnesiais, tad patirti 166 681 Eur nuostoliai turi būti mažinami per du mėnesius vidutiniškai patirtų nuostolių dydžiu 46 092 Eur (230 464 / 10 mėn. = 23 046 * 2 = 46 092). Tai reiškia, kad pareiškėjos 2019 metų lapkričio-gruodžio mėnesiais pagal faktinius apskaitos duomenis ir nurodytas aplinkybes, t. y. dėl VLK neteisėtų veiksmų – 2019 m. spalio 25 d. sustabdymo pareiškėjai galimybės įvesti užsakymus į ortopedijos informacinę sistemą ir užsakymų apmokėjimą, patirti nuostoliai sudaro 120 589 Eur (166 681 – 46 092 = 120 589).

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra duomenų apie pareiškėjos padarytus pažeidimus, nepagrįstai panaudotas PSDF biudžeto lėšas ir kt. laikotarpyje nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Tai matyti iš VLK 2020 m. vasario 4 d. ekspertizės pažymos Nr. 1EP-17 „Apie UAB „OrtoPro“ neplaninį tikrinimą“ (toliau – ir Pažyma) ir jos surašymo metu vertintų kitų dokumentų – Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2019 m. gruodžio 17 d. patikrinimo pažymos Nr. 1VP-207 ir kt. (Pažymos 6 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas laikotarpis (t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.) patenka į laikotarpį (t. y. nuo 2019 m. sausio iki 2019 m. spalio mėnesių), kuris Ekspertizės akte buvo imamas už pagrindą apskaičiuojant pareiškėjos patirtus nuostolius. Iš minėtos pažymos taip pat matyti, kad pareiškėjos dabartinei vadovei R. V. už tyčia melagingų duomenų pateikimą VLK apie pacientams išduotas (parduotas) ortopedijos technines priemones paskirta 150 Eur bauda, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 58 straipsnio 1 dalį; skirta bauda yra sumokėta (Pažymos 11 punktas).

Be to, kaip matyti iš FNTT 2020 m. lapkričio 27 d. rašto Nr. 25/10-1-14-19074, priešingai nei teigia pareiškėja savo skunde, pareiškėjai UAB „OrtoPro“, kaip juridiniam asmeniui, 2019 m. lapkričio 28 d. buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, padarymu; minėtos veikos įtariamos padarytos laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 22 d. Taigi, šis laikotarpis taip pat patenka į laikotarpį, t. y. nuo 2019 m. sausio iki 2019 m. spalio mėnesių, kuris Ekspertizės akte buvo imamas už pagrindą apskaičiuojant pareiškėjos patirtus nuostolius.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas abejoti dalies duomenų teisingumu, kurie buvo imami už pagrindą Ekspertizės akte apskaičiuojant pareiškėjos nuostolius už du paskutinius 2019 metų mėnesius. Tuo pačiu tai leidžia padaryti išvadą, kad pareiškėja neįrodė visų Ekspertizės akte nurodytų tiesioginių nuostolių - 120 589 Eur. Tad Ekspertizės akte nurodyta nuostolių suma turi būti mažintina; tačiau pagal byloje esančius duomenis minėtus priteistinus nuostolius mažinti ženkliai, - nėra pagrindo. Laikytina, kad pareiškėja įrodė jos patirtus tiesioginius nuostolius sumoje 110 000 Eur.

22. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad pareiškėjos UAB „OrtoPro“ per 2019 metų lapkričio-gruodžio mėnesius bendrasis pelnas būtų padidėjęs 96 042 Eur. Kaip matyti iš Ekspertizės akto tiriamosios dalies į negautas minėtas pajamas yra įskaičiuotas ir 8,06 proc. prieaugis. Ekspertė vadovavosi prielaida, kad 2019 metų dešimties mėnesių pajamų gautų iš VLK augimas palyginus su 2018 metų pajamų augimu būtų išlikęs iki metų pabaigos. Teismo posėdžio metu apklausta ekspertė E. J. nurodė, kad be minėto prieaugio, kuris paskaičiuotas remiantis minėtomis prielaidomis, pareiškėjos per 2019 metų lapkričio-gruodžio mėnesius bendrasis pelnas sudarytų tik apie 30 000 Eur.

Vienok, teisėjų kolegija pažymi, kad pati pareiškėjos vadovė R. V. teismo posėdžio metu patvirtino, jog per 2019 metų du paskutinius mėnesius, t. y. lapkričio ir gruodžio mėnesius, privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų (pacientų), besikreipusių į pareiškėją, skaičius sumažėjo apie 50 procentų lyginant su kitais 2019 metų mėnesiais; ši aplinkybė pareiškėjos vadovės aiškiai buvo pasakyta, net keletą kartų teismui pasitikslinus informaciją (atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja nėra pateikusi jokių rašytinių įrodymų, kurie tvirtintų apie realų ir tikslų skaičių apdraustų pacientų, kurie aptariamu laikotarpiu buvo apsilankę pas pareiškėją). Tačiau pastebėtina, kad šio sumažėjimo sieti su VLK neteisėtais veiksmais nėra jokio pagrindo, nes neaišku, kaip VLK neteisėtas sprendimas – sustabdymas pareiškėjai galimybės įvesti užsakymus į ortopedijos informacinę sistemą ir užsakymų apmokėjimą, galėjo įtakoti pacientų pasirinkimus nesikreipti į pareiškėją dėl jiems reikiamų ortopedinių priemonių pagaminimo ir pan.; akivaizdu, kad apdrausti pacientai, iki kreipimosi į pareiškėją, apie tokį VLK sprendimą iš viso negalėjo žinoti.

Visuotinai žinomas faktas, kad FNTT pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytos žalos PSDF biudžetui ir pareiškėjos tuometiniam vadovui L. K. įtarimų pareiškimo bei vėliau pačiai pareiškėjai UAB „OroPro“, kaip juridiniam asmeniui, įtarimų pareiškimo dėl nusikalstamų veikų padarymo, - ši informacija buvo plačiai ištransliuota per visuomenės informavimo priemones (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 1 dalis). Tad tai ir galėjo lemti apdraustų pacientų pasirinkimą nesikreipti į pareiškėją, o kreiptis į kitas įmones, kurios teikė analogiškas paslaugas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Ekspertizės akte nurodyta prielaida dėl pareiškėjos 8,06 proc. pelno prieaugio per 2019 metų du paskutinius mėnesius yra nepagrįsta; nes apdraustų pacientų skaičius ženkliai sumažėjo ir šis sumažėjimas realiai nebuvo įtakotas VLK neteisėtų veiksmų, jį lėmė kitos priežastys (CK 6.247 straipsnis). Tad akivaizdu, kad pareiškėja ne tik, kad nebūtų turėjusi 2019 metų du paskutinius mėnesius pelno prieaugio, tačiau jis dar ir būtų sumažėjęs, lyginant su kitais 2019 metų mėnesiais. Teisėjų kolegija laiko, kad pareiškėja įrodė, jog jos negautos pajamos per 2019 metų du paskutinius mėnesius su VLK neteisėtais veiksmais yra priežastiniame ryšyje tik apie 15 000 Eur.

23. Atsakovė teigia, kad tikėtina, jog apdrausti pacientai kreipėsi į kitas įmones ir ortopedines priemonės jiems buvo kompensuotos; tad Valstybinė ligonių kasa negali mokėti du kartus už tą patį, jeigu pacientai kompensuojamas priemones gavo kitose įmonėse.

Tačiau šie atsakovės argumentai nesudaro pagrindo nepriteisti pareiškėjai žalos atlyginimą. Šios bylos dalykas yra ne tai, ar apdraustieji asmenys gavo jiems reikalingas kompensuojamas priemones kitose įmonėse, o atsakovo atlikti neteisėti veiksmai ir dėl to pareiškėjai padaryta žala.

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šioje byloje pareiškėja įrodė jai padarytą turtinę žalą, kurios dydis yra 125 000 Eur.

25. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. <...>.

26. Kaip matyti iš bylos, minėta, kad VLK ėmėsi veiksmų po to, kai iš FNTT buvo gauta informacija apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą dėl galimai PSDF biudžetui ženklios žalos padarymo, imti tirti tuo metu buvusio pareiškėjos vadovo veiksmai bei pačios pareiškėjos, kaip juridinio asmens, veikla, buvo pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimų ir kitų nusikalstamų veikų padarymo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors ikiteisminio tyrimo pradėjimas, įtarimų pareiškimas nereiškia asmens kaltės (galioja nekaltumo prezumpcija), tačiau tokie pareiškėjos vadovo ir pačios pareiškėjos veiksmai, kurie sukėlė įtarimą baudžiamosios teisės prasme, neabejotinai darė įtaka VLK veiksmams ir išprovokavo jos neteisėtus veiksmus, kurie vėliau lėmė pareiškėjai žalos padarymą. Tad teisėjų kolegijos nuomone, esant tokiai situacijai, yra pagrindas išvadai, kad iš dalies yra kalta ir pati pareiškėja dėl to, jog jai atsirado šioje byloje nustatyta žala. Tad Lietuvos valstybė, atstovaujama VLK, iš dalies atleistina nuo civilinės atsakomybės. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad priteistina pareiškėjai turtinė žala mažintina nuo 125 000 Eur iki 100 000 Eur.

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas patenkinamas iš dalies, t. y. jai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos, priteistina 100 000 Eur turtinei žalai atlyginti; kitoje dalyje skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 ir 5 punktas).

28. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

29. Pareiškėjos skundas patenkintas iš dalies, tad ji, atsižvelgiant į jos reikalavimų tenkinimo apimtį, turi teisę į dalį, t. y. 47 proc., savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurios pripažintinos pagrįstomis išlaidomis.

Pareiškėja savo 2020 m. lapkričio 24 d. prašyme dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodė, kad ji iš viso patyrė 16 899,94 Eur bylinėjimosi išlaidų; prie prašymo pridėjo tai patvirtinančius įrodymus ir kt. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, atkreipia dėmesį, kad yra neatitikimas ir neaiškumas tarp prašyme nurodomų patirtų bylinėjimosi išlaidų ir prieduose nurodomų patirtų bylinėjimosi išlaidų sumų.

Bet kokiu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos pateiktą prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, taip pat kitą bylos medžiagą, kiek tai susiję su bylinėjimosi išlaidų klausimu, pažymi, kad pareiškėja 2020 m. balandžio 3 d. sumokėjo 3 630 Eur už apskaitos ir finansų ekspertizės atlikimą. Šios bylinėjimosi išlaidos pripažįstamos pagrįstomis. Dėl kitų pareiškėjos nurodomų patirtų bylinėjimosi išlaidų, ypač dėl atstovavimo išlaidų, pasakytina, kad: priešingai nei teigia pareiškėja, byla nėra sudėtinga (ginčas yra dėl turtinės žalos atlyginimo; ji laikytina vidutinio sudėtingumo), juo labiau nereikalaujanti jokių specifinių žinių, byloje iš esmės pareikštas vienas materialinio pobūdžio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, kuris iš esmės yra grindžiamas Ekspertizės aktu; pareiškėjos atstovai visiškai be pagrindo buvo pradėję bylą bendros kompetencijos teisme, dar gi dvi bylas, kurios vėliau buvo sujungtos į vieną bylą, tai iš dalies ir lėmė didžiąją dalį pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų, rengiant įvairius procesinius dokumentus, atstovaujant teismuose ir pan.; atkreiptinas dėmesys, kad tokio pobūdžio ginčo teismingumo praktika iš esmės jau buvo nusistovėjusi (be kita ko, Specialioji teisėjų kolegija 2020 m. liepos 29 d. nutartyje spręsdama šio ginčo teismingumo klausimą nurodė ankstesnę praktiką, kuria vadovavosi nuspręsdama ir dėl šio ginčo teismingumo), tad ji pareiškėjos atstovams turėjo būti žinoma; administraciniame teisme vyko tik du teismo posėdžiai, taip pat pareiškėja teikė patikslintą skundą bei kitus procesinius prašymus. Taigi, teisėjų kolegiją daro išvadą, kad kitos pareiškėjos nurodomos išlaidos gali būti pripažintos pagrįstomis, racionaliomis ir būtinomis tik 3 370 Eur sumoje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėja iš viso patyrė 7 000 Eur (3 630 Eur + 3 370 Eur) pagrįstų bylinėjimosi išlaidų. Kadangi pareiškėja turi teisę tik į 47 proc. savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, tad jai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VLK, priteistina 3 290 Eur (7 000 Eur * 47 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

30. ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami kai žyminis mokestis sumokėtas už skundą (prašymą, pareiškimą), kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.

31. Pareiškėjos skundas dėl žalos priteisimo yra neapmokestinamas žyminiu mokesčiu (ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Tuo tarpu pareiškėja šioje byloje iš viso yra sumokėjusi 2 901 Eur žyminio mokesčio (2019-11-05 sumokėta 113 Eur žyminio mokesčio SEB banke, mokėjimo nurodymas Nr. 242; 2019-11-11 sumokėta 75 Eur žyminio mokesčio SEB banke, mokėjimo nurodymas Nr. 247; 2019-11-21 sumokėta 1 394 Eur žyminio mokesčio SEB banke, mokėjimo nurodymas Nr. 250; 2020-02-21 sumokėta 596 Eur žyminio mokesčio SEB banke, mokėjimo nurodymas Nr. 311; 2020-06-25 sumokėta 723 Eur žyminio mokesčio SEB banke, mokėjimo nurodymas Nr. 383).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos pateiktas skundas yra neapmokestinamas žyminiu mokesčiu, tačiau ji vis tik yra sumokėjusi iš viso 2 901 Eur žyminio mokesčio, tad yra pagrindas, vadovaujantis ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 8 punktu, pareiškėjai grąžinti minėtą sumokėtą žyminį mokestį. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (t. y. šiuo atveju teismo sprendimu) (ABTĮ 38 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „OrtoPro“ skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „OrtoPro“ iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 100 000 Eur (vieną šimtą tūkstančių eurų) žalos atlyginimo ir 3 290 Eur (tris tūkstančius du šimtus devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „OrtoPro“ grąžinti iš viso 2 901 Eur (du tūkstančius devynis šimtus vieną eurą) žyminio mokesčio, sumokėto: 2019-11-05 SEB banke, mokėjimo nurodymas Nr. 242 (113 Eur); 2019-11-11 sumokėta SEB banke, mokėjimo nurodymas Nr. 247 (75 Eur); 2019-11-21 SEB banke, mokėjimo nurodymas Nr. 250 (1 394 Eur); 2020-02-21 SEB banke, mokėjimo nurodymas Nr. 311 (596 Eur); 2020-06-25 SEB banke, mokėjimo nurodymas Nr. 383 (723 Eur).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Saulius JakaitisIveta PelienėFausta Vitkienė