Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-09-16 · Civilinė byla Nr. 2A-1562-619/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-16
Bylos Nr.
2A-1562-619/2013
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-01242-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Loreta Lipnickienė, Andrutė Kalinauskienė
Pareiškėjas
J. P.
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija, G. A. P.
Kategorijos
  • 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-1562-619/2013Teisminio proceso Nr.2-39-3-01242-2011-0Procesinio sprendimo kategorijos: 34.3; 34.5; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apeliantės G. A. P. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. P. pareiškimą dėl turinčio juridinę reikšmę fakto - palikimo priėmimo – nustatymo, suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija, bei G. A. P. savarankišką reikalavimą dėl turinčio juridinę reikšmę fakto - palikimo priėmimo – nustatymo

Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja J. P. prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio J. P. (J. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2005-03-05, mirties, priėmė visą palikimą dėl gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), ir kitą turtą, buvusį J. P. nuosavybėje. Nurodė, kad po sutuoktinio J. P. mirties liko palikimas: gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), ir kitas turtas. Turto paveldėjimą ji nusprendė įforminti 2011 m. birželio mėn., kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau notaras atsisakė išduoti paveldėjimo liudijimą. Nurodė, jog palikimą priėmė faktiniais veiksmais, iš karto po sutuoktinio mirties ji liko šeimininkauti minėtame name, šį turtą išlaikė. Dukra G. A. P. gyvena Vilniuje, jai nepadeda namų buityje.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo G. A. P. su pareiškėjos pareiškimu nesutiko, pareiškė teismui savarankiškus reikalavimus, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, susidedantį iš gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais bei žemę, esančius (duomenys neskelbtini), ir kitą turtą, likusį po tėvo J. P. (J. P.) mirties (b.l. 25-27). Nurodė, kad visą paveldimą turtą ji pradėjo tvarkyti po tėvo mirties, jį valdo ir rūpinasi, moka mokesčius. Turtą remontuoja, prižiūri.

Pareiškėja su suinteresuoto asmens pareiškimu nesutiko (b.l. 65-67), motyvuodama tuo, kad jis nepagrįstas ir nurodyti faktai neatitinka tikrovės. Nurodė, kad palikėjo turtu ji rūpinosi viena, dukra turto neprižiūri ir juo nesirūpina, palikėjo turto buvimo vietoje nebūna.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija su pareiškėjos ir suinteresuoto asmens pareiškimais sutiko (b.l. 22,62).

Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 28 d. sprendimu pareiškėjos pareiškimą tenkino, suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais G. A. P. pareiškimą atmetė. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio J. P. (J. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2005-03-05, mirties priėmė visą palikimą, tame tarpe ir gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini), ir kitą turtą, buvusį J. P. nuosavybėje, t. y. pradėjo valdyti ir tvarkyti paveldimą turtą. Juridinį faktą nustatė tikslu įforminti paveldėjimo dokumentus. Teismas, ištyręs įrodymų visumą konstatavo, kad pareiškėja po savo sutuoktinio J. P. (J. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2005-03-05, mirties, priėmė visą palikimą, tame tarpe ir gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini), ir kitą turtą, buvusį J. P. nuosavybėje, nes faktiškai pradėjo šį turtą valdyti, rūpintis ir prižiūrėti jį kaip savo turtą. Teismas laikė įrodytu, kad pareiškėja mokėjo už teikiamą elektros energiją, draudimo paslaugas, telefoninį ryšį, rūpinosi žemės darbais, ūkininkavo, nuo 2004 metų deklaravo žemę, buvo sudariusi savo vardu Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį, draudimo sutartį, remontavo namą, keitė vandens teikimo sistemą, katilą, pagal 2007-10-09 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį nuomavosi iš valstybės. Tik vienintelė po sutuoktinio mirties pareiškėja pasiliko gyventi jai ir jos sutuoktinio santuokos metu įgytame name. Dukra G. A. P. tik atvažiuodavo pas motiną į svečius, kadangi su šeima gyvena Vilniuje. Teismas kritiškai vertino G. A. P. paaiškinimą, kad po tėvo mirties ir ji faktiškai priėmė palikimą, kadangi jos paaiškinimas nėra paremtas objektyviais įrodymais, paneigtas bylos medžiaga. Konstatavo, kad pateikti apmokėjimai daryti nuo 2009-08-14 iki 2011-07-26, t. y. praėjus po J. P. mirties daugiau nei ketveriems metams, o pagal Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2, 3 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo G. A. P. prašo pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą, kuriuo buvo atmesti jos reikalavimai ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimą, atsiradusį 2005-03-05 po tėvo J. P. mirties priėmė J. P. ir A. G. P.. Nurodo, kad teismas nepakankamai įsigilino į susidariusios situacijos esmę ir Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką palikimo priėmimo klausimais, pažeidė materialinės ir netinkamai taikė procesinės teisės normas. Sprendime teismas net neužsiminė apie jai po tėvo mirties likusią jo odinę piniginę bei rūbus, kuriais ji rūpinasi kaip savo turtu ir rūpinasi iki šiol. Taigi, apeliantė pradėjo valdyti tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą, mokėjo mokesčius už elektrą ir telefoną, taigi, ji atliko aktyvius veiksmus. Teismo padaryta išvada neva suteiktos komunalinės paslaugos buvo mokamos vien tik pareiškėjos, klaidinga. Apeliantė mokėjo už elektrą ir komunalines paslaugas, o motina tik retsykiais duodavo šiek tiek pinigų anūkei, pasakydama, čia tau, o kartais sakydama, perduok pinigus, kad G. sumokėtų už komunalines paslaugas. Liudytoja D. P. taip pat paliudijo, kad po senelio mirties kartu su savo motina apeliantė savo lėšomis remontavo namą – keitė namelio grindis, duris, paliudijo, kad ji turi savo kambarį, kuriuose laiko asmeninius daiktus, nuolat sodino žemę, dirbo daržą. Kiti liudytojai apie atliekamus mokėjimus už komunalines paslaugas nieko nežinojo, todėl jų parodymai vertintini kritiškai. Apeliantė turi darbą ir gyvena Vilniuje, todėl likti gyventi po tėvo mirties name ji neturi galimybių, nes prarastų darbą.

Atsiliepimas

Pareiškėja pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo skundo netenkinti, teismo sprendimą palikti nepakeistą (b.l. 128-130). Nurodo, kad teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs bylos įrodymus pagrįstai nustatė, kad pareiškėja faktiškai priėmė visą palikimą, valdo visą turtą ir rūpinasi juo, atsižvelgė į jos aktyvius veiksmus dėl turto priežiūros iki palikimo atsiradimo ir vėlesnį jos elgesį po palikimo atsiradimo dienos. Pareiškėjos nuomone, apeliantė po paveldėjimo teisių atsiradimo jokių aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo, turto valdymo nereiškė ir įrodymų dėl kokių priežasčių negalėjo tai padaryti, teismui nenurodė ir nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama suinteresuoto asmens G. A. P. pateikto apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str.).

Apeliantė skundą argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK nuostatas nustatinėjant juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo. Jos nuomone, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ji faktiniais veiksmais taip pat priėmė palikimą – perėmė palikėjo daiktus, mokėjo mokesčius už elektrą ir telefoną, remontavo namą, prižiūrėjo žemę. Teisėjų kolegija su apeliantės skundo argumentais nesutinka. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylos įrodymų visumą, pagrįstai laikė nustatytu, kad suinteresuotas asmuo neįrodė, kad faktiniais veiksmais priėmė palikimą.

Pagal CK 5.50 str. vienas iš būdų priimti palikimą – tai faktiškai pradėti paveldimą turtą valdyti. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Šis terminas nėra naikinamasis (CK 5.57 str.). Remiantis CK 5.51 str. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Palikimą sudaro palikėjo turtas, t. y. jo prievolės, teisės ir pareigos. Jos gali būti materialinio ar procesinio teisinio pobūdžio. Įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyvendinti palikėjo materialinio ar procesinio pobūdžio teises, vertinamas kaip faktinis palikimo priėmimas. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Byloje nustatyta, kad palikėjas J. P. mirė 2005-03-05 (b. l. 6). Pareiškėjai J. P. po sutuoktinio J. P. mirties, Šalčininkų rajono antro notaro biuro notarė Č. B. 2011 m. birželio 9 d. nutarimu atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes buvo praleistas terminas palikimui priimti (b. l. 7). G. A. P. po tėvo J. P. mirties, Šalčininkų rajono antro notaro biuro notarė Č. B. 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes buvo praleistas terminas palikimui priimti.

Apeliantės tvirtinimu, ji faktiškai palikimą priėmė po tėvo mirties - mokėjo komunalinius mokesčius, rūpinosi žeme, perėmė palikėjo rūbus ir daiktus. Kolegijos vertinimu, šių aplinkybių apeliantė neįrodė (CPK 178 str.). Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje pateikti apeliantės nurodyti įrodymai patvirtina, kad ji mokesčius už elektros energiją 2009-08-14, 2009-12-28, 2010-01-18, 2010-04-26, 2010-06-14, 2010-09-14, 2010-12-07, 2011-06-29, 2011-07-26 mokėjo savo vardu, tačiau pareiškėjos J. P. duotomis lėšomis (b.l. 98, 100). Kita vertus, šie deklaruoti mokėjimai buvo atlikti praėjus daugiau nei keturiems metams po palikėjo mirties. Kai tuo tarpu faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja po savo vyro mirties liko gyventi tame pačiame name, dirbo žemę, ūkį, vykdė mokesčių prievoles, t.y. įstatymiškai reikšmingu laikotarpiu atliko veiksmus, susijusius su faktiniu palikimo priėmimu (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad šioje dalyje apeliantė teismo sprendimo neskundžia (CPK 320 str.). Apeliantė teigia, kad liudytoja D. P. (apeliantės dukra) patvirtino, kad po senelio mirties kartu su motina savo lėšomis G. P. remontavo namą – keitė duris, grindis, nuolat sodino daržą, dirbo žemę, o močiutė piktybiškai niokojo jų sodinukus. Jos vertinimu, šie liudytojos parodymai kartu su jos paaiškinimais patvirtina faktą dėl palikimo priėmimo. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Pažymėtina, kad nurodyta liudytoja patvirtino faktus, kad ji su motina (apeliante) padėjo pareiškėjai sodinti daržą, kad pareiškėja pirko ir keitė katilą, davė pinigus už elektrą, t.y. šios liudytojos parodymai patvirtina, kad pareiškėja faktiniais veiksmais priėmė palikimą. Liudytojos parodymuose nurodyta aplinkybė, kad atliko remontą name, sodino daržus iš esmės prieštarauja pareiškėjos, teismo posėdyje apklaustų liudytojų T. S., S. D. parodymams (b.l. 108-109), kurie vienareikšmiškai patvirtino, kad palikimą po vyro mirties faktiniais veiksmais priėmė pareiškėja, kuri liko gyventi name po vyro mirties, ūkininkauja, remontavo namą. Liudytojos nurodyta aplinkybė, kad turi senelio paliktą odinę piniginę, jo darbinius drabužius (nes dažnai pas juos atvažiuodavo), patvirtina tik faktą, kad apeliantės namuose yra likę jos tėvo drabužių, o nėra susiję su tiesioginiu faktiniu turto valdymu. Kaip pareiškėja nurodė, palikėjas buvo palikęs pas dukrą savo švarką, kuriame gulėjo pinginė (b.l. 108). Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantės paaiškinimai, kad ji faktiniais veiksmais priėmė palikimą nėra paremti objektyviais duomenimis.

Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, byloje esančius įrodymus įvertino pagal CPK 185 str. reikalavimus, nėra pagrindo konstatuoti, jog teismas neteisingai aiškino ar taikė materialinės ir procesinės teisės normas, taigi, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 329, 330 str.). Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Andrutė KalinauskienėTeisėjai Loreta LipnickienėAndžej Maciejevski