Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2018-10-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-637-1037/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-11
Bylos Nr.
1-637-1037/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39504-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tomas Pukšmys
Kaltinamasis
A. M.
Nukentėjusysis
I. B.
Advokatai
Jovyta Piekienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-637-1037/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39504-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.2 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 11 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys,sekretoriaujant Inai Visockienei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Laukaičiui,kaltinamajam A. M., jo gynėjai advokatei Jovytai Piekienei,nukentėjusiajai I. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsilavinimas vidurinis, nedirbantis, nevedęs, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 1) Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) viešaisiais darbais 2 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui; 2) Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitaip pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 10 parų arešto, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; 4) Telšių apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; 5) Telšių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. kaltinamas tuo, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d., apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini), tyčia rankoje turėtu batu sudavė sugyventinei I. B. į dešinę veido sritį, taip sukeldamas šiai fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. M. apklausiamas teisme dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Nurodė, kad rugpjūčio 16 d. ėjo darbintis pas draugą. Sugyventinė I. B. neleido eiti, suplėšė marškinius, šortus. Avėsi vieną batą, sugyventinė kito bato neleido apsiauti, todėl susinervinęs metė batą į sugyventinę. Batą metė iš 1,5 metro atstumo. Kai metė batą, negalvojo, kad pataikys, metė nematydamas, sukdamasis, iš inercijos. Po smūgio liko nubrozdinimas. Su sugyventine konfliktuoja dėl finansinių problemų.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamajam inkriminuojama nusikalstama veika nepaisant jo neprisipažinimo, įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas prieš savo artimą giminaitį ar šeimos narį, sukėlė šiam asmeniui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tik esant tyčinei kaltės formai. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir: norėjo taip veikti (tiesioginė tyčia, LR BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas); arba numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, LR BK 15 straipsnio 3 dalis).

Išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą, kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus, neginčijamai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp kaltinamojo ir jo sugyventinės įvyko konfliktas, kurio metu I. B. buvo sukeltas fizinis skausmas į veidą suduodant batu. Šios aplinkybės iš esmės neginčija ir kaltinamasis, tačiau nurodo, kad batą metė nematydamas, sukdamasis, nemanydamas, jog pataikys.

Tokią kaltinamojo versiją nuneigia nukentėjusiosios I. B. parodymai teisminio nagrinėjimo metu, kad rugpjūčio 16 d. po pietų su sugyventiniu A. M. grįždami iš miesto pradėjo konfliktuoti. Sugyventinis nėjo kartu su ja ir vaiku, bėgo nuo jų. Grįžus namo ji gėrė kavą ir sugyventiniui pasakė, kad nori kalbėti apie asmeninį gyvenimą. A. M. atsisėdo į krėslą, o ji verkė, nežinodama kaip elgtis su juo. Sugyventinis ją ignoravo, neklausė. Paklausus kaip toliau gyvens, kokias atsakomybes prisiims, atsakė, jog atsibodo visi sėdėjimai, eina darbintis, jam prikišo, kad darbo ieško, bet niekada nesuranda, grįžta išgėręs. Sugyventiniui pradėjus rengtis liepė pirmiau pakalbėti su ja, o paskui eiti kur nori, rinktis arba šeimą, arba išeiti visai. Jam pradėjus autis batus ji suėmė už marškinėlių. A. pabėgo su batu į saloną, apsisukęs iš karto sudavė iš dešinės rankos su batu į akį. Bato nemetė, su juo trenkė. Kai jis sudavė su batu, ji jam užgavo nosį. Kai sugyventinis iš nosies bėgantį kraują plovė kriauklėje, ji bandė jam įkąsti į ranką. Nukentėjusioji analogiškas aplinkybes, jog sugyventinis rankoje turėtu batu vieną kartą trenkė jai į dešinę veido pusę, nurodė ir pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką. I. B. parodymai buvo gana detalūs, nuoseklūs, jais netikėti nėra jokio teisinio pagrindo. Taip pat kaltinamojo kaltė dėl fizinio skausmo sukėlimo įrodyta prie apžiūros protokolo pridėtoje fotonuotraukoje užfiksuota nukentėjusiosios veido žyme (b. l. 16-22).

Kaltinamasis teigė, kad sugyventinei suduoti nenorėjo, metė batą nežiūrėdamas. Byloje surinktų įrodymų visuma, kaltinamojo panaudoti smurtiniai veiksmai patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes - kad jo smurtavimas sukels nukentėjusiajai fizinį skausmą ir to siekė. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikalstama veika baigta, nes sukeltos LR BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – sugyventinei dėl jos atžvilgiu kaltinamojo panaudoto fizinio smurto buvo sukeltas fizinis skausmas. Vertinant nusikalstamos veikos aplinkybes pagal minėtus įrodymus konstatuotina, kad jie atitinka LR BK 140 straipsnio 2 dalį, nes atitinka šiame straipsnyje numatytą nusikaltimo sudėtį.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis teisiamas ne pirmą kartą, tame tarpe ir už analogiškas veikas, ne kartą baustas administracine tvarka. Šių aplinkybių visetas rodo, kad švelnesnėmis bausmės rūšimis bausmės tikslai negali būti pasiekti. Teismo vertinimu įvertinus nurodytų aplinkybių visetą, bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti kaltinamajam skyrus pačią griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (LR BK 61 straipsnio 2 dalis). Laisvės atėmimo bausmės minimalus dydis yra trys mėnesiai, o maksimalus 2 metai (LR BK 50 straipsnio 2 dalis, LR BK 140 straipsnio 2 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka vienerių metų 1 mėnesio ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Pagal LR BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo veiksmuose jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teismas skirdamas bausmės dydį įvertina, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra pavojinga, viena iš lengvesnių nusikalstamų veikų, kuri susijusi su žmogaus sveikata, nukentėjusiajai žala nepadaryta. Pastaroji aplinkybė lemia, kad kaltinamajam turėtų būti skiriama mažesnė bausmės rūšies vidurkyje numatyta bausmė – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Paskirta bausmė bendrintina su Telšių apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant. Kaip matyti iš byloje esančio rašto dėl patvarkymo vykdymo, kaltinamasis buvo sulaikytas 2018 m. spalio 3 d. vykdant Telšių apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendį. Įvertinus tai, kad neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie neatliktos bausmės dalies (11 mėnesių ir 22 dienų) pridedama šiuo nuosprendžiu paskirta bausmės dalis – 3 mėnesiai (LR BK 64 straipsnio 1, 3 dalys). Kaltinamajam subendrinus bausmes skirtina galutinė 1 metų 2 mėnesių ir 22 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinas sulaikymas nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. iki 2018 m. rugpjūčio 18 d. (b. l. 94, 95). Šis laikino asmens sulaikymo protokolas suponuoja išvadą, kad asmuo buvo sulaikytas dvi dienas, kurios prilyginamos dviem laisvės atėmimo paroms (LR BK 66 straipsnio 2 dalis).

Telšių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę —įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios — palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios (LR BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktiniai įrodymai — sportiniai batai, saugomi Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate grąžintini teisėtam savininkui A. M. (LR BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendė:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Telšių apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams ir 22 dienoms, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti šioje byloje kaltinamojo laikiną dviejų dienų sulaikymą, kuris prilyginamas dviem laisvės atėmimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos (2018 m. spalio 11 d.).

Telšių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę —įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Daiktinius įrodymus – sportinius batus, laikomus ir saugomus Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate grąžinti teisėtam savininkui A. M.

Nuteistasis A. M. nuosprendį gali apskųsti apeliaciniu skundu per 20 dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos, o kiti proceso dalyviai per 20 dienų nuo paskelbimo dienos Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.

Teisėjas Tomas Pukšmys