Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas:

1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. liepos 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant 7 MGL baudą;

2) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskiriant galutinę bausmę – 5 MGL baudą;

3) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

4) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams;

5) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams;

6) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, subendrinus su kitais nuosprendžiais paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

8) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskiriant galutinę bausmę – 4 mėnesius viešųjų darbų; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartimi neatlikta bausmė pakeista į 10 parų arešto bausmę;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę bausmę – 60 parų areštą;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę bausmę – 6 MGL baudą; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartimi neatlikta bausmė pakeista į 3 paras arešto;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę bausmę – 20 parų arešto;

12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę bausmę – 60 parų arešto;

13) Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 1 mėnesiui ir 6 MGL baudą;

14) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę bausmę – 60 parų areštą, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. L. nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą: 2020 m. gegužės 14 d. apie 16.30 val. parduotuvėje ,,LIDL“, esančioje (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš parduotuvės apsaugos darbuotoją N. L.: sudavė ne mažiau 5 smūgių į įvairias kūno vietas, tęsdamas savo neteisėtus veiksmus, apsaugos darbuotojų tarnybinėje patalpoje savo galva stipriai sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į galvos sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas N. L. fizinį skausmą bei padarė poodines kraujosruvas kairės akies srityje, kairiajame žaste, kairiojo riešo srityje, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė N. L. sveikatą. L. L. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2020 m. gegužės 14 d. 21.13 val. gautas pranešimas iš N. L., kuri paaiškino, jog jai dirbant parduotuvėje apsaugos darbuotoja bei sulaikant asmenį, kuris įtariamas vagyste, pastarasis jai sudavė į galvą, dėl to ji patyrė fizinį skausmą (b. l. 9-10).

Iš 2020 m. gegužės 15 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas yra parduotuvės ,,LIDL“, esančios (duomenys neskelbtini), patalpos, parduotuvės išėjimo, įėjimo ir tarnybinės patalpos bei patalpos prie kasos aparatų (b. l. 12). Pridėtos nuotraukos (b. l. 14-18).

Iš 2020 m. gegužės 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad savanoriškai pateiktas 2020 m. gegužės 14 d. medicinos dokumentų išrašas (siuntimas) Nr. LA 2020-49501 / 1040-V-2020-77268 (b. l. 28-30).

Iš 2020 m. gegužės 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad remiantis N. L. apžiūros ir medicinos dokumento duomenimis pateikiama išvada, jog N. L. padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies srityje, kairiame žaste kairio riešo srityje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2020 m. gegužės 14 d.), paveikus kietais bukais bei ribotą paviršių turinčiais daiktais. Kraujosruvos kairėje rankoje būdingos suspaudimų pirštais, kraujosruva kairės akies srityje galėjo atsirasti nuo smūgio sudavimo. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 33-34).

Iš 2020 m. gegužės 25 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašai iš ,,LIDL“ parduotuvės. Protokole nurodoma, kad apžiūrimas vaizdo įrašas 2020 m. gegužės 14 d. 16.10 val., vaizdo įrašo trukmė 1,06 min. Vaizdo įrašas pažymėtas ,,pasipriešinimas 14-05, 2(1)“. Matoma apsaugos darbuotoja iš tarp kasų stumia rankomis vyrą, galimai L. L., kuris muistosi, taip pat atsistumia rankomis. Veiksmas vyksta tarp kasų, aplinkui matomi parduotuvės klientai. Vyksta grumtynės rankomis. Įsikibę du piliečiai stumia vienas kitą, grumiasi įsikibę vienas kitam į rūbus. Aplinkui vaikštantys klientai atkreipia dėmesį. Už poros keleto sekundžių pribėga ,,LIDL“ darbuotojas, taip pat įsikimba į L. L. Apsaugos darbuotoja laiko už vienos rankos, o pribėgęs vyras už kitos. Bando sulaikyti L. L. Pastarasis grumiasi, bando ištrūkti. Besigrumiantys asmenys persikelia arčiau matomų durų, akivaizdžių smūgių nesimato, sukibę asmenys bando vienas kitą nustumti. Vėliau pribėga dar vienas ,,LIDL“ darbuotojas, veiksmas persikelia į nematomą erdvę. Toliau vaizdo įrašas 2020 m. gegužės 14 d. 16.12 val., (14-05) pasipriešinimas 3. Trukmė 4,21 min. Matosi, kaip veiksmas persikelia prie įėjimo durų esančią erdvę, susikibę L. L., apsaugos darbuotoja toliau vienas kitą įsikibę už rūbų tempia vienas į vieną, kitas į kitą pusę. Šalia stebi ir bando padėti du jaunuoliai, ,,LIDL“ darbuotojai. Apsaugos darbuotoją L. L. tempia į savo pusę, o pastarasis bando ištrūkti. Vyksta grumtynės. Vėliau L. L. išsivaduoja ir agresyviai aiškina ir kūno kalba, ir žodžiais vienam iš vaikinukų, ,,LIDL“ darbuotojų. Apsaugos darbuotoja laiko L. L. iš galo už striukės. Vienas iš ,,LIDL“ darbuotojų prieina ir iš priekio bando nuversti L. L. ant žemės. Pavykus nuversti, visi trys asmenys bando sulaikyti L. L. užlaužiant rankas gale. Tada pribėga dar pagalbinių ,,LIDL“ darbuotojų, viena jų laiko telefoną, bando skambinti. Asmeniui bandoma uždėti antrankius, vis nepavyksta. Vėliau antrankiai uždedami ir asmuo išvedamas iš stebėjimo zonos. Vaizdo įraše 2020 m. gegužės 14 d. (14-05) 16.10 val. ,,Pasipriešinimas 1“ matosi kaip asmuo, kalbantis telefonu, su juoda kuprine ant pečių, bando praeiti pro kasas į parduotuvę, o apsaugos darbuotoja pradeda jį vytis (b. l. 35-39).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog L. L. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje tyčia panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai N. L. ir padarė jai sužalojimus, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje tarp L. L. ir N. L. kilo konfliktas. Kaltinamasis teismo posėdžio metu parodė, kad buvo išgėręs bei nešė nesusimokėjęs prekę iš parduotuvės. Tada prieš jį atsistojo nukentėjusioji, kuri neleido jam išeiti. Po to atėjo dar du vyriškiai ir norėjo jį sutramdyti, dėl to prasidėjo grumtynės. Minėtų grumtynių metu kaltinamasis galėjo suduoti 5 smūgius nukentėjusiajai. Be to, susierzinęs galva trenkė jai į galvos sritį. Bandė pasprukti, todėl pripažįsta savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad remiantis N. L. apžiūros ir medicinos dokumento duomenimis pateikiama išvada, jog N. L. padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies srityje, kairiame žaste kairio riešo srityje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2020 m. gegužės 14 d.), paveikus kietais bukais bei ribotą paviršių turinčiais daiktais. Kraujosruvos kairėje rankoje būdingos suspaudimų pirštais, kraujosruva kairės akies srityje galėjo atsirasti nuo smūgio sudavimo. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 33-34).

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, kurie pripažintini įrodymais: nukentėjusiosios N. L., liudytojo V. Š. parodymus, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 14 d. nukentėjusiosios N. L. pareiškimą (b. l. 1-4), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenis (b. l. 9-10), 2020 m. gegužės 15 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolą ir nuotraukas (b. l. 14-18), 2020 m. gegužės 25 d. kitų objektų apžiūros protokolą (b. l. 36-37, 38-39) ir kitus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad L. L. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje panaudojo fizinį smurtą prieš N. L., taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Esminių prieštaravimų tarp minėtų įrodymų nenustatyta.

Taigi byloje įrodyta, jog L. L. 2020 m. gegužės 14 d. apie 16.30 val. parduotuvėje ,,LIDL“, esančioje (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą parduotuvės apsaugos darbuotojos N. L. atžvilgiu: sudavė ne mažiau 5 smūgių į įvairias kūno vietas, tęsdamas savo neteisėtus veiksmus, apsaugos darbuotojų tarnybinėje patalpoje, savo galva stipriai sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į galvos sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas N. L. fizinį skausmą bei padarė poodines kraujosruvas kairės akies srityje, kairiajame žaste, kairiojo riešo srityje, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė N. L. sveikatą.

Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, jų intensyvumas, nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų lokalizacija ir mechanizmas neleidžia abejoti tuo, kad L. L. suvokė, kad naudoja fizinį smurtą prieš N. L., sukelia jai fizinį skausmą ir trikdo jos sveikatą, bei norėjo taip veikti, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Taigi konstatuotina, kad byloje esančiais įrodymais visiškai įrodyti smurtiniai L. L. veiksmai, kurie kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą yra įtvirtintos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam L. L., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas smurtinis nusikaltimas), jo pavojingumo laipsnį, jo baigtumą ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas, kurio pasekmė – nežymus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (konflikto metu smurtauta prieš nepažįstamą asmenį, siekiant išvengti atsakomybės už vagystę). Nukentėjusiajai buvo sukeltas tiek fizinis skausmas, tiek padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teisiamojo posėdžio metu L. L. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nurodė, kad gailisi, tačiau tai nepripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. Teismų praktikoje akcentuojama, kad tik deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-628/2019, 9 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Teismo vertinimu kaltinamojo išreikštas gailėjimasis ir elgesys teisiamojo posėdžio metu yra deklaratyvaus pobūdžio ir vertintinas kaip savęs gailėjimasis dėl kylančių pasekmių, o ne tvirtas ir savikritiškas savo priešingo teisei poelgio suvokimas ir gailėjimasis dėl paties nusikaltimo padarymo. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, atsižvelgtina ir į L. L. asmenybę – nesusituokęs, pagrindinio išsilavinimo, oficialiai nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 68). Iki nagrinėjamo įvykio yra teistas 14 kartų, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, šiuo metu suimtas kitoje byloje (b. l. 130-139), daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už vagystes iš parduotuvių, važiavimą autobusu be bilieto, narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, karantino taisyklių nesilaikymą, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 52-60). Gydytas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, šiuo metu nėra duomenų, kad jis sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar veikos padarymo metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje (b. l. 80). Duomenų apie priklausomybės ligų gydymą nėra. Be to, kaltinamajam anksčiau buvo paskirtos baudos, ne kartą arešto, laisvės atėmimo bausmės, jos vykdymas kartą buvo atidėtas, tačiau anksčiau paskirtos bausmės kaltinamajam teigiamos įtakos nepadarė, kadangi jis vėl nusikalto.

Taigi, nurodytos L. L. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, teismo vertinimu, rodo susiformavusias antivisuomenines nuostatas. Šios aplinkybės didina L. L. pavojingumą visuomenei. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kaltinamasis yra ne kartą teistas, jam skirtos įvairios – tarp jų ir susijusios su laisvės atėmimu bausmės, tai galėtų būti pagrindu vertinti, kad teisę pažeidžiantis elgesys kaltinamajam visgi būdingas ir kad ankstesnės jam paskirtos bausmės paskirties nepasiekė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamasis daug kartų baustas administracine tvarka už smulkias vagystes iš parduotuvių, didžiąją jų dalį padarė šiais metais, t. y. 2020 m., o šioje byloje nagrinėjama nusikalstama veika taip pat susijusi su jo vagyste iš parduotuvės ir šiuo atveju jis ne tik bandė pavogti prekių iš parduotuvės, bet ir panaudojo fizinį smurtą prieš apsaugos darbuotoją, taigi, jo teisei priešingi veiksmai tik sunkėja ir nukreipiami ne tik į nuosavybę, bet ir į žmogaus sveikatą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti L. L. už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskyrus griežčiausią inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jo dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam vidurkiui, t. y. 6 mėnesius.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu – kaltinamajam L. L. skirtina galutinė – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 56,54 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl nukentėjusiosios gydymo ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 42-47). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusioji N. L. dėl patirtų sužalojimų buvo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 56,54 Eur, ji buvo sumokėta iš PSDF biudžeto lėšų, o PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiosios N. L. gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį (L. L.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 str. 1 d.). Iš prie ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiosios gydymo išlaidos yra 56,54 Eur, todėl ši suma Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina iš kaltinamojo L.L.

Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl 5 proc. metinių palūkanų priteisimo už turtinės žalos atlyginimui priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo – tenkintinas.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji N. L. pareiškė 400 eurų vertės civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 40). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji pareikštą civilinį patikslino, t. y. prašo priteisti turtinę žalą, kurią sudaro prarastas laikrodis, 60 eurų vertės, ir 46,20 eurai už vaistus nuo skausmo bei neturtinę žalą, kurią sudaro 293,80 eurų.

Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad dėl L. L. padarytos nusikalstamos veikos ir panaudoto fizinio smurto prieš nukentėjusiąją bei padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. N. L. patyrė piniginius nuostolius, pirkdama gydytojų paskirtus vaistus dėl jai padarytų sužalojimų, taip pat prarado laikrodį. Nors nukentėjusioji nepateikė dokumentų, kuriais grindžiama turtinė žala – 106,20 Eur, tačiau teismas daro išvadą, kad prašoma priteisti pinigų suma už pirktus vaistus ir prarastą laikrodį nėra neproporcingai didelė. Taigi, N. L. iš L. L. priteistina iš viso 106,20 Eur turtinės žalos atlyginimo.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. L. nusikalstama veika nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamasis tyčia sudavė ne mažiau 5 smūgių į įvairias kūno vietas, tęsdamas savo neteisėtus veiksmus, apsaugos darbuotojų tarnybinėje patalpoje, savo galva stipriai sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į galvos sritį. Pagal byloje surinktus įrodymus, nukentėjusiajai buvo padarytos kraujosruvos veide. N. L. bylą nagrinėjant teisme paaiškino, kad dėl įvykio turėjo gerti vaistus bei dirbti su akiniais, kadangi veidas buvo mėlynas. Taigi šiuo atveju nukentėjusioji dėl nusikalstamos veikos patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus.

Įvertinus paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumą, kilusias pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, kaltinamojo finansinę padėtį (oficialiai nedirbantis), taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant tokio pobūdžio sužalojimams, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiosios reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai priteisti 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.). Tai atitinka ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.

L. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 78). Ji paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius L. L. ginti parinko advokatą Anatolijų Svilą, kuris teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam. Teisinės pagalbos išlaidas sudaro 99,00 Eur. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas teismo buvo pripažintas būtinu ir gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į tai ir į jau minėtą kaltinamojo turtinę padėtį, antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktinius diskus (b. l. 27, 35), palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir L. L. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią L. L. skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Nukentėjusiosios N. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš L. L. N. L. naudai priteisti 106,20 Eur (vieną šimtą šešis eurus dvidešimt eurocentų) turtinės žalos ir 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš L. L. 56,54 Eur (penkiasdešimt šešis eurus penkiasdešimt keturis eurocentus) turtinei žalai už nukentėjusiosios gydymą atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

L. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktinius diskus (b. l. 27, 35), palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.