- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-04-16
- Bylos Nr.
- ATP-448-387/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algimantas Valantinas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal B. R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-18 nutarimo, kuriuo B. R. K. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 123 str. 5 d., 123 str. 1 d. 3200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams ir 2 mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. R. K. buvo nubaustas už tai, kad 2013-05-05, apie 07.37 val., Kalvarijų g. 160, Vilniuje, vairuodamas automobilį RENAULT CLIO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neapdraudęs jo privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu įstatymo nustatyta tvarka, bei negaliojant privalomajai techninei apžiūrai, buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį HYUNDAY SONATA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas KET reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu B. R. K. prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-18 nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, pradėtą jo atžvilgiu. Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai atmetė jo gynėjo advokato pareikštą prašymą atlikti dažų dangos ekspertizę tam, kad būtų nustatyta, ar jo automobilis buvo perdažytas byloje nagrinėjamose vietose. Taip pat apeliaciniame skunde akcentuojama, jog apeliantui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas vadovaujantis tik abejotinomis V. G. nežinia kada darytomis nuotraukomis. Be to, pastarasis dokumentas buvo surašytas pavėluotai (automobilis tyrėjos buvo apžiūrėtas tik 2013-07-03) ir atmestinai. Neaišku kuo apskritai yra grindžiamas automobilio Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvavimas svarstomame eismo įvykyje. Pasak apelianto, šios aplinkybės nepatvirtina jokia bylos medžiaga.
Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai vadovavosi vien tik V. G. ir jo liudytojo parodymais, neteisingai nurodydamas, jog jie yra nuoseklūs ir neprieštarauja bylos medžiagai. Byloje buvo daromos tik prielaidos, kurios vėliau teismo buvo įvertintos kaip faktas, jog apeliantas galėjo įlenkimus ir žymes pašalinti galimo kontakto vietoje perdažydamas automobilį. Tačiau automobilis Renault Clio nebuvo perdažomas nuo 2000 metų. Tai aplinkybei nustatyti ir buvo prašoma atlikti ekspertizę. Apeliantas pažymi, jog tą dieną apskritai nevairavo savo automobilio ir jokių apgadinimų V. G. automobiliu padaryti negalėjo. Pasak B. R. K., jis serga kraujo vėžiu ir įvykio dieną vartojo labai stiprius eksperimentinius vaistus, po kurių suleidimo jis tampa neįgalus ir sekančius 11-12 val. negali vairuoti transporto priemonių. Pastarąją aplinkybę patvirtino teisme apklaustos jo dukros. Taip pat B. R. K. yra pateikęs į bylą savo vartojamo vaisto anotaciją.
Atsiliepimas byloje negautas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.
Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Išnagrinėjęs bylos medžiagą, apygardos teismas konstatuoja, jog byloje nėra įrodyta, kad B. R. K. padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 123 str. 1, 5 d. d. Skundžiamame nutarime apylinkės teismas nurodė, jog tiek nukentėjusysis V. G., tiek liudytojai V. L. ir A. G. betarpiškai matė vairuojant būtent administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Su šiuo pirmos instancijos teiginiu negalima sutikti, nes jis neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Taip nukentėjusysis V. G. teismo posėdžio metu nurodė, jog vairuotojo nematė, į kiemą nusileido po to, kai automobilis išvažiavo (b. l. 56-57). Pažymėtina, kad analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytoja A. G., kuri teigė iš savo buto, esančio 9 aukšte, lango mačiusi kaip automobilis Renault Clio kliudė jos vyro automobilį, tačiau pripažino vairuotojo veido nemačiusi. Atsakydama į gynėjo advokato klausimą, nurodė, jog daro prielaidą, kad automobilį vairavo būtent B. R. K., kadangi, pasak jos, daugiau su šiuo automobiliu niekas nevažinėja (b. l. 67). Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusiojo, bei liudytojų A. G., H. V. L. parodymai yra nenuoseklūs bei prieštarauja vieni kitiems. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. G. iš pradžių nurodė, jog viską matė kaimynas H. V. L., kuris ir padėjo automobiliui Renault išvažiuoti. Tačiau vėliau jau teigė, jog pastarasis asmuo paties įvykio nematė, o matė tik tai, kad vairuotojas sunkiai išvažinėjo. Taip pat V. G. negalėjo tiksliai nurodyti, ar matė automobilio Renault valstybinį numerį, iš pradžių teigdamas, jog per langą negalėjo įžiūrėti valstybinio numerio, todėl policijoje jį patikslino, o vėliau jau paaiškindamas, jog labai puikiai mato ir iš 9 aukšto matė automobilio valstybinį numerį. Be to, tiek V. G., tiek A. G. vienareikšmiškai teigė matę, jog automobiliui išvažiuoti padėjo būtent jų kaimynas H. V. L.. (b. l. 57). Tuo tarpu liudytojas H. V. L. nurodė priešingai - jog jis kaimynui išvažiuoti nepadėjo. Jis paaiškino matęs bandžiusį išvažiuoti Renault, tačiau padėti jam nespėjo, kadangi tas automobilis ėmė ir išvažiavo. Liudytojas paaiškino, kad jis ne tik nematė, bet ir būdamas pakankamai arti nuo automobilio, negirdėjo, kad Renault vairuotojas būtų kliudęs kitą automobilį (b. l. 67).
Nagrinėjamo skundo kontekste reikšminga aplinkybe laikytina ir tai, jog byloje taip ir nepavyko tiksliai nustatyti kada buvo darytos nukentėjusiojo V. G. pateiktos automobilio Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukos. Nukentėjusiojo V. G. teigimu, automobilis grįžo tik po kelių dienų perdažytas, o nuotraukas jis padarė praėjus kažkur savaitei po įvykio (b. l. 57). Tuo tarpu liudytojos A. G. teigimu, automobilis buvo perdažytas parėjus 2-3 savaitėms po įvykio. Tada ji ir padarė nuotraukas. Pažymėtina, jog tyrėjos taip pat niekaip nebuvo užfiksuota kada buvo darytos bei V. G. į bylą pateiktos automobilio Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukos. Pačios tyrėjo iš karto po įvykio pastarasis automobilis apžiūrėtas nebuvo. Be to, apygardos teismo vertinimu, pastarosiose nuotraukose užfiksuoti abiejų automobilių apgadinimų pobūdis bei aukštis bet kuriuo atveju neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog jie atsirado vieno eismo įvykio metu. Taip ant V. G. automobilio yra stebimi pakankamai didelio pločio priekinio bamperio nubrozdinimai. Tuo tarpu ant V. G. pateiktų B. R. K. automobilio nuotraukų užfiksuoti tik keli ryškūs juodos spalvos brūkšniai. Daugiau jokių automobilio apgadinimų nesimato (b. l. 10, 11-15). Manytina, kad automobiliui kliudžius kitą automobilį bei padarius jam tokio dydžio bei pobūdžio apgadinimus, kokie yra užfiksuoti ant V. G. automobilio, B. R. K. automobilio apgadinimai turėtų būti visai kitokio pobūdžio bei dydžio. Ant apelianto automobilio taip pat turėtų likti didesnio pločio apgadinimai bei slydimo, nubrozdinimo žymės, kurios negalėtų būti tokios ryškios spalvos, kaip kad yra užfiksuota nuotraukose. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, pastarosios yra labiau panašios į gumos paliekamas žymes. Apygardos teismas pažymi ir tai, jog iš nuotraukų, padarytų sugretinus automobilius, akivaizdžiai matosi, kad neatitinka V. G. automobilio apgadinimų bei numanomų B. R. K. automobilio apgadinimų aukštis (nukentėjusiojo automobilio apgadinimai yra šiek tiek aukščiau numanomų B. R. K. automobilio apgadinimų) (b. l. 28).
Taip pat negalima visiškai atmesti B. R. K. bei liudytojų N. S., Violos ir D. K. parodymų, kur jie nurodė, jog 2013-05-05, 7.37 val., apeliantas negalėjo vairuoti savo automobilio, kadangi iš vakaro buvo susileidęs stipraus poveikio vaistų, kuriuos vartoja nuo kraujo vėžio. Liudytojų teigimu, po šių vaistų vartojimo B. R. K. labai prastai jaučiasi, todėl susileidęs juos, nuėjo miegoti. Kitą rytą atsikėlė tik vidurdienį, nes jam buvo labai prastai (b. l. 58). Apelianto vartojamų vaistų stipraus pašalinio poveikio buvimą patvirtina ir byloje esanti šių vaistų anotacija (b. l. 39).
Apibendrinus teismo aukščiau išnagrinėtų įrodymų visumą, konstatuotina, jog byloje nėra surinktą pakankamai duomenų, neabejotinai patvirtinančių, jog B. R. K. 2013-05-05, apie 07.37 val., Kalvarijų g. 160, Vilniuje, vairavo automobilį RENAULT CLIO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį HYUNDAY SONATA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino ir pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Kaip jau buvo minėta, kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Asmuo negali būti pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą remiantis tik duomenimis, kurių pagrindu galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o ne patrauktas atsakomybėn asmuo privalo įrodinėti savo nekaltumą, todėl visos abejonės dėl asmens kaltumo traktuojamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Esant šioms aplinkybėms, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta B. R. K. atžvilgiu pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str., nutrauktina.
Byloje neįrodžius, jog 2013-05-05, 7.37 val., B. R. K. vairavo savo automobilį, nutrauktina ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta apelianto atžvilgiu pagal ATPK 123 str. 1, 5 d. d.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, 2014-02-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas naikintinas, nustačius, jog B. R. K. veiksmuose nėra jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų įvykių ir sudėties.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti 2014-02-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą, kuriuo B. R. K. pripažintas kaltu, padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 123 str. 1, 5 d. d., ir nubaustas 3 200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 2 mėnesiams.
Nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną, pradėtą B. R. K. atžvilgiu pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 123 str. 1, 5 d. d. (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Nutartis neskundžiama.