Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Audronė Kartanienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla prieš M. J. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. 2013-04-21 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10P-2513190-13 pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2013-04-21, apie 16.10 val., Nemenčinės pl., Vilniuje, vairavo automobilį Mercedes-Benz E500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog asmenų, kurie neįvykdė įstatymų nustatytų reikalavimų vairuotojo pažymėjimui (teisei vairuoti) atgauti, teisinis statusas negali būti prilygintas asmenims, kurie turi įstatymo nustatyta tvarka jiems išduotą vairuotojo pažymėjimą, tačiau kurie, pažeisdami Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairuoja transporto priemonę neturėdami jo su savimi. Teigiama, kad šią teismo praktiką plėtoja Vilniaus apygardos teismas, be to, savo nuomonę šiuo klausimu yra išsakęs ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teisės departamentas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad policijos įstaigos nustatytos aplinkybės patvirtina, jog M. J. 2013-04-21, apie 16 val. 10 min., Nemenčinės pl., Vilniuje, vairavo automobilį Mercedes Benz E500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, nes neįvykdė įstatyme nustatytų reikalavimų šiai teisei atgauti, t.y. padarė ATPK 128 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės pažeidimą, ir už tai jam, nenustačius jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, turėtų būti paskirtas piniginės baudos vidurkis – 1 250 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimas naikintinas dėl esminio procesinių teisės normų pažeidimo ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

ATPK 257¹ straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančiam asmeniui siunčiami į oficialiai deklaruotą asmens gyvenamąją vietą arba jo darbovietę registruotu laišku. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, o darbovietėje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą.

Analizuojant apeliacinio skundo nagrinėjimui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą matyti, kad teismo šaukimai M. J. buvo siunčiami pastarojo deklaruotos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) adresu. Tačiau byloje nėra duomenų, kad teismo šaukimas buvo įteiktas įstatymo nustatyta tvarka (ATPK 257¹ straipsnio 1 dalis). Iš teismo šaukimo M. J. atvykti į 2013-09-12, 15.30 val., teismo posėdį grąžinamajame pranešime užfiksuotos informacijos matyti, kad teismo šaukimą priėmė V. S., tačiau pastarosios santykis su M. J., kaip to reikalaujama pagal pranešimo formą, nėra nurodytas (b.l. 33). Iš anksčiau byloje M. J. siųsto teismo šaukimo grąžinamojo pranešimo matyti, kad šaukimas taip pat buvo įteiktas V. S., šalia gavėjos pavardės padarytas įrašas „įgaliojimas“ (b.l. 25). Įgaliojimas į bylą nepateiktas. Iš byloje esančių dokumentų taip pat nėra aišku, kokiu pagrindu ir kokia apimtimi toks įgaliojimas buvo išduotas, dėl ko nėra galimybės įvertinti, ar įstatyme numatyti reikalavimai, susiję su administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančio asmens informavimu apie bylos nagrinėjimą, yra užtikrinti. Reikia pažymėti ir tai, kad byloje nesant dokumentų, patvirtinančių V. S. teisę dalyvauti bylos procese, abejotinas pastarosios teismui pateiktų paaiškinimų prijungimo prie bylos pagrįstumas. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad apie bylos nagrinėjimą 2013-09-12, 15.30 val., M. J. buvo tinkamai informuotas, taigi šiuo atveju nebuvo įstatymo numatytų sąlygų nagrinėti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Apylinkės teismui bylą išnagrinėjus, nesant objektyvių duomenų, jog M. J. pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, buvo pažeistos jo procesinės teisės, įtvirtintos ATPK 272 straipsnyje, taip pat teisė į gynybą bei teisingą bylos nagrinėjimą (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, 2 dalies „d“ punktas).

Kita vertus, reikia pastebėti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo nustatytos ir visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, tuo pažeidžiant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius (ATPK 284 straipsnis).

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal ATPK 256 straipsnio 3 dalį įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi, remiantis minėta nuostata, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas).

ATPK 128 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų arba administracinį areštą.

Iš skundo nagrinėjimui teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. nutarimu M. J. pripažintas kaltu pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį ir už šį teisės pažeidimą nubaustas 1 000 Lt bauda bei specialios teisės – vairuoti transporto priemones atėmimu vienam mėnesiui. Nutarimas įsiteisėjo 2011-05-27. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas baigėsi 2011-06-27. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei remdamasis ATPK 330 straipsnio 2 dalyje išdėstytomis nuostatomis, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui, M. J. turi būti nustatyta tvarka grąžinami iš jo paimti dokumentai, kadangi įstatyme numatyti papildomi reikalavimai pažymėjimui atgauti M. J. netaikomi.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK 330 straipsnio 2 dalies dispozicija, kurioje nurodyta, kad pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui, taip pat jį sutrumpinus vadovaujantis šio kodekso 329 straipsniu, asmeniui, kuriam specialioji teisė atimta trumpesniam negu vienerių metų terminui, nustatyta tvarka grąžinami iš jo paimti dokumentai, yra blanketinė, t.y. nukreipianti į kitus teisės aktus, kurie nustato reikalavimus, būtinus įvykdyti, siekiant atgauti įstatymų nustatyta tvarka iš asmens paimtus dokumentus, patvirtinančius teisę vairuoti transporto priemones. Ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo nebuvo ištirta ir įvertinta, nors su minėta ATPK nuostata susijusiuose įstatymuose bei kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų analizė gali turėti reikšmingos įtakos teisingo sprendimo priėmimui.

Reikia pažymėti, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios galiojo nagrinėjamoje byloje užfiksuoto teisės pažeidimo metu (2012-03-27 įstatymo Nr. XI-1943 redakcija, įsigaliojusi 2012-05-01), asmenimis, kuriems suteikiama teisė vairuoti transporto priemones, laikomi asmenys, atitinkantys įstatyme nustatytus reikalavimus (yra Lietuvos Respublikoje gyvenantys, ne jaunesni kaip įstatyme nustatyto amžiaus asmenys, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, mokantys KET, išmanantys kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantys vairuoti, nustatyta tvarka išlaikę egzaminus) ir turintys vairuotojo pažymėjimą.

Atsižvelgiant į tai, kad, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo padarytas esminis procesinių teisės normų pažeidimas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo.

Tuo tarpu pasisakant dėl M. J. atsiliepimo argumento, jog apeliacinis skundas paduotas neįgalioto asmens, pažymima, jog byloje yra tinkamas įgaliojimas, suteikiantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniajam specialistui Renatui Ivanauskui teisę veikti šios institucijos vardu, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, tame tarpe teisę apskųsti tokio pobūdžio bylose teismų priimtus procesinius sprendimus. Vien tai, kad įgaliojime yra nurodytas apibendrinantis administracinės teisės plotmėje nagrinėjamų bylų terminas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad apeliacinį skundą padavė asmuo, neturintis teisės atstovauti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybą, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.