Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Indrei Kryžiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei R. K. dėl tėvystės nuginčijimo, nuostolių priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. 2022 m. birželio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas atsakovės R. K. atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodoma, kad atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsakovė paaiškino, jog ji negali nurodyti, kas yra biologinis jos dukters A. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, nes jau bendraujant su ieškovu, turėjo vienkartinius nesaugius lytinius santykius su kitu vyru. Atsakovė sutinka ir pripažįsta, kad šalims gyvenant kartu, ieškovas rūpinosi šalių vaiku ir išlaikė šeimą. Nuo (duomenys neskelbtini) šalims gyvenant skyrium, šalys buvo sutarę, jog ieškovas teiks nepilnametei dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 230 Eur per mėnesį, šias lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti atsakovei. Pasak atsakovės, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ieškovas vaiko išlaikymui sumokėjo 900 Eur, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ieškovas išlaikymo šalių nepilnametei dukrai neteikė, todėl susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti pilnai (DOK-105041).

4. 2022 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Tarnyba) išvada dėl ginčo, kurioje nurodoma, jog D. V. ir R. K., auginantys nepilnametį vaiką A. V., gim. (duomenys neskelbtini), nebuvo įtraukti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ar socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą, tačiau Tarnybai yra žinomi dėl tarpusavio nesutarimų dėl vaiko. D. V., bendraudamas su Tarnybos darbuotojais, akcentavo, kad nori pasidaryti DNR testą, įsitikinti, kad A. yra jo dukra, tuomet mokėti vaikui tokį išlaikymą, kokį nustatytų teismas. R. K. nurodė, kad pradėjus gyventi skyrium D. V. praktiškai visiškai nusišalino nuo dalyvavimo A. gyvenime, nebendrauja su vaiku, juo nesidomi. Abu tėvai reiškė priekaištus vienam kitam dėl netinkamo elgesio su vaiku, kaltino vienas kitą psichologiniu ir fiziniu smurtu, abu buvo sukūrę kitus santykius, pažymėjo, kad jų tuometiniai partneriai taip pat dalyvauja konfliktuose, kišasi į jų tarpusavio nesutarimus dėl mažametės A. V. Tarnybos darbuotojams bendraujant su mažamete A. V., mergaitė nurodė, kad D., mamos draugas (mergaitės tėtis) labai dažnai skriausdavo mamą. Mažametė papasakojo, kad jog D. kažką vartojo kas dieną (gėrė), tada būdavo piktas, jis ne kartą mergaitę skriaudė, sukeldamas vaikui fizinį skausmą. Tarnybos nuomone, byloje esančios DNR tyrimo išvados paneigia ieškovo ir vaiko biologinę giminystę, o paties ieškovo paaiškinimai paneigia ir emocinio ryšio su vaiku buvimą. Pagrįstų abejonių dėl artimo A. ir ieškovo ryšio kelia ir tai, jog netrukus po to, kai tėvai pradėjo gyventi skyrium, mergaitė kalbėdama apie ieškovą jau neatsiliepė šiltai, nevadino jo tėčio, nesidalino teigiamais prisiminimais, be to, kartu su ieškovu ji negyvena ir jokių ryšių nepalaiko nuo 3 metų amžiaus, todėl tikėtina apskritai menkai prisimena santykius su juo. Įvertinusi ieškovo jausmus mergaitei, aiškiai ir jau ilgą laiką išsakomą aiškų nusiteikimą nepalaikyti jokių ryšių su vaiku ir atitinkamą elgesį, Tarnyba mano, kad perspektyvos netgi formaliai atnaujinti vaiko - tėvo santykius nėra, todėl tėvystės nuginčijimas neturės didelio poveikio vaiko interesams dėl jo jauno amžiaus, vystymosi specifikos, nutrūkusio bendravimo su ieškovu, taip pat kad šiuo atveju prioritetinį vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principą labiau atitinka vaiko teisė žinoti tiesą apie savo kilmę, nei formalios socialinės tėvystės nustatymas. Pasisakydama dėl pareikšto reikalavimo dėl nuostolių priteisimo, Tarnyba nurodė, jog šis ieškovo reikalavimas nėra pagrįstas, todėl neturėtų būti tenkinamas, nes nėra pagrindo daryti vienareikšmę išvadą, kad ginčo laikotarpiu atitinkamus nuostolius (žalą) ieškovas patyrė išimtinai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (DOK-107519).

5. 2022 m. spalio 28 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovas D. V. atsisakė pareikšto reikalavimo dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo, o likusioje dalyje pareikštą reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo palaikė pilnai ieškinyje išdėstytais argumentais ir motyvais.

6. Atsakovė R. K. 2022 m. spalio 28 d. vykusio teismo posėdžio metu, galutinai sutikslinusi savo poziciją nurodė, jog su pareikštu reikalavimu dėl tėvystės nuginčijimo sutinka. Atsakovė paaiškino, jog šalys nuo 2020 metų gyvena skyrium, nepilnametė dukra gyvena su ja. Šalims išsiskyrus, nepilnametei A. V. iš pradžių buvo liūdna, tačiau dabar mergaitė jau priprato. Atsakovė paaiškino, jog šiuo metu ji turi kitą partnerį, su juo kartu gyvena. Nepilnametė dukra su atsakovės draugu turi geresnį ryšį, nei su ieškovu, kadangi jį mato kiekvieną dieną.

7. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė pateikė pareikštą išvadą dalyje dėl tėvystės nuginčijimo palaikė pilna apimtimi ir nurodė, jog nepilnametės atsakovės dukters ryšiai su ieškovu kaip su tėvu yra nutrūkęs prieš 2 metus, todėl ieškinio patenkinimas nepažeis vaiko interesų ir padės surasti tikrąjį tėvą.

Motyvuojamoji dalis

Priimtinas ieškovo atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų, byla šioje dalyje nutrauktina.

Likusioje dalyje ieškinys tenkintinas pilnai.

Dėl nuostolių priteisimo

8. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškovas, kreipęsis į teismą, bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako pareikšto ieškinio ar dalies ieškinio reikalavimų. Teismas, priimdamas ieškinio atsisakymą, sprendžia, ar pateiktas atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nepažeidžia viešojo intereso (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

9. 2022 m. spalio 28 d. teismo posėdyje ieškovas pareiškė atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų dėl nuostolių bei palūkanų priteisimo. Teismo posėdžio metu ieškovui buvo išaiškintos ieškinio atsisakymo pasekmės, numatytos CPK 293-294 straipsniuose.

10. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo išreikštą poziciją, nepilnametės A. V. interesus, sprendžia, jog pareikštas atsisakymas nuo ieškinio reikalavimo neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams, imperatyvioms įstatymo normoms, nepažeidžia viešojo intereso, todėl teismas ieškovo D. V. atsisakymą nuo pareikšto reikalavimo dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo priima ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 294 straipsnis).

11. Teismui nagrinėjamą civilinę bylą aptartoje dalyje nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Dėl tėvystės nuginčijimo

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuginčyti tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko tėvas nėra biologinis tėvas. Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, ir įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys ar paneigiantys tėvystę.

13. Sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko teisėmis ir interesais, kartu ir dėl tėvystės nuginčijimo, būtina įvertinti, ar tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Pažymėtina, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant tėvystės nuginčijimo bylą būtina, be kita ko, nustatyti ir įvertinti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai.

14. Byloje nustatyta, kad atsakovė R. K. (duomenys neskelbtini) pagimdė dukrą, kuriai ieškovas D. V. suteikė savo pavardę ir vaiko gimimo įraše buvo įrašytas kaip A. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas ((duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovas D. V. ir R. K. gyveno kartu, neįregistravę santuokos . Nuo 2020 m. (duomenys neskelbtini) šalys gyvena skyrium, nepilnametė A. V. gyvena kartu su motina, atsakove R. K.

15. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) atlikto DNR tyrimo teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (tomas 1, e. b. l. 13-15) duomenimis, nustatyta, jog D. V. nėra biologinis A. V. tėvas. Bylos nagrinėjimo teisme metu šios specialisto išvados duomenų neginčijo nei viena iš šalių. Atsakovė pripažino, jog bendravimo su ieškovu metu turėjo atsitiktinių lytinių santykių, todėl sutiko, kad ieškovas nėra biologinis (duomenys neskelbtini) jai gimusios dukters A. V. tėvas.

16. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, akcentuotina, jog ekspertizės rezultatas yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų, būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo taip pat turi būti siekiama, kad būtų nustatyta tikroji vaiko kilmė ir kad vaikas neliktų be tėvo.

17. Nagrinėjamu atveju teismui išklausius šalių paaiškinimų, Tarnybos atstovės išvados dėl ginčo, ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, nustatyta, jog A. V., gim. (duomenys neskelbtini). teismo sprendimo priėmimo metu mergaitei yra beveik (duomenys neskelbtini) metai. Šalys kartu gyveno iki 2020 metų (duomenys neskelbtini) t. y., iki tol, kol A. buvo (duomenys neskelbtini) metų. Vadovaujantis tiek ieškovo, tiek atsakovės paaiškinimais, nustatyta, jog šalims ėmus gyventi skyrium, ieškovas dar kurį laiką bendravo su nepilnamete A. V., 2020 metų vasarą pasiėmė mergaitę į kelionę, tačiau vasaros pabaigoje bendravimas ėmė retėti, o ieškovo ryšys su vaiku silpnėjo. Vadovaujantis Tarnybos išvados bei vaiko situacijos vertinimo anketų, pagalbos planų duomenimis (tomas 1, e. b. l. 38-117), nustatyta, jog ieškovas yra nusišalinęs nuo vaiko auginimo ir auklėjimo, ryšių su vaiku ar atsakove nepalaiko. Pati mažametė apie ieškovą atsiliepia neigiamai, nurodo, jog D. labai dažnai skriausdavo mamą, kažką vartojo kas dieną, tada būdavo piktas ir ne kartą ją skriausdavo. Mergaitė nurodė, jog nenori gyventi su tėčiu, būti pas jį, kadangi jo bijo. Vaikas D. nevadina tėčiu, vadina ieškovą, galimai dėl jaučiamų nuoskaudų ir pykčio dėl patirto smurto. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo metu tarp ieškovo ir nepilnametės A. V. nėra artimo emocinio ryšio, kas sudarytų teismui pagrindą spręsti dėl ieškovo socialinės tėvystės vaiko atžvilgiu.

18. Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių daryti išvadą, jog vaiko gimimo įraše duomenys apie vaiko tėvą neatitinka tikrosios vaiko kilmės (CPK 178 straipsnis). Bylos duomenimis, ieškovo D. V. ir nepilnametės A. V. nesieja socialinis tėvystės ryšys, kurio nutraukimas galėtų padaryti žalą vaikų interesams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas, nustatytina, kad ieškovas atsakovas D. V. nėra nepilnametės A. V., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o nepilnametė A. V., gimusi (duomenys neskelbtini), nėra ieškovo dukra (CK 3.149 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (to paties straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

20. Bylos duomenimis, ieškovas sumokėjo 144 Eur žyminį mokestį (tomas 1, e. b. l. 10) ir patyrė 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (tomas 1, e. b. l. 156), o atsakovė patyrė 100 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (tomas 1, e. b. l. 156). Bylos duomenimis, ieškovas taip pat patyrė išlaidų, susijusių su DNR tyrimo atlikimu, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, jog šių išlaidų priteisti iš atsakovės neprašo.

21. Teismo posėdžio metu ieškovas pareiškė atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų, t. y., nuo reikalavimo dėl nuostolių ir 5 proc. metinių palūkanų priteisimo. Teismas ieškovo atsisakymą priėmė ir bylą šioje dalyje nutraukė, t. y., šioje dalyje byla baigėsi nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju paskirstant bylinėjimosi išlaidas lemiamą reikšmę turi ne galutinis proceso rezultatas, o procesinis šalių elgesys, t. y., įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, įskaitant ieškinio padavimą ir ieškovo reikalavimų užginčijimą iki jam kreipiantis į teismą. Akcentuotina, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.263 straipsnį atsakomybė už kitų proceso dalyvių bylinėjimosi išlaidas nustatytina vertinant, ar asmuo turėjo pakankamą pagrindą kreiptis į teismą ir laikėsi visų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Asmuo, kuris kreipėsi į teismą nerūpestingai ir neapdairiai, kai nebuvo pakankamo pagrindo, arba pažeisdamas tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygas, tampa atsakingas už kitų asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

22. Nagrinėjamu atveju ieškovė atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog jos atstovaujamasis atsiėmė reikalavimą dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo, susipažinęs su pareikšta Tarnybos išvada bei preliminariai įvertinęs pareikšto reikalavimo nepagrįstumą. Atsižvelgiant į bylinėjimosi išlaidų susidarymo aplinkybes, ieškovo nurodytas dalies ieškinio reikalavimo atsisakymo priežastis, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju vieną ieškovo reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo tenkinus, o antrojo ieškinio reikalavimo ieškovui atsisakius, pareikštas ieškinys tenkintas 50 procentų. Tokiu atveju, ieškovui iš atsakovės priteistina 322 Eur bylinėjimosi išlaidų (644 Eur / 2), o atsakovei 50 Eur bylinėjimosi išlaidų (100 Eur / 2). Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 272 Eur bylinėjimosi išlaidų.

23. Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos lygiomis dalimis iš kiekvienos iš šalių, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl šios išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 290 – 291 straipsniais, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 294 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 399 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovo D. V. atsisakymą nuo pareikšto ieškinio reikalavimo dėl nuostolių ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo, priimti ir civilinę bylą Nr. e2-14214-869/2022 šioje dalyje nutraukti.

Likusioje dalyje ieškovo D. V. ieškinį tenkinti pilnai.

Pripažinti, kad ieškovas D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra ieškovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukra.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tai, kad D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas.

Priteisti iš atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 272 Eur (du šimtus septyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Nė vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kad jis įregistruotų tėvystės nuginčijimą.