- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-30
- Bylos Nr.
- 2A-1184-611/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė, Andžej Maciejevski (pran.), Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- K. M.
- Atsakovas
- D. B.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovui D. B. dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė K. M. kreipėsi į teismą, prašydama padidinti išlaikymo dydį jos nepilnametei dukrai K. B. iki 500 Lt per mėnesį, jos naudai priteisiant iš atsakovo D. B. po 500 Lt periodinių išmokų per mėnesį, skaičiuojant nuo ieškinio pareiškimo dienos. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo D. B. bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad santuokoje su atsakovu 1999-05-11 gimė duktė K. B. . Nutrūkus ieškovės ir atsakovo santuokai, atsakovas sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsipareigojo teikti dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Lt per mėnesį. Sutartis patvirtinta 2003-04-13 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu. Ieškovė prašo pakeisti teismo sprendimą, padidinant vaiko išlaikymą, priteisiant po 500 Lt periodinėmis išmokomis per mėnesį. Reikalavimą grindžia vaiko poreikių apskaičiavimo lentele, nurodo, kad dabar dukrai išlaikyti išleidžia per mėnesį 967 Lt (b.l.21). Nurodo, kad dukters išlaikymo išlaidos žymiai padidėjo, nes ji lanko mokyklą. Ieškovė neturi savo nekilnojamojo turto, todėl priversta nuomotis butą, jos pačios pajamos per mėnesį yra vaiko auginimui skirta pašalpa. Ieškovės nurodymu atsakovo materialinė padėtis yra ženkliai geresnė. Atsakovas dirba bendroje Norvegijos ir Lietuvos įmonėje, gyvena Norvegijoje. Pažymi, kad jos pačios pinigų neužtenka, todėl nepilnametę dukrą padeda išlaikyti dabartinis ieškovės sutuoktinis. Nurodo, jog atsakovas turi įgijęs nekilnojamojo turto.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad išlaikymas vaikui gali būti padidintas iki 300 Lt per mėnesį. Ieškovės minimas jo įgytas nekilnojamasis turtas įkeistas bankui, o paties atsakovo šeimyninė padėtis pasikeitusi, nes jis ketina sudaryti naują santuoką. Jo būsima sutuoktinė laukiasi naujagimio. Atsakovas nurodė, jog ieškovės šeimoje dažnai vartojamas alkoholis, rūkoma, o tai neigiamai veikia dukters Kamilės vystymąsi. Taip pat pažymėjo, kad, susitikdamas su dukra, atsakovas perka jai drabužius, maistą, žaislus, kitas dovanas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nepilnametės K. B. išlaikymo dydį pakeitė, priteisė iš atsakovo po 500 Lt dydžio periodines išmokas kas mėnesį dukrai K. B. nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2008-01-09, iki vaiko pilnametystės. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas susituokė 1998-12-31, jiems (duomenys neskelbtini) gimė duktė K. B. (b.l.3-5). 2003-04-13 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytas periodinėmis išmokomis po 150 Lt per mėnesį dydžio išlaikymas vaikui, kurį atsakovas įsipareigojo mokėti santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartimi (b.l.4). Atsakovas duomenų apie pajamas nepateikė, tačiau nurodė, kad jis dirba ir gyvena Norvegijoje, todėl teismas preziumavo, jog jo materialinė padėtis leidžia teikti vaikui didesnį išlaikymą. Nors atsakovas atsiliepime teigia ketinantis kurti naują šeimą, tačiau tai patvirtinančių duomenų teismui nebuvo pateikta. Jis turi nekilnojamojo turto. Ieškovė šiuo metu gauna pašalpą vaikui auginti, nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė taip pat augina dar vieną mažametį vaiką (b.l.30), atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Teismas pripažino, kad ieškovės pateikti duomenys rodo, kad vaiko poreikiai yra padidėję iki 967 Lt per mėnesį: tai yra papildomo ugdymo išlaidos, išlaidos maistui, drabužiams, gydymui, mokslui (b.l.15-16). Keičiant išlaikymo dydį, teismas įvertino šalių materialinę padėtį. Atsakovo pajamos yra didesnės nei ieškovės. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieškovė turi išlaikyti ir kitą vaiką, 2007-03-22 gimusią K. M. , kuri turi būti specialiai prižiūrima. Padidindamas išlaikymą, teismas įvertino tai, kad nuo 2003-04-13 ženkliai padidėjo tiek maisto produktų, tiek buto išlaikymo ir kitų paslaugų kainos, o vaiko išlaikymas nebuvo didinamas. Išlaidų apskaičiavimo lentelėje nurodoma suma atsakovo nenuginčyta (b.l.15-16, 39-40). Teismas ieškovės nurodytas teismo vaiko išlaikymo išlaidas pripažino atitinkančiomis protingumo ir teisingumo kriterijų (LR CK 1.5 str.).
Šalies argumentai
Atsakovas D. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 200 m. rugsėjo 3 d. sprendimą ir sumažinti priteistą išlaikymo dydį iki 300 Lt. Nurodo, jog dėl ieškovės kaltės byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant. Atsakovas prideda santuokos liudijimą, patvirtinantį jo ir R. S. 2008-08-09 santuoką. Nurodė, jog jo žmona yra nėščia 8 mėn., gimdymo terminas numatytas 2008 m. lapkričio mėn. Nurodo, jog jo atlyginimas yra 1000 Lt, o žmonos 800 Lt. Nuomojasi butą Kaune. Butas Ignalinoje yra įkeistas bankui, kiekvieną mėnesį moka palūkanas ir grąžina paskolą, mokėdanas po 850 Lt, todėl beveik nelieka pinigų pragyvenimui. Norvegijoje paskutiniu metu už darbą atlyginimo nemokėjo, todėl atsakovas nutraukė darbo sutartį ir grįžo į Lietuvą. Pažymi, jog ieškovė buvo nesąžininga, kadangi firma, kurioje atsakovas 4 m. dirbo, jau po santuokos nutraukimo su ieškove, pervedė jai per klaidą 10 200 Lt, kurių ieškovė iki šiol negrąžino. Pabrėžia, kad atsakovė nepagrįstai tvirtina, jog jis mažai rūpinasi savo dukra. Ieškovė mergaitę laikė pas savo motiną, todėl pinigus mergaitės išlaikymui, ieškovės nurodymu, pervesdavo jos motinai, tai įrodo ir pridedami kvitai. Iki šių metų rugsėjo mėn. imtinai atsakovas yra sumokėjęs po 244 Lt per mėnesį. Atsakovas mano, jog ieškovės ir jos vyro pajamos turėtų būti įskaičiuotos į šeimos turtinę padėtį, kadangi ieškovė yra ištekėjusi. Taip pat mano, jog 1000 Lt devynerių metų mergaitei išlaikyti yra per daug. Ieškovės padaryti paskaičiavimai yra abejotini. Nurodo, jog pietūs vaikams yra duodami nemokamai, o ieškovė nurodė, jog kainuoja 360 Lt pusmečiui. Rūbai, taip pat greit nesusidėvi, juos keisti kas mėnesį nereikia. Atsižvelgiant į LR CK 3.192 str. 3 d., kur yra pasakyta, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, atsakovas mano, kad 600 Lt mėnesiui mergaitei išlaikyti turėtų pakakti, be to, dar 52 litus ji gaunanti iš paramos skyriaus. Todėl atsakovas sutinka skirti 300 Lt per mėnesį.
Ieškovė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
LR CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. LR CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Jau priteistas išlaikymo dydis gali būti sumažintas (padidintas), jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (LR CK 3.201 str. 1 d.), o atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas (LR CK 3.201 str. 2 d.). Taigi pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios šalių (vienos iš šalių) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą, bei aplinkybės, patvirtinančios atsiradusias papildomas vaiko priežiūros išlaidas. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atsižvelgė į nurodytas nuostatas.
Ieškovė K. M., prašydama padidinti dukrai K. B. priteisto išlaikymo dydį nuo 150 Lt iki 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nurodė tokias svarbias aplinkybes, kurios, jos nuomone, patvirtina atsiradusias papildomas vaiko priežiūros išlaidas – vaikas mokosi mokykloje, padidėjo išlaidos maistui, aprangai, vaiko ugdymui, vaistams, laisvalaikiui ir poilsiui. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes, tenkino ieškinį ir padidino K. B. tenkantį išlaikymą iki 500 Lt vaikui kas mėnesį. Tačiau atsakovas D. B. su šiuo teismo sprendimu nesutinka.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio mėn. 10 d. nutartis priimta civilinėje byloje .M. Sinkevičius v. A. Balod, bylos Nr. 3K-3-495/2008, 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Liago v. V. Liagienė; bylos Nr. 3K-3-303/2008). Teisėjų kolegija pažymi, kad, spręsdamas, ar yra pagrindas nustatytam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes. Bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar po teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio ir formos nustatymo iš esmės pasikeitė tėvo (motinos) turtinė padėtis ir vaiko (vaikų) poreikiai. Šioje byloje pasikeitė vaiko poreikiai dėl to, kad jai užaugus iki 9 metų, jos poreikiai padidėjo ne tik maistui, bet ir socialinėms reikmėms.
Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius; abiejų tėvų turtinę padėtį. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, nes konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis nustato vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, kurios realizavimą privalo užtikrinti abu vaiko tėvai (įstatymo 4 str. 7 p., LR CK 3.156 str. 2 d.). Tuo atveju, kai vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina vienas iš skyrium gyvenančių tėvų, į šią aplinkybę atsižvelgiama priteisiant išlaikymą vaikams ir taikant CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą bei CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų turtinės padėties proporcingumo principą.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiuo metu ieškovės K. M. turtinė padėtis nėra gera (ieškovė gauna pašalpą, nekilnojamo turto neturi, būstą nuomojasi, turi išlaikyti 2007-03-22 gimusią K. M. , kuri turi būti specialiai prižiūrima). Tuo tarpu atsakovas duomenų apie pajamas nepateikė, turi nekilnojamo turto, kitų išlaikytinių neturi, dirba ir gyvena Norvegijoje, todėl preziumuojama, kad jo materialinė padėtis leidžia teikti vaikui didesnį išlaikymą. Ieškovė į bylą pateikė būtinų išlaidų minimaliems šalių dukters poreikiams tenkinti paskaičiavimus ir juos pagrindžiančius dokumentus. Tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui ieškovės pateikti įrodymai, juos įvertinus pagal CPK 185 straipsnį ir CK 1.5 straipsnį bei atsižvelgiant į prioritetinį šalių nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsaugos principą, yra pakankami išvadai, jog yra pagrindas padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 str. 2 d.), ką pagrįstai pripažino savo sprendime ir pirmosios instancijos teismas. Kolegija sprendžia, kad atsakovo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo mažinti nustatytą išlaikymo dydį dukrai K. B. , nes tokiu būdu būtų pažeistos jos teisės gauti bent minimalų būtinų poreikių patenkinimą.
Byloje VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir objektyviai vertinant, atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus ir galintis dirbti, taip pat turi nekilnojamojo turto, kurį realizavus gali teikti tinkamą išlaikymą savo vaikui, todėl kolegija atmeta apelianto argumentus, kad dukrai K. B. užteks 300 Lt dydžio išlaikymo dėl sunkios jo materialinės padėties.
Pareiga išlaikyti savo vaikus bei rūpintis tėvais atsiranda pagal įstatymą, ir viena pareiga niekaip nepaneigia kitos pareigos (CK 3.192 str., 3.205 str.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei tenka ne tik pareiga teikti likusią 500 Lt išlaikymo dalį vaikui, tačiau ir rūpintis kasdieniniais vaiko poreikiais bei priežiūra, ieškovės padėtis, tiek turtiniu, tiek neturtiniu atžvilgiu negali būti pripažintina geresnė. Pažymėtina, kad nustačius atsakovui nepilnamečio vaiko išlaikymui mažesnę nei 500 Lt sumą vaikui, būtų pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai, nes ieškovei būtų uždėta per didelė nepilnamečio vaikų išlaikymo našta.
Teisėjų kolegija pažymi, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (CK 3.3 str.), o atsakovas į bylą nepateikė neginčytinų ir pakankamų įrodymų, kad ieškovės nurodyta nepilnamečio vaiko išlaikymui (būtiniems minimaliems poreikiams) reikalinga suma būtų akivaizdžiai per didelė. Atkreiptinas dėmesys, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovės ieškinys bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui buvo įteikti Norvegijos karalystėje (b.l.37). Atsakovas, kadangi jis dirbo ir gyveno Norvegijos karalystėje, LR CPK 805 str. nustatyta tvarka buvo įspėtas dėl atstovo Lietuvoje paskyrimo, tačiau jis, nors ir pateikė atsiliepimą į ieškinį, tokio atstovo nepaskyrė. LR CPK 7 str. 2 d. įpareigoja šalis sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, rūpintis byla, LR CPK 121 str. 1 d. įpareigoja šalis nedelsiant informuoti teismą apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, o pastarosios pareigos nesilaikant, pagal LR CPK 121 str. 2 d. procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu žinomu teismui adresu ir yra laikomi įteiktais. Atsakovas, žinodamas apie ieškovės iškeltą ir teismą nagrinėjamą bylą, grįžęs į Lietuvą, neinformavo teismo apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, todėl teismas pagrįstai ir teisėtai nesiuntė jam šaukimo (LR CPK 805 str. 2 d.), ir laikytina, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas priima byloje sprendimą, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais bei pagal teismo sprendimo priėmimo dienos duomenis. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas byloje skundžiamą sprendimą, ištyrė ir įvertino visus pateiktus į bylą įrodymus. Tai, kad po teismo sprendimo priėmimo dienos pasikeitė atsakovo turtinė padėtis, nesudaro pagrindo pakeisti priimtą teismo sprendimą, tačiau suteikia atsakovui teisę kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantas nenurodė ir teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d.1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.