Kauno apygardos teismo nutartis

2011-06-29 · Byla Nr. ATP-181-60/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-29
Bylos Nr.
ATP-181-60/2011
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Emilija Akelienė
Kategorijos
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-181-60/2011Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.5. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Emilija Akelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato K. R. policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus vyresnysis patrulis (toliau – Institucija) surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. B. už tai, kad jis 2011-04-02 apie 21.00 val., K. R. savivaldybėje, G. kaime, būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,85 promilės sunkus girtumas bei neturėdamas teisės vairuoti motorines transporto priemones, kai ši teisė yra atimta už pažeidimo numatyto LR ATPK 126 str. 4 d. padarymą, vairavo lengvąjį automobilį „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 130² str.

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 26 d. nutarimu A. B., pagal LR ATPK 130² str., paskyrė 25 (dvidešimt penkias) paras administracinio arešto su transporto priemonės „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotos A. O. K. vardu konfiskavimu.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimu, A. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutarimą pakeisti, paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą nei įstatymo nustatyta. Skunde nurodoma, kad žymus sveikatos būklės pablogėjimas sutrukdė jam ne tik fiziškai dalyvauti teismo posėdyje, bet ir užkirto galimybes pateikti bet kokius prašymus ir papildomus įrodymus teismui. Pažeidėjas nebuvo tinkamais išklausytas, ko pasėkoje teismas tinkamai neįvertino visų egzistuojančių faktinių aplinkybių ir jų įtakos skiriamos nuobaudos dydžiui. 2011 m. balandžio 24 d. sutriko jo sveikata ištiko išeminis insultas. Šios ligos padariniai pažeidė dalį smegenų ir sukėlė, manytina laikiną, dešinės kūno pusės dalinį paralyžių, kas reiškia, jog A. B. ne tik laikinai neteko galimybės valdyti dalies savo kūno, bet ir prarado galimybę vaikščioti. Dėl ištikusios ligos jis 2011 m. balandžio 24 d. buvo hospitalizuotas Marijampolės ligoninėje. Ligoninėje, kurioje gydėsi iki 2011 m. gegužės 4 d. Kadangi teismo posėdis įvyko 2011 m. balandžio 26 d., t.y. tuo metu kai jis buvo hospitalizuotas ligoninėje, todėl jis neturėjo jokių galimybių fiziškai dalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti svarbias aplinkybes, susijusias su sveikatos būkle bei išreikšti savo poziciją dėl nuoširdaus gailėjimosi dėl padaryto pažeidimo ir nusistatymo šių veiksmų nekartoti ateityje. Dėl dalinio smegenų pažeidimo ir paralyžiaus Pažeidėjas taip pat neturėjo ir galimybių pateikti rašytinius dokumentus, patvirtinančius aukščiau nurodytas aplinkybes, teismui. LR ATPK 20 str. yra įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai - nubausti bei auklėti, kad asmuo laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles. Siekiant LR ATPK 20 str. numatytų tikslų, svarbu įvertinti kiekvieno pažeidėjo asmenines savybes, kadangi kiekvienu atveju tie patys tikslai gali būti pasiekti skirtingomis priemonėmis. Šiuo atveju, dėl sunkios A. B. sveikatos būklės, LR ATPK 20 str. tikslus neabejotinai galima pasiekti žymiai mažesnėmis ir švelnesnėmis priemonėmis nei 25 paros administracinio arešto. Akivaizdu, jog 25 paros administracinio arešto sveikam žmogui ir žmogui, kuris sunkiai serga ir yra psichologiškai palūžęs dėl prarastos galimybės valdyti savo kūną taip kaip anksčiau, daro skirtingo masto poveikį- Ligotas ir palūžęs asmuo šios apimties priemone yra žymiai labiau paveikiamas nei sveikas žmogus. Be kita ko, ilgas arešto laikotarpis gali paveikti jo sveikatos būklę - ją paboginti arba sustabdyti sveikimo procesus. Taigi akivaizdu, kad LR ATPK 20 str. tikslai šiuo atveju gali būti pasiekiami netgi žymiai mažesnėmis priemonėmis nei LR ATPK 130" str. numatytas sankcijos minimumas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnai), šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.

Vadovaujantis ATPK 272 straipsnio 1 dalies nuostatomis, administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Jei pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Taigi pagal šias nuostatas, asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn administracinio teisės pažeidimo byla jam nedalyvaujant gali būti išnagrinėta tik tuo atveju, kai panaudotos visos įstatyme nustatytos priemonės, kad jis dalyvautų teismo posėdyje.

Pirmosios instancijos teismas A. B. administracinę bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant ir nesiėmė priemonių jo dalyvavimui užtikrinti, kas šiuo atveju įtakojo nevisapusišką bylos aplinkybių įvertinimą, nagrinėjant bylą bei paskiriant administracinę nuobaudą. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Nors byloje prašymo atidėti bylos nagrinėjimą pateikta nebuvo, tačiau byloje nustatyta, kad 2011 m. balandžio 26 d. į teismo posėdį A. B. neatvyko dėl sveikatos būklės. Jis stacionariai gydėsi ligoninėje. Iš pateikto išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad 2011 m. balandžio 24 d. A. B. buvo hospitalizuotas Marijampolės ligoninėje dėl išeminio insulto (b. l. 24). Apeliacinio skundo argumentai, kad A. B. nedalyvavo apylinkės teismo posėdyje dėl savo sveikatos būklės ir negalėjo paaiškinti bei pateikti prašymų ar papildymų, yra pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo aktyvus išsiaiškindamas kodėl A. B. neatvyko į posėdį ir išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą ir paskirdamas administracinę nuobaudą, nedalyvaujant A. B. padarė procesinį pažeidimą. Teismas užkirto kelią objektyviam ir visapusiškam administracinės bylos išnagrinėjimui.

Be to, Lietuvos Respublikos ATPK 283 straipsnyje numatyta, kad tik pradėjus nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialaus organo posėdžio pirmininkas arba bylą nagrinėjantis pareigūnas paskelbia, kokia byla bus nagrinėjama, kas traukiamas administracinėn atsakomybėn, išaiškina dalyvaujantiems nagrinėjant bylą asmenims jų teises ir pareigas. Po to paskelbiamas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Posėdyje išsprendžiami prašymai, išklausomi dalyvaujantys nagrinėjant bylą asmenys ir ištiriami įrodymai. Minėti procesiniai veiksmai turi atsispindėti teismo posėdžio protokole (ATPK 285 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ str.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus. Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra 2011 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio protokolo.

Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, teismo nutarimą panaikinant ir bylos nagrinėjimą grąžinant pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėja

nutaria:

A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Emilija Akelienė