Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ veikiančios per AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovui advokatui Martynui Stankevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ veikiančios per AAS ,,BTA Baltic Insurance Compny“ filialą Lietuvoje pareikštą ieškinį atsakovui V. K. transporto įmonei, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad vilkikas eismo įvykio metu buvo nedraustas, o priekaba drausta BTA. Pagal Prancūzijos teisę, nukentėjusysis turi teisę kreiptis tiek į vilkiko, tiek į priekabos draudiką dėl žalos atlyginimo. Apskaičiuota žala: Nissan žala 3 699,37 Eur ir korespondento mokestis 369,94 Eur. Draudimo kompanija išmoką išmokėjo. Kadangi vilkikas nedraustas, tai atsakovui tenka pareiga grąžinti žalą. Paaiškino, kad po eismo įvykio V. K. nebendradarbiavo su draudimo įmone, ką patvirtina ir jis pats. Pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 11 dalies 5 punktą, V. K. įmonė per 3 dienas raštu turėjo pranešti apie eismo įvykį ir pateikti paaiškinimus. To jis neatliko. Tai, kad V. K. pirko automobilį, tai nėra šios bylos dalykas. Draudimo kompanija išmokėjo draudimo sumą. Atsakovas tik po pretenzijos gavimo pareiškė, kad žalą savarankiškai susireguliavo. Tai pareiškė tik 2020 m. liepos mėnesį, kai jau buvo sumokėta žala Prancūzijos įmonei. Be to, V. K. įmonė nukentėjusiajam pateikė Rusijos draudimo kompanijos sutartį, nors žinojo, kad tas draudimas negaliojantis.

6. Atsakovo V. K. transporto įmonės atstovas advokato padėjėjas Tadas Vilčinskas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad atsakovas teikė ieškovui informaciją apie žalos sureguliavimą. Sutinka, kad vilkikas nebuvo draustas, todėl mano, kad jis pareigos pranešti draudikui ir neturėjo. Mano, kad BTA taip pat neturėjo pareigos atlyginti žalą. Iš BTA gavęs pretenziją, atsakovas iš karto bendradarbiavo su draudiku. Prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

7. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad pagal eismo įvykio deklaraciją 2016 m. spalio 31 d. Prancūzijoje įvyko eismo įvykis, kur važiuojant ta pačia eismo kryptimi, tačiau kita kelio juosta buvo apgadinta transporto priemonė. Kaltininkas važiavo junginiu: vilkikas DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vilko priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); apgadinta transporto priemonė Nissan, valst. Nr(duomenys neskelbtini). Priekaba Schmitz SCS 24/l, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo drausta BTA, ką patvirtina pateikta įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal 2020 m. liepos 30 d. BTA draudžiamojo įvykio tyrimo aktą Nr. 008873-1905, matyti, kad draudimo bendrovė apie 2016 m. spalio 31 d. eismo įvykį informuota 2019 m. balandžio 26 d.; įvykio aprašymas: persirikiuojant TP DAF, valst Nr. (duomenys neskelbtini) (nedrausta), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė kitą TP Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); išmokama draudimo išmoką 4 069,31 Eur, naudos gavėjas (duomenys neskelbtini) France. Pagal AB Swedbank mokėjimo nurodymą, mokėjimas atliktas 2020 m. liepos 30 d. Byloje pateikiama regreso išklotinė, kurios pagrindas pretenzija kaltam asmeniui, suma bendrai 4 069,31 Eur. Taip pat ieškovė pateikė į bylą ekspertizės ataskaitos priedą, kur nurodyti visi TP Nissan pažeidimai, apskaičiuotas remontas su PVM 4 439,25 Eur. BTA kaip draudimo bendrovei (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 7 d. išrašė sąskaitą Nr. 008873-1905 – mokesčių bazė 3 699,37 Eur, mokestis 10 proc. 369,94 Eur, bendra suma 4 069,31 Eur. Atsakovas į bylą pateikė 2020 m. spalio 20 d. jo siųstą atsakymą į pretenziją, kur nurodė, kad po 2016 m. spalio 31 d. įvykusio eismo įvykio Prancūzijoje, žalą susireguliavo patys nupirkdami įvykyje dalyvavusį automobilį. Pateikė AB Swedbank tarptautinį mokėjimo nurodymą – mokėjimas atliktas 2016 m. gruodžio 19 d., suma 24 791,00 Eur, už Nissan X-trail 1.6 DCI 2015. Pridedami atsakovo V. K. įmonės ir Prancūzijos bendrovės susirašinėjimai el. paštu dėl žalos atlyginimo nuperkant eismo įvykyje dalyvavusią mašiną.

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Lietuvos Respublikos CK 6.280 straipsnio 1 dalis numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

9. Pažymėtina, kad draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga, tačiau ji nėra absoliuti – draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas.

10. Atsakovas savo pareigą atlyginti žalą ginčijo, nurodė, kad žalą siekė atlyginti savarankiškai, nupirko eismo įvykio metu apgadintą transporto priemonę. Taip pat mano, kad neturėjo pareigos informuoti priekabos draudimo bendrovės apie eismo įvykį.

11. Iš bylos duomenų matyti, kad eismo įvykis įvyko dalyvaujant junginiui: vilkikui DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo nedraustas kaip tai numatyta LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnyje, velkant priekabą Schmitz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri eismo įvykio metu buvo drausta AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filiale Lietuvoje. Kaip nurodė ieškovė, pagal Prancūzijos teisę, nukentėjusysis turi teisę pasirinktinai kreiptis tiek į vilkiko, tiek į priekabos draudiką, kuris privalo atlyginti žalą. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 16 straipsnio 5 dalį, išmoka dėl velkama transporto priemone padarytos žalos mokama pagal velkančios transporto priemonės draudimo sutartį, kai velkama transporto priemonė eismo įvykio metu buvo sukabinta su velkančia transporto priemone. Analogiška nuostata numatyta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 8 d. nutarimo Nr. 122 redakcija) patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 25 punkte. Byloje nėra duomenų, kad velkančioji – vilkikas DAF, ir velkama – priekaba Schmitz, transporto priemonės būtų atsikabinusios.

12. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis numato draudiko teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį, jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.

13. Atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, į tai, kad atsakovas yra juridinis asmuo vykdantis krovinių pervežimo paslaugas, vertintina, kad būdamas apdairiu ir atsakingu privalėjo žinoti TPVCAPDĮ 16 straipsnio 5 dalyje numatytą nuostatą, kad išmoka dėl velkama transporto priemone padarytos žalos mokama pagal velkančios transporto priemonės draudimo sutartį. Atsakovas žinodamas, kad vilkikas DAF nedraustas, o priekaba Schmitz apdrausta draudimo bendrovėje AAS ,, BTA Baltic Insurance Compny“ filiale Lietuvoje, privalėjo apie eismo įvykį jai pranešti.

14. Kaip numato TPVCAPDĮ, asmenims eismo įvykio metu padarytą žalą draudimo sutarties pagrindu operatyviai turi pareigą atlyginti ne žalą padaręs asmuo, bet draudikas, siekiant, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta laiku. Todėl, atsižvelgiant į nustatytą transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo išmokos mokėjimo reglamentavimą, pagal kurį draudikui tenka pagrindinio skolininko statusas, pareiga operatyviai spręsti išmokos mokėjimo klausimą, didelę reikšmę turi šalių bendradarbiavimo pareigos tinkamas vykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-701/2015).

15. Pagal eismo įvykio metu (2016 m. spalio 20 d.) galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 8 d. nutarimo Nr. 122 redakcija) patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 58 punktą, buvo įtvirtinta specialioji norma, apibrėžianti draudėjo galimą veikimo būdą, jam siekiant savarankiškai atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajam, kad draudikas tokius žalos atlyginimo veiksmus vertintų kaip bendros prievolės nukentėjusiajam vykdymą. Pagal šią teisės normą draudėjas turi kreiptis į draudiką dėl rašytinio sutikimo atlyginti žalą, laikytis TPVCAPD įstatymo ir Taisyklių nuostatų. Bendradarbiavimo pareigos nevykdymas gali lemti neigiamus padarinius, draudikui teisę atgręžtiniu reikalavimu į draudėją reikalauti trečiajam asmeniui išmokėtų sumų (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis). (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-701/2015)

16. Nagrinėjamu atveju, atsakovas savarankiškai susireguliavęs žalos atlyginimą, siekdamas apginti savo interesą, turėjo pareigą nedelsiant ir laiku informuoti priekabos Schmitz, kuri buvo velkama vilkiku DAF (nedraustas), draudiką, apie atsakovo V. K. transporto įmonės, kuriai priklauso vilkikas DAF, atliekamus veiksmus. Kaip matyti iš bylos duomenų, eismo įvykis įvyko 2016 m. spalio 31 d., atsakovas apgadintą transporto priemonę Nissan nupirko, tai yra pinigus pervedė 2016 m. gruodžio 19 d. Draudimo bendrovės AAS ,,BTA Insurance Company“ filialas Lietuvoje apie atsakovo atliktus veiksmus informuota tik po pretenzijos gavimo 2020 m. spalio 20 d. Išmoka Prancūzijos bendrovei už draudiminį įvykį išmokėta 2020 m. liepos 30 d. Iš aptarto matyti, kad pareigą informuoti atsakovas įvykdė per vėlai, kai išmoka jau buvo pervesta ir suteikta informacija prarado reikšmę. Laiku negavus informacijos, draudimo bendrovė veikė įstatymo pagrindu – sureguliavus žalos dydį, jį išmokėjo Prancūzijos bendrovei atlyginusiai nukentėjusiajam žalą. Atsižvelgiant į tai kas nustatyta, ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovą TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalies pagrindu.

17. Atsakovo argumentai, kad ieškovas be pagrindo išmokėjo išmoką žalą administravusiai Prancūzijos bendrovei, nes jie jau savarankiškai buvo susireguliavę žalos atlyginimą (nupirko po eismo įvykio nukentėjusiojo mašiną), atmestini kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos duomenų, priekabos Schmitz draudikas neturėjo jokių duomenų apie savarankišką atsakovo siekį atlyginti žalą. Be to, sutiktina su ieškovės argumentu, kad faktas, jog V. K. transporto įmonė nupirko minimo eismo įvykio metu apgadintą automobilį, nagrinėjamu atveju nėra šios bylos dalykas.

18. Žala eismo įvykio metu padaryta ir sureguliuota kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Prancūzijoje. Ieškovė pateikė paskaičiuotą žalą, jos sudedamąsias dalis ir rašytinius įrodymus, pagrindžiančius tokius paskaičiavimus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, šalių teismo posėdžių metu išsakytus argumentus, vadovaujantis teismo vidiniu įsitikinimu ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas mano esant pagrindą, ieškovei, įvertinus visas įrodomąsias aplinkybes, priteisti už padarytą žalą jos išmokėta suma 4 069,31 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ieškovei būtų sumokėjęs šią nukentėjusiesiems išmokėtos žalos atlyginimo sumą.

19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsniu, kai abi šalys yra juridiniai asmenys, iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

20. Ieškovė sumokėjo 69,00 Eur žyminio mokesčio už ieškinio pateikimą, tai pat buvo sumokėti 23,00 Eur už pareiškimą dėl teismo įsakymo priėmimo. Iš prašomos priteisti sumos (4 069,31 Eur) matyti, kad mokėtina žyminio mokesčio suma yra 92,00 Eur, kurią ieškovė ir sumokėjo. Patenkinus ieškinį visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 92,00 Eur žyminis mokestis. (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

21. Teismo turėtos pašto išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos yra mažesnės už minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (LR CPK 88 str., 96 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) 268, 270, 279 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Iš atsakovo V. K. transporto įmonės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė: (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovės AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“, juridinio asmens kodas 40103840140, buveinė Sporto 11, Riga, Latvija, veikiančiai per AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, naudai 4 069,31 Eur (keturis tūkstančius šešiasdešimt devynis eurus 31 ct) žalos atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, tai yra nuo 4 069,31 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2021 m. gegužės 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 92,00 Eur (devyniasdešimt du eurus 0 ct) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.