- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-17
- Bylos Nr.
- e2-9449-649/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00813-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Vanagas
- Ieškovas
- V. R.
- Atsakovas
- J. G.
- Advokatai
- Inga Maskoliūnaitė
- Kategorijos
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų Kupiškyje teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant ieškovui V. R., jo atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei, nedalyvaujant atsakovui J. G. (apie procesą informuotas tinkamai), teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. R. (toliau – Ieškovas) ieškinį atsakovui J. G. (toliau Atsakovas) dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ir jo atstovė ieškinį palaikė ir prašė pripažinti O. G., a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe 0,2800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė O. G.. (duomenys neskelbtini) O. G. susituokė su Atsakovu J. G.. Šią aplinkybę patvirtina (duomenys neskelbtini) seniūnijos išduotas santuokos liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuoka iki O. G. mirties nutraukta nebuvo. Iki mirties O. G. nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): 0,2800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). O. G. iki 1983 m. rudens kartu su Atsakovu J. G. kaip sutuoktiniu gyveno Latvijoje. 1983 m. rudenį O. G. su J. G. atvyko į Lietuvą, o Atsakovas 1984 m. pavasarį išvyko atgal į Latviją ir nutraukė su O. G. bet kokius santykius. 1984 m. kolūkis skyrė O. G. sodybą (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), kurioje ji ir gyveno. (duomenys neskelbtini) Ieškovas V. R. atsikraustė pas O. G. gyventi kaip gyvenimo draugas ir kartu pragyveno iki O. mirties (duomenys neskelbtini)m., t. y. 35 metus. (duomenys neskelbtini) testamentu visą turtą, kuris priklausė mirties dienai, O. G. paliko Ieškovui V. R.. (duomenys neskelbtini) liudijimas apie palikimo priėmimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad Ieškovas priėmė palikimą po O. G. mirties. Paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą iki šios dienos nėra išduotas, nes notarei R. Š. kilo abejonių dėl O. G. priklausiusio nekilnojamojo turto nuosavybės formos (t. y., asmeninė nuosavybė ar bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė), nes šis turtas O. G. buvo įgytas santuokos su Atsakovu metu. Notarė nurodė, kad, nesant teismo sprendimo, neturi teisinio pagrindo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą į visą palikėjos O. G. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), nes pagal Gyventojų registro tarnybos duomenis patikėja O. G. mirė būdama santuokoje su Atsakovu J. G.. Palikėjos O. G. bendras gyvenimas su sutuoktiniu J. G. baigėsi 1984 m. pavasarį, šiam išvykus gyventi atgal į Latviją. Nuo (duomenys neskelbtini) kaip faktinis sutuoktinis su O. G. gyveno Ieškovas V. R.. Byloje pateiktas 1992 m. Rokiškio raj. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės Gyvenamojo namo, buto įkainojimo aktas patvirtina, kad O. G. siekė įsigyti ginčo turtą ir šiame akte ji nurodyta kaip pirkėja. Byloje pateiktas mokėjimo kvitas patvirtina, kad O. G. sumokėjo 310 rublių dydžio valstybinį mokestį. Byloje pateikta (duomenys neskelbtini) Sutartis patvirtina, kad O. G. nupirko ginčo pastatus. Atsakovas J. G. Lietuvoje gyveno ne daugiau nei pusmetį, o nuo 1984 m. pavasario išvyko į Latviją. Taigi ir Butų privatizavimo įstatymo normų prasme, Atsakovas negalėjo privatizuoti ginčo pastatų, nes iš Lietuvos išvyko ankščiau ir joje negyveno iki 1989 m. lapkričio 3 d. (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė įgijo 0,2800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kaip namų valdą. Atsakovas J. G. niekada nesinaudojo namų valda, esančia (duomenys neskelbtini), todėl teisės aktų prasme neturėjo teisės jos ir įgyti. Kita vertus, namų valda buvo įgyta (duomenys neskelbtini) m., tuo metu O. G. ir Atsakovas jau dvidešimt metų gyveno skyrium, nevedė bendro ūkio, iš esmės visiškai nepalaikė jokių ryšių. Atsiskaityta už perkamą namų valdą buvo O. G. lėšomis. Šias aplinkybes patvirtina pridedamas (duomenys neskelbtini) kvitas. Taigi, nors šio nekilnojamojo turto (pastatų ir namų valdos) įsigijimo metu palikėja O. G. nebuvo nutraukusi santuokos su Atsakovu, tačiau atskirai vedė ūkį, nepalaikė bendrų šeimos santykių, visiškai nebendravo daug metų (t. y. 8 metus iki gyvenamojo namo su priklausiniais įgijimo ir 20 metų iki namų valdos sklypo įgijimo). Pažymėtina, kad Atsakovas J. G. nesikreipė dėl gyvenamojo namo su priklausiniais privatizavimo, nėra jokių duomenų, kad būtų skyręs lėšų šio turto įgijimui, Atsakovas nesikreipė dėl namų valdos skyrimo, formavimo ir įgijimo, neskyrė lėšų šios žemės įgijimui. Teisiškai reikšminga ir tai, kad įgyjant ginčo nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą su priklausiniais) palikėja O. G. panaudojo jai skirtus investicinius čekius, turtą registravo savo vardu. Ieškovo vertinimu, 0,2800 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), palikėja O. G. įgijo asmeninės nuosavybės teise, todėl šis turtas turėtų būti pripažintas asmenine O. G. nuosavybe.
Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo nepateikė, į teismą su prašymais nesikreipė. Atsakovas gyvena Latvijos Respublikoje, jam tiek procesiniai dokumentai, tiek šaukimas į teismo posėdyje su prisijungimo duomenimis per ZOOM platformą, sudarant galimybę teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu, įteikti asmeniškai pagal Latvijos Respublikoje nustatytą procesinių dokumentų įteikimo tvarką.
Šalies argumentai
Ieškovas 2025-10-02 vykusiame teismo posėdyje paaiškino, kad jis su O. G. pragyveno 34 metus, kartu gyveno nuo 1984 m. spalio mėnesio. Pradėjęs tvarkyti O. G. palikimą sužinojo, kad ji nebuvo nutraukusi santuokos. Apie tai, kad O. G. yra santuokoje, jis nieko nežinojo, manė, kad ji išsiskyrusi. Atsakovą yra matęs vieną kartą 1985 metais, kai jis buvo atvažiavęs pas krikšto dukrą. Po to Atsakovas išvažiavo į Latviją ir jo daugiau nematė. Po to, kai jis apsigyveno su O. G., Atsakovas daugiau kartų atvykęs nebuvo, vaikų O. G. ir Atsakovas neturėjo. Namai, kuriuose gyveno O. G. ir į kuriuos jis atsikraustė 1984 m. spalio mėnesį, priklausė kolūkiui. (duomenys neskelbtini) tuos namus su O. G. nupirko, tik O. G. vardu dokumentai buvo įforminti. Už namus O. G. mokėjo investiciniais čekiais, jis mokėjo grynais pinigais. Negali pasakyti, kiek laiko O. G. gyveno su Atsakovu, po 1985 m. O. G. su Atsakovu nebuvo susitikusi. Kai pradėjo gyventi su O. G., jam buvo beveik 18 metų, jie gyveno kaip šeima. Jis dirbo kolūkio kiaulidėje, O. G. dirbo melžėja. (duomenys neskelbtini) m. O. G. įsigijo namų valdos sklypą, ant kurio stovėjo anksčiau įgytasis namas. Jam O. G. parašė testamentą, šiuo metu paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.
Liudytoja J. B., Ieškovo sesuo, 2025-10-02 vykusiame teismo posėdyje paaiškino, kad Ieškovas su O. G. apsigyveno daugiau kaip prieš 30 metų. Su tėvais ji gyveno netoli O. G. namų, dažnai nueidavo į svečius. Šeimoje buvo aštuoni vaikai, fakto, kad jos brolis jauno amžiaus apsigyveno su O. G., niekas nesureikšmino. Ieškovas po pagrindinės mokyklos baigimo niekur nesimokė, bet daug dirbo, kūrėsi gyvenimą su O. G.. Ji Atsakovo nėra mačiusi, nežinojo, kad O. G. nenutraukusi santuokos. Iš tėvų namų ji išsikraustė 1991 metais, kiek prisimena, brolis V. visą laiką gyveno su O. G.. Prasidėjus sveikatos problemoms, Ieškovas rūpinosi O. G., organizavo laidotuves, prižiūri kapą. Jos brolis ir O. G. visą laiką gyveno kaip šeima.
Liudytoja D. J., Ieškovo kaimynė nuo 1986 m., 2025-10-02 vykusiame teismo posėdyje paaiškino, kad į ūkį dirbti atėjo 1986 metais. Tuo laiku O. G. dirbo lauko darbus ir fermoje, gyveno su Ieškovu, abu gerai sutardavo. Kalbų apie tai, kad O. G. neišsituokusi, nebuvo, apie Atsakovą O. G. niekada nekalbėjo. Ji Atsakovo nėra mačiusi, kiek prisimena, Ieškovas nuo jos darbo ūkyje pradžios visą laiką gyveno su O. G..
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas pilnai.
Ieškovas, remdamasis savo paaiškinimu ir ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, prašo pripažinti O. G., a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe 0,2800 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš su ieškiniu pateiktų dokumentų nustatytos tokios faktinės aplinkybės – iš liudijimo apie palikimo priėmimą matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirus O. G. palikimą priėmė jos testamentinis įpėdinis V. R.; iš (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad O. G. iš Lietuvos Respublikos įgijo 0,28 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Rokiškio raj. savivaldybėje; remiantis Gyventojų registro duomenimis, J. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta Lietuvoje nedeklaruota; iš mirties liudijimo matyti, kad O. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini); iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės matyti, kad O. G. vardu yra registruoti žemės sklypas ir gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini); iš (duomenys neskelbtini) Testamento matyti, kad O. G. visą turtą paliko V. R. jo asmeninėn nuosavybėn; iš (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad O. G. iš Rokiškio rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės įgijo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini); iš santuokos liudijimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) O. G. ir J. G. Bauskės rajone, (duomenys neskelbtini) sen., Latvijos Respublikoje, įregistravo santuoką, įrašas Nr. (duomenys neskelbtini); Gyventojų registro duomenys nurodo, kad O. G. mirė būdama santuokoje, sutuoktinis J. G., gim. (duomenys neskelbtini).
Tuo metu, kai O. G. Pagal butų privatizavimo įstatymą įgijo gyvenamąjį namą su priklausiniais, galiojo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau SŠK), kuris neteko galios nuo 2001-07-01. SŠK 21 straipsnio 1 dalis nurodė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Iš bylos medžiagos darytina išvada, O. G. ir Atsakovo santuoka juridiškai nebuvo nutraukta, tačiau taip pat vertinama, kad O. G. nuo 1984 m. spalio mėnesio nepalaikė jokių santuokinių ryšių su Atsakovu. Teismas neturi pagrindo netikėti Ieškovo parodymais apie tai, kad jis nuo 1984 m. spalio mėnesio gyveno su O. G. ir Atsakovą Lietuvoje yra matęs tik vieną kartą 1985 metais. Liudytoja D. J., Ieškovo kaimynė nuo 1986 metų, patvirtino, kad Atsakovo nėra nė karto mačiusi, O. G. nė karto nėra pasakojusi apie Atsakovą, yra mačiusi tik Ieškovo ir O. G. santykius kartu gyvenant ir tvarkantis sodybą. Prezumpcija, kad sutuoktinių santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, gali būti paneigta įrodžius aplinkybes, kad sutuoktiniai nevedė bendro ūkio ir nepalaikė bendrų šeimos santykių, visiškai nebendravo daug metų.
Teisminėje praktikoje nurodoma, kad turtas, įgytas faktiškai nutrūkus santuokiniams santykiams, laikomas jį įgijusio sutuoktinio asmenine nuosavybe. Pagal SŠK 21 str. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas tik turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu abiejų darbu ir iš bendrų lėšų, o turto įgijimo būdas reikšmės neturi.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad O. G., nors ir nenutraukusi santuokos su Atsakovu, su sutuoktiniu (Atsakovu) nebendravo ir nepalaikė šeimos santykių daug metų – 8 metus iki įgyjant gyvenamąjį namą su priklausiniais bei 20 metų iki namų valdos sklypo įgijimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad Atsakovas būtų kreipęsis dėl gyvenamojo namo privatizavimo ar namų valdos sklypo įgijimo, nėra jokių duomenų, kad būtų skyręs lėšų gyvenamojo namo ir sklypo įgijimui.
Svarbi aplinkybė, jog Atsakovas visiškai nesidomėjo procesu – gavęs ieškinį nepateikė atsiliepimo, gavęs teismo šaukimą neatvyko į teismo posėdį ir neprisijungė nuotoliniu būdu, į bylą nepateikė jokių prašymų.
Pagal teisminę praktiką tais atvejais, kada sutuoktiniai gyvena atskirai ir yra nutraukę santuokinius ryšius, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių santuokos nutraukimo nėra juridiškai įforminę, turtas, įgytas iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų, yra jo asmeninė nuosavybė. Tokiu atveju nustatant turto teisinį režimą esminė aplinkybė yra ne juridinis santuokos nutraukimo faktas, o faktas, kada ir kieno lėšomis turtas įgytas. Jei turtas įgytas juridiškai santuokos nutraukimo neįforminus, tačiau nustačius, kad turtas įgytas nutraukus santuokinius ryšius ir vieno iš sutuoktinių lėšomis, jis negali būti laikomas jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalijamas pagal SŠK normas. Analogiška nuostata yra ir dabar galiojančiame Civiliniame kodekse, kurio 3.127 str. 2 dalyje nurodyta, kad vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyriumi.
Teismas vertina, kad Ieškovas įrodė esmines aplinkybes siekiant pripažinti turtą asmenine O. G. nuosavybe - nekilnojamųjų daiktų (žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais) įgijimo metu O. G. su Atsakovu kaip sutuoktiniu kartu negyveno, nevedė bendro ūkio daug metų ir nebendravo bei buvo nutraukusi santuokinius ryšius; nekilnojamieji daiktai buvo įgyti už O. G. asmeninius investicinius čekius ir pinigus; nėra jokių duomenų, kad Atsakovas būtų išreiškęs valią tapti nekilnojamųjų daiktų (žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais) savininku ir būtų tam tikslui skyręs lėšų ar kitaip prisidėjęs prie turto įgijimo.
Vertinant įrodymus ir nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad nėra pagrindo nustatyti, kad O. G. nekilnojamuosius daiktus (žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais) įgijo bendrąją jungtine su Atsakovu sutuoktinių nuosavybe, priešingai, nustatytina, kad O. G., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise įgijo 0,2800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Nagrinėjamu atveju ieškinys tenkinamas pilnai, Ieškovas, kreipdamasis į teismą, sumokėjo 85 € žyminio mokesčio ir patyrė 1350,00 € išlaidų advokato pagalbai apmokėti, šias išlaidas Ieškovas prašo priteisti iš Atsakovo.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 93 straipsnis, kurio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
CPK 93 str. 4 dalis nurodo, kad teismas gali nukrypti nuo standartinių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į šalių elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad neteisinga būtų priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Atsakovo, nes Atsakovas iš esmės nekaltas dėl susidariusios situacijos. Įstatyminė bazė reglamentuoja, kad sutuoktiniams nutraukus faktinius santuokinius ryšius ir pradėjus gyventi atskirai niekur nenustatyta pareiga ar rekomendacija sutuoktiniams juridiškai įforminti santuokos nutraukimą. Tačiau atskirai gyvenantys sutuoktiniai privalo suvokti, jog nors ir iš asmeninių lėšų įgydami vertingą turtą jie esą galiojančioje juridinėje santuokoje, kas ateityje gali apsunkinti disponavimą įgytuoju turtu. Nagrinėjamu atveju Atsakovas nėra atsakingas dėl to, kad O. G., nenutraukusi santuokos su Atsakovu, už asmenines lėšas įgijo nekilnojamuosius daiktus. Todėl bylinėjimosi išlaidos iš Atsakovo nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu bei remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263 – 264 str., 270 str., 271 str. teismas
nusprendžia:
Ieškovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti pilnai.
Pripažinti, kad O. G., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise įgijo 0,2800 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus Kupiškyje.