Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovėms K. P. ir A. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovių po 1346,73 Eur skolos, po 336,68 Eur palūkanų, 5 procentų metines palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 38 Eur žyminio mokesčio ir 300 Eur už teisines paslaugas. 2018 m. gegužės 18 d. priimtas preliminarus teismo sprendimas byloje, kuriuo pateiktas ieškinys tenkintas visiškai. 2018 m. birželio 12 d. gauti atsakovių K. P. ir A. B. prieštaravimai dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. priimto preliminaraus sprendimo. Ieškovas A. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad beveik prieš 10 metų atsakovėms, kurios dirbo pas jį, paskolino pinigų, nes jos turėjo šeimyninių problemų. Pinigus davė joms gegužės mėnesį. Abiem paskolino po 4650 Lt (1346,73 Eur). Po to tarp jų įvyko konfliktas, nes atsakovės pardavė alkoholį nepilnamečiams, jam grėsė licenzijos atėmimas, jas jis atleido, atleido įforminant atleidimą – pačioms prašant. Atleidžiant atsakoves iš darbo norėjo sutartį dėl pinigų paskolinimo įforminti notariškai, bet notarė pasakė, kad užtenka surašyti skolos raštelį, tad jį ir surašė. Kodėl buvo surašyti du egzemplioriai, paaiškinti negalėjo. Atsakovė K. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji ir jos mama atsakovė A. B. dirbo pas ieškovą kioske pardavėjomis. Ieškovas joms pranešė, kad buvo nustatytas trūkumas. Ieškovas pareikalavo įforminti šią sumą kaip paskolą. Ką rašyti skolos raštelyje – diktavo ieškovas. Ieškovas nedavė joms nei vieno to raštelio egzemplioriaus. Kadangi ji tuo metu gyveno su seneliu, pasipasakojo jam. Senelis A. D. buvo ėmęs paskolą buto remontui, tad iš tos paskolos davė joms pinigų ir jos su atsakove grąžino ieškovui tuos pinigus. Per visą tą laiką ieškovas niekada daugiau neprašė grąžinti pinigų, nors buvo susitikę ne vieną kartą.Atsakovė A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas nurodė, kad jos su dukra padarė trūkumą 9000 su viršum litų, tokio fakto, kad jos pardavė alkoholį nepilnamečiams, nebuvo. Ieškovas leido pasirinkti – arba jos pasirašo gražiuoju skolos raštelį arba kreipsis į atitinkamas institucijas. Jos su dukra buvo pasimetusios, todėl pasirašė, kad yra skolingos, o paskui pinigus grąžino. Jos tėvas A. D. buvo pasiėmęs paskolą remontui, tad joms padėjo, iš tų pinigų jos grąžino ieškovui pinigus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškovas į bylą pateikė dviejų raštelių originalus, iš kurių nustatyta, kad atsakovės K. P. ir A. B. 2018 m. rugpjūčio 8 d. data nurodė, kad pasiskolino iš A. L. kiekviena po 4 650 litų (išraiška eurais -1346,73).Ieškovo atstovas nurodo, kad esant prieštaringiems šalių paaiškinimams teismas turi vadovautis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, t.y. skolos rašteliu.Teismas sutinka su tuo, kad preliminariam sprendimui priimti teismui užteko ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso, toliau ir CPK, 424 straipsnio 1 dalis, 425 straipsnio 1 dalis, 428 straipsnio 1 dalis), t.y. preliminarų teismo sprendimą teismas priima pagal ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus. Tačiau atsakovėms pateikus prieštaravimus, teismas nagrinėja bylą iš esmės ir vertina įrodymų visetą (CPK 176-178 straipsniai).Kasacinis teismas išaiškino, kad tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių, nors vienos nesant, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005). Įstatymas numato koks turi būti paskolos sutarties turinys ir kokia forma (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso, toliau – CK, 6.870 straipsnis, 6.871 straipsnis). CK 6.871 straipsnio 3 dalis numato, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Tokia įstatymo leistina paskolos sutarties forma nepakeičia pačios paskolos sutarties sampratos. O sutartys aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, atsižvelgiant į tikrąją šalių valią, ketinimus, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais.Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010 išaiškino, kad tam, kad būtų galima konstatuoti, jog šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi pakankamai aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Taigi, įstatyminės prezumpcijos, jog paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad sprendžiant, buvo pinigų perdavimo faktas ar ne, būtina aiškintis šio dokumento nuostatas, jo surašymo aplinkybes, tikrąją šalių valią. Tarp šalių nėra ginčo ir tai patvirtina byloje esantis rašytinis įrodymas (b.l. 19-20), kad atsakovės buvo įdarbintos (duomenys neskelbtini). K. P. nuo 2014 m. gruodžio 15 d., A. B. nuo 2004 m. spalio 1 d. Abi atleistos tą pačią dieną 2005-08-01. Ieškovas nurodo, kad atleidimas įformintas atsakovių prašymu, tačiau nurodo, kad atleidimo priežastis buvo tai, kad atsakovės pardavė alkoholio nepilnamečiams, dėl ko jis prarado licenziją, iškilo grėsmė jo verslui. Atsakovės nurodo, kad atleidimo priežastis buvo ieškovo nustatyti trūkumai. Ieškovas tokią aplinkybę neigia. Pažymėtina, kad ieškovo atstovas, duodamas už ieškovą paaiškinimus, iki teismas nustatė privalomą šalių dalyvavimą, nurodė, kad gavus atsakovių prieštaravimus, ieškovas jam paaiškino, kad buvo nustatytas trūkumas, bet pinigai buvo paskolinti anksčiau, tikslios datos nurodyti negalėjo, pažymėdamas, kad atleidimo iš darbo dieną buvo įforminta skola, nes tarp šalių kilo konfliktas dėl trūkumų. Ieškovo ir jo atstovo paaiškinimai skiriasi. Pažymėtina, kad ieškovas nurodė, kad pinigus atsakovėms paskolino gegužės mėnesį, tačiau paskolos gavimą paskolos rašteliu įformino atsakovių atleidimo iš darbo dieną. Ieškovės atstovas duodamas paaiškinimus už ieškovą nurodė, kad gegužės mėnesį taip pat buvo surašytas skolos raštelis 3 mėnesių laikotarpiui, o atleidimo iš darbo dieną surašė/perrašė į kitą raštelį, o pirminio neišsaugojo, dokumentas buvo sunaikintas. Pats ieškovas tokios aplinkybės savo paaiškinimais nepatvirtino.Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2010 m. gruodžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2010 pažymėjo, kad kadangi paskolos sutartis pripažįstama galiojančia nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), t. y. ši sutartis yra realinė, todėl pinigų perdavimo faktas yra reikšmingas sprendžiant, buvo sudarytas sandoris ar ne. Tik esant šioms sąlygoms konstatuojama, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai.Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad pinigai buvo perduoti paskolos raštelio surašymo dieną. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, ir kad pinigai buvo perduoti atsakovėms 2005 m. gegužės mėnesį, darytina išvada, kad nėra paskolos dalyko perdavimo momento patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiiojo teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011).Teismas sutinka su atsakovių atstovo argumentu, kad ir paskolos raštelio surašymas padalinant 9300 litų sumą po lygiai, ieškovui nepateikus įrodymų, kad būtent tokią pinigų sumą jis turėjo tą dieną kai jo paaiškinimu į jį kreipėsi atsakovės su prašymu paskolinti pinigų, ieškovui skolinant tokią pinigų sumą vos pusmetį dirbančioms atsakovėms, nenumatant už paskolinimą jokių palūkanų (jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė, o palūkanų dydį ir mokėjimo tvarką šalys nustato susitarimu (CK 6.872 straipsnis), o skolinant pakankamai ilgam laikotarpiui - 36 mėnesiams, sudaro teismui pagrindą daryti išvadą, kad į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais – rašteliais, buvo užfiksuota trūkumų suma. Pažymėtina, kad šias atsakovių nurodytas aplinkybes dėl tarp šalių kilusio konflikto dėl prekyboje rastų trūkumų patvirtino liudytoju apklaustas V. G..Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad paskolos sutartį buvo norima sudaryti notaro kontoroje, tačiau notarė nurodė, kad užtenka tik skolos raštelio, labiau pagrindžia atsakovių nurodytą faktą, t.y. tai, kad pinigai nebuvo perduoti.Ieškovas neneigė to, kad jis pareikalavo surašyti paskolos raštelius, atsakovės nurodė, kad raštelių tekstą diktavo ieškovas. Abejojant dėl sutarties sąlygų, jos aiškintinos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 176 straipsnio 1 dalimi faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Taigi, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Ieškovo argumentas, kad atsakovės pripažįsta skolą, nes nurodo, kad pinigus grąžino, atmestinas. Atsakovės nurodo, kad grąžino ne paskolą, o ieškovo užfiksuotus trūkumus, kuriuos jos pasižadėjo padengti. Kokie buvo nustatyti konkretūs trūkumai, ar buvo jie padengti, tokių įrodymų byloje nėra, tačiau šios bylos nagrinėjimui tai neturi teisinės reikšmės, nes teismas nagrinėja bylą pagal ieškovo reikalavimą dėl paskolos grąžinimo.Ieškovo atstovas nurodo, kad atsakovės neginčija paskolos raštelių. Įstatymas numato, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigus jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje ir šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 straipsnio 1 dalis). Tačiau tik sudaryta sutartis gali būti ginčijama bei pripažįstama negaliojančia, nesudaryta paskolos sutartis nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas. Kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui ir kad paskolos sutartis sudaryta, tenka paskolos davėjui (CPK 12, 178 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiiojo teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011). Ieškovas neįrodė, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai santykiai, neįrodė, kad paskolos rašteliai atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, todėl ieškinys atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje rašytinais įrodymais patvirtinta, kad atsakovė K. P. patyrė 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 53-54), šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių, todėl jos atsakovei priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 430 straipsnio 6 dalimi,

Teismas nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-7515-637/2018 panaikinti.

Ieškovo A. L. ieškinį atsakovėms K. P. ir A. B. dėl skolos priteisimo atmesti.

Priteisti atsakovei K. P. iš ieškovo A. L. 400 Eur (keturi šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.