Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujininkų ūkis“ ieškinį atsakovei D. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei 1997 m. balandžio 4 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3-1619 ir 2009 m. balandžio 27 d. Apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-818-603/2009 pagrindu (b.l. 4). Ieškovė laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. veikdama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. 30-1917 „Dėl UAB „Naujininkų ūkis“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ pagrindu, o nuo 2018 m. sausio 1 d. – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“ 1.16. punkto pagrindu teikė namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas (CPK 179 straipsnio 3 dalis, www.vilnius.lt) bei kas mėnesį apskaičiuodavo atsakovei mokėtinus mokesčius už namo (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės atsiliepime nurodoma UAB „Grigiškių komunalinis ūkis“, su kuria atsakovė 2001 m. rugsėjo 26 d. buvo sudariusi pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį (b.l. 18), 2011 m. spalio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1479 „Dėl Administracijos direktoriaus 2006 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 30-39 „Dėl UAB „Naujininkų ūkis“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ papildymo“ (b.l. 31-32), įvertinus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 1-253 „Dėl UAB „Grigiškių komunalinis ūkis“ likvidavimo“, buvo įpareigota per mėnesį nuo šio įsakymo pasirašymo dienos perduoti ieškovei surinktas nepanaudotas lėšas namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektams remontuoti ar kitaip tvarkyti, turimus namo statybos ir techninės inventorizacijos dokumentus, visas su namu susijusias sutartis, namo objektų aprašus, atnaujinimo darbų metinius ir ilgalaikius planus, kitus su namu susijusius dokumentus, o 2016 m. spalio 13 d. buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro (CPK 179 straipsnio 3 dalis, www.registrucentras.lt). Šių aplinkybių bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė neneigė.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad atsakovė už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. ieškovės priskaičiuotus mokesčius už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas mokėjo iš dalies, dėl ko susidarė 156,20 Eur skola (b.l. 5-6). Atsakovė neneigia aplinkybės, kad dalies ieškovės paskaičiuotų mokesčių ginčo laikotarpiu ji ieškovei nemokėjo, tačiau teigia, kad šie mokesčiai jai buvo paskaičiuoti nepagrįstai, dėl ko jai nekyla pareiga juos ieškovei sumokėti. Tokiais mokesčiais ieškovė bylos nagrinėjimo teisme įvardijo kaupiamąsias lėšas, taip pat ieškovės mokėjimo pranešimuose nurodytą mokėtiną pridėtinės vertės mokestį. Todėl šiais klausimais teismas pasisako teismo sprendime iš esmės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Taigi, pareiga prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo butų ir kitų patalpų savininkams kyla iš įstatymo. Nuo jos vykdymo butų ir kitų patalpų savininkas negali būti atleidžiamas vien dėl to, kad jo gaunamų pajamų nepakanka šią pareigą tinkamai vykdyti, į ką apeliavo atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu, teikdama įrodymus dėl jos gaunamų pajamų, jų nepakankamumo mokesčiams ieškovei sumokėti (bylos priedo b.l. 910, 72). Daugiabučių namų, kuriuos administruoja savivaldybės institucijos sprendimais paskirtos įmonės, gyvenamųjų patalpų savininkams mokesčiai už komunalines paslaugas ir pastato eksploatavimą ginčo laikotarpiu buvo apskaičiuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintais Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais (toliau – Administravimo nuostatai). Administravimo nuostatai numato, kad administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį turi apskaičiuoti 8 punkte nurodytus mokesčius, tame tarpe mėnesines kaupiamąsias įmokas (8.8 p.). Šias įmokas administratorius turi apskaičiuoti pagal Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Aprašas numato, kad kaupiamųjų lėšų poreikis nustatomas įvertinus namo būklę ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų poreikį, pagrįstą privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, ir išdėstant juos ilgalaikiame (dviejų ir daugiau metų) daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plane (Aprašo 3 punktas), o nustatant lėšų namo atnaujinimo (remonto) priemonėms įgyvendinti kaupimo trukmę ir mėnesinės kaupiamosios įmokos dydį, laikomasi nuostatos, kad šis dydis turi būti pakankamas lėšoms, būtinoms Aprašo 3 punkte nurodytiems darbams atlikti, sukaupti, tačiau ne didesnis kaip apskaičiuotas pagal Aprašo 7 punkte nurodytą formulę (Aprašo 4 punktas). Pagal Aprašą apskaičiuotas kaupiamosios mėnesinės įmokos tarifas kartu su ilgalaikiu planu tvirtinamas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu, priimtu CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka (Aprašo 9 punktas), o iki tol, kol bus parengtas patvirtintas ilgalaikis planas, o kartu su juo mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas, apskaičiuojant mėnesinės kaupiamosios įmokos dydį taikomas minimalus kaupiamosios įmokos tarifas, kuris daugiabučiams namams, kurių naudingasis plotas iki 3 000 kv. m, yra lygus 0,05 Eur/kv. m/mėn. (Aprašo 11, 11.1 punktai). Byloje nėra duomenų, kad namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu, priimtu CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka, ginčo laikotarpiu buvo nustatytas konkretus kaupiamosios mėnesinės įmokos tarifas, todėl konstatuotina, kad šiuo laikotarpiu ieškovė turėjo pareigą skaičiuoti, o atsakovė, remdamasi CK 4.82 straipsnio 3 dalimi, Administravimo nuostatų 10 punktu, Aprašo 17 punktu, kas mėnesį ne vėliau kaip iki kito mėnesio paskutinės kalendorinės dienos mokėti minimalią kaupiamąją įmoką, kuri, įvertinus namo (duomenys neskelbtini), naudingąjį plotą (b.l. 31), atsakovės valdomo buto plotą (b.l. 4), lygi 2,54 Eur. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad būtent tokią kaupiamąją įmoką ieškovė skaičiavo atsakovei visą ginčo laikotarpį. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovės atsisakymas ginčo laikotarpiu mokėti ieškovei nurodomas kaupiamąsias įmokas yra nepagrįstas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad atsakovės ginčo laikotarpiu nesumokėtos kaupiamosios įmokos ieškovei sudaro tik dalį iš atsakovės ieškovės prašomos priteisti skolos, t. y. 86,36 Eur iš 156,20 Eur. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė negalėjo paaiškinti, kokių konkrečiai mokesčių ir dėl kokių priežasčių atsakovė ieškovei dar nemokėjo ginčo laikotarpiu. Tiriant byloje surinktus rašytinius įrodymus buvo nustatyta tik tai, kad, pavyzdžiui, nuo 2016 m. lapkričio mėnesio atsakovė, vietoje ieškovės teikiamose sąskaitose nurodytos 17,21 Eur sumos, jai mokėjo 12,13 Eur sumą, kuri lygi iš 17,21 Eur atėmus kaupiamąją įmoką ir mokėtiną pridėtinės vertės mokestį (17,21 Eur – 2,54 Eur – 2,54 Eur) (b.l. 5-6, 74-93). Paprašius paaiškinti, kodėl atsakovė nemokėjo pridėtinės vertės mokesčio, atsakovė nurodė, jog ji neturi pareigos mokėti šį mokestį. Su tuo teismas sutikti neturi pagrindo. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas numato prievolę skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas (71 straipsnio 1 dalis). Ieškovė patenka į šiame įstatymą nurodytų PVM mokėtojų sąvoką, todėl jai tenka pareiga už jos teikiamas paslaugas skaičiuoti pridėtinės vertės mokestį, ką ji ir daro įtraukdama šį mokestį į atsakovei teikiamas sąskaitas už ieškovės teikiamas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

Taigi, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad atsakovė nepagrįstai laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. ieškovės paskaičiuotus mokesčius už teikiamas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas mokėjo tik iš dalies, todėl 156,20 Eur skola priteistina ieškovei iš atsakovės (CK 4.82 straipsnis, 4.86 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, Aprašo 17 punktas, Administravimo nuostatų 10 punktas).

Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 156,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. birželio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio, turėjo 0,84 Eur išlaidų Nekilnojamojo turto registro išrašui, 60,00 Eur už advokato teisines konsultacijas ir pagalbą rengiant procesinius dokumentus (b.l. 7-8, 12, 13). Ieškovės ieškinį patenkinus, šios išlaidos – 75,84 Eur, priteistinos ieškovės naudai iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybė šioje byloje patyrė 5,13 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Jos taip pat priteistinos valstybės naudai iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „Naujininkų ūkis”, į. k. 121458016, naudai 156,20 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt šeši Eur 20 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 156,20 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt šeši eurai 20 ct) sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo 2018 m. birželio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 75,84 Eur (septyniasdešimt penki eurai 84 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 5,13 Eur (penki Eur 13 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.