Kauno apygardos teismo nutartis

2015-05-14 · Byla Nr. ATP-457-290/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-14
Bylos Nr.
ATP-457-290/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgis Kiškis
Pažeidėjas
V. G.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-457-290/2015Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00240-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarimu V. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 str. (pažeidimas padarytas 2015-01-27) – 80 eurų bauda, pagal ATPK 174 str. (pažeidimas padarytas 2015-01-30) – 80 eurų bauda, vadovaujantis ATPK 33 str. paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 85 eurų bauda. V. G. nubaustas už tai, kad jis 2015-01-27, apie 16 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini), girdint aplinkiniams žmonėms, agresyviai elgėsi su A. K., įžūliai kibo prie jo, tuo savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Be to, V. G. nubaustas už tai, kad jis 2015-01-30, apie 13 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini), girdint aplinkiniams žmonėms, agresyviai elgėsi su A. K., įžūliai kibo prie jo, tuo savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Šalies argumentai

V. G. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas jo kaltę nustatė netinkamai įvertinęs surinktus įrodymus. Nebuvo pašalinti prieštaravimai liudytojų parodymuose. Vienus parodymus liudytojai davė apklausti policijos pareigūnų, kitus parodymus paneigiančius apelianto kaltę, davė teisme. Tačiau teismas liudytojų parodymais duotais teisme nesivadovavo, o iš esmės rėmėsi tik jų anksčiau duotais parodymais. Teismas neišsiaiškino kai kurių liudytojų parodymų teisingumo. Liudytoja V. V. parodė, kad ji būdama bute per miegamojo langą matė jo ir A. K. konfliktą. Tačiau miegamojo langas yra visiškai kitoje namo pusėje nei kiemas, kur įvyko konfliktas tarp jo ir A. K.. Taigi, ji jokiu būdu negalėjo matyti šio konflikto. Tačiau teismas rėmėsi jos parodymais, kaip asmens mačiusio konfliktą, nors tai visiškai prieštarauja logikai.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad liudytojai R. G. ir Z. M. teisme parodė, kad pirmas konfliktą pradėjo A. K., kad jis vartojo necenzūrinius žodžius apelianto atžvilgiu ir bandė panaudoti fizinį smurtą, bandė suduoti grandine surištomis lazdomis. Tačiau teismas jų parodymais nesivadovavo ir nemotyvuotai juos atmetė. Tokiu būdu teismas pažeidė įrodymų vertinimo principus, įtvirtintus ATPK 257 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai, nevisapusiškai, nepilnai ištyrė visų bylos aplinkybių visetą, neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė neteisingą procesinį sprendimą, kuris naikintinas.

V. G. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl V. G. kaltės, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 174 str., jo veiksmų juridinis vertinimas teisingas.

ATPK 257 str., numatyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Analizuojant administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole užfiksuotus duomenis bei skundžiamo nutarimo turinį, matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės V. G. veiksmų kvalifikavimui buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais jo kaltę padarius jam inkriminuojamus pažeidimus. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo sprendimą remiantis apeliaciniame skunde pateiktais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens samprotavimais apie netinkamai įvertintus liudytojų parodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Apeliantas, neigdamas savo kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 174 str., savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad teismas nepašalino prieštaravimų tarp liudytojų paaiškinimų duotų policijos pareigūnams ir teismo posėdyje, nepagrįstai rėmėsi liudytojos V. V. parodymais, nes ji įvykio matyti negalėjo, bei tuo, kad teismas nemotyvuotai atmetė liudytojų R. G. ir Z. M. teisme duotus paaiškinimus, kad tai A. K. pradėjo jį įžeidinėti necenzūriniais žodžiais bei užpuolė su lazdomis, kurios buvo surištos grandine.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. G. savo kaltės dėl jam inkriminuojamų teisės pažeidimų padarymo nepripažino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, paaiškino, kad administraciniuose teisės pažeidimų protokoluose nurodytos neteisingos aplinkybės, juose nurodyti veiksmai atlikti nebuvo, priešingai tai A. K. jį ir jo šeimą įžeidinėja, visaip vadina, gąsdina kirviu. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, vadovautis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra teisinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo gali neatskleisti tikrųjų jam inkriminuojamo teisės pažeidimo aplinkybių. Tokiu atveju, būtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus vertinti kitų byloje apklaustų asmenų parodymų bei byloje esančių rašytinių įrodymų kontekste.

Visiškai priešingai nei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, savo pareiškimuose nurodė kitas konfliktuose dalyvavęs asmuo – A. K.. Jis nurodė, jog 2015-01-27 ir 2015-01-30 V. G. pradėjo konfliktus, rėkavo, šūkavo, sakė jį įžeidžiančias frazes. Apklausiamas teismo posėdyje A. K. patvirtino, kad konfliktus pradeda V. G., jį vadina įvairiais necenzūriniais žodžiais, o A. K. jam atsako, tačiau keiksmažodžių nevartoja. Analogiškai savo paaiškinime ir apklausiama teismo posėdyje nurodė ir liudytoja V. V., kuri paaiškino, jog žino, kad 2015-01-27 vyko konfliktas tarp V. G. ir A. K., kas įvyko tiksliai neprisimena, nes tokių įvykių buvo daug. Taip pat liudytoja paaiškino, kad matė ir girdėjo, kaip V. G. pasakė įžeidžiančius žodžius A. K.. Pirminiuose paaiškinimuose policijos tyrėjui V. V. nurodė, kad 2015-01-27 ir 2015-01-30 konfliktus pradėjo V. G., pacitavo jo žodžius, kurie sutapo su liudytojo A. K. nurodytais jo atžvilgiu vartotais necenzūriniais žodžiais. Šiame kontekste pažymima, jog teismas neturi pagrindo netikėti liudytojos V. V. paaiškinimais, jie yra nuoseklūs, atitinka kitų liudytojų paaiškinimus, o apelianto deklaratyviai nurodomos aplinkybės, kad ši liudytoja negalėjo matyti konflikto per miegamojo langą, yra tik jo subjektyvus aplinkybių vertinimas, kurio nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Tuo tarpu V. V. paaiškino, kad ji per miegamojo langą gali matyti tą vietą, kur įvyko konfliktas, kadangi ginčijamo įvykio metu, konfliktuojantys asmenys stovėjo ne kieme, o praėjime. Be to, liudytojas R. F. tiek savo pirminiame paaiškinime, tiek ir apklausiamas teismo posėdyje paaiškino, kad 2015-01-30 konfliktą provokavo V. G., abu konfliktuojantys asmenys vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau A. K. taip elgėsi nes V. G. visą laiką jį provokavo, ir tai vyksta beveik kiekvieną dieną, tai girdi ir vaikai.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas nemotyvuotai atmetė liudytojų Z. M. ir R. G. paaiškinimus teisme, nes minėti liudytojai patvirtino, kad tai A. K. išprovokavo konfliktus. Apygardos teismas įvertinęs liudytojo R. G. pirminius paaiškinimus sprendžia, jog liudytojas iš esmės patvirtino tik tai, kad konfliktas tarp V. G. ir A. K. vyko, tačiau daugiau jokių reikšmingų aplinkybių, kurios paneigtų V. G. kaltę nenurodė. Liudytojas R. G. nurodė, jog negali pasakyti, kuris iš minėtų asmenų pradėjo konfliktą. Tuo tarpu liudytojas Z. M. apklausiamas policijos pareigūno nurodė, jog matė, kaip A. K. per langą mosavo lazda, tačiau V. G. nepataikė, daugiau nieko nematė ir negirdėjo, teismo posėdyje liudytojas nurodė, jog A. K. kiekvieną dieną vartoja necenzūrinius žodžius, o, kad V. G. vartotų necenzūrinius žodžius negirdėjo. Atkreiptinas dėmesys į Vyresniosios tyrėjos A. K. Tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kad 2015-01-30 nuvykus į įvykio vietą šalia buvęs namo darbuotojas Z. M. nurodė, jog matė, kad V. G. pradėjo konfliktą, garsiai šūkavo namo kieme. Taigi liudytojo Z. M. paaiškinimai policijos tyrėjai bei vėliau teisme iš esmės skyrėsi, todėl teismas pagrįstai nesivadovavo šio liudytojo paaiškinimais.

Įvertinus aptartus A. K., V. V., R. F. paaiškinimus, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, netikėti jais, teismas neturi teisinio pagrindo. Liudytojai nagrinėjamų įvykių aplinkybes aiškino nuosekliai ir detaliai, jos iš esmės sutapo ne tik tarpusavyje, bet ir neprieštarauja kitiems bylos duomenims. Aptartų duomenų visumoje abejoti V. G. 2015-01-27 ir 2015-01-30 veiksmų kvalifikavimu pagal ATPK 174 str. nėra pagrindo, išanalizuoti duomenys patvirtina, kad V. G. administracinių teisės pažeidimų protokoluose nurodytu laiku ir vietoje agresyviai elgėsi su A. K., įžūliai prie jo kibo ir tokiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir rimtį.

Esant nustatytoms aplinkybėms, V. G. apeliacinis skundas atmestinas, konstatuojant, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, argumentuotai pasisakė, kokiais įrodymais remdamasis priėmė procesinį sprendimą, dėl ko naikinti apylinkės teismo nutartį apeliacinio skundo motyvais, nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarimą nepakeistą ir V. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Jurgis Kiškis