- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-22
- Bylos Nr.
- ATP-1272-593/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Daiva Jankauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi G. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarimo G. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarimu G. M. pripažintas padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 1250 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams už tai, kad jis 2014-07-03 apie 0.23 val. (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. 107, vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas 0,67 (± 5 %) promilių girtumas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
G. M. skundžia Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir jo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad skirtingu laiku nustatyti policijos pareigūnų tikrinimo ir atlikto kraujo tyrimo rezultatai skiriasi, o tai nagrinėjamoje administracinėje byloje turėjo esminę reikšmę, todėl reikalingas visapusiškas įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Nutarime nurodyta, kad 2014-07-03 apie 0.23 val. administracinėm atsakomybėn traukiamas asmuo buvo neblaivus, jam nustatytas 0,67 promilių girtumas. Praėjus dviem valandoms, G. M. organizme alkoholio kiekis skyrėsi iš esmės, nuo 0,67 iki 0,18. Šis skirtumas yra pakankamo dydžio, kad būtų objektyviai aiškinamasi, kodėl jis toks, ir ar įmanoma per dvi valandas netekti tiek alkoholio promilių.
Teisminio posėdžio metu apklausta Valstybinė teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus ekspertė Marija Kolcovaitė parodė, kad alkotesteris rodo alkoholio kiekį ne kraujyje, o iškvėptame ore ir alkotesterio parodymai gali šiek tiek skirtis. Apelianto manymu, gretinant G. M. parodymus, jo paaiškinimus, surašytus protokole, vėliau ir teismo posėdžio metu, akivaizdu, kad galėjo būti situacija, kuomet išgėrus alkoholinio gėrimo ir nepraėjus daugiau nei 15 min, patikrinto asmens iškvėpto oro alkoholio koncentracija viršijo leistiną ribą, tačiau realus girtumo (neblaivumo) laipsnis buvo visiškai skirtingas ir, labai tikėtina, leistinas įstatymo ribose. Apelianto teigimu, abejotina, ar buvo laikytasi alkotesterio „Lion alcometer 500“ naudojimo instrukcijos, nes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuosekliai ir logiškai parodė, kad alkoholio (dvi stiklines sidro) vartojo 5 minutes prieš sustabdant automobilį, taigi nebuvo išlauktas alkotesterio naudojimo instrukcijoje nurodytas laiko tarpas.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, tam, kad kilusios abejonės būtų pašalintos, viena iš galimybių yra nurodyta ATPK 256 straipsnio 2 dalyje, t. y. viena iš įrodymų rūšių – eksperto išvada. Taigi, esant nurodytoms abejonėms, teismas turėjo svarstyti galimybę skirti byloje ekspertą. Tuo tarpu byloje apklausta ekspertė išreiškė tik savo nuomonę. Šiuo atveju yra nepašalintos abejonės dėl alkotesterio parodymų ir specialisto išvadoje nustatytų aplinkybių, todėl, apelianto teigimu, šios abejonės yra vertintinos administracinėm atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo skunde taip pat nurodo, kad pirmos instancijos teismas tinkamai neįvertino ekspertės parodymų, jos galėjimo, kompetencijos, darbinės patirties šioje konkrečioje situacijoje, todėl vadovautis ekspertės parodymais nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo. Ši ekspertė nurodė, kad alkoholio kiekio kraujyje nustatymas asmens atžvilgiu yra sudėtingas ir atliekamas pagal tam tikras formules. Remdamasis tokiais ekspertės parodymais, pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį, nes įrodymai yra abejotini ir neatitinta įstatymo reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į G. M. apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkas nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, kadangi jame išdėstyti motyvai yra nepagrįsti ir nėra jokio įstatyminio pagrindo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
G. M. apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai pripažino G. M. padarius administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio jam surašytas protokolas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog, nepaisant to, kad G. M. neigia savo kaltę, jog vairavo neblaivus, ji buvo įrodyta bylos duomenimis – administracinio teisės pažeidimo protokolu (1-2 b. l.), asmens blaivumo testu (3 b. l.), policijos patrulių K. B. ir M. P. tarnybiniais pranešimais (5, 6 b. l.), teismo medicinos ekspertės Marijos Kolcovaitės parodymais teismo posėdyje (24 b. l.), liudytojų K. B. ir M. P. parodymais teismo posėdyje (33-34 b. l.).
Nors G. M. nuosekliai laikosi pozicijos, jog prieš pat stabdant policijos pareigūnams buvo išgėręs alaus ir jam nebuvo pasiūlyta 15 min. palaukti prieš atliekant tyrimą alkotesteriu, ši jo versija laikytina gynybine, nes ją paneigia policijos pareigūnų parodymai teismo posėdyje, sutampantys su tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis, jog sustabdytas asmuo ilgai ieškojo automobilio dokumentų ir tai užtruko 15-20 min. Tokius liudytojų parodymus patvirtina ir tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas G. M. sustabdymo laikas – 00.23 val., o ant alkotesterio kvito nurodytas laikas – 00.40 val. Taigi nėra pagrindo teigti, kad G. M. alkotesterio tyrimo rezultatai galėjo būti klaidingi dėl per trumpo laiko tarpo, praėjusio nuo alkoholio vartojimo iki testo atlikimo.
Aplinkybė, jog atlikus kraujo tyrimą, buvo nustatytas alkoholio kiekis kraujyje, atitinkantis 0,18 promilių, ne tik kad nepaneigia, jog G. M. vairavo neblaivus, bet net ir patvirtina, kad atlikus alkoholio testą iškvepiamame ore 1 val. 45 min. anksčiau nei paimtas kraujo mėginys, alkotesteris turėjo rodyti kur kas didesnį rezultatą ir skirtumas nuo 0,67 promilės iki 0,18 promilės nėra nelogiškas. Teismo posėdyje apklausta teismo medicinos ekspertė M. Kolcovaitė patvirtino, kad nurodytomis sąlygomis alkoholio kiekis kraujyje galėjo sumažėti iki 0,18 promilės. Abejoti teismo medicinos ekspertės kompetencija, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, nėra pagrindo, o tai, kad ekspertė nedarė kategoriškų išvadų kaip tik ir parodo, kad jos parodymai yra patikimi ir gali būti vertinami kaip įrodymas.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtų duomenų pakanka nustatyti, kad G. M. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu ir vietoje vairavo automobilį būdamas neblaivus, todėl jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už šį pažeidimą. Skirti teismo medicinos ekspertizę, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo, kadangi byloje esantys duomenys pakankami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltei konstatuoti. Apylinkės teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą ir G. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.