- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-04-01
- Bylos Nr.
- A5.-236-224/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00083-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jonas Malinauskas
- Pažeidėjas
- R. G.
dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus atstovui S. L.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. G. a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, LR piliečio, aukštesniojo išsilavinimo, vedusio, dirbančio (duomenys neskelbtini), neteisto, nebausto administracine tvarka, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinio nusižengimo protokole R. G. suformuluotas tokio pobūdžio kaltinimas:
R. G., R. G. (duomenys neskelbtini) savininkas, nelegaliai, nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs mažiausiai prieš vieną darbo dieną VSDFV (Sodros) Alytaus skyriui, leido dirbti vairuotojo, prikabinėtojo darbą T. B. gim. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 14 d. iki 2019 m. sausio 22 d. imtinai.
Darbo inspekcijos atstovas S. L. protokole suformuluotą kaltinimą R. G. palaikė ir nurodė, kad į darbo inspekcijos Alytaus skyrių kreipėsi T. B. kuris pranešė, kad dirbo R. G. įmonėje ir su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis bei nepranešta Sodrai apie jo priėmimą į darbą. Darbo inspekcija sprendė, kad padarytas nusižengimas, todėl apklausė T. B., kartu dirbusį T. S., išreikalavo dokumentus ir surašė R. G. administracinio nusižengimo protokolą. Protokolą surašė remdamasis T. B. aiškinimu, kad jis dirbo nelegaliai, o R. G. turi teisę sutikti su protokolu ar ne.
Kaltu padaręs šį nusižengimą R. G. neprisipažino ir paaiškino, kad T. B. ir T. S. norėjo įsidarbinti jo įmonėje maždaug vienu laiku. Kadangi darbo vieta buvo Kauno mieste, jie kelis kartus vyko į Kauną susipažinti su darbo aplinka ir sąlygomis. Pirmą dieną T. S. buvo atvykęs savo automobiliu. Paskui jis (R. G.) vežėsi juos abu į objektą savo sunkvežimiu. T. S. viskas tiko ir gal po poros dienų jis buvo priimtas į darbą sudarant su juo darbo sutartį. Su T. B. viskas buvo sunkiau kadangi jis nemokėjo vairuoti ir valdyti savivarčio, o norėjo įsidarbinti vairuotoju. T. B. įsiprašė leisti sėdėti jam sunkvežimyje (keleivio vietoje) ir stebėti darbų procesą bei automobilio valdymą. Kelias dienas jis tai ir darė. Darbo sutartis su juo buvo sudaryta 2019 m. sausio 22 d., ir nuo sausio 23 d., jam leista dirbti. Jau pačią pirmą dieną statybvietėje T. B. apgadino mašiną, o važiuodamas Kauno mieste prieš posūkį sumaišė juostas sukeldamas avarinę situaciją, po ko, keleivio vietoje važiavęs jis (R. G.) pakeitė jį (T. B.) už vairo ir daugiau neleido jam vairuoti, o sekančią dieną atleido jį iš darbo pačiam prašant. Teigia, kad nelegaliai T. B. pas jį nedirbo.
Administracinio nusižengimo teisena R. G. atžvilgiu nutrauktina. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neturi įrodinėti savo nekaltumo. Jo kaltę pagrindžiančius įrodymus privalo surinkti administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu pradėjusi ir tyrimą atlikusi institucija. Šiuo atveju darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus darbuotojai to nepadarė.
Iš administracinio nusižengimo protokole (b. l. 3-4) nurodytos pažeidimo esmės ir darbo inspekcijos atstovo paaiškinimo teisme matyti, kad kaltinimas R. G. grindžiamas vien tik neva tai nelegaliai dirbusio T. B. aiškinimu. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. G., nuo pat administracinio nusižengimo protokolo surašymo momento, savo kaltės nepripažino. Byloje nesurinkta jokių objektyvių įrodymų įrodančių R. G. kaltę.
Vienintelis liudytoju apklaustas T. B. teigė, kad dirbo be sutarties nuo pat pirmos darbo dienos kai tik nuvyko į Kauną apžiūrėti darbo vietos, tai yra nuo 2019 m., sausio 14 d. Tai truko iki sausio 25 d., kuomet neapsikentęs priekaištų dėl blogo darbo, pareiškė, kad išeina iš darbo. Kada su juo buvo pasirašyta darbo sutartis nežino. Taip pat nežino kada ir kokius dokumentus pasirašinėjo. Teigia, kad vieną dieną automobilį vairuodavo jis, kitą dieną – R. G. Pripažįsta, kad automobilį vairuoti nalabai mokėjo, kadangi tik 2018 m. liepos mėn., buvo išsilaikęs teises. Darbo vietoje buvo nusifotografavęs savivarčio bėgių perjungimo svirtį su visais mygtukais ir namuose iš nuotraukos mokėsi junginėti. Pripažįsta, kad darbo vietoje, pirmą dieną apgadino automobilį ir, važiuodamas Kaune, sumaišė kelio juostas, tuomet už vairo jį pakeitė savininkas R. G., o jis R. G. pareiškė, kad išeina iš darbo. Į darbo inspekciją kreipėsi norėdamas po atleidimo iš darbo išlikti registruotas darbo biržoje.
Šiuos T. B. parodymus dalyje dėl nelegalaus darbo teismas vertina kritiškai kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens turinčio savo tikslų. Šių jo parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys.
Liudytojas T. S., darbinesis R. G. įmonėje tuo pat metu kaip ir T. B., parodė, kad dieną ar dvi iki sutarties sudarymo važiavo į objektą apžiūrėti technikos ir darbo sąlygų. Jis viską įvertinęs sutiko pasirašyti darbo sutartį ir ją pasirašė, o sekančią dieną pradėjo dirbti. Kai R. G. jį supažindino su būsimu darbu, objekte dirbančio T. B. jis nematė. Kai jis (T. S.) jau dirbo, matė T. B. sėdintį sunkvežimyje keleivio vietoje, o sunkvežimį vairavo R. G. Kada T. B. pradėjo dirbti nežino ir jo dirbančio nematė, tačiau girdėjo, kad T. B. apgadino automobilį ir pažeidė kelių eismo taisykles. Šio liudytojo parodymai pilnai atitinka administracinėn atsakomybėn patraukto asmens aiškinimą dėl T. B. darbo R. G. įmonėje. Šio liudytojo parodymų garso įrašas buvo išklausytas teismo posėdžio metu. Įrašą, apklausiant jį darbo inspektoriui, darėsi pats T. S. Su įrašu darbo inspekcijos atstovas sutiko.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens aiškinimą dėl to, kad T. B. nelegaliai nedirbo R. G. įmonėje patvirtina ir liudytojo D. M., pas kurį buvo vežamas statybinis laužas, parodymai iš kurių matyti, kad plokštes pas jį atveždavo ir išversdavo R. G., šone kartais mašinoje būdavo ir keleivis, tai galėjo būti ir T. B., jis jo neįsidėmėjo, tačiau mašiną vairuodavo R. G.
Iš byloje esačios T. B. prašymo dėl priėmimo į darbą kopijos (b. l. 13) matyti, kad prašymas rašytas 2019-01-22 ir prašoma priimti į darbą nuo 2019-01-23.
Iš darbo sutarties kopijos esančios byloje (b. l. 9-12) matyti, kad darbo sutartis su T. B. sudaryta 2019-01-22, o dirbti jis pradeda 2019-01-23. Toje pat sutartyje nurodyta, kad ji nutraukta 2019-01-24 pagal darbo kodekso 55 str. 1 d. (darbuotojui pačiam prašant), nors darbuotojo prašymas datuotas 2019-01-25 (b. l. 14), tačiau šioje byloje nesvarstomas klausimas dėl neteisėto atleidimo iš darbo ar grąžinimo į jį, todėl detaliau tai nesvarstytina.
Iš VSDFV Alytaus skyriaus pažymos (b. l. 21) matyti, kad pranešimas apie apdraustojo T. B. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2019-01-23 skyriui pateiktas 2019-01-22.
Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopijos (b. l. 22) matyti, kad T. B. R. G. įmonėje dirbo dvi dienas, tai yra 2019 m. sausio 23-24 dienomis.
Nustatytas T. B. darbo aplinkybes R. G. įmonėje patvirtina ir Užimtumo tarnybos duomenys apie jo įdarbinimą pagal subsidijavimo sutartį (b. l. 29-35).
Nei vienas iš aukščiau aptartų įrodymų nepatvirtino T. B. teiginių apie jo nelegalų darbą R. G. įmonėje.
To nepatvirtino ir nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 5-6) kuriame nurodoma, kad nelegalaus darbo aplinkybės buvo nustatytos pagal pateiktus paaiškinimus (nenurodyta kieno ir kokius) bei pagal surinktą patikrinimo medžiagą (nenurodyta pagal kokią medžiagą nes jokia medžiaga to nepatvirtina). Darbo vietoje nelegaliai dirbantis T. B. nerastas. Jo nelegalaus darbo faktas neužfiksuotas nei filmuota medžiaga, nei fotonuotraukomis, nei kitomis priemonėmis.
Kaip matyti iš teismo ištirtų įrodymų, tik bylos baigtimi suinteresuotas T. B. teigia, kad dirbo nelegaliai, tačiau to nepripažįsta administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir nepatvirtina kiti teisme apklausti asmenys. Nelegalaus darbo fakto neįrodo ir rašytiai įrodymai esantys byloje. Iš administracinio nusižengimo protokole suformuluoto kaltinimo matyti, kad netgi darbo inspektoriui, rašiusiam protokolą, nebuvo aišku kokį nelegalų darbą dirbo T. B. – vairuotojo ar prikabinėtojo, ar ir tą ir tą, nes kaltinime suformuluota, kad dirbo ,,vairuotojo, prikabinėtojo“ darbą, nors pagal bylos medžiagą matyti, kad jis norėjo įsidarbinti tik vairuotoju.
Tokiu būdu, nesant byloje jokių objektyvių duomenų, kad R. G. nelegaliai būtų savo įmonėje įdarbinęs T. B., jo atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 591 str.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 635 str., 1 d. 2 p., 2 d., teisėjas
nutaria:
administracinio nusižengimo teiseną R. G. atžvilgiu, pagal kurią jis kaltinamas padaręs nusižengimą numatytą administracinių nusižengimų kodekso 95 str. 1 d., nutraukti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nutarimą priėmusį teismą.