Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjos tėvas V. K. 2012-06-12 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš Lietuvos Respublikos valstybės įsigijo minėtą 0,6432 ha ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. 44/1492911). Įsigyjant žemės sklypą, tiek Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje, tiek viešojo registro duomenyse, tiek žemės sklypo plane nebuvo duomenų apie miško naudmenas šiame sklype. NŽT Panevėžio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-02-08 įsakymo 1 punktu buvo patvirtintas 0,6432 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas Nr. 89, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame 0,1828 ha – žemės ūkio naudmenų (pievų), 0,173 ha – vandenų, 0,4431 ha – kitos žemės (želdinių). Šio įsakymo 2.1 papunktyje nustatyta, kad, eksploatuojant žemės sklypą, privalu laikytis Specialių žemės ir miško naudojimo sąlygų skyrių reikalavimų: I – ryšių linijų apsaugos zonos, II – kelių apsaugos zonos, XXIX – vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos. Įsakyme nėra duomenų apie miško naudmenas šiame sklype. 2011-03-18 žemės sklypo, kurio plotas 0,6432 ha, plane yra pažymėta 4431 kv. m krūmų, tačiau nėra duomenų apie miško naudmenas šiame sklype. 2011-03-21 žemės ūkio paskirties žemės sklypo rinkos vertės skaičiavime, atliktame vyr. inžinierės J. M., nustatytas miško plotas – 0,0000 ha, medynų rinkos vertė – 0 Lt. 2009-09-14 Žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akte taip pat nėra duomenų apie miško naudmenas šiame sklype. Taigi, darytina išvada, jog ginčo žemės sklype miško žemės nebuvo.

Skundžiamame atsakovės Valstybinės miškų tarnybos 2022-11-17 sprendime Nr. R2-3I66 ir 2022-05-26 atsakyme į pretenziją nurodyta, kad 2007 m. ir 2017 m. atliekant valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją, Taruškų girininkijos 515 kvartalo taksaciniame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemės plotas inventorizuotas mišku. Tai padaryta visiški nepagrįstai dėl kelių aspektų.

2007 m. atliekant inventorizaciją galiojo Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 13 straipsnio 2 dalis (redakcija, įsigaliojusi nuo 2001-04-25), kuri numatė, kad medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė miškotvarkos metu inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad ne miško žemė, apaugusi savaiminukais, galėjo būti inventorizuota ir įtraukta į apskaitą kaip miškas ne bendra, bet specialia minėtų institucijų nustatyta tvarka. Tačiau tokia tvarka nei 2007, nei 2017 m. nebuvo patvirtinta. Buvo vadovaujamasi Valstybinės miškotvarkos tarnybos patvirtinta Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija. Vadinasi, aptariamu atveju atliekant ne miško žemėje augančių savaiminukų inventorizaciją ir jos pagrindu registruojant ginčo žemę kaip mišką, nebuvo galiojančios tvarkos, kuri reglamentuotų tokią procedūrą, nors ji privalėjo būti nustatyta. Tai reiškia, kad 2007 m. ginčo žemės inventorizacijos ir jos įtraukimo į Miškų kadastrą metu nebuvo nustatytos nei esminės sąlygos (kriterijai), kurioms esant tokia žemė galėjo būti priskirta miškui, nei žemės priskyrimo miškui procedūra. Todėl darytina išvada, kad, Miškų įstatyme nurodytoms institucijoms nenustačius tokios tvarkos, privačioje ne miško žemėje augantys savaiminukai nagrinėjamu atveju buvo priskirti miškui (įregistruoti Miškų kadastre kaip miškas) neturint tam teisėto pagrindo, nes vadovautis netinkamo subjekto nustatyta tvarka buvo nepagrįsta ir neteisėta. Ginčo žemės sklypo priskyrimas (inventorizavimas) mišku pats savaime laikytinas neteisėtu dėl to, kad nebuvo vadovaujamasi būtina specialia tvarka, kurios privalomumą numatė aukštesnės galios teisės aktas (Miškų įstatymas), nes tokia tvarka nebuvo priimta ir atsakovė savavališkai bei nepagrįstai vadovavosi netinkama tvarka.

Net ir vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija, patvirtinta Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2006-12-29 įsakymu Nr. 53-06-G, vis tiek žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr(duomenys neskelbtini), inventorizuotas mišku nepagrįstai. Minėtos instrukcijos 24.8.4 papunktis skelbia: „Ne miško žemės naudmenų sklypas, kai viename hektare yra > 2000 vnt. ir > 1 m vidutinio aukščio spygliuočių ar kietųjų lapuočių arba > 4000 vnt. ir > 2 m vidutinio aukščio minkštųjų lapuočių rūšių savaime želiančių medžių, aprašomas kaip medynas.“ Todėl 2007 m. inventorizacijos metu, net vadovaujantis šia instrukcija, tam, kad teritoriją būtų galima aprašyti medynu, viename hektare turėjo būti ne mažiau nei 4000 vnt. lapuočių. Primintina, kad net atsakovės Valstybinės miškų tarnybos duomenimis šiame sklype inventorizuotas medynas, kurio rūšinė sudėtis tuo metu buvo iki 30 proc. uosiai, iki 10 proc. klevai, iki 10 proc. ąžuolai, iki 20 proc. beržai, iki 10 proc. juodalksniai, iki 10 proc. baltalksniai, iki 10 proc. gluosniai, tad nėra ginčo, jog tai lapuočiai. Sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 0,6432 ha, o nurodytas miško plotas – 0,4180 ha. Vadinasi, proporcingai skaičiuojant, 0,4180 ha miško plote turėjo būti ne mažiau nei 1 672 medžiai. Nei šiuo metu, nei 2007 ar 2017 m. inventorizacijos metu tokio kiekio krūmų ar medžių šiame sklype nebuvo ir tai turėtų patvirtinti 2007, 2017 m. ortofotografijos bei liudytojų parodymai ir kiti dokumentai.

Ginčo teritorija 2007 ir 2017 m. nepagrįstai buvo inventorizuota mišku, nes ne miško žemėje augantys pavieniai savaiminukai, neturint tam teisėto pagrindo, neteisėtai buvo priskirti miškui, todėl atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatais (toliau – Miškų kadastro nuostatai) (30.3 papunktis), turėjo pareigą patikrinti pateiktą informaciją ir priimti motyvuotą bei pagrįstą sprendimą dėl kadastro objekto išregistravimo.

Atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovė privalo laikytis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia (be visa kita, be kita ko, be to), įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų. VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad „administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.“ Viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą. Nagrinėjamu atveju skundžiamas atsakovės sprendimas neatitinka esminių VAĮ 10 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Iš minėto sprendimo turinio matyti, kad jame pasisakyta ne dėl visų pareiškėjos prašyme išdėstytų motyvų, nepasisakyta dėl neteisėto ginčo teritorijos 2007 ir 2017 m. inventorizavimo mišku. Prieš tai minėti skundžiamo sprendimo turinio trūkumai VAĮ 10 straipsnio 1 dalies prasme yra esminiai, todėl atsakovės sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Patenkantis miško žemės plotas žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo registruotas Miškų valstybės kadastre pagal VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto (šiuo metu – VĮ Valstybinių miškų urėdija) perduotus 2007 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis ir atnaujintas pagal 2017 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Valstybinė miškų tarnyba neturi duomenų, kad 2007 ir 2017 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos, kurias atliko VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas (dabar – VĮ Valstybinių miškų urėdija), teisės aktų nustatyta tvarka būtų pripažintos neteisėtomis. Taip pat neturi duomenų, kad 2007 ir 2017 m. valstybinių sklypinių miškų inventorizacijų duomenys teisės aktų nustatyta tvarka būtų nuginčyti ir (ar) pripažinti netekusiais galios. Atsižvelgiant į Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 straipsnio 3 punktą bei 27 straipsnio 1 dalį, duomenys, registruoti Miškų valstybės kadastre, yra vieši, galiojantys ir nenuginčyti, todėl laikytini teisingais. Miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, tvarkoma miškų apskaita ir sudaromas Miškų valstybės kadastras. 2012 m. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijimo metu Miškų kadastre jau buvo įregistruoti 2007 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu inventorizuoti miško žemės plotai. Panevėžio miškų urėdijos (dabar – Panevėžio regioninis padalinys) Taruškų girininkijos 515 miško kvartalo 1 taksaciniame miško žemės sklype (dabar – 2 ir 3 taksacinių miško žemės sklypų dalys) inventorizuotas 50 metų medynas. Valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos vykdytojas buvo VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas (dabar – VĮ Valstybinių miškų urėdija), užsakovas –Aplinkos ministerija.

Valstybinėje miškų tarnyboje gauta 2022-05-03 D. J. pretenzija „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų“. Tarnyba 2022-05-26 raštu Nr. (39.4)-R2-1442 D. J. informavo, kad miško žemė ginčo sklype registruota 2007 ir 2017 m. valstybinių sklypinių miškų inventorizacijų pagrindu. Išanalizavus NŽT 2005–2006, 2009–2010, 2012–2013, 2015–2017 m. ortofotografinius žemėlapius, 2007 ir 2017 m. valstybinių sklypinių miškų inventorizacijų duomenis, nebuvo nustatyta, kad valstybinių sklypinių miškų inventorizacijų duomenys, informacija, dokumentai, kuriais remiantis registruotas kadastro objektas, yra klaidingi. Taip pat nebuvo nustatyta, kad kadastro objektas registruotas dėl kadastro tvarkytojo klaidos, ir nenustatyta kito teisinio pagrindo keisti kadastro duomenis ir (ar) išregistruoti kadastro objektą. Taip pat prie atsakymo Valstybinė miškų tarnyba pridėjo dokumentus, patvirtinančius, jog Miškų valstybės kadastre klaidos nėra. Tarnyboje gautas 2022-10-18 advokato D. T. patikslintas prašymas išregistruoti Taruškų girininkijos 515 miško kvartalo miško žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro.

Valstybinė miškų tarnyba 2022-11-17 raštu Nr. R2-3166 advokatą D. T. informavo, kad argumentas, jog ginčo teritorijoje pirminės inventorizacijos metu nebuvo pakankamo skaičiaus medžių (vadovaujantis ortofotografijomis), yra atmestinas. Vadovaujantis ortofotografijomis tik iš dalies galima atskirti mišku apželiančias teritorijas nuo kitų teritorijų (apstatytų statiniais teritorijų, kuriose vykdoma intensyvi žemės ūkio veikla, vandens telkinių, kelių ir pan.), o ne nustatyti savaime želiančių medžių skaičių praėjus beveik 15 metų po 2007 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos.

Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-09 nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“, 30 punkte nurodyti visi baigtiniai pagrindai, kuriais remiantis kadastro objektas gali būti išregistruojamas, o 33 punkte nurodyti visi baigtiniai pagrindai, kuriais remiantis kadastro duomenys gali būti keičiami.

Miškų valstybės kadastro sąveika su kitais valstybės registrais ir kadastrais apibrėžta Miškų kadastro nuostatų VI skyriaus 42–46 punktuose, kuriuose nurodyta, kad Miškų valstybės kadastras tvarkomas naudojantis atitinkamais kitų valstybės registrų ir kadastrų duomenimis, tarp jų Nekilnojamojo turto registro, iš kurio gaunami tokie duomenys, kaip kadastro vietovė, kadastro blokas, žemės sklypo kadastro ir unikalus numeris; nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenys; nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, juridinių faktų įregistravimo, pakeitimo ar išregistravimo juridiniai pagrindai, įregistravimo, pakeitimo ir išregistravimo datos (Miškų kadastro nuostatų 42.2 papunktis).

Matininkas, atlikdamas žemės sklypo kadastrinius matavimus, turi vadovautis Miškų kadastro duomenimis. Jeigu kadastrinius matavimus atliekančiam matininkui kyla abejonių dėl žemės sklype esančių medynų amžiaus bei nori sužinoti, ar matuojamame žemės sklype ar jo dalyje yra apskaityto miško, jis turi kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą, nurodydamas konkretaus žemės sklypo kadastro numerį. Kadastrinių matavimų darbai tęsiami vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos pateikta informacija. Visi dokumentai, kurių pagrindu buvo atliekami kadastriniai matavimai, turi būti komplektuojami žemės sklypo kadastro duomenų byloje. Akivaizdu, kad 2009 m. matininkai, atlikdami pareiškėjos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, tinkamai nustatė žemės sklypo ribas, tačiau žemės sklype esančias naudmenas nustatė netinkamai. Nors ginčo sklypo geodezinių matavimų plane, sklypo šiaurės vakarinėje dalyje, nurodyti augantys medžiai ir krūmai. Akivaizdu, kad tokie duomenys buvo nurodyti natūroje neįvertinus situacijos, kas neatitiko Miškų kadastre užfiksuotų duomenų.

Miškų kadastro paskirtis yra specifinė. Miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras sudaromas vadovaujantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis. Miškų valstybės kadastro objektas – miško masyvas, jį sudarantys miško kvartalai, taksaciniai miško žemės sklypai. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę.

Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-09 nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“, reglamentuoja kadastro objekto išregistravimą, atsisakymą jį išregistruoti, kadastro duomenų pakeitimą ir atsisakymą juos pakeisti, kadastro duomenų taisymą (Miškų kadastro nuostatų 29–30, 33, 36–41 punktai).

Valstybinė miškų tarnyba, siekdama informuoti žemės savininkus, internetinėje svetainėje adresu http://www.amvmt.lt (nuoroda M-GIS – geoinformacija apie miškus) nemokamai teikia Miškų kadastro duomenis: nuo 2012 m. apie miško žemės plotus; nuo 2013 m. apie ne miško žemės, apaugančios mišku, plotus. Nuo 2014 m. Miškų kadastro duomenys publikuojami Regionų geoinformacinės aplinkos elektroninėje paslaugoje (https://www.regia.lt). Kadastro registro nuostatų 47 punkte nustatyta, kad Miškų kadastro duomenys yra vieši. Atsižvelgus į šias aplinkybes bei į tai, kad Miškų kadastre buvo registruota ir viešai skelbiama, jog pareiškėjos žemės sklype yra miško žemė, nėra pagrindo teigti, kad, atsakovei atsisakius pakeisti Miškų kadastro duomenis, buvo pažeistas pareiškėjos teisėtų lūkesčių principas.

Pareiškėjos žemės sklypo dalį sudaro miško žemė. Tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, taip pat 2007, 2017 m. valstybinės miškų inventorizacijos, Miškų kadastro tekstiniai ir grafiniai duomenys. Akivaizdu, kad ginčo sklypo dalis atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Išbraukti šio sklypo dalies iš Miškų kadastro atsakovė neturi teisinio pagrindo.

Pareiškėja 2022-05-03 Valstybinei miškų tarnybai pateikė pretenziją „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų“. Ši 2022-05-26 raštu Nr. (39.4)-R2-1442 D. J. informavo, kad miško žemė ginčo sklype registruota 2007 ir 2017 m. valstybinių sklypinių miškų inventorizacijų pagrindu. Taip pat Valstybinė miškų tarnyba nurodė, kad, išanalizavus NŽT 2005–2006, 2009–2010, 2012–2013, 2015–2017 m. ortofotografinius žemėlapius, 2007 ir 2017 m. valstybinių sklypinių miškų inventorizacijų duomenis, nebuvo nustatyta, jog valstybinių sklypinių miškų inventorizacijų duomenys, informacija, dokumentai, kuriais remiantis registruotas kadastro objektas, yra klaidingi. Taip pat nebuvo nustatyta, kad kadastro objektas registruotas dėl kadastro tvarkytojo klaidos, ir nebuvo nustatyta jokio kito teisinio pagrindo keisti kadastro duomenis ir (ar) išregistruoti kadastro objektą. Valstybinė miškų tarnyba 2022-11-17 raštu Nr. R2-3166 informavo, kad argumentas, jog ginčo teritorijoje pirminės inventorizacijos metu nebuvo pakankamo skaičiaus medžių (vadovaujantis ortofotografijomis), yra atmestinas. Vadovaujantis ortofotografijomis tik iš dalies galima atskirti mišku apželiančias teritorijas nuo kitų teritorijų (apstatytų statiniais teritorijų, kuriose vykdoma intensyvi žemės ūkio veikla, vandens telkinių, kelių ir pan.), o ne nustatyti savaime želiančių medžių skaičių praėjus beveik 15 metų po 2007 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos.

Panevėžio regioninio padalinio Taruškų girininkijos 515 miško kvartalo 2 ir 3 taksacinių miško žemės sklypų dalys, kurios patenka į pareiškėjai priklausantį žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), mišku buvo inventorizuotos 2007 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu, vadovaujantis Miškų įstatymu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-09-01 įsakymu Nr. D1-406 „Dėl Miškų tvarkymo schemų ir Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis miškotvarkos projektų rengimo taisyklėmis bei Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija, patvirtinta Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktoriaus 2006-12-29 įsakymu Nr. 53-06-G „Dėl miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“.

Kiekviena miškų inventorizacija vykdoma nustatytu tikslumu, kurį lemia naudoti miškų inventorizavimo metodai bei technologijos (pvz., medyno rodikliams nustatyti – vizualinis, instrumentinis ar kt., medyno riboms – aerofotonuotraukų dešifravimas, geodezinis matavimas ar kt.). Keičiant ankstesnės miškų inventorizacijos duomenis, būtina vadovautis principu, kad tiksliau nustatyti duomenys turi prioritetą prieš mažesnio tikslumo duomenis. Visi inventorizacijos metu gauti duomenys buvo perduoti inventorizacijos užsakovui. Visi duomenys, kurie buvo nurodyti abrisuose ar fotoabrisuose, taksacinėse kortelėse, buvo perkelti į duomenų bazes ir perduoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, kuri duomenų saugojimo ir tvarkymo funkcijas delegavo Valstybinei miškotvarkos tarnybai (šiuo metu tai Valstybinė miškų tarnyba).

Pakartotinė 2017 m. sklypinė miškų inventorizacija buvo atlikta Valstybinės miškų tarnybos užsakymu pagal 2017-05-25 Sklypinės miškų inventorizacijos lauko ir kameralinių darbų VĮ Panevėžio miškų urėdijos administruojamoje teritorijoje paslaugų atlikimo sutarties Nr. 17/GS-23 nuostatas.

Tiek valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija, atlikusi inventorizaciją, tiek Valstybinė miškų tarnyba, Miškų kadastre įregistruodama minėtame sklype užaugusį ir inventorizacijos metu Valstybinių miškų urėdijos inventorizuotą mišką, vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais. Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo neturi duomenų, kad inventorizacija teisės aktų nustatyta tvarka būtų pripažinta neteisėta, o inventorizacijos duomenys teisės aktų nustatyta tvarka būtų nuginčyti ir (ar) pripažinti netekusiais galios. Atsižvelgiant į Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 straipsnio 3 punktą, 27 straipsnio 1 dalį, visi duomenys apie Miškų kadastre registruotus miškų plotus yra vieši, per valstybės informacinių sistemų ar registrų sąveiką teikiami gavėjams, galiojantys ir nenuginčyti, todėl laikytini teisingais.

Valstybinių miškų urėdija neturi duomenų, kad 2007 ir 2017 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos, kurias ji atliko, teisės aktų nustatyta tvarka būtų pripažintos neteisėtomis ar kad šių inventorizacijų duomenys teisės aktų nustatyta tvarka būtų nuginčyti ir (ar) pripažinti netekusiais galios.

Liudytojas V. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2007–2008 m. ginčo žemės sklype buvo pieva, nes jis pats norėjo tą sklypą nusipirkti, domėjosi tuo seniūnijoje, bet sklypą nusipirko kaimynas. Ten buvo pieva, o priekyje buvo griovelis ir krūmai, t. y. gluosniai, žilvičiai. Už griovio buvo statesnis šlaitas, miško tikrai nebuvo. Kaimynas išvalė tą šiukšlyną, nes ten buvo šabakštynas. Būdavo, kad žmonės atvažiuoja ir visokias šiukšles išverčia. Kai kaimynas susitvarkė tą pievą, jis bandė veršius ten laikyti, o kai uždarė pieno ūkį, tai toje pievoje iškasė tvenkinį, sukėlė žemes ir gavosi labai graži pakrantė. Paskui jis tą žemę padovanojo dukrai, o ji pasistatė namą. Tame sklype brandžių medžių liudytojas nematė, buvo pavieniai alksniai, juodalksniai ir ta vieta buvo labai žemoje vietoje, nes ten būdavo užliejama vandens, kai upė patvindavo.

Liudytojas D. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis dalyvavo kaip projekto autorius, nes buvo užsakyta V. K., ir darė kaimo plėtros projektą tame sklype, kurio tikslas buvo numatyti teritorijos užstatymą. Projektas buvo pradėtas 2017 m., buvo gauta NŽT išvada, kad projekto sprendiniai neprieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymui ir kitų teisės aktų reikalavimams. Buvo gautos planavimo sąlygos, jos visos buvo įvykdytos. Projekto metu projektas buvo viešinamas dvi savaites, per kurias visi suinteresuoti asmenys galėjo pareikšti pretenzijas, tačiau niekas to nepadarė. Užstatymo zonoje negali būti miško žemės, o jeigu būtų buvusi, tai turėjo būti atitraukta mažiausiai trys metrai nuo ribos. Projektas buvo atliktas laikantis visų reikalavimų, išlaikyti visi terminai ir jis buvo patvirtintas bei registruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre. Pirmiausia yra gaunamas leidimas, tada daromi projektiniai sprendiniai ir jie yra derinami su savivaldybe. Jeigu savivaldybė pritaria, tada jis yra viešinamas. Po viešinimo yra derinamas su visomis institucijomis, kurios yra išdavusios projektavimo sąlygas. Jei Miškų tarnyba būtų išdavusi sąlygas, būtų derinama. Tikriausiai neišdavė sąlygų, nes jų nebuvo. Be to, galutinis projektas keliauja į Vilnių, kur tikrintojai pasiima tai dienai visą turimą medžiagą, Miškų kadastrą ir žiūri, ar projektas yra teisingai parengtas. 2017-12-04 buvo gauta išvada, kad projektas yra parengtas teisingai. Paskui projektas grįžta, rašomas įsakymas ir registruojamas Teritorijų planavimo dokumentų registre. Liudytojas buvo nuvažiavęs į sklypą ir viską tikrino, miško nebuvo.

Liudytojas A. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis ūkininką V. K. pažinojo nuo 2002 m. Liudytojas seniūnijoje dirbo seniūnu ir ta teritorija jam buvo labai gerai žinoma, kadangi teko remontuoti per upelį esantį tiltą, tvarkyti kelią. Tuo metu seniūnijoje buvo daug žemės ūkio paskirties žemės, ji buvo apleista, apaugusi krūmais. Jis nemano, kad vietovė, apie kurią kalbama, buvo apaugusi mišku, nes ten buvo apleista vieta (apleistas, nedirbamas žemės plotas, krūmais apaugęs) ir viskas. Ten buvo žilvičiai, uosialapiai, prie upės buvo dideli medžiai, o čia buvo apleista. Palei krantą visi dideli medžiai yra išsaugoti, tik palei kelią, kur buvo krūmai, yra išvalyta.

Pareiškėja prašo: 1) panaikinti atsakovės Valstybinės miškų tarnybos 2022-11-17 sprendimą Nr. R2-3166; 2) įpareigoti atsakovę Valstybinę miškų tarnybą išregistruoti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro miško žemės plotą, patenkantį į žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. 44/1492911).

Atsakovė gavo 2022-05-03 pareiškėjos pretenziją „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų“. Ji 2022-05-26 raštu Nr. (39.4)-R2-1442 pareiškėją informavo, kad miško žemė ginčo sklype registruota 2007 ir 2017 m. valstybinių sklypinių miškų inventorizacijų pagrindu. Prie atsakymo atsakovė pridėjo dokumentus, patvirtinančius, jog Miškų kadastre klaidos nėra.

2022-10-18 atsakovė gavo advokato D. T. patikslintą prašymą išregistruoti Taruškų girininkijos 515 miško kvartalo miško žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro.

Atsakovė 2022-11-17 raštu Nr. R2-3166 advokatą D. T. informavo, kad argumentas, jog ginčo teritorijoje pirminės inventorizacijos metu nebuvo pakankamo skaičiaus medžių (vadovaujantis ortofotografijomis), yra atmestinas. Vadovaujantis ortofotografijomis tik iš dalies galima atskirti mišku apželiančias teritorijas nuo kitų teritorijų (apstatytų statiniais teritorijų, kuriose vykdoma intensyvi žemės ūkio veikla, vandens telkinių, kelių ir pan.), o ne nustatyti savaime želiančių medžių skaičių praėjus beveik 15 metų po 2007 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos.

Teritorijų priskyrimo miškams teisinius santykius reglamentuoja Miškų įstatymas. LVAT yra išaiškinęs, kad pagal galiojantį ginčo teisinių santykių reguliavimą tam tikros teritorijos priskyrimas miškui nėra siejamas su įgaliotų valstybės institucijų valiniais sprendimais. Teritorija yra miškas, jeigu pagal faktinę padėtį atitinka nurodytus įstatymo kriterijus (LVAT 2004-05-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-14-499-04).

Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 punktas numato, kad miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Mišku nelaikomos laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose įveisti želdiniai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdomuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir krūmai, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, taip pat miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje įveisti želdynai. Šių želdinių priežiūrą, apsaugą ir naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas.

Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 20 dalies nuostatas, miško žemė – apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės.

Tvarkant Miškų kadastro duomenis yra naudojami ir atitinkami Nekilnojamojo turto registro duomenys. Miškų kadastro santykis su kitais valstybės registrais ir kadastrais, tarp jų ir su Nekilnojamojo turto kadastru, nustatytas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-09 nutarimu Nr. 1255. Miškų kadastro sąveika su kitais valstybės registrais ir kadastrais apibrėžta Miškų kadastro nuostatų VI skyriaus 42–46 punktuose, kuriuose nurodyta, kad Miškų valstybės kadastras tvarkomas naudojantis atitinkamais kitų valstybės registrų ir kadastrų duomenimis, tarp jų Nekilnojamojo turto registro, iš kurio gaunami tokie duomenys, kaip kadastro vietovė, kadastro blokas, žemės sklypo kadastro ir unikalus numeris; nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenys; nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, juridinių faktų įregistravimo, pakeitimo ar išregistravimo juridiniai pagrindai, įregistravimo, pakeitimo ir išregistravimo datos (Miškų kadastro nuostatų 42.2 papunktis).

4) paaiškėja, kad kadastro objektas registruotas dėl kadastro tvarkytojo klaidos;