- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-17
- Bylos Nr.
- 2-173/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Nijolė Piškinaitė, Alvydas Poškus
- Kreditorius
- Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „RIK grupė“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – Ūkio ministerija) finansinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „RIK grupė“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. 2-822-124/2012).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gruodžio 23 d. nutartimi iškėlė UAB „RIK grupė“ bankroto bylą Nr. B2-275-124/2013, o įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Administratoriai LT“ (toliau – Administratorius).
Administratorius pateikė apygardos teismui tvirtinti BUAB „RIK grupė“ kreditorių reikalavimus bankroto byloje, nurodydamas, kad nesutinka su kreditoriaus Ūkio ministerijos 260 603,65 Lt finansiniu reikalavimu, kad Ūkio ministerija neįgijo teisės reikalauti grąžinti iš Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų bendrovei išmokėtas lėšas, nes buvo pažeistos projektų administravimo ir finansavimo sutarčių nutraukimo procedūros. Administratoriaus teigimu, BUAB „RIK grupė” vykdo veiklą, turi turto tiek pati įmonė, tiek ir BUAB „RIK grupė” laiduotojas, todėl yra tikimybė, kad bankroto byla baigsis taikos sutartimi.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2012 m. gegužės 8 d. nutartimi bankroto byloje Nr. B2-275-124/2013 išskyrė į atskirą bylą Nr. 2-822-124/2012 Administratoriaus ginčijamo Ūkio ministerijos finansinio reikalavimo nagrinėjimą (1 t., 2 b. l.), o teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, tas pats teismas patvirtino Administratoriaus pateiktus bankroto byloje tvirtinti (neginčijamus) BUAB „RIK grupė“ kreditorių reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2012 m. liepos 9 d. nutartimi įrašė Ūkio ministeriją (teismo teigimu, atsakovas) į BUAB „RIK grupė“ (teismo teigimu, ieškovas) kreditorių sąrašą su 267 839,63 Lt (182 819,72 Lt ir 7 235,98 Lt palūkanos, 71 500 Lt ir 6 283,93 Lt palūkanos) finansiniu reikalavimu. Teismas nustatė, kad 2009 m. lapkričio 4 d. ir 2010 m. kovo 8 d. UAB „RIK grupė“ (buvusi UAB „VRS grupė“), Ūkio ministerija ir Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – Agentūra) sudarė Projekto finansavimo ir administravimo sutartis Nr. S-VP2-2.1-ŪM-02-K-01-140, Nr. S-VP2-2.1-ŪM-04-K-01-313, kuriomis UAB „RIK grupė“ buvo suteikta 182 819,72 Lt ir 71 500 Lt parama projekto „Reklamos agentūroms skirtos kompiuterinės programos įdiegimas įmonės konkurencingumui didinti” įgyvendinimui. Agentūros 2012 m. kovo 16 d. raštas liudija, kad UAB „RIK grupė” nevykdė projekto sutarčių bendrųjų sąlygų 2.1.15 punkto ir 2.1.20 punkto nuostatų (pranešti projektą įgyvendinančiai institucijai apie visus projekto įgyvendinimo pakeitimus, reikalui esant inicijuoti sutarties pakeitimą bei nuo sutarties įsigaliojimo ir 5 metus po projekto pabaigos nekeisti savo veiklos, kuriai skiriamos projekto finansavimo lėšos, pobūdžio ar įgyvendinimo sąlygų ir nenutraukti šios veiklos, nedalyvauti reorganizavime ir nesireorganizuoti, taip pat nesilikviduoti), todėl Agentūra pateikė Ūkio ministerijai siūlymą priimti sprendimą nutraukti minėto projekto finansavimo ir administravimo sutartis ir pareikalaujant sugrąžinti išmokėtas Europos Sąjungos fondų lėšas (1 t., 70–71 b. l.). Ūkio ministras 2012 m. birželio 27 d. įsakymais Nr. 4-582, Nr. 4-584 Dėl finansavimo ir administravimo sutarčių Nr. S-VP2-2.1-ŪM-02-K-01-140, Nr. S-VP2-2.1-ŪM-04-K-01-313 nutraukimo ir lėšų grąžinimo į valstybės biudžetą, nutraukė šias sutartis ir įpareigojo UAB „RIK grupė” grąžinti į Ūkio ministerijos sąskaitą išmokėtą 71 500 Lt paramą ir 6 283,93 Lt palūkanų bei 182 819 Lt paramą ir 7235,98 Lt palūkanų, todėl BUAB „RIK grupė” privalo grąžinti Ūkio ministerijai gautą Europos Sąjungos paramą. Kadangi UAB „RIK grupė“ iškelta bankroto byla, sprendė, kad yra pagrindas patvirtinti Ūkio ministerijos prašomą finansinį reikalavimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovas BUAB „RIK grupė“, atstovaujamas Administratoriaus, atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį ir priimti naują nutartį – netvirtinti kreditoriaus Ūkio ministerijos finansinio reikalavimo; be to, prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki administracine tvarka bus išnagrinėtas Agentūros 2012 m. gegužės 31 d. išvadų VP2-2.1-ŪM-02-K-01-140/IT02, Nr. VP2-2.1-ŪM-04-K-01-313/IT02 ir Ūkio ministro 2012 m. birželio 27 d. įsakymų Nr. 4-582, 4-583, 4-584 ir 4-585 teisėtumas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nevisapusiškai išnagrinėjo byloje pateiktus dokumentus, šalių paaiškinimus, pažeidė teisingumo, protingumo, proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus.
2. Buvo pažeistos projekto finansavimo ir administravimo sutarčių nutraukimo procedūros, todėl negalima laikyti, kad minėtos sutartys buvo nutrauktos teisėtai, ir negalėjo būti tvirtinamas Ūkio ministerijos finansinis reikalavimas. Ūkio ministerija 2012 m. kovo 27 d. raštais informavo bendrovę dėl minėtų sutarčių nutraukimo, tačiau suėjus nustatytam terminui sprendimas dėl sutarčių nutraukimo nebuvo priimtas dėl įsigaliojusių naujų Projekto finansavimo ir administravimo sutarčių nutraukimo taisyklių (toliau – Taisyklės) pakeitimų, kurioms įsigaliojus, projekto finansavimo ir administravimo sutarčių nutraukimo procedūros turėjo būti pradėtos iš naujo. 2012 m. birželio 22 d. administratorius, gavęs Agentūros naujas 2012 m. gegužės 31 d. projekto vykdymo pažeidimo tyrimo išvadas, kuriose Ūkio ministerijai rekomenduojama nutraukti finansavimo sutartis ir reikalauti išmokėtos paramos grąžinimo, šias išvadas apskundė Ūkio ministerijai. Tačiau Ūkio ministerija, nelaukdama išvadų apskundimo termino pabaigos, 2012 m. birželio 27 d. priėmė įsakymus, kuriais iš esmės pritarė Agentūros siūlymui. Šie įsakymai apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl šio kreditoriaus reikalavimai negalėjo būti tvirtinami. Nors minėtos išvados ir įsakymai buvo apskųsti jau po skundžiamos nutarties priėmimo, teismui buvo žinoma apie išvadų ir įsakymų apskundimo galimybes ir bendrovės poziciją šiuo klausimu, tokiu atveju teismas turėjo atidėti teismo posėdį iki administracinės bylos išnagrinėjimo.
3. Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, kad pakanka vieno įspėjimo dėl minėtų sutarčių nutraukimo. Visos projekto finansavimo ir administravimo sutarčių nutraukimo procedūros buvo atliktos pakartotinai; naujai pateiktų sutarčių vykdymo išvadų pagrindai skiriasi nuo pirminių; administratorius yra informavęs kreditorių, jog bendrovė yra pajėgi vykdyti projekto finansavimo ir administravimo sutartis, todėl pagal CK 6.218 straipsnio 2 dalį, kreditorius prarado teisę vienašališkai nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartis.
Atsiliepimas
Kreditorius Ūkio ministerija (jo teigimu, atsakovas) atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą skundžiamą nutartį. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. 2012 m. liepos 5 d. Ūkio ministerija, gavusi apelianto skundą dėl Agentūros 2012 m. gegužės 31 d. išvadų panaikinimo, remiantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis šį skundą pagal kompetenciją persiuntė Finansų ministerijai. Ūkio ministerija neprivalėjo laukti Agentūros pažeidimo tyrimo išvadų apskundimo pabaigos, nes minėti Ūkio ministerijos įsakymai priimti anksčiau, nei Ūkio ministerijoje buvo gautas apelianto skundas.
2. Pagal minėtų Taisyklių 198 punktą Ūkio ministerija Agentūros sprendimą dėl projekto vykdymo pažeidimo turėjo išnagrinėti nedelsdama, tačiau ne vėliau, kaip per 15 darbo dienų nuo jo gavimo dienos, todėl Ūkio ministerija neturėjo teisinio pagrindo delsti ir priimti įsakymus po nustatyto termino.
3. Įsigaliojus naujai Taisyklių redakcijai, Ūkio ministerija tik pakartojo minėtų sutarčių nutraukimo procedūrą, todėl nebuvo pagrindo pakartotinai siųsti raštą, su įspėjimu apeliantui dėl projekto finansavimo ir administravimo sutarčių nutraukimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).
CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos teisme iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus išimtis, kurias numato kiti įstatymai (Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 10 str. 1 d.), o CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalis nustato, jog, teisme iškėlus įmonės bankroto bylą, jos kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti bankroto administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas, o ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punkte nurodyta, kad bankroto administratorius, patikslinęs kreditorių pareikštus reikalavimus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kurio kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, arba ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus kreditorių susirinkime ir teisme, o šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais – arbitraže.
Pagal teismų praktiką, aiškinant Įmonių bankroto įstatymo nuostatas pripažįstama, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas; teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima prieiti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai; kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą, kurio pagrįstumą teismas sprendžia, įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2012 m. gruodžio mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).
CK 6.2 straipsnio nuostatomis, prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius.
Nagrinėjamos bylos duomenimis, kreditorius Ūkio ministerija savo reikalavimą atsakovui BUAB „RIK grupė“, pateiktą Administratoriui, kildina iš 2009 m. lapkričio 4 d. ir 2010 m. kovo 8 d. UAB „RIK grupė“ (buvusi UAB „VRS grupė“), Ūkio ministerijos ir Agentūros Projekto finansavimo ir administravimo sutarčių Nr. S-VP2-2.1-ŪM-02-K-01-140, Nr. S-VP2-2.1-ŪM-04-K-01-313, kuriomis UAB „RIK grupė“ buvo suteikta 182 819,72 Lt ir 71 500 Lt parama projekto „Reklamos agentūroms skirtos kompiuterinės programos įdiegimas įmonės konkurencingumui didinti” įgyvendinimui, kurios (sutartys) nutrauktos Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymais Nr. 4-582, Nr. 4-583, Nr. 4-584, ir pareikalauta iš projekto vykdytojo grąžinti ES lėšas, nustačius, kad projekto vykdytojas netinkamai vykdė minėtų sutarčių sąlygas. Be to, Agentūros 2012 m. vasario 24 d. išvadose Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-01-140/IT02, Nr. VP2-2.1-ŪM-04-K-01-313/IT02, konstatuoti projektų finansavimo ir administravimo sutarčių specialiųjų sąlygų 10.4 punkto ir bendrųjų sąlygų 2.1.15 ir 2.1.20 punktų pažeidimai, o 2012 m. kovo 6 d. ir 2012 m. birželio 15 d. Agentūros raštais Nr. R4-9859, R4-3742 Ūkio ministerijos ES paramos koordinavimo departamentas ir projekto vykdytojas informuoti apie paramos naudojimo pažeidimus, kuriais remdamasis, Ūkio ministras 2012 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 4-585 (1.2 punktas) pripažino netekusiu galios savo 2009 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. 4-450 20 punktą, kuriuo projekto vykdytojui buvo skirta ES parama.
Nors, apelianto teigimu, buvo pažeistos minėtų projekto finansavimo ir administravimo sutarčių nutraukimo procedūros ir negalima laikyti, kad minėtos sutartys buvo nutrauktos teisėtai, todėl negalėjo būti tvirtinamas Ūkio ministerijos finansinis reikalavimas bankroto byloje ir yra pagrindo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki administracine tvarka bus išnagrinėtas Agentūros 2012 m. gegužės 31 d. išvadų VP2-2.1-ŪM-02-K-01-140/IT02, Nr. VP2-2.1-ŪM-04-K-01-313/IT02 ir Ūkio ministro 2012 m. birželio 27 d. įsakymų Nr. 4-582, 4-583, 4-584 ir 4-585 teisėtumas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo nei bylos sustabdymui, nei skundžiamos teismo nutarties panaikinimui.
Ginčo teisinius santykius, be kita ko, reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 (Žin., 2005, Nr. 69-2469; 2010, Nr. 33-1570) patvirtintos Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklės (toliau – Paramos grąžinimo taisyklės), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (Žin., 2008, Nr. 4-132; 2012, Nr. 56-2785) patvirtintos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 (Žin., 2009, Nr. 67-2716) patvirtintos Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijos.
Pagal Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių II skyriaus 4 punkto nuostatą, pagrindas grąžinti projekto vykdytojo gautas arba už jį sumokėtas ES finansinės paramos lėšas yra įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos teismo sprendimas arba įsiteisėjusi teismo nutartis iškelti projekto vykdytojui bankroto arba restruktūrizavimo bylą; be šių taisyklių II skyriuje nustatytų kitų ES lėšų grąžinimo atvejų. Taigi pagal nurodytą Paramos grąžinimo taisyklių nuostatą, įsiteisėjęs procesinis teismo sprendimas, kuriuo iškelta projekto vykdytojui bankroto byla, yra savarankiškas pagrindas sugrąžinti paramos gavėjui (projekto vykdytojui) sumokėtas ES finansines lėšas; juolab kad pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 197 punktą, tokios projekto išlaidos laikomos netinkamomis.
Nustatyta, kad ES lėšų suma, nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, buvo sumokėta UAB „RIK grupė“ (buvusi UAB „VRS grupė“), kaip parama aukščiau paminėto projekto įgyvendinimui, be to, minėta, jog Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartimi šiai įmonei iškelta bankroto byla, konstatavus įmonės nemokumą. Todėl, vadovaujantis minėtų Paramos grąžinimo taisyklių 4 punktu ir ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalimi, kreditorius Ūkio ministerija savo reikalavimą gali patenkinti tik įstojęs į BUAB „RIK grupė“ kreditorių sąrašą su jo nurodyta finansinio reikalavimo suma.
Taigi pirmosios instancijos, tinkamai ištyręs ir įvertinęs bei teisingai nustatęs esmines faktines aplinkybes dėl kreditoriaus Ūkio ministerijos (pareiškėjo) finansinio reikalavimo atsakovui pagrįstumo, turėjo pagrindo patvirtinti šio kreditoriaus finansinį reikalavimą BUAB „RIK grupė“ bankroto byloje (ĮBĮ 26 str., CPK 185 str.), ir nėra teisinio pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimo iki administracine tvarka bus išnagrinėtas Agentūros išvadų ar Ūkio ministro įsakymų teisėtumas.
Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apelianto argumentų, kurie teisiškai nebereikšmingi.
Dėl nurodyto nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą apygardos teismo nutartį (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį.