- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-23
- Bylos Nr.
- 2A-1192-259/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Algimantas Kukalis, Rūta Palubinskaitė
- Trečiasis asmuo
- E. M., S. K.
- Atsakovas
- S. K., IĮ „Krass“
- Ieškovas
- UAB DK „PZU Lietuva"
Procesinio dokumento kategorija 73.2.6.1, 121.1, 121.15, 121.21
2008 m. spalio 23 d.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant trečiajam asmeniui E. M. , viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. K. IĮ „Krass“ apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-0127-485/2008 pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva" ieškinį atsakovui S. K. IĮ „Krass", tretiesiems asmenims S. K. ir E. M. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva" ieškiniu (b.l.1-3) prašė priteisti iš atsakovo S. K. IĮ „Krass“ 22 576,71 žalos atlyginimo, 6 % dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė ieškovui iš atsakovo 22 576,71 Lt žalos atlyginimo, 6 % metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2007-11-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 430 Lt išlaidų už teisinę pagalbą, taip pat iš atsakovo priteisė 677,30 Lt žyminio mokesčio ir 26,65 Lt pašto išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad 2006-05-26 įvyko kelių eismo įvykis, kurio metu susidūrė S. K. vairuojamas automobilis Volvo S 80, v/n (duomenys neskelbtini) ir E. M. vairuojamas motociklas Honda Hornet CB 600, v/n (duomenys neskelbtini) (b.l.13). Autoįvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta E. M. sveikata (b.l.15-18). S. K. iš eismo įvykio vietos pasišalino. Kauno rajono apylinkės teismo 2006-12-13 nuosprendžiu S. K. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal BK 281 str. 3 d. kaltinamajam ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius (b.1.9-12). 2006-05-26 kelių eismo įvykio metu automobilio Volvo valdytojų civilinė atsakomybė buvo drausta UAB DK „PZU Lietuva", draudimo Nr. AYAS 0286358, automobilio Volvo draudėjas – S. K. IĮ „Krass" (b.l.8). 2006-11-17 ieškovas gavo E. M. pretenziją dėl 618,25 Lt žalos dėl sveikatos sutrikdymo bei dėl 1 726,40 Lt dėl neturtinės žalos atlyginimo (b.l.14). 2006-12-18 mokėjimo nurodymu Nr. 34883 ieškovas nukentėjusiajam pervedė 2 231,27 Lt draudimo išmoką (b.l.28). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius ieškovui pareiškė pretenziją dėl 20 345,44 Lt žalos atlyginimo dėl 2006-05-26 įvykusio nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo - autoįvykio, kurio metu nukentėjo apdraustasis E. M. (b.1.29-33). Ieškovas mokėjimo nurodymu Nr. 58865 2007-08-10 pervedė 20 345,44 Lt draudimo išmoką gavėjui - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (b.1.34).
Spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą, teismas nustatė, kad įvykus eismo įvykiui, ieškovui kilo pareiga administruoti eismo įvykio metu padarytą žalą bei išmokėti draudimo išmoką, tuo tarpu atsakovui, kaip automobilio valdytojui, bei trečiajam asmeniui kilo draudimo sutartimi numatytos pareigos: per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybe, apie eismo įvykį; per 5 darbo dienas raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie pateiktą pretenziją atlyginti žalą ar teisme pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo, pateikti visus būtinus paaiškinimus ir turimą informaciją. Teismas nustatė, kad nė vienos iš šių pareigų nei atsakovas S. K. IĮ „Krass", nei tretysis asmuo S. K. neįvykdė, dėl ko ieškovas pirmą kartą apie 2006-05-26 eismo įvykį sužinojo tik 2006-11-17, gavęs E. M. pretenziją. Kadangi ieškovas nebuvo informuotas nei apie E. M. reikalavimus atlyginti žalą sveikatai bei neturtinę žalą, nei apie trečiojo asmens ketinimus šią žalą atlyginti, nei apie tai, kad S. K. atlygino šią žalą E. M. , ieškovas, tinkamai vykdydamas draudimo sutartimi bei Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 19 str. 1 d. numatytą pareigą išmokėti draudimo išmoką ne vėliau kaip po 30 dienų nuo reikalavimo atlyginti žalą gavimo dienos, 2006-12-18 išmokėjo E. M. 2 231,27 Lt draudimo išmoką. Be to, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis bei Įstatymo 22 str. 1 d. 4 p., Eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo ir išmokos mokėjimo tvarkos 53.4 p., CK 6.264, 6.270, 6.280 str.str., teismas sprendė, kad ieškovas pagrįstai reikalauja atsakovo grąžinti išmokėtą sumą regreso pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad baudžiamojoje byloje 2006-12-13 žalos atlyginimo ir susitaikymo akto (b.l.43) 4 punktu S. K. ir E. M. susitarė, jog 2006-05-26 eismo įvykio metu patirta žala yra atlyginta, ir E. M. ateityje jokių pretenzijų dėl 2006-05-26 eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo neturės. Tačiau teismas sprendė, kad šis susitarimas neapima ir negali apimti, juo labiau - apriboti kitų trečiųjų nukentėjusiųjų asmenų teisių į žalos atlyginimą. Teismas nustatė, kad 2006-05-26 eismo įvykio metu buvo padaryta žala ne tik E. M. sveikatai, bet ir valstybės biudžetui: dėl E. M. sveikatos sužalojimo iš VSDFV biudžeto jam buvo mokamos socialinio draudimo išmokos, kurių paskirtis - kompensuoti asmeniui dalį jo pajamų, prarandamų dėl sužalojimo. Todėl, vadovaujantis CK 6.290 str. 3 d. bei Įstatymo 19 str. 10 d., VSDFV, išmokėjusi socialinio draudimo išmoką dėl E. M. sužalojimo 2006-05-26 eismo įvykio metu, pagrįstai pareiškė regresinį reikalavimą ieškovui, o ieškovas, atlyginęs žalą VSDFV biudžetui, vadovaudamasis Įstatymo 22 str. 1 d. 4 p. bei Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo tvarkos 53.4 p., įgijo teisę reikalauti VSDFV išmokėtų sumų grąžinimo regreso tvarka.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l.95-97) atsakovas S. K. IĮ „Krass" nesutiko su teismo sprendimu, prašė teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, dėl šių motyvų:
1) teismas nepagrįstai priteisė žalos atlyginimą iš atsakovo, kadangi transporto priemonės valdytoju buvo ne atsakovas, o tretysis asmuo S. K. , tokiu būdu pažeisdamas Įstatymo 2 str. 20 p.;
2) teismas nepagrįstai nurodė, kad apie 2006-05-26 eismo įvykį ieškovas pirmą kartą sužinojo tik 2006-11-17, gavęs E. M. pretenziją, kadangi apie įvykį ieškovas sužinojo dar 2006-06-09. Be to, baudžiamojoje byloje ieškovas buvo įtrauktas civiliniu atsakovu, ieškovas gavo šaukimą dalyvauti baudžiamojoje byloje (t.2, b.l.27, 29), ieškovas turėjo domėtis byla. Todėl teismo nurodytos aplinkybės, jog ieškovas nebuvo informuotas apie tai, kad tretysis asmuo S. K. atlygino E. M. turtinę žalą, taip pat apie E. M. reikalavimus atlyginti žalą sveikatai bei neturtinę žalą, nei apie tai, jog ši žala trečiojo asmens buvo atlyginta, taip pat yra nepagrįstos;
3) ieškovas neturėjo ir neturi jokio teisinio pagrindo reikšti atsakovui reikalavimus dėl 2006-05-26 autoįvykio. 2006-12-13 E. M. ir S. K. pasirašė žalos atlyginimo ir susitaikymo aktą, kuriuo patvirtino, jog 2006-05-26 autoįvykio metu patirta žala atlyginta, E. M. dėl turtinės ir neturtinės, o taip pat sveikatos sutrikdymo žalos pretenzijų neturi ir ateityje neturės (Sutarties 4 punktas). Šį aktą Kauno rajono apylinkės teismas patvirtino nuosprendyje (baudžiamoji byla, t.2, b.l.39-42).
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l.130-133) ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:
1) skundo argumentas, kad teismas netinkamai nustatė transporto priemonės valdytoją ir priteisė žalos atlyginimą iš netinkamo atsakovo, atmestinas kaip nepagrįstas bei negalintis būti apeliacijos dalyku. Atsakovo, kaip transporto priemonės valdytojo, civilinė atsakomybė dėl 2006-05-26 eismo įvykio nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kvestionuojama nebuvo. Todėl skundo argumentas dėl netinkamai nustatyto transporto priemonės valdytojo nėra teisiškai reikšmingas, kadangi negali būti apeliacijos dalyku (CPK 306 str. 2 d.). Be to, teismas, vadovaudamasis prejudiciniu faktu - Kauno rajono apylinkės teismo 2006-12-13 nuosprendžiu (CPK 182 str. 3 d.), nustatė, jog įvykio metu S. K. darbo sutarties pagrindu dirbo pas atsakovą (ėjo direktoriaus pareigas). Eismo įvykio metu tretysis asmuo S. K. vairavo jo darbdaviui – atsakovui priklausančią transporto priemonę. Kadangi tretysis asmuo eismo įvykio metu buvo atsakovo darbuotoju ir vairavo atsakovui priklausančią transporto priemonę, CK 6.264, 6.270 str. pagrindu būtent atsakovas pripažįstamas padidinto pavojaus šaltinio valdytoju. Tokios pozicijos laikosi ir LAT (LAT Teisėjų senato nutarimo 2000-06-16 nutarimo Nr. 27 Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu, 4 p. numato, jog „darbuotojas, kuris valdė didesnio pavojaus šaltinį dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio valdytoju (darbdaviu), nelaikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir tiesiogiai neatsako už padarytą žalą. Darbdavys atlygina didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą ... ir tuomet, kai darbuotojas jam patikėtą transporto priemonę panaudojo ne darbo pareigoms atlikti"). Tokiu būdu, teismas, priteisdamas iš atsakovo žalos atlyginimą, tinkamai nustatė automobilio Volvo valdytoją bei atsakomybės už didesnio pavojaus padarytą žalą subjektą;
2) skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai priteisė žalos atlyginimą ieškovui, kadangi, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr.1-292-358/2006, S. K. su E. M. susitaikė ir pastarajam žalą visiškai atlygino, nepagrįstas. Susitarimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo buvo sudarytas tik tarp S. K. ir E. M. , ieškovui apie ketinimus sudaryti šį susitarimą žinoma nebuvo. Šiuo susitarimu E. M. atsisakė reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tik trečiojo asmens S. K. , bet ne ieškovo atžvilgiu. Bylos nagrinėjimo metu nei atsakovas, nei tretysis asmuo S. K. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tai, jog jie informavo draudiką apie įvykį, pareikštas pretenzijas dėl žalos atlyginimo, ketinimą atlyginti žalą nukentėjusiajam trečiajam asmeniui bei šios žalos atlyginimo faktą. Tokiu būdu atsakovas ir tretysis asmuo S. K. neveikimu pažeidė draudimo sutarties sąlygas. Tuo tarpu ieškovas, tinkamai vykdamas savo draudimo sutartimi prisiimtas pareigas, privalėjo atlyginti E. M. turtinę bei neturtinę žalą pagal šio 2006-11-17 pareikštą pretenziją. Vadinasi, tik dėl atsakovo ir trečiojo asmens padaryto sutarčių vykdymo principo - pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis, numatyto CK 6.200 str., pažeidimo, atsakovui tenka visos dėl šio neveikimo atsiradusios neigiamos pasekmės. Be to, nukentėjęs tretysis asmuo, patyręs žalos dėl kelių eismo įvykio, visais atvejais įgauna du skolininkus, kuriems abiems gali pareikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.254 str. bei Įstatymo 13 str., t.y. atsakingą už žalos padarymą transporto priemonės valdytoją bei jo civilinės atsakomybės draudiką. Todėl teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog atsakovas privalo grąžinti ieškovui pastarojo E. M. išmokėtas draudimo išmokas;
3) skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovo išmokėtą draudimo išmoką VSDFV patirtai žalai atlyginti, kadangi tarp S. K. ir E. M. buvo susitarta, jog ateityje jokių reikalavimų dėl 2006-05-26 eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo keliama nebus, nepagrįstas. Susitarimas, pasirašytas tarp trečiųjų asmenų, yra sudarytas tik tarp šių asmenų ir teisines pasekmes gali sukelti tik šiems asmenims. Šiuo susitarimu nebuvo ir negalėjo būti susitarta dėl trečiųjų asmenų (tarp jų - atsakovo, ieškovo, VSDFV, Valstybinės ligonių kasos ir pan.) pareigos atlyginti žalą ir/ar reikalauti žalos atlyginimo dėl 2006-05-26 eismo įvykio. Teismas pagrįstai nusprendė, kad teisę į žalos atlyginimą, vadovaujantis Įstatymo 2 str. 16 p., 19 str. 10 d. bei CK 6.290 str. 3 d., turi ne tik tiesiogiai eismo įvykio metu nukentėjęs fizinis asmuo, bet ir bet kuris kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuriam dėl eismo įvykio buvo padaryta žala, tarp jų - ir valstybės biudžetas, iš kurio buvo mokėtos draudimo išmokos dėl E. M. nedarbingumo bei neįgalumo. Kadangi S. K. iš kelių eismo įvykio vietos pasišalino, teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog atsakovas Įstatymo 22 str. 1 d. 4 p. pagrindu privalo grąžinti ieškovui pastarojo E. M. bei VSDFV išmokėtas draudimo išmokas.
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l.135-136) tretysis asmuo E. M. nurodė, kad 2006-12-13 tarp jo ir S. K. pasirašytame akte buvo sutarta, kokia apimtimi ir už ką yra sumokama E. M. pagal pateiktą civilinį ieškinį. Kadangi S. K. sutiko pareikštus reikalavimus atlyginti geruoju, reikalavimą dėl neturinės žalos E. M. sumažino. Jokių kitokių sumų, tame tarpe Sodros mokamų kompensacijų, 2006-12-13 aktas neapėmė. Kaip nurodyta ir baudžiamojoje byloje S. K. pareikštame civiliniame ieškinyje, VSDFV kompensuoja E. M. prarastas pajamas, dėl to jos į civilinio ieškinio reikalavimus neįtraukiamos, nurodytas sumas E. M. mokėjo ne S. K. , o VSDFV.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad 2006-05-26 įvyko kelių eismo įvykis, kurio metu susidūrė S. K. vairuojamas automobilis Volvo S 80, v/n (duomenys neskelbtini) ir E. M. vairuojamas motociklas Honda Hornet CB 600, v/n (duomenys neskelbtini) (b.l.13). Eismo įvykio metu tretysis asmuo S. K. vairavo jo darbdaviui – atsakovui S. K. IĮ „Krass“ priklausančią transporto priemonę. Kauno rajono apylinkės teismo 2006 12 13 nuosprendžiu S. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 3 d. (b.l. 9-12). E. M. autoįvykio metu buvo sužalotas, jam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas (baudž. b.l. 120, 1 t.). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas ir atsakovas 2006 04 06 buvo sudarę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės sutartį Nr. 0286358, kuria ieškovas apdraudė atsakovo transporto priemonės Volvo S80 civilinę atsakomybę transporto priemonių val;dytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (b.l. 8). Ieškovas E. M. minėtos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės sutarties Nr. 0286358 pagrindu išmokėjo 2231 Lt draudimo išmoką turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (b.l. 27, 28). Pagal VSDFV Vilniaus skyriaus pretenziją išmokėjo ieškovas fondo biudžetui 20345, 44 Lt sumą (b.l. 29-34) kompensuodamas E. M. fondo išmokėtas dėl sužalojimo autoavarijoje sumas.
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl prievolės atlyginti padarytą žalą regreso tvarka, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias draudimo kompanijos teisę regreso tvarka reikalauti išmokėtų sumų iš žalą padariusio asmens, esant teisiniams santykiams, kurie reglamentuojami Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, jog nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai priteisė žalos atlyginimą iš atsakovo, kadangi transporto priemonės valdytoju buvo ne atsakovas, o tretysis asmuo S. K. . Bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad autoįvykio metu S. K. darbo sutarties pagrindu dirbo pas atsakovą (ėjo direktoriaus pareigas). Eismo įvykio metu tretysis asmuo S. K. vairavo jo darbdaviui – atsakovui priklausančią transporto priemonę. Kadangi tretysis asmuo eismo įvykio metu buvo atsakovo darbuotoju ir vairavo atsakovui priklausančią transporto priemonę, LR CK 6.264, 6.270 str. pagrindu būtent atsakovas pripažįstamas padidinto pavojaus šaltinio valdytoju ir jam atsiranda prievolė atlyginti žalą.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, jog Kauno rajono apylinkės teismas be teisinio pagrindo tenkino ieškovo ieškinį. Autoįvykio ir žalos atsiradimo metu galiojo 2004 03 05 Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo redakcija ir 2001 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1100 patvirtintos Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės. Tuo metu galiojusio Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustatė, jog draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam autoavarijoje asmeniui, dėl išmokėtos draudimo išmokos turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei jis dėl savo kaltės nevykdė ar netinkamai vykdė Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse nustatytas pareigas. Komentuojamo įstatymo nuostatos taip pat nustatė atgręžtinio reikalavimo dydžio nustatymo kriterijus, pabrėžiant, kad dydis nustatomas remiantis Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėmis. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto norma yra blanketinė, šios normos įgyvendinimo tvarka numatyta 2001 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1100 patvirtintose Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, o konkrečiai šių Taisyklių 63 straipsnio, 91 straipsnio, 91.4. straipsnio 93 straipsnio ir 64 straipsnio nuostatose. Aiškinant ir taikant minėtos aukščiau teisės normos nuostatas matyti, jog draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniu, įgyja iki 100 procentų išmokėtos draudimo išmokos dydžio atgręžtinio reikalavimo teisę į apdraustąjį, apdraustajam pasitraukus iš autoavarijos vietos. Bylos medžiagoje neginčijamai nustatyta, jog apdraustojo darbuotojas S. K. pasišalino iš autoįvykio vietos, taip pat įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepranešė apie įvykį draudikui. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovo pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovo regreso tvarka išmokėtas sumas yra teisiškai pagrįstas ir įrodytas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį reikalavimą tenkino (2004-03-05 Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 d. 4, 5 punktai, 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2001 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1100 patvirtintų Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 63 str., 91 str., 91.4. str., 93 str., 64 str., LR CK 6.280 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog ieškovas neturi teisinio pagrindo reikšti atsakovui reikalavimus dėl žalos atlyginimo regreso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantis 2006-12-13 E. M. ir S. K. pasirašytas žalos atlyginimo ir susitaikymo aktas (b.l. 43), įrodo, jog tretysis asmuo S. K. atlygino nukentėjusiam E. M. nusikaltimu padarytą neturtinę 40 381, 75 lt žalą ir patirtas su gydymu susijusias 618, 25 Lt išlaidas. Minėtas aktas sukėlė teisines pasekmes tik tarp trečiųjų asmenų: E. M. atsisakė baudžiamojoje byloje teisiamajam S. K. civilinio ieškinio, jie susitaikė, tai leido teismui atleisti teisiamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pagrįstai reiškė atsakovui regreso tvarka ieškinį dėl išmokų, turėtų pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, sugrąžinimo.
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms byloje ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprnedžia, kad apeliaciniame skunde nurodomais motyvais keisti ar naikinti skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą pagrindo nėra.
Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių teismo sprendimo negfaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).
Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto ieškovui priteistinos jo turėtos 1421, 90 litų atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti. Kauno rajono apylinkės teismo 2008 metų balandžio 18 dienos sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti Uždarajai akcinei bendrovei DK “PZU Lietuva” (į.k. 110057869) iš S. K. IĮ “KRASS” (į.k. 159515293) 1421, 90 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt vieną litą ir 90 centų) turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.