- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-17
- Bylos Nr.
- 2A-418-124/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-01097-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Danutė Matiukienė, Laisvė Aleknavičienė (pran.)
- Atsakovas
- Č. V.
- Ieškovas
- R. G.
- Kategorijos
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja L. Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2A-418-124/2012
Teisėja V. Jokubauskienė Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01097-2011-9
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 17 d.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Č. V. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-50-672/2012 pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui Č. V. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. G. pareiškimu (1 b. l.) ir ieškinio pareiškimu (37–39 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo Č. V. priteisti 8550 Lt skolą ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susipažino 2008 metų rudenį, pradėjo bendrauti. 2008 metais prieš Naujuosius Metus atsakovas neteko darbo, pradėjo skųstis, kad jam sunku pragyventi iš neįgalumo pensijos, kad jam reikia mokėti už būsto komunalines paslaugas, taip pat buvo reikalingos lėšos maistui. Prašė paskolinti pinigų kol susiras darbą. Pavedimais per banką ieškovė atsakovui Č. V. pervedė- 2008-11-28 – 200 Lt, 2008-12-05 – 300 Lt, 2008-12-12 –200 Lt, 2008-12-30 – 200 Lt, 2009-01-08 – 100 Lt, 2009-02-05 – 200 Lt, 2009-02-17 – 200 Lt, 2009-03-04 – 100 Lt, 2009-03-13 – 100 Lt, 2009-03-27 – 50 Lt, 2009-04-06 – 200 Lt. Jokių skolos raštelių su atsakovu nepasirašinėjo.
2009 metų pavasarį ieškovė ir atsakovas Č. V. pradėjo gyventi kartu, atsakovas
paprašė, kad ieškovė paskolintų pinigų mašinos įsigijimui. Pinigus žadėjo grąžinti kai įsidarbins. 2009 metų balandžio mėnesį ieškovė paėmė paskolą ir atsakovui Č. V. pervedė 6000 Lt (2009-04-11 – 3000 Lt ir 2009-04-12 –3000 Lt). Gyvenant kartu ieškovė dar kelis kartus pervedė atsakovui pinigus. 2009 m. rugpjūčio mėnesį ieškovė su atsakovu susipyko, todėl atsakovas nieko jai nesakęs, išsikėlė iš ieškovės būsto. 2010 metais, sutikus atsakovą, ieškovė paprašė, kad Č. V. grąžintų paskolintus pinigus, nustatė 2 savaičių terminą. Tačiau skola iki šiol nėra grąžinta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinio pareiškimą (53, 54 b. l.) atsakovas Č. V. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad jokių pinigų ieškovės neprašė, nes nebūtų turėjęs galimybės jų grąžinti. Pragyvendavo iš invalidumo pensijos. Ieškovė pati savo noru stengėsi padėti atsakovui.
Žemesnės instancijos teismas
Akmenės rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu (81–83 b. l.) ieškinį tenkino, priteisė ieškovei R. G. iš atsakovo Č. V. 8550 Lt skolą ir 257 Lt žyminio mokesčio.
Teismas nurodė, kad šalys patvirtino pinigų pervedimo ir gavimo faktus, nurodė, kad jokių paskolos raštelių jie tarpusavyje nesurašė, neaptarė, kada ir kokiomis sąlygomis atsakovas grąžins ieškovei pinigus. Pinigus ieškovė pervesdavo į atsakovo sąskaitą tikėdamasi, kad ateityje skola bus grąžinta. Atsakovas paaiškino, kad jis ieškovės atžvilgiu jokių įsipareigojimų neprisiėmė, tačiau ieškovės į jo sąskaitą pervedamus pinigus priėmė kaip paramą. Ieškovei pareikalavus grąžinti pervestus pinigus, atsakovas jų negrąžino, motyvuodamas, kad pinigus pati ieškovė jam davė be jokio prašymo ir susitarimo. Teismas laikė, kad tokie šalių teisiniai santykiai atitinka 6.237 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą nepagrįstą praturtėjimą, nes egzistuoja visos teisinės sąlygos nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti: atsakovas gavo ieškovės turtą, nesant tam jokio teisinio pagrindo; atsakovas realiai gavo 8550 litų; neįrodyta, kad tarp šalių buvo sudaryta kokios nors rūšies sutartis.
Teismas nurodė, kad šalys iki ginčo buvo geri pažįstami, trumpai gyveno kartu, todėl esant šalių tarpusavio pasitikėjimui, ieškovė atsakovui pervesdavo pinigų sumas į atsakovo sąskaitą be jokių sutarčių ar kitų teisinių pagrindų. Iš ieškovės pateiktų jos banko sąskaitos išrašų matyti, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio mėnesio iki 2009 m. rugpjūčio mėnesio į atsakovo Č. V. sąskaitą per keliolika kartų pervedė 8550 litų, įvardindama tai kaip sąskaitos papildymą. Kadangi atsakovas praturtėjo nepagrįstai, skolos ieškovei negrąžina, todėl jis privalo atlyginti ieškovei patirtus jos tokio pat dydžio nuostolius, t.y. 8550 litų.
Atsiliepimas
Atsakovas Č. V. apeliaciniame skunde (85–86 b. l.) nurodė, kad Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes. Su ieškove R. G. atsakovas gyveno apie pusę metų, tuo metu atsakovo pajamos buvo 506 Lt invalidumo pensija. Tuo metu ieškovė dirbo dviejuose darbuose ir į atsakovo sąskaitą pervesdavo įvairias pinigų sumas. Apie pinigų grąžinimą nekalbėdavo. Kadangi atsakovas nėra prašęs jokių pinigų, todėl ir neturi jokių įsipareigojimų jai.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (88–91 b. l.) ieškovė R. G. prašo atsakovo Č. V. apeliacinį skundą atmesti, o Akmenės rajono apylinkės teismo 2012-04-06 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad pinigus atsakovui pervesdavo jau tuomet, kai kartu dar negyveno. Atsakovas skundėsi, jog negali išgyventi ir prašė padėti, o kai susiras geresnį darbą, žadėjo pinigus grąžinti. Ieškovė pasitikėjo atsakovu, todėl skolos raštelių nesurašė. Atsakovas taip pat prašė paskolinti pinigų mašinos įsigijimui ir taip pat žadėjo grąžinti pinigus. Akmenės rajono apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi ieškovės pateiktais įrodymais – banko išrašais apie pinigų pervedimus atsakovui. Į teismą iškviesta liudytoja patvirtino, kad atsakovas prašė pinigų mašinos detalei pirkti ir žadėjo pinigus grąžinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatytos aplinkybės.
Byloje nustatyta, kad ieškovė R. G. per keliolika kartų laikotarpiu nuo 2008 m lapkričio pabaigos iki 2009 balandžio 12 dienos pervedė į atsakovo Č. V. banko sąskaitą po 50 ,100 ar 200 Lt, 2009 balandžio 11 ir 12 dienomis pervedė į atsakovo sąskaitą po 3000 Lt. Atliktais pervedimais į apelianto sąskaitą sumokėta iš viso 8550 Lt. Šalys neginčija nei pinigų pervedimo ir gavimo fakto, nei pervestos sumos dydžio. Tarp šalių ginčas kilo tik dėl to, kokiu pagrindu pervestos šios lėšos. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad teismas priėmė neteisingą sprendimą, nes nėra įrodymų apie skolinimąsi faktą, o šalys planavo gyventi kartu, apeliantas nebuvo prašęs iš ieškovės paskolinti jam lėšų, neturi prieš ją jokių įsipareigojimų, taigi tvirtina, kad mokėjimo pavedimai nebuvo ieškovės valios perduoti pinigus kaip paskolą.
Teismas priimdamas sprendimą šalių santykius vertino ne kaip paskolinius, tačiau atsakovo įgytas lėšas vertino kaip turtą įgytą be pagrindo. Teismas turi pareigą kvalifikuoti šalių teisinius santykius. Šalys prieštaringai aiškino faktines aplinkybes, neginčijama tik tai, kad pinigai buvo pervesti ir gauti atsakovo, ką patvirtina ir išrašai iš ieškovės sąskaitos. Šiuo atveju nėra įrodyti paskolos teisiniai santykiai, kadangi ieškovė irgi prieštaringai aiškinio faktines aplinkybes, nurodydama, kad paskolino pinigus , kitu atveju, kad ji tiesiog padėjo atsakovui , kai šiam buvo sunku pragyventi. Šias aplinkybes apie paramos teikimą, šalių bendravimą, paramos teikimą patvirtina ir atsakovo paaiškinimai byloje.
Šioje byloje teismas nėra įstatymo įpareigotas veikti aktyviai rinkdamas įrodymus, nes ginčas yra privataus pobūdžio. Įrodinėjimo procese, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu.
Įrodinėdama, kad buvo sudaryta paskolos sutartis, ieškovė nesilaikė paprastos rašytinės formos reikalavimų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Ieškovė sandorio faktą įrodinėjo mokėjimo pavedimais . Mokėjimo pavedimuose ieškovė nurodydavo tik tai, kad papildo atsakovo sąskaitą ,tačiau nėra aiški pervestų lėšų paskirtis, todėl darytina išvada, kad pervedimai patvirtina tik pinigų pervedimo ir gavimo faktą, tačiau CPK 6.871 straipsnio prasme savaime nepatvirtina šalių paskolos sutarties sudarymo fakto. Atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovė yra buhalterė, kasdien atliek operacijas su pinigais, vykdo lėšų pervedimus. Civilinio kodekso 6.870 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Taigi esminiai paskolos sutarties elementai – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat sumą ar kiekį daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu nesusitarta dėl neatlygintinės paskolos. Šias aplinkybes – pinigų perdavimą ir įsipareigojimą juos grąžinti – nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti ieškovė. Taip pat pažymėtina, kad pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo, remtis liudytojų parodymais šiam faktui įrodyti, tačiau pagal to paties straipsnio 6 dalį šių nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, ir egzistuojant įstatyme nurodytoms aplinkybėms.
Iš bankinių pavedimų matyti, kad ji perdavė atsakovui 8550 Lt. Pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį, minėta, nesilaikius privalomos rašytinės sutarties formos, taikomas ribotas įrodymų leistinumas, t. y. neleidžiama sutarties sudarymo fakto įrodinėti remiantis liudytojų parodymais, išskyrus įstatymų nurodytus atvejus. Tačiau šis ribojimas netaikomas kitoms įrodinėjimo priemonėms. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad banko sąskaitos išrašas vertintinas kaip rašytinis įrodymas, taigi juo galima įrodinėti paskolos sutarties sudarymo faktą. Kita vertus, paskolos sutarčiai sudaryti būtinas ne tik pinigų perdavimas, bet ir paskolos gavėjo įsipareigojimas juos grąžinti. ( CK 6.870 straipsnio 1 dalis).Taigi teismas šiuo atveju, neesant rašytinės šalių sutarties,turi aiškintis tikruosius šalių ketinimus, apie kuriuos sprendžia pagal šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu išdėstytas aplinkybes, tirdamas ir vertindamas jų pateiktus įrodymus. Kvalifikuojant tarp šalių susiformavusius civilinius teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises bei pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie santykių tarp šalių pobūdį, visumą, Byloje be šalių paaiškinimų, ir liudytojos J. K. nekonkrečių ir netiesioginių parodymų apie nedidelių sumų pervedimų paskirtį atsakovui, ką ji patvirtino girdėjusi tik iš ieškovės, kai nutrūko šalių santykiai, ieškovė kitų įrodymų nepateikė. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į atsakovo poziciją, ginčo sutarties aiškinimui ir tikriesiems šalių ketinimams atskleisti svarbūs ir pačių šalių tarpusavio santykiai iki šių veiksmų atlikimo , ir po to.
Pateikdama ieškinį ieškovė nurodė, kad šią sumą skolino, kurią atsakovas žadėjo grąžinti, kai susiras darbą, tačiau jos negrąžino. Ieškovė ir nenurodė ,kad su atsakovu būtų tartąsi dėl konkretaus grąžinimo termino, teisme teigė, kad tiesiog norėjo padėti žmogui (65b.l.). Atsakovas neigė turįs pareigą grąžinti skolą, nes ieškovė savo noru atlikdavo pervedimus, nėra prašęs paskolinti ar pervesti kokių nors lėšų. Šalys nedideliu laiko tarpu po pirmųjų piniginių pervedimų apsigyveno kartu. Pinigai buvo pervedinėjami ir šalims gyvenant kartu (14b.l.).Atsižvelgiant į šalių aiškinimus, į ieškovės nevienareikšmius paaiškinimus byloje , tai, kad jie norėjo pradėti bendrai gyventi ,darytina išvada, kad pavedimai patvirtina tik pinigų pervedimo ir gavimo faktą, tačiau CPK 6.871 straipsnio prasme savaime nepatvirtina šalių paskolos sutarties sudarymo fakto. Todėl šioje dalyje sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl to, kad šalių santykiai nebuvo kvalifikuoti kaip paskoliniai.
Teismas kvalifikavo susidariusius šalių santykius, kaip nepagrįstą praturtėjimą. Teisėjų kolegija dalyje dėl nedidelių sumų-po 100 ir 200 litų pervedimo atsakovui nesutinka su padarytomis išvadomis. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tokia situacija, kai asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti (CK 6.237 str. 1 d.). Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 str. 1 d.). Tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 str.), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima.
Civilinės teisės ir pareigos atsiranda CK ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iš fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas (CK 1.136 str. 1 d.). Aplinkybę , kad atsakovas turtą gavo be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovė. Ieškovė turi įrodyti, kad perduodama turtą suklydo ar prieš ją buvo pavartota prievarta ar apgaulė. Turto, kurį ieškovė atsakovui perdavė savanoriškai, neturėdama jokios pareigos tą daryti, negalima išreikalauti. Tokie santykiai yra kvalifikuotini kaip dovanojimas. Šiuo atveju atsižvelgtina į šalių artimus santykius, nes šalys artimai bendravo , vėliau kelis mėnesius gyveno kartu, nors abi nepatvirtino bendro ūkio vedimo. Šios bylos kontekste, nesant įrodymų apie paskolos fakto suteikimą, atsižvelgiant į šalių santykius, jų tikslus kurti bendrą gyvenimą, yra pagrindo konstatuoti, kad savanoriškas turto perdavimas ieškovės, žinojusios, jog ji neprivalo vykdyti jokios prievolės, iš esmės kvalifikuotinas kaip dovanojimas, ir turtas iš ją gavusio atsakovo negali būti išreikalautas, nes byloje nėra įrodymų apie prievartos taikymą, suklydimą ar apgaulę. Ieškovė pinigus pervedinėjo savanoriškai, siekdama padėti sunkiai besiverčiančiam neįgaliam atsakovui, ką ji pati ir patvirtino teisme, tai teigia ir atsakovas. Ieškovė veikė išimtinai savo interesais ir rizika, todėl atsakovas neturi pareigos grąžinti ieškovei 2550 Lt, kaip be pagrindo įgytą turtą (CK 6.237 str. 1 d.).Šioje dalyje sprendimas keistinas , atmetant ieškinį dėl 2550 Lt priteisimo. Teismas šalių santykius kvalifikavo kaip turto įgijimą be teisinio pagrindo .
Kitoje dalyje sprendimas paiktinas nepakeistu. Šioje dalyje kolegija sutinka su teismo padarytomis išvadomis. Ieškovė įrodinėjo, kad ji norėjo pirkti mašiną, tam per 2 kartus 2009 balandžio 11 ir 2009 balandžio 12 dienomis pervedė atsakovui po 3000 Lt, siekiant kad jis išrinktų mašiną, Apie ieškovės norą pirkti automobilį patvirtino ir liudytoja J. K. (b.l.80).Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė paėmė paskolą iš banko, iš savo sąskaitos per 2 kartus 2009 balandžio 11 ir balandžio 12 dienomis po 3000 Lt pervedė į atsakovo sąskaitą( 14-15b.l..). Akivaizdu, kad pagal ieškovės pajamas tokio dydžio finansinę paramą ji negalėjo suteikti be pagrindo. Todėl yra tikėtina jos paaiškinimu, kurį patvirtina ir liudytojos J. K. parodymai, kad pinigai buvo pervesti mašinos pirkimui, įsitikinus, kad mašina bus įgyta ieškovės vardu .Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas , gavęs šiuos pinigus, 2009-04-21 d įgijo automobilį, jį įregistravo savo vardu (74 b.l.).Nors atsakovas nurodo, kad jie su ieškove planavo kartu gyventi, bet faktiniai šalių santykiai nutrūko. Niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo,tai vienas iš pagrindinių civilinės teisės principų, kuris įgyvendinamas CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis . Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens, tai ką šis nepagrįstai sutaupė ar kreditoriaus sąskaita gavo kitokios naudos. Tokiu būdu atsakovas praturtėjo ieškovės sąskaita, todėl gautą sumą privalo grąžinti ieškovei (CK 6.237 str.1 d.).
Iš dalies atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš jo valstybei priteistinas 180 Lt žyminis mokestis, kurį jis turėjo sumokėti, paduodant apeliacinį skundą (CPK 80 str. 4d.).
Tuo pačiu yra perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, ieškovės priteistą žyminio mokesčio dalį sumažinant iki 180 Lt žyminį mokestį (CPK 93 str.5d.), iki 14,40 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei(CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą pakeisti iš dalies , priteistą iš atsakovo Č. V. ieškovei R. G. skolos sumą sumažinti iki 6 000 Lt (šešių tūkstančių litų), priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 180 Lt(vieno šimto aštuoniasdešimt litų).
Iš atsakovo Č. V. valstybei priteistas procesinių dokumentų išlaidas sumažinti iki 14,40 Lt(keturiolika litų 40 ct).
Priteisti iš apelianto atsakovo Č. V. 180 lt (vieno šimto aštuoniasdešimt litų) žyminio mokesčio valstybei.