- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-09-21
- Bylos Nr.
- 1-2467-908/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38578-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- S. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje S. S., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) Vilnius, nevedęs, nedirba, neregistruotas darbo biržoje, teistas:
1. 2012-04-04 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartimi pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 5 p., baudžiamoji byla nutraukta. 2012-06-21 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu panaikinta 2012-04-04 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartis ir baudžiamoji byla pagal BK 140 str. 1d. nutraukta, vadovaujantis BK 38 str. 1 d.;
2. 2013-03-28 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 164 str., BK 145 str. 1 d. paskirta galutinė bausmė 1 m. laisvės apribojimo,
kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. S. grasino nužudyti, o būtent: 2016-08-15, apie 14 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,89 prom. girtumas) adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, grasino nužudyti nukentėjusiąją T. S., t. y. pagriebęs peilį, pagrasino, kad papjaus, tuo sudarė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas fiziniu susidorojimu gali būti įvykdytas.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo S. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2016-08-16 kaltinamasis S. S. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kartu su savo mama V. S. ir seserimi T. S.. Taip pat dar gyvena sesers sugyventinis Virgis. Vakar dar į svečius atvažiavo sesers 11 metų amžiaus anūkas E. S.. Jis buvo ne namuose, su draugu gėrė. Kelintą valandą grįžo, nežino. Vakar dienos metu, laiko tiksliai nežino, įvyko konfliktas su seserimi. Jis keikė seserį, bet peiliu negrasino, nužudyti nežadėjo. Visą jų konfliktą matė mama Veronika ir, nėra tikras, bet gal ir sesers sugyventinis Virgis (b. l. 36).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2016-09-06 kaltinamasis S.v S. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad kartu su seserimi Teresa ir motina gyvena name, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Sesuo jam nuolat aiškina, kad jis neturės kur gyventi, kad ji jį išmes, kad jų mama išrašys iš namo ir visą turtą perrašys jai. Dažniausiai sesuo prie jo kabinėjasi, kai būna išgėręs, ji tuo naudojasi. Jeigu gerai pamena, tai viskas vyko prieš Žolines. Sesuo buvo virtuvėje, gamino valgyti. Jis atėjo į virtuvę gal iki šaldytuvo ar vandens atsigerti. Teresa vėl pradėjo pasakoti, kad greitu laiku jis čia negyvens. Pamena, kad tikrai keikėsi ir įžeidinėjo sesę. Gal iš to pykčio ir pasakė Teresai, kad ją papjaus ir visiems bus lengviau. Teresa supyko, kad jis kelias dienas jau vartojo alkoholį ir iškvietė policiją. Dėl to, kas įvyko labai gailisi, mano, kad tai daugiau nepasikartos. Pažada gyventi taikiai ir spręsti savo problemas su alkoholiu (b. l. 39).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji T. S. paaiškino, kad S. S. yra jos vyresnysis brolis. Jie gyvena kartu nuosavame name, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su 81 metų mama Veronika. Namas nuosavybės teise priklauso mamai. Brolis nuo rugpjūčio 13 d. užgėrė, t.y. gėrė ir 13-tą, ir 14-tą, ir 15-tą dienas. Rugpjūčio 14 d. S. buvo namuose. Jis niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Gyvena iš to, kad renka butelius ir juos priduoda. Jis tyčia niekur nedirba, nes turi labai daug pranešimų iš antstolių kontorų. 14 d. S. buvo girtas. Ji gamino valgyti virtuvėje, kai jis prabudęs atėjo ir pradėjo šaukti, kad tai yra jo peilis ir kad ji padėtų šį į vietą. Ji atidavė jam peilį ir pasakė imk, jeigu tau reikia. Paėmęs peilį, brolis pradėjo šaukti, kad ją užmuš peiliu, papjaus. Stvėrė ir antrą, mažesnį peilį. Tą dieną policijos nekvietė, tiesiog išėjo į savo kambarį, užsirakino. Jis stovėjo už durų ir garsiai necenzūriniais žodžiais šaukė, įžeidinėjo ją. Kai brolis negeria, viskas būna gerai, bet kai prisigeria, tai jis nevaldomas. Ryte išeina link "BIG-o", prisirenka butelių, priduoda ir geria pigų vyną ar stiprų alų. Daug kartų kaimynai yra jį atvedę namo visiškai girtą. Norėjo kviesti policiją visas 3 dienas, kai jis konfliktavo su ja, tačiau 15 d. jau neištvėrė. S. eilinį kartą prisigėrė nuo pat ryto. Kai ji grįžo iš bažnyčios, jis dar miegojo. Prabudęs apie 14 val. brolis pradėjo garsiai rėkti necenzūriniais žodžiais, liepė nešdintis iš namų, sakė, kad pakas, kad susidoros. Kaip minėjo, ji neištvėrė, be to jam, matyt, prasidėjo baltoji karštligė nuo daugiadienio gėrimo. Ji išsigando, kad brolis tikrai paims peilį ir padarys ką nors, nes jo akys buvo stiklinės. Paėmė telefoną, surinko 112 ir iškvietė patrulius. Po kiek laiko atvažiavo du policijos pareigūnai, padėjo jai surašyti pareiškimą ir brolį išvežė į komisariatą. Šiuo metu brolis pas juos negyvena, bent jau ji jo nemato. Gal jis naktimis ir ateina. Kas šį kartą „užėjo“ broliui, nežino. Gal jis sumaišė skirtingą alkoholį ir jam „pavažiavo stogas“. Šiaip jis nėra konfliktiškas, bent jau paskutinius 3 metus buvo ramus. Yra prieš daug metų šokęs su peiliu, kai jo sūnus buvo išvykęs dirbti į užsienį, tačiau nuo to laiko jis prigėręs tik bambėdavo sau po nosimi. Jo labai gaili mama, ji niekada neduos jokių parodymų prieš jį, nes tai yra jos mylimiausias sūnus. Be to, kiekvienas jų konfliktas mamą labai sugraudina, nes ji jau senyvo amžiaus, jai sunku į visą tai ramiai žiūrėti. Prašo mamos neapklausinėti ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nes mama yra ne pačios geriausios sveikatos ir ji nenori, kad po apklausos reikėtų kviesti greitąją ir ją gaivinti. Be to, mama tikrai nematė jų su broliu konflikto, kai brolis virtuvėje stvėrė peilį ir grasino jai nužudyti ir papjauti. Mama galėjo girdėti tik necenzūrinius brolio barnius
(b. l. 11, 14).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. G. paaiškino, kad 2016-08-15 dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu N. R. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neblaivus agresyvus pranešėjos brolis triukšmauja. Atvykus minėtu adresu, prie namo juos pasitiko pranešėja T. S.. Ji pasakė, kad neblaivus brolis S. S., būdamas girtas, pradėjo kabinėtis, kelti konfliktą, laikydamas rankoje virtuvinį peilį grasino, kad užmuš. Užėjus į namą, tolimesniam kambaryje lovoje pamatė snaudžiantį vyriškį. Jiems būnant namuose, jis nieko nesakė, šeimos nariams negrasino. Pagal T. S. pranešimą, jos girtas brolis buvo pristatytas į Vilniaus m. pirmąjį policijos komisariatą. Su S. S. apie įvykį nebendravo ir jis nieko nepasakojo. Pristatomas į policijos įstaigą S. S. elgėsi ramiai (b. l. 20).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. S. paaiškino, kad T. S. yra jo draugė. Ją pažįsta apie 3 metus. Teresa gyvena nuosavam name, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Namas nuosavybės teise priklauso Teresos mamai, kuriai virš 80 metų. Name gyvena Terasa, jos mama ir brolis S.. 2016-08-15, apie 14 val., namo grįžo Teresos brolis, kaip jam sakė Teresa, jis buvo girtas ir pradėjo konfliktuoti. Jo tuo metu namuose nebuvo, buvo išvažiavęs. Kai grįžo, girdėjo, kad jie visi trys, t. y. Teresa, jos brolis ir jų mama barasi mamos kambaryje. Girdėjo, kaip S. rėkė „von vse iz doma“, t. y. jis jas abi vijo iš namų, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Jis į tą kambarį nėjo ir į jų barnius nesikišo, tačiau iš S. šnekos suprato, kad jis tikrai girtas. Kad S. būtų sakęs, kad visus užmuš ar papjaus, negirdėjo, be to, nematė, kaip S. stvėrė peilį ir grasino Teresai (b.l. 18).
Alkotesterio kvito duomenimis S. S. 2016-08-15, 15.10 val., nustatytas 2.89 promilių girtumas (b. l. 23).
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje. Pats S. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo kaltę taip pat įrodo nukentėjusiosios T. S., liudytojų A. G., V. S. parodymai, alkotesterio kvite užfiksuoti duomenys. Paminėti duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo ir patvirtina, jie nėra prieštaringi. Taigi nagrinėjamu atveju yra visiškai įrodyta, kad S. S. 2016-08-15, apie 14 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, grasino nužudyti nukentėjusiąją T. S., t.y. pagriebęs peilį, pagrasino, kad papjaus, tuo sudarė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas fiziniu susidorojimu gali būti įvykdytas. S. S. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, kadangi jie sudarė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas nužudyti ir sutrikdyti sveikatą yra realus.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas, į nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį: S. S. anksčiau teistas, administracine tvarka baustas, nedirba, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas.
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą ir skiriant kaltinamajam prokuroro prašomą bausmę – laisvės apribojimą. Kaltinamasis taip pat sutinka su prokuroro prašomos bausmės rūšimi, dydžiu (b. l. 62).
Teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, mano, kad prokuroro prašoma bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai. BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2016-08-15, 15.10 val. iki 2016-08-17, 14.40 val.
S. S. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios, paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
S. S., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu S. S. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę - laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo.
BK 66 straipsnio 2 dalies pagrindu, į S. S. paskirtąją bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikinąjį sulaikymą) nuo 2016-08-15, 15.10 val. iki 2016-08-17, 14.40 val. (dvi paras), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią S. S. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti S. S., kad jis privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus. Nuteistajam S. S. vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista areštu.
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal BPK 425 str. 4 d. teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.