Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Teismas nustatė, jog ieškovas kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydamas: 1) nustatyti naudojimosi tvarką butu (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančiu Kauno m., (duomenys neskelbtini), tarp ieškovo B. K. ir atsakovų V. B., R. K. ir V. B., paskiriant ieškovui naudotis kambarį, plane pažymėtą indeksu IV-5, 12,67 kv. m ploto, atsakovams paliekant naudotis likusias buto patalpas - IV-1 (7,84 kv. m), IV-2 (11,84 kv. m), IV-3 (15,96 kv. m) ir IV-4 (2,66 kv. m); 2) atstatyti ieškovo pažeistas teises, įpareigojant atsakovą V. B. netrukdyti ieškovui naudotis namo palėpe bei įpareigojant nugriauti savavališkai pastatytą pertvarą antro aukšto laiptinėje ir tokiu būdu atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovui neįvykdžius šio reikalavimo, ieškovas prašė pripažinti jam teisę atlikti šiuos darbus ir išieškoti iš atsakovo su tuo susijusias išlaidas. Teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį, kadangi nustatė, jog ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą, nesilaikė išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p.). Teismas nurodė, jog ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad būtų su bendraturčiais aptaręs patalpų naudojimo tvarką, kaip to reikalauja CK 4.75 str. 1 d. Teismas atkreipė dėmesį, jog tik nepasiekus bendro susitarimo tarp bendraturčių dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ne teismo keliu, ieškovas gali kreiptis į teismą ieškininės teisenos tvarka (CPK 137 str. 4 d.).

Atskiruoju skundu (b.l.7-8) ieškovo B. K. atstovė advokatė Vida Kisielienė su teismo nutartimi nesutiko, prašė nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo ieškinį priimti, dėl šių motyvų:

1) teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo taikyti LR CPK 137 str. 2 d. 3 p. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, vadovaudamasis CK 1.138 str., 4.75 str., 4.81 str., 4.82 str. Teismo argumentas, jog įstatymas nustato šiai bylų kategorijai išankstinę bylos sprendimo ne teisme tvarką, nepagrįstas. Jeigu įstatymas tokią tvarką numatytų, Kauno miesto apylinkės teismas privalėjo nurodyti ieškovui, kur jis turėjo kreiptis, siekdamas apginti savo pažeistas teises. Tačiau teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį, išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos nenurodė. Darytina išvada, jog teismas nepagrįstai ir piktavališkai atsisakė priimti ieškovo ieškinį;

2) teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas su ieškiniu turėjo pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog ieškovas su bendraturčiais aptarė patalpų naudojimosi tvarką. Įrodymus ieškovas gali teikti ir pasirengimo bylos nagrinėjimo stadijoje, ir parengiamuosiuose teismo posėdžiuose. Todėl teismo motyvas atsisakyti priimti ieškinį vien dėl to, kad ieškovas nepateikė įrodymų, yra neteisėtas bei parodo išankstinį teismo šališkumą ieškovo atžvilgiu. Tokiu būdu teismas pažeidė LR CPK 21 str., LR Konstituciją bei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str.;

3) ieškovas pateikė teismui ieškinį ne tik dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, bet ir dėl pažeistų teisių atstatymo. CK 1.138 str. numato, jog teismas įstatymų nustatyta tvarka gina civilines teises teismuose, neviršydamas savo kompetencijos. CK 1.138 str. yra numatytas vienas iš civilinių teisių gynybos būdų - civilinių teisinių santykių atkūrimas, kurie buvo iki teisės pažeidimo. Ieškovas pateikė teismui įrodymus - faktinių aplinkybių konstatavimo aktą, jog atsakovas V. B. savavališkai pastatė pertvarą antro aukšto laiptinėje. Vadinasi, ieškovas pateikė ieškinį ir dėl savo pažeistų teisių atkūrimo. Įstatymai nenumato šiai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos;

4) teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 4.75 str. 1 d. Teismas išaiškino, jog bendraturčiai į teismą gali kreiptis tik tada, jeigu pateikė teismui įrodymus, kad su bendraturčiais aptarė patalpų naudojimosi tvarką. Toks materialinės teisės normos aiškinimas neatitinka CK 4.75 str. dispozicijos ir prieštarauja suformuotai teismų praktikai. CK 4.75 str. nurodo, jog kai yra nesutarimas tarp bendraturčių, tuomet daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismine tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Šioje teisės normoje nėra nuorodos, jog bendraturčiai privalo pasinaudoti išankstine bylos sprendimo ne teisme tvarka. Vadinasi, teismas iškraipė CK 4.75 str., ko pasėkoje priėmė klaidingą nutartį ir apribojo ieškovo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos;

5) LAT 2008-11-11 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-7-466/2008 („Teismų praktika“ Nr. 30. psl. 19-30) išaiškino LR CK 4.75 str. 1 d. taikymą. LAT pažymėjo: „CK 4.75 str. 1 d. ir 4.80 str. 2 d. sisteminis aiškinimas reikštų, kad ieškinio pareiškimas patvirtina, jog bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, todėl neturi būti reikalaujama įrodyti nesutarimą, o neįrodžius jo - atmesti ieškinį dėl atidalijimo.“ Taigi, LAT vienareikšmiškai nurodo, jog ieškovas neprivalo teismui pateikti įrodymų, jog jis nesutaria su bendraturčiais dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. Nei šioje, nei kitose LAT publikuotose nutartyse niekada nebuvo aiškinama, jog bendraturčiai turi pasinaudoti šiai bylų kategorijai nustatyta išankstine bylos sprendimo tvarka. Vadinasi, skundžiama nutartis patvirtina, jog teismas negina piliečių teisių, vengia tiesioginio savo darbo ir piktnaudžiauja teise.