Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-508-227/2012

Gediminas Karpavičius Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00659-2012-5 Procesinio sprendimo kategorija:

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 5 d.

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkų S. K. ir A. K. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-934-839/2012 pagal pareiškėjo – kreditoriaus Swedbank, AB pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų S. K. ir A. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nustatė, kad pagal 2006 m. lapkričio 21 d. kredito sutartį Nr.06-093298-FA (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) skolininkams suteiktas 104 311,64 Lt dydžio kreditas, kurio galutinis grąžinimo terminas nustatytas – 2025-04-04. Suteikto kredito grąžinimo užtikrinimui hipotekos lakštu, id. kodas 10/1/2006/0001742, įkeistas nekilnojamasis turtas. Kreditoriaus skaičiavimu pagal skolininkai kreditoriui skolingi 97 106,34 Lt, kuriuos sudaro 94 478,41 Lt negrąžintas kreditas, 2492,12 Lt priskaičiuotų palūkanų, 129,87 Lt delspinigių, 5,94 Lt delspinigių už nesumokėtas palūkanas, be to kreditorius pareiškimą yra apmokėjęs 100 Lt žyminiu mokesčiu. Kadangi skolininkai nesilaikė sutarties sąlygų, sutartis buvo nutraukta, laikė, kad yra pagrindas pradėti priverstinį skolos ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimą (CPK 93 str., 558 str. 2 d., CK 4.192 str.). Skolininkai nemokėjo sutartyje nustatytų kredito grąžinimo įmokų, dėl ko 2011-11-16 duomenimis susidarė 2 483,83 Lt įsiskolinimas. 2012-01-09 duomenimis pradelstas įsiskolinimas sudarė 4 099,35 Lt. Per kreditoriaus 2012-01-15 pranešime nurodytą papildomą terminą pradelstam įsiskolinimui padengti, kreditoriaus pateiktais duomenimis skolininkai pradelstos skolos dalies nesumokėjo (kredito panaudojimo ataskaita). Įspėjimas apie sutarties nutraukimą siųstas skolininkams ir įteiktas 2012-01-21. Kredito įmokos nebuvo mokamos daugiau nei 6 mėnesius iš eilės iki sutarties nutraukimo. Pripažino, kad toks termino praleidimas ir susidariusi skola laikytina pakankamai didele neįvykdyta sutartinių įsipareigojimų dalimi, ir kuri žymesne dalimi nebuvo sumažinta per nustatytą papildomą terminą. Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo 2012 m. kovo 26 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr.2-731-839/2012, buvo areštuotas įkeistas nekilnojamasis turtas, skolininkai ir įkeisto turto savininkai įspėti (iš dokumentų gavimo pažymos matyti, kad įspėjimai įteikti 2012-03-28, civilinės bylos Nr.2-731-839/2012 79, 80 b.l.), kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo įspėjimo įteikimo dienos, įkeistas nekilnojamas turtas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Kreditas ar žymesnė jo dalis per šį laiką negrąžinta, todėl laikė, kad sutartis kreditoriaus vienašališkai nutraukta pagrįstai. Kadangi skolininkai pagal sutartį tekusios prievolės grąžinti bankui paskolą neįvykdė (CK 6.881 str. 1 d.), tuo padarė kreditoriui nuostolius, taikė civilinę atsakomybę (CK 6.246 str. 1 d.) išieškant kreditoriaus prašomas sumas iš suteiktos paskolos grąžinimo užtikrinimui įkeisto turto (CK 4.192 str., CPK 79 str., 80 str., 93 str.), Hipotekos lakštu, id kodas 10/1/2006/0001742, įkeistą nekilnojamąjį turtą parduodant iš varžytynių (CPK 558 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės: kreditoriaus Swedbank, AB pakartotinis pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo atmestinas (CPK 337 str. 1d. 2 p.).

Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Pagal CPK 442 straipsnio 11 punktą, bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šių bylų (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje. Pažymėtina, kad priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem etapais: CPK 558 str. 1 d. pagrindu hipotekos kreditoriaus paduotas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti, o CPK 558 str. 2 d. numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu – pagrindas parduoti įkeistą daiktą iš varžytinių. Bylų iš hipotekos teisinių santykių nagrinėjimas supaprastinta proceso tvarka turi užtikrinti operatyvų priverstinio skolos išieškojimo nukreipimą į įkeistą turtą, tačiau apriboja ir suvaržo hipotekos teisėjo teisę ir galimybę tirti ir spręsti kilusius hipotekos sutarties šalių ginčus. Hipotekos teisėjas pagal hipotekos lakštą ir viešųjų registrų duomenis sprendžia, kiek ir kokio turto hipotekos lakštu buvo įkeista ir nukreipia į jį išieškojimą.

Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad pagal 2006 m. lapkričio 21 d. kredito sutartį Nr.06-093298-FA (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) skolininkams suteiktas 104 311,64 Lt dydžio kreditas, kurio galutinis grąžinimo terminas nustatytas – 2025-04-04. Suteikto kredito grąžinimo užtikrinimui hipotekos lakštu, id. kodas 10/1/2006/0001742, įkeistas nekilnojamasis turtas. Kreditoriaus skaičiavimu pagal skolininkai kreditoriui skolingi 97 106,34 Lt, kuriuos sudaro 94 478,41 Lt negrąžintas kreditas, 2492,12 Lt priskaičiuotų palūkanų, 129,87 Lt delspinigių, 5,94 Lt delspinigių už nesumokėtas palūkanas, be to kreditorius pareiškimą yra apmokėjęs 100 Lt žyminiu mokesčiu. Skolininkai nemokėjo sutartyje nustatytų kredito grąžinimo įmokų, dėl ko 2011-11-16 duomenimis susidarė 2 483,83 Lt įsiskolinimas. 2012-01-09 duomenimis pradelstas įsiskolinimas sudarė 4 099,35 Lt. Per kreditoriaus 2012-01-15 pranešime nurodytą papildomą terminą pradelstam įsiskolinimui padengti, kreditoriaus pateiktais duomenimis skolininkai pradelstos skolos dalies nesumokėjo (kredito panaudojimo ataskaita). Įspėjimas apie sutarties nutraukimą siųstas skolininkams ir įteiktas 2012-01-21. Kredito įmokos nebuvo mokamos daugiau nei 6 mėnesius iš eilės iki sutarties nutraukimo. Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo 2012 m. kovo 26 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr.2-731-839/2012, buvo areštuotas įkeistas nekilnojamasis turtas, skolininkai ir įkeisto turto savininkai įspėti (iš dokumentų gavimo pažymos matyti, kad įspėjimai įteikti 2012-03-28, civilinės bylos Nr.2-731-839/2012 79, 80 b.l.), kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo įspėjimo įteikimo dienos, įkeistas nekilnojamas turtas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Nutartis įsiteisėjusi. Kreditorius, vadovaudamasis CK 4.192 str., CPK 558 str. 2 d. nuostatomis, pateikė pareiškimą priverstinai išieškoti iš skolininko negrąžintą skolą, palūkanas ir žyminį mokestį. Gavęs šį kreditoriaus pareiškimą Utenos rajono apylinkės teismas priėmė skundžiamą nutartį įkeistą turtą parduoti iš varžytynių (CPK 558 straipsnio 2 dalis).

Priimant sprendimą dėl išieškojimo nukreipimo į hipotekos sandoriu įkeistą ir areštuotą turtą, taip pat turi būti nagrinėjama kita aplinkybė – ar buvo galimas kredito sutarties nutraukimas, ir ar išieškojimas atitinka įstatymo nustatytus pagrindus išieškojimui. Nagrinėjamu atveju sudaryta kredito sutartis (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) buvo tikslinė – gyvenamojo namo remontui ir vartojamosios paskolos refinansavimui (civilinės bylos Nr.2-731-839/2012, b. l. 6, 20,25, 26), taigi sutartis laikytina vartojimo sutartimi. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad kredito sutarties 11.2.1.1 p. įtvirtinta sutarties nutraukimą reglamentuojanti sąlyga ta apimtimi, kuria ji suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų negrąžina bankui sutartyje nustatytais terminais nustatytos net nedidelės kredito dalies ir/ar nesumoka priskaičiuotų palūkanų ir/ar kitų mokėjimų, nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti prieš terminą visą likusį kreditą, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia kreditoriaus ir skolininko teisių ir pareigų pusiausvyrą skolininko nenaudai, todėl ji pripažįstama nesąžininga (CK 6.188 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis c. b. 3K-7-272/2011). Tai konstatavus, taikytinos įstatymo normos, reglamentuojančios sutarties nutraukimą (CK 6.209 str., 6.217 str. 3 d.). Kreditoriaus 2012 m. sausio 9 d. pranešime skolininkams buvo nustatytas papildomas terminas sumokėti susidariusį įsiskolinimą. Šiame pranešime buvo taip pat nurodyta, kad skolininkams neįvykdžius įsipareigojimų iki sueinant sutarties nutraukimo terminui, sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2012 m. vasario 15 d. (civilinės bylos Nr.2-731-839/2012, b. l. 59). Kreditavimo sutarties nutraukimo dieną, 2011 m. vasario 15 d., sutarties terminas nebuvo suėjęs – iki termino pabaigos, 2024 m. kovo 20 d., buvo likę daugiau kaip 13 metų. Sutartis nutraukta ir pareiškimas dėl išieškojimo paduotas tuo pagrindu, kad S. K. ir A. K. įsiskolinimas bankui 2011-11-16 duomenimis susidarė 2483,83 Lt, 2012-01-09 duomenimis - 4099,35 Lt (civilinės bylos Nr.2-731-839/2012, b. l.57-60), suteikta pagal sutartį kredito suma buvo 104767 Lt. Taigi skolininkų įsiskolinimas buvo daugiau kaip 25 kartus mažesnis nei visa kredito suma.

Pripažinus sutarties 11.2.1.1 p nesąžininga, įvertinus tai, jog bankas nutraukė sutartį skolininkams ilgiau kaip 6 mėnesius nevykdant sutarties, teismas mano pagrindo aiškintis aplinkybes, nulėmusias įsipareigojimų nevykdymą.

Iš banko paaiškinimo, papildomai gautų dokumentų matyti, kad laikotarpiu nuo 2006-11-21 iki 2011-07-20 skolininkai paskolas dengė laiku ir sumokėjo iš viso 14.769,4 Lt. Nuo 2011-07-20 nedengė paskolos ir nemokėjo palūkanų. Bankas 2009-04-17 sprendimu atidėjo paskolos mokėjimą 3 mėnesiams laiko ir padidino turimą Kredito likutį priskaičiuotų , bet nesumokėtų palūkanų suma -2,478,05 Lt. Per laikotarpį nuo 2009-06-19 iki 2011-07-20 skolininkai paskolą dengė laiku ir sumokėta 230,24 Lt.. Taip pat bankas 2011-12 mėn. priėmė sprendimą atidėti skolininkams paskolos mokėjimą 6 mėnesiams ir įsiskolinimų suma padidinti paskolos likutį, leidžiant mokėti tik palūkanas, kurio sudaro 300 Lt/mėn.. Tačiau paskolos sutarties pakeitimo skolininkai nepasirašė, nesumokėjo minimalaus 250 Lt mokesčio už paskolos pertvarkymą. Nurodė, kad per visą naudojimosi kreditu laikotarpį nuo 2006-11-21 iki 2011-08-20 skolininkai padengė 14.999,64 Lt paskolos. Nuo 2011-08-20 iki 2012-06-20 skolininkai mokėjo minimalias sumas, kuriomis buvo dengiami delspinigiai už nesumokėtą paskolą ir palūkanas. Taip sumokėjo 596,03 Lt delspinigių. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo pirminio pareiškimo dėl skolos išieškojimo pateikimo(2012-03-16) iki pakartotino pareiškimo pateikimo(2012-04-26) skolininkai sumokėjo 476,05 Lt., kurie, banko teigimu, nukreipti delspinigių dengimui. Pretenzijos laiku skolininkai sumokėjo tik 68,42 Lt., nors buvo įspėti likviduoti įsiskolinimą.

Iš su skundu pateiktų dokumentų matyti, kad skolininkui S. K. laikotarpiu nuo 2011-01-30 iki 2012-04-02 VSDFV Utenos skyrius su pertraukomis mokėjo ligos pašalpą . Išmokėjo 2.168,87 Lt(b.l.45). VŠĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Neurochirurgijos skyriaus išrašas patvirtina, kad S. K. laikotarpiu nuo 2012-05-25 iki 2012-05-26 buvo operuotas ir gydėsi ligoninėje. Ligonis išrašytas tolesniam ambulatoriniam gydymui (b.l.44).UAB „Termotaupa“ 2012-06-06 Pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas patvirtina, kad S. K. už laikotarpį nuo 2012-05-04 iki 2012-05-15 priskaičiuota 898,48 Lt, išmokėta 750,39 Lt, už laikotarpį nuo 2012-05-23 iki 2012-06-06 priskaičiuota 1943,18 Lt, išmokėta 1571,96 Lt(b.l.43).

Taigi, nors skolininkas S. K. nuo 2011-01-30 sirgo ir gavo nedidelę ligos pašalpą, o skolininkė A. K. - nedidelį uždarbį, skolininkai tinkamai vykdė įsipareigojimus net iki 2011-08-20, t.y. 7 mėnesius laiko. Vėlesniais nepilnais skolininkų mokėjimais bankas užskaitė priskaičiuotus delspinigius. Iš byloje esančių ir pirmiau aptartų įrodymų seka, kad skolininkai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų dėl skolininko S. K. ligos ir dėl to negalėjimo uždirbti tiek lėšų, kad pakaktų pragyvenimui ir galėtų tinkamai vykdyti įsipareigojimus bankui. Nors pastaroji aplinkybė neduoda pagrindo skolininkams pažeidinėti sutartį, vienok, ji turi būti vertinama sprendžiant klausimą dėl aplinkybių, nulėmusių įsipareigojimo bankui nevykdymą. Šiuo metu skolininkas dirba, gauna pastovų uždarbį. Įvertinus tai, jog įkeistas skolininkų bustas, bei pirmiau nurodytos aplinkybės, tame tarpe banko geranoriškumą, tikėtina, kad bendradarbiaujant kreditoriui ir skolininkams, bus susitarta dėl realių kredito grąžinimo terminų ir dydžio ir tokį susitarimą skolininkai vykdys.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad pradelstas terminas nėra pakankamai ilgas, darytina išvada, kad skolininkų neįvykdyta prievolė sudarė nedidelę sutartinių prievolių dalį, todėl CK 6.209 str. 3 d. negali būti taikoma (CK 6.209 str. 4 d.). Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo prieš terminą privalėjo atmesti (CK 4.192 str. 1 d. CPK 558 str.).

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas neįvertino kredito sutarties sąlygos, reglamentuojančios kredito sutarties nutraukimą neteismine tvarka, sąžiningumo skolininko, kaip vartotojo, atžvilgiu, nepagrįstai laikė, jog egzistuoja pagrindas nutraukti šalių sutartį, todėl nebuvo pagrindo tenkinti kreditoriaus pakartotinio prašymo dėl priverstinio skolos išieškojimo. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės: kreditoriaus Swedbank, AB pakartotinis pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti.

Kreditoriaus Swedbank, AB pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų S. K. ir A. K. atmesti.