- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-14
- Bylos Nr.
- e2-29771-775/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-23790-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos
- Atsakovas
- J. Z.
- Kategorijos
- 2.5.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
- 3.1.7.5Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.7Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.3Preliminarus sprendimas
- 3.4.1.10.2Preliminaraus sprendimo priėmimas, įsiteisėjimas, preliminaraus sprendimo ir jo priedų nuorašų išsiuntimas
Įžanginė dalis
dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovui J. Z. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo 3 857,48 Eur žalos atlyginimą. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje 2014 m. sausio 20 d. buvo gautas R. U. prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Išnagrinėjus gautus dokumentus buvo konstatuota, kad Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 18 d. nuosprendžiu J. Z. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje. Teisingumo ministerija 2014 m. vasario 26 d. sprendimu nusprendė kompensuoti žalą R. U. ir 2014 m. liepos 8 d. išmokėjo 13 319,10 Lt (3 857,48 Eur). Atsižvelgiant į tai, valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, įgijo teisę reikalauti 3 857,48 Eur žalos atlyginimo iš atsakovo regreso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovas 2013-01-18 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje (b. l. 11–18). 2013-12-13 antstolis R. B. surašė pažymas dėl žalos neišieškojimo dėl objektyvių priežasčių (b. l. 19, 20). R. U. 2014-01-09 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai pateikė prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą (b. l. 5–8). 2014-02-26 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija priėmė sprendimą R. U. prašymą tenkinti iš dalies ir išmokėti 13 319,10 Lt dydžio kompensaciją, kurią sudaro 4 000 Lt turtinės žalos, 7 800 Lt neturtinės žalos ir 1 519,10 Lt vykdymo išlaidų (b. l. 23–25). Ši suma į nukentėjusiosios sąskaitą buvo pervesta 2014-07-08 (b. l. 26).
Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymu buvo įsteigtas Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondas, nustatyta šio fondo paskirtis, administravimas ir lėšų kaupimas. Šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, jog kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala.
Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais, ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (LR CK 6.263 str.).
Civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 punktas numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.
Ieškovei atlyginus nukentėjusiam asmeniui smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, ji įgijo regreso teisę į žalą padariusį asmenį (atsakovą), tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis įstatymų nuostatomis, iš atsakovo priteistina 3 857,48 Eur žalos atlyginimo.
Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 3 p.), todėl ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistinas 43 Eur žyminis mokestis (CPK 96 str.).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 str. 6 d.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) atliekančio bausmę (duomenys neskelbtini), ieškovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, į. k. 188604955, buveinės adresas Vilniuje, Gedimino pr. 30, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, 3 857,48 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt septynių eurų 48 ct) žalos atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) atliekančio bausmę (duomenys neskelbtini), valstybei 43 Eur (keturiasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, įmokos kodas 5660.
Reikalavimas atsakovui: per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus;
Nurodyti: kad, jeigu per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui bus išduotas vykdomasis raštas;
Informuoti atsakovą: apie tai, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skolininkas pagal Civilinį kodeksą privalo mokėti palūkanas bei įstatymuose ar sutartyje numatytus delspinigius, jeigu prievolė buvo neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai.
Preliminarus teismo sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas.
Šis teismo sprendimas įsiteisėja, jeigu per šio Kodekso 430 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą atsakovas nepareiškia motyvuotų prieštaravimų.