Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. A. (buv. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, turinti vidurinį ir profesinį išsilavinimą, dirbanti MB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, teista Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023-12-29 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 64¹ straipsnį, 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda, 2024-09-24 bauda išieškota, teistumas neišnykęs, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. A. mušdama sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą bei nežymiai jį sužalojo: ji 2024-05-31 20.30 val. (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto metu rankomis sudavė ne mažiau kaip 12 kartų sugyventiniui V. J. į galvą ir kitas kūno vietas, taip padarė jam poodines kraujosruvos viršugalvyje, kairio momens srityje, kaktoje, kairės akies vokuose, viršutinėje ir apatinėje lūpose, krūtinėje, odos nubrozdinimus dešiniame smilkinyje, sprande, abiejuose dilbiuose, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, ir sukėlė fizinį skausmą.

Liudytoja V. R. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. A. yra jos geriausia draugė. Ji pati (liudytoja) Neįgaliųjų draugijai nepriklauso, o į kelionę į Šventąją ją pakvietė R.. Į kelionę ji (liudytoja) vyko kartu su savo sūnumi, o R. – su V., kuris tuo metu buvo jos sugyventinis. Kelionės metu autobuse ji (liudytoja) sėdėjo netoli R. ir V.. Važiuodama alkoholinių gėrimų ji (liudytoja) nevartojo, o ar juos vartojo R. ir V., ji nematė. Iš pradžių viskas buvo gerai, R. su V. bendravo gražiai, buvo linksmi, fotografavosi, todėl ji (liudytoja) juos pagyrė, kad yra graži pora. Autobusui sustojus degalinėje, kad keleiviai galėtų pasinaudoti tualetu, ji (liudytoja) kartu su R. nuėjo į tualetą. V. tuo metu liko autobuse, tačiau po kiek laiko atėjo jų ieškoti, nes jos esą per ilgai užtruko. Ji (liudytoja) mano, kad V. kilo pavydas, nes jos ilgiau buvo tualete, o netoliese buvo ir kitų vyrų. V. yra liguistai pavydus žmogus. Ji (liudytoja) žino, kad jis R. skambina iki šiol ir ją šantažuoja. Grįžus į autobusą, V. elgėsi ramiai. Ar jie toliau vartojo alkoholį, ji (liudytoja) nematė. Atvykus į Šventąją, viskas atrodė gerai, nors ji (liudytoja) pastebėjo, kad V. yra susierzinęs, tačiau to kitiems neparodė. Visi nuėjo įsikurti poilsio namuose. Kiek ji (liudytoja) gavo raktų komplektų, neprisimena, bet mano, kad tai galėjo būti vienas arba du. Ji (liudytoja) tiksliai nepamena, bet mano, kad jos kambarys buvo antrame arba trečiame aukšte. Kambarius kelionės dalyviams paskirstė kelionės organizatoriai. Pasidėjusi daiktus savo kambaryje, ji (liudytoja) su sūnumi nuėjo prie R. ir V. kambario, kuris buvo pirmame aukšte. Pravėrusi duris ir įkišusi galvą ji pasakė, kad eina pasivaikščioti, ir pasiūlė kartu eiti R.. Kambaryje ji pamatė lovoje gulinčią R. ir šalia stovintį piktą V.. R. jai atsakė, kad pasivaikščioti neis, nes jai skauda galvą. Ji (liudytoja) nepastebėjo, ar kambaryje buvo vartojamas alkoholis. Vaikščiojant, po kurio laiko jai paskambino R., ji labai verkė, sakė, kad yra užrakinta kambaryje ir negali išeiti. Tai išgirdusi ji (liudytoja) greitai parskubėjo į poilsio namus ir nuėjo prie R. kambario. Ji (liudytoja) prašė atrakinti duris, tačiau R. atsakė, kad neturi raktų. Kalbėdama su kambaryje užrakinta R. ji buvo viena, niekas šio pokalbio negirdėjo. Ji (liudytoja) mano, kad R. iš tiesų buvo užrakinta, ir dabar gailisi, kad tada neiškvietė policijos. R. jai pasakojo, kad V. ją užrakino ir jau kurį laiką yra išėjęs. Būdama prie R. kambario, ji (liudytoja) bandė skambinti V., tačiau šis neatsiliepė. Tuomet ji (liudytoja) pasiūlė R. lipti pro langą. R. taip ir padarė – iššoko pro langą, kurio aukštis nuo žemės buvo maždaug 1,5 metro. Ištrūkusi iš kambario, R. kartu su ja (liudytoja) nuėjo į jos (liudytojos) kambarį. Po kiek laiko R. ėmė skambinėti V.. Kadangi lyg R. sesuo buvo pervedusi jai pinigų, jos išėjo prie bankomato jų pasiimti. Pinigus iš bankomato nuėmė ji (liudytoja), o R. stovėjo šalia ir verkė. Po to jos nuėjo į parduotuvę, kur nusipirko šampano. Grįžusios į kambarį, šampano beveik negėrė – ji (liudytoja) išgėrė tik vieną taurę. Netrukus vėl paskambino V., todėl R. pasakė, kad eis su juo pasikalbėti, nes tai geruoju nesibaigs. Jos abi kartu nuėjo pas V. į kambarį. Iš pradžių V. nenorėjo įleisti jos (liudytojos), tačiau jai pareiškus, kad R. vienos nepaliks, jis jas abi įleido į vidų ir išvadino negražiais žodžiais. R. dėl to supyko. Pirmas R. pastūmė V.. Ji (liudytoja) bandė įsikišti, todėl V. pastūmė ir ją. Ji atsirėmė į sieną, o kur tuo metu buvo R., nematė. Ji (liudytoja) gerai nepamena, bet mano, kad smurtinius veiksmus atliko V.s, nes jis buvo akivaizdžiai agresyvus. Kas vyko toliau ir kaip viskas baigėsi, ji (liudytoja) tiksliai nebeatsimena, nes turi sveikatos problemų. Ikiteisminio tyrimo metu ji (liudytoja) buvo apklausta du kartus. Apklausta antrą kartą ji įvykio aplinkybes prisiminė geriausiai. Ji negali tiksliai paaiškinti, kaip vyko stumdymasis, nes suduodamų smūgių nematė ir į R. ir V. susistumdymą nesikišo. Ji (liudytoja) tikrai nelaikė V. nei už rankų, nei už kojų. Nematė, kad R. būtų dusinusi V. pagalve, ir pati jokiuose smurtiniuose veiksmuose nedalyvavo. Ji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad R. skambino V., gal taip ir buvo, ji neprisimena kas kam skambino, t. y. V. R. ar R. V., gali būti, kad susipainiojo. Ji (liudytoja) įvykio nebeprisimena aiškiai, nes nuo to tada praėjo daug laiko, be to, jos sveikatos būklė yra prasta – ji kasdien vartoja vaistus nuo skausmo, kraujospūdžio ir cholesterolio. Įvykio dieną jai (liudytojai) buvo nustatytas 1,90 prom. neblaivumas, tačiau tai galėjo būti dėl vaistų, kuriuos tuo metu vartojo. Tą dieną, be vienos taurės šampano, daugiau alkoholio ji nevartojo. Važiuodama į Šventąją su savimi turėjo apie 30 Eur. Ji (liudytoja) kelionės metu V. pinigų neprašė, jis nei jai, nei jos vaikui nieko nepirko. Galimai R. buvo prašiusi V. paskolinti jai (liudytojai) pinigų, nes ji (liudytoja) tuo metu neturėjo pakankamai pinigų ką nors nupirkti vaikui degalinėje. R. jai davė pinigų, kai šios sesuo pervedė jai pinigus į jos (liudytojos) sūnaus sąskaitą. Ji (liudytoja) nesupranta, jei V. R. buvo tokia bloga, kodėl jis po įvykio su ja taikėsi ir jai piršosi. R. jį priėmė, kurį laiką jie vėl gyveno kartu, bet paskui V. vėl kažkas „užėjo“, ir jis nuo jos pabėgo.

Liudytoja V. T. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai paaiškino, kad kaltinamąją pažįsta, nes pastaroji yra tos pačios Neįgaliųjų draugijos narė. Ji (liudytoja) su kaltinamąja susitinka šios draugijos susirinkimuose ir posėdžiuose, tačiau asmeniško, draugiško ryšio su ja nepalaiko. Su nukentėjusiuoju ji (liudytoja) taip pat nebendrauja ir jokių asmeninių santykių su juo neturi. Praėjusiais metais ji (liudytoja) organizavo Neįgaliųjų draugijos narių kelionę autobusu į Šventosios poilsio namus, kartu važiavo ir kaltinamoji bei nukentėjusysis. Įvykio dieną, eidama iš savo kambario antrame aukšte, ji išgirdo vyriškį garsiai šaukiant pagalbos, smūgių garsų negirdėjo. Nuėjo pasižiūrėti, kas vyksta. Įėjusi į kambarį pirmame aukšte, pamatė nukentėjusįjį kruvinu veidu, sėdintį ant lovos. R. buvo užsėdusi jį, apžergusi kojomis ir laikė sugriebusi už marškinėlių ties krūtine – jį pakeldavo, o paskui vėl numesdavo ant lovos. Ji (liudytoja) sakė R. nusiraminti ir baigti mušti. Kambaryje tuo metu, be R. ir V., buvo dar viena moteris. Ji (liudytoja) nematė, jog V. būtų smurtavęs prieš R., jis jos nemušė. Ji pati (liudytoja) patraukė R. nuo V., o V. išsivedė į lauką. Neprisimena, ar ant R. kūno buvo matyti kokių nors sužalojimų. Policiją iškvietė ji pati (liudytoja). Atvykus policijos pareigūnams, ji į įvykio eigą nebesikišo, o pareigūnai jos nieko neklausinėjo. V. R. nepažįsta, ji nėra minėtos draugijos narė. Kiek raktų komplektų buvo išduota kambario gyventojams, ji (liudytoja) nežino. Ar kaltinamoji bei nukentėjusysis vartojo alkoholinius gėrimus, ji nematė.

Iš 2024-05-31 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad paklausus apie įvykio aplinkybes, V. J. paaiškino, kad 2024-05-31 su sugyventine R. K. atvyko į Palangą pailsėti ir apsistojo svečių namuose (duomenys neskelbtini). Apie 20.30 val., vartojant alkoholinius gėrimus kambaryje tarp jų įvyko konfliktas dėl pinigų. R. K. rankomis jam ne mažiau kaip 20 kartų trenkė į veido sritį, jam nukritus ant lovos, ne mažiau kaip 15 kartų spyrė jam į įvairias kūno vietas. V. J. veide buvo matyti kraujuojanti žaizda, patinimas, kraujosruva. Abu asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs. R. K. nustatytas 1,03 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 9–12).

Iš 2024-06-01 tarnybinio pranešimo dėl atliktų pirminių tyrimo veiksmų matyti, kad 2024-05-31 21.01 val. atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), greitosios medicinos pagalbos automobilyje rastas sužalotas V. J., jam nustatytas 1,63 prom. neblaivumas. Medikai jį išsivežė į ligoninę apžiūrai. Aiškindamas įvykio aplinkybes, V. J. nurodė, kad kambaryje Nr. 2 jį sumušė jo sugyventinė R. K.. Pastaroji rasta kambaryje Nr. 12, kuriame buvo apsistojusi jos draugė V. R., kuriai buvo nustatytas 1,90 prom. neblaivumas. V. R. teigė, kad V. J. nemušė, nematė, ar R. K. jį mušė (1 t., b. l. 13).

Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad 2024-05-31 21.42 val. R. K. nustatytas 1,03 prom. neblaivumas, o V. J. 2024-05-31 21.04 val. nustatytas 1,63 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 98–99).

Iš 2024-05-31 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Kambario dešinėje pusėje, prie lango matyti viengulė lova, kurioje išmėtyta patalynė su rudos spalvos dėmėmis, galimai krauju. Baltos užuolaidos išteptos rudos spalvos dėmėmis, galimai krauju. Ant žemės numesta žydros spalvos pagalvė, kuri taip pat ištepta rudos spalvos dėmėmis, galimai krauju. Ant kambario medinių durų taip pat matyti rudos spalvos, galimai kraujo, dėmės. Įvykio vieta netvarkinga, daiktai išmėtyti (1 t., b. l. 27–34).

Iš 2024-05-31 – 2024-06-01 asmens apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad jame užfiksuoti V. J. sužalojimai. Po kairia akimi matomas patinimas ir mėlynos spalvos kraujosruva, lūpos kruvinos, patinusios, ant dešinio skruosto, kaktos ir pakaušio matyti odos nubrozdinimai (1 t., b. l. 115–120).

Iš 2024-06-04 specialisto išvados Nr. G 491/2024 (05) matyti, kad V. J. padaryta poodinės kraujosruvos viršugalvyje, kairio momens srityje, kaktoje, kairės akies vokuose, viršutinėje ir apatinėje lūpose, krūtinėje, odos nubrozdinimai dešiniame smilkinyje, sprande, abiejuose dilbiuose, paveikus kietais bukais daiktais (12 trauminių poveikių), galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, jie galėjo atsirasti smūgiuojant, spardant, suduodant kietu daiktu ir pan. (1 t., b. l. 132–133).

Iš 2024-05-31 asmens apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad užfiksuoti R. K. sužalojimai. Apžiūrint jos rankas, ant dešinės rankos vidinės delno dalies, prie nykščio matomas patinimas bei mėlynė, ant tos pačios rankos išorinės pusės matomi nežymūs įdrėskimai. Dešinės rankos mažojo piršto, kairės rankos vidurinio ir bevardžio pirštų nagai nulūžę. Apžiūrint galvos ir veido sritis, akivaizdžių sužalojimų nematyti (1 t., b. l. 121–128).

Iš 2024-06-03 specialisto išvados Nr. G 1118/2024 (02) matyti, kad R. K. nustatytos poodinės kraujosruvos nugaroje, pilve, abiejose rankose, kairėje kojoje, juosmens dešinėje pusėje, galvos sumušimas, odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje, padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais ne mažiau kaip 15 trauminių poveikių (kontaktų) pasekoje. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad jie galėjo būti padaryti 2024-05-31. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 136–137).

Iš 2024-10-15 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuotas V. T. skambučio Bendrajam pagalbos centrui turinys. V. T. paskambinusi nurodė, kad kviečia policiją į (duomenys neskelbtini), nes susimušė sugyventiniai, moteris sumušė vyrą, vyras visas mėlynas, sumuštas, kruvinu veidu. Ji (pranešėja) ėjo jų skirti, bet nieko nepadarė, dabar vyrą sumušusi moteriškė nuėjo pas savo draugę, o tas vyriškis sėdi ant suolo. Ji (pranešėja) ėjo pro šalį, išgirdo vyrą rėkiant „gelbėkite“ (1 t., b. l. 101–104).

Iš 2025-02-17 akistatos protokolo matyti, kad atlikta akistata tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo. Jos metu R. K. parodė, kad jai įėjus į kambarį, neužilgo atėjo ir V., ji (R. K.) su V. tuo metu konfliktavo žodžiu. V. pavadino ją „kekše“, todėl ranka trenkė jam į veidą, V. ją pastūmė, todėl ji vėl trenkė V., įvyko muštynės. Būnant ant lovos, V. šaukė, ji ranka bandė uždengti jo burną, todėl jis įkando jai į ranką. Kadangi šalia buvo pagalvė, ja uždengė jam burną. Po kurio laiko pagalvę nuėmė nuo veido ir tuo metu V. pabėgo iš kambario. V. muštynių metu buvo kambaryje, bet V. visiškai nelietė. Ji (R. K.) V. sudavė apie 20 smūgių į veidą, galėjo kliūti ir į kitas kūno vietas (1 t., b. l. 91–97).

Iš 2025-03-19 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėtas policijos pareigūno kūno kamera fiksuotas vaizdo ir garso įrašas. Įraše matyti greitosios medicinos pagalbos automobilyje sėdintis vyras (V. J.), jo veidas sužalotas. Į pareigūno klausimą, kas jį ir už ką taip sumušė, vyras atsako, kad moteris, sugyventinė R. K. už tai, kad pas jį pinigai, o ne pas ją, ir dar pinigus pavogė. V. J. klausia pareigūnės, ar mato kaip jį sumušė, sudaužė, nurodo, kad jį norėjo su pagalve uždusinti, mušė labai daug kartų rankomis ir kojomis, jis labai rėkė „žmonės, padėkit“. Toliau įraše matyti moteris (R. K.), pareigūnas klausia jos: „Nu kaip taip iki kraujo, kaip čia gaunas?“. R. K. atsako, kad išėjo iš dušo, lygiai tokia pati stovi, nurodo pažiūrėti į jos rankas, kokios jos mėlynos, kaip jis ją „supliušino“, kaip jos nagai išlaužyti, nereiškia, kad sugyventinis gali ją daužyti. Pareigūnas atsako, kad palyginus su sugyventiniu, tai čia „kapeikos“. R. K. atsako: „Ai, čia sugyventinis mano, kiek noriu, tiek pliušinu, jisai mane muša, aš jį mušu“, „Aš išvis sakau, vežam, vežam, apklauskit, ištikrinkit, prašau, nieko neturiu, aš nematau problemos, sumušiau sumušiau“, „Žinokit dar kartą, bet kai paleisit, dar kartą aš jį supliušinsiu, bet taip supliušinsiu, kad, patikėkit, nepadės jam niekas dabar“, „Galiu jį supliušinti taip, kad, vaikeli, nepadės jam niekas“ (1 t., b. l. 108–113).

Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad kaltinamosios R. A. kaltė dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo yra įrodyta. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji R. A. savo kaltę pripažino iš dalies, tvirtino, jog 2024-05-31 vakarą tarp jos ir V. J. įvyko abipusės muštynės, išprovokuotos pastarojo netinkamo elgesio (liguisto ir nepagrįsto pavydo, užgauliojimų, užrakinimo kambaryje). Kaip paaiškino kaltinamoji, būtent V. J. išprovokavo fizinį konfliktą – jai užėjus į kambarį, jis ją įžeidė pavadindamas „kekše“, todėl ji supykusi delnu trenkė jam per veidą. Tuomet, anot kaltinamosios, V. J. ją pastūmė, ji stumtelėjo jį atgal ir abu nugriuvo ant lovos. Kadangi ji yra sunkesnė, užsėdo kaltinamąjį, taip atsidūrė jam ant viršaus. Ant lovos jie susigrūmė: keitėsi smūgiais, nukentėjusysis sudavė ne vieną smūgį jai į galvą, spyrė jai į koją, nugarą, šonkaulių sritį, bandydamas ištrūkti. Ji gynėsi, rankomis dengėsi veidą, todėl labiausiai jai kliuvo į pakaušį, o vienu metu, siekdama nutildyti pagalbos šaukiantį nukentėjusįjį, ji uždėjo jam ranką ant burnos, bet šiam įkandus į ranką, ji paėmė pagalvę ir bandė nustumti jo veidą, kad nesikandžiotų. Po grumtynių nukentėjusysis išbėgo iš kambario, o ji nuėjo nusiprausti, nes buvo kruvina. Kaltinamosios parodymus, kad nukentėjusysis V. J. taip pat ją sumušė, tyčia prieš ją vartojo fizinį smurtą, tai buvo abipusės muštynės, teismas vertina kritiškai, kaip siekį sumenkinti savo vaidmenį nusikaltimo padaryme, sušvelninti savo atsakomybę. Teismas taip pat kritiškai vertina ir liudytojos V. R. parodymus, nes jie yra nenuoseklūs, prieštaringi, be to, ši liudytoja yra gera kaltinamosios draugė ir yra suinteresuota padėti jai išvengti atsakomybės ar ją sušvelninti. Teismas remiasi iš esmės nuosekliais viso proceso metu nukentėjusiojo V. J., liudytojos V. T. parodymais, juos patvirtina ir anksčiau aptarti rašytiniai bylos įrodymai (2024-06-04 specialisto išvada Nr. G 491/2024 (05), tarnybiniuose pranešimuose, apžiūrų protokoluose užfiksuota informacija ir kt.). Nukentėjusysis V. J. nuosekliai tvirtino, kad kaltinamoji jį užpuolė kambaryje, suduodama daugybinius smūgius rankomis, sėdėdama jam krūtinės, bandydama iš jo atimti rankinę su pinigais. Jam daugiausiai kliuvo smūgių į galvą, į veidą, kaltinamoji taip pat rankomis sudavė smūgius ir į krūtinę, šonus, sakydama, jog uždusins, bandė užspausti jo veidą pagalve. Jis visaip bandė gintis, išsivaduoti, todėl neneigia, kad galėjo R. suduoti smūgius spardydamasis ir viena ranka (kita ranka visąlaik laikė rankinę su pinigais), bet jos nepuolė, tik gynėsi. R. yra gerokai sunkesnė už jį, stambesnė, todėl fiziškai nebuvo pajėgus jos įveikti ir šaukėsi pagalbos. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojos V. T. parodymai, kad įvykio dieną, eidama iš savo kambario antrame aukšte, ji išgirdo vyrišką balsą garsiai šaukiant pagalbos ir nuėjo pasižiūrėti, kas vyksta. Įėjusi į kambarį pirmame aukšte, ji (liudytoja) pamatė nukentėjusįjį kruvinu veidu, sėdintį ant lovos. R. buvo užsėdusi jį, apžergusi kojomis ir laikė sugriebusi už marškinėlių ties krūtine, kelis kartus jį pakėlė nuo lovos ir vėl ten jį numetė. Ji (liudytoja) sakė R. nusiraminti ir baigti mušti, vyras tuo metu šaukė „gelbėkit, užmuš“. Ji (liudytoja) nematė, jog V. būtų smurtavęs prieš R., jis jos nemušė. Ji pati (liudytoja) patraukė R. nuo V., o V. išsivedė į lauką. Ji neprisimena, ar ant R. kūno buvo matyti kokių nors sužalojimų. R. K. yra stambaus kūno sudėjimo, o V. J. – smulkaus. Teismas neturi pagrindo netikėti šios liudytojos parodymais, kadangi ji nepalaiko jokių asmeninių santykių nei su kaltinamąja, nei su nukentėjusiuoju, yra tik pažįstama dėl Asmenų su negalia draugijos veiklos, tą patvirtino ir pati kaltinamoji, kad ši liudytoja neturi jokio pagrindo ją melagingai apkalbėti, apkaltinti. Iš aptartų asmenų parodymų, tarp jų ir pačios kaltinamosios, darytina išvada, kad visgi kaltinamoji pradėjo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, ji, užsėdusi gulintį nukentėjusįjį ties krūtine ir apžergusi jį kojomis, mušė jį rankomis, o šis šaukėsi pagalbos, negalėdamas iš jos išsivaduoti. Tokiu būdu būtent kaltinamoji kontroliavimo smurtinį konfliktą, jo eigą, intensyvumą, jame dominavo. Nors bylos medžiaga nustatyta, kad ir pati kaltinamoji įvykio metu patyrė sužalojimus, to, beje, neneigia ir nukentėjusysis, pripažindamas, kad stengdamasis ištrūkti iš jį užsėdusios kaltinamosios, nuo jos gindamasis, galėjo jai irgi suduoti smūgius ranka ir kojomis, tačiau šie nukentėjusiojo veiksmai nebuvo tyčiniai puolamieji, kaip kaltinamosios, tęsusios smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, kol juos nutraukė į kambarį įėjusi V. T.. Tokias išvadas teismui leidžia daryti ir anksčiau aptarti rašytiniai byloje surinkti ir ištirti įrodymai, kurie atitinka nukentėjusiojo parodymus, kartu su jais sudaro vientisą įrodomosios medžiagos visumą, sistemą, iš kurios išplaukia kaltinamosios kaltę jai inkriminuojamo nusikaltimo padarymu patvirtinančios išvados. Kad kaltinamoji tyčia sąmoningai mušė nukentėjusįjį, o ne nuo jo gynėsi, aiškiai patvirtina ir policijos pareigūno atvykus į įvykio vietą kūno kamera fiksuotas vaizdo ir garso įrašas, jame užfiksuoti pačios kaltinamosios pasisakymai bendraujant su policijos pareigūnu dėl pavartoto smurto nukentėjusiojo atžvilgiu (1 t., b. l. 108–113). Nors jei ir būtų neginčijamai byloje nustatyta, kad nukentėjusysis būtų pasakęs užgaulių žodžių kaltinamajai, būtų prieš tai užrakinęs ją kambaryje jai neturint kambario raktų, tai nesuteikė teisės kaltinamajai vartoti smurtą prieš nukentėjusįjį, nešalina jos atsakomybės už jo sumušimą. Tokia kaltinamosios veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nėra jokio teisinio pagrindo ją perkvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kaip to prašė kaltinamosios gynėjas. Tiek pati kaltinamoji, tiek nukentėjusysis, tiek ir liudytojos patvirtino, kad įvykio metu kaltinamoji ir nukentėjusysis gyveno kartu kaip pora, buvo sugyventiniai, todėl jie laikytini šeimos nariais BK 140 straipsnio 2 dalies prasme (BPK 38 straipsnyje įtvirtinta, jog asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai). Kadangi fizinį smurtą kaltinamoji pavartojo prieš savo tuo metu buvusį sugyventinį, mušdama sukėlė jam fizinį skausmą bei nežymiai jį sužalojo, tai lemia jos veikos kvalifikaciją pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Kaltinamoji R. A. suprato, kad smurtauja prieš savo sugyventinį, kad tokiais veiksmais jam sukelia fizinį skausmą, jį žaloja, ir taip elgtis norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios R. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog ji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, BK 61 straipsnyje įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Teismas atsižvelgia į tai, kad R. A. padarė vieną nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį – sugyventinį. Kaltinamoji anksčiau kartą teista visai už kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, bausmę už tai atlikusi (sumokėjusi paskirtą baudą), teistumas neišnykęs, tiek kaltinamoji, tiek ir nukentėjusysis tvirtino, kad fizinis smurtas buvo pavartotas pirmą kartą, R. A. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba. Įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismas sprendžia, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikaltimą kaltinamajai paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (be intensyvios priežiūros), įpareigojant ją visu bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant jai visu bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas) (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 4 punktas). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas R. A. laikinajame sulaikyme nuo 2024-05-31 21.42 val. iki 2024-06-01 16.16 val. (viena diena) išbūtas laikas, vieną sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, ją pradėjus vykdyti, naikintina.

Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos byloje pareiškė 171,85 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiajam V. J. suteiktas medicinines paslaugas (1 t., b. l. 81–83). Ieškinio reikalavimas atlyginti nurodytą turtinę žalą yra pagrįstas, įrodytas kaltinamosios kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamosios R. A. veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamosios nusikalstamų veiksmų yra priežastinis ryšys, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis) ir iš kaltinamosios R. A. Valstybinės ligonių kasos naudai priteistina 171,85 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. A. (buv. K.) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant ją visu bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant visu bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti R. A. laikinajame sulaikyme nuo 2024-05-31 21.42 val. iki 2024-06-01 16.16 val. (vieną dieną) išbūtą laiką, vieną sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

R. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, ją pradėjus vykdyti, panaikinti.

Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamosios R. A. civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos naudai priteisti 171,85 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.