- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-09-20
- Bylos Nr.
- 1A-493-60-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 65-1-00902-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Emilija Akelienė (pirm.), Egidijus Jonas Grigaravičius, Svetlana Jurgaitienė
- Nuteistasis
- Z. J., E. K.
- Advokatai
- Ramūnas Gudašius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Emilijos Akelienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistiesiems Z. J. ir E. K., jų gynėjams advokatams Ramūnui Gudašiui ir Tomui Vildžiūnui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Z. J. ir E. K. apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo Z. J. nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2, 5 dalimis, subendrinus bausmes paskirtas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 10 mėnesių. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2, 4 dalimis, subendrinus bausmes dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Pritaikius Baudžiamojo kodekso 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (650 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant sumokėti įmoką per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. E. K. nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės, paskirtos Kauno rajono apylinkės teismo 2006-09-19 nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė- laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant Pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Z. J. ir E. K. pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad 2009-06-16, apie 16.05 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio namo Nr. 59 laiptinės tarpduryje, veikdami bendrininkų grupėje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais, Z. J. neleidžiant nukentėjusiajam R.V. patekti į laiptinę ir paėmus iš šalia su ramentais stovėjusio G. S. ramentą ir smogus ramentu nukentėjusiajam į galvą, bet nepataikius, puolant nukentėjusįjį kumščiais, taikantis smogti į veidą, o E. K. smogus R. V. ranka ne mažiau kaip vieną kartą į veidą ir ne mažiau kaip vieną kartą spiriant koja nukentėjusiajam į galvą, tačiau nepataikius, bendrais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės tvarką, o E. K., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009-06-16, apie 16.25 val., viešoje vietoje - Kauno (duomenys neskelbtini) gatvėje, namo Nr. 59 laiptinėje, įžūliais veiksmais, nukentėjusiajai S. J. praeinant pro šalį, išplūdo ją necenzūriniais žodžiais ir ne mažiau kaip vieną kartą spyrė nukentėjusiajai į pilvą, tačiau nepataikė, šiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės tvarką.
Be to, Z. J. pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2009-08-16, apie 11.30 val., atvykęs pas E. J. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), išspirdamas E. J. buto duris, įėjo į butą ir ant lovos sėdinčiam E. J. dešine ranka du kartus smogė į veidą, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, virtuvėje, paėmė prie krosnies gulėjusią malką, grasindamas „užmušiu tave“, smogė ja ne mažiau kaip vieną kartą E. J. į viršugalvio kairę pusę, po ko E. J. prarado sąmonę, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam odos nubrozdinimus kaktoje, dešinio momens srityje, dešiniame skruoste, kairės ausies kaušelyje, abiejų pečių srityje, juosmenyje, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimą, poodines kraujosruvas krūtinėje, pilve, kairio peties srityje, kairio smilkinio sumušimą, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, šiais veiksmais nežymiai sutrikdydamas E. J. sveikatą, o taip pat, naudodamas fizinį smurtą, grasino E. J. nužudyti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis Z. J. prašo skundžiamą nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnį, panaikinti neįrodžius jo dalyvavimo darant šias nusikalstamas veikas ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, o dalyje dėl jo nuteisimo pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį skundžiamą nuosprendį pakeisti ir paskirti bausmę – baudą sankcijos ribose.
Skunde nuteistasis nurodo, kad jis pripažįsta savo kaltę pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, tačiau nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigia padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje. Nuteistasis teigia, kad teismas neteisingai ir netinkamai motyvuodamas paskyrė pirmą kartą teistam asmeniui laisvės atėmimo bausmę, nors jis buvo teisiamas už tris nesunkias nusikalstamas veikas, iš kurių Z. J. padarė tik vieną, o už jos padarymą sankcijoje be laisvės atėmimo bausmės numatytos ir kitos bausmės rūšys. Tai, kad apeliantui sutramdyti policijos pareigūnai panaudojo antrankius, negali būti vienas iš motyvų skirti laisvės atėmimo bausmę, nes nusikalstama veika jau buvo baigta. Nuteistasis skunde nurodo, kad su E. J. niekada nekonfliktavo ir smurto prieš jį nenaudojo, todėl nebuvo jokio motyvo atvykti pas jį iš šventės, jį sužaloti ar grasinti nužudyti bei vėl grįžti atgal švęsti. Apeliantas teigia, kad 2009-08-14 (penktadienį) kartu su savo žmona buvo išvykę į Kėdainių rajoną, Kampų kaimą švęsti R. K. gimtadienį, o iš Kampų kaimo 2009-08-17 dieną automobiliu Citroen XM išvyko į namus (duomenys neskelbtini) kaime. Apeliantas pažymi, kad pati šventė vyko 2009-08-15 - 16 dienomis ir jis iš šventės niekur nebuvo išvykęs, tai teisme patvirtino liudytojai R. K., J. K., A. J. (šie trys liudytojai netgi nurodė kokius drabužius šventės metu dėvėjo apeliantas ir jo žmona) bei G. S.. Tačiau teismas nemotyvuotai atmetė šių liudytojų parodymus ir rėmėsi prielaida, kad R. K. gimtadienyje buvo daug žmonių, o nuo (duomenys neskelbtini) kaimo iki (duomenys neskelbtini) kaimo yra apie 20 km atstumas, todėl Z. J. nepastebėtas galėjo trumpam išvykti. Nuteistasis teigia, kad šventės metu jis vartojo alkoholį, todėl negalėjo vairuoti automobilio ir išvykti iš (duomenys neskelbtini) kaimo. Nuteistasis nurodo, kad E. J. parašyti prieš jį pareiškimą įtakojo P. G., kuris suinteresuotas Z. J. iškeldinimu iš buto. Be to, liudytoja A. J., patvirtindama apelianto parodymus, nurodė, kad nuo 2009-08-14 iki 2009-08-16 kartu su Z. J. buvo išvažiavusi į (duomenys neskelbtini) kaimą švęsti R. K. gimtadienio, o liudytojos I. B. ir D. A. nebuvo tiesioginės įvykio liudytojos, apie įvykį sužinojo iš E. J. pasakojimo, todėl jų parodymai turi būti vertinami kritiškai. Skunde teigiama, kad teismas nepašalino atsiradusių abejonių, kurios turi būti vertinamos apelianto naudai.
Skundo autorius nurodo, kad E. J. ikiteisminio tyrimo metu davė nenuoseklius parodymus, todėl jie turėtų būti vertintini kritiškai, nes 2009-08-19 ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad 2009-08-16, apie 11.00 val., prie parduotuvės Z. J. jam sudavė smūgius, vėliau jau nurodė, kad Z. J. jį sumušė namuose. Tačiau 2009-12-10 apklausos metu E. J. parodė, kad prie parduotuvės jokio incidento su Z. J. nebuvo, o paaiškinti tokio jo parodymų prieštaravimo jis negali. Be to, E. J. parodė, kad 2009-08-16 dieną, vienas buvo išgėręs butelį vyno, o išgerinėja dažnai. Teisme E. J. negalėjo patvirtinti, kad jį namuose sumušė būtent Z. J., jokio pagrindo konfliktuoti su Z. J. neturėjo, o pareiškimą policijai privertė parašyti P. G..
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. K. prašo skundžiamą nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas netinkamą vertino įrodymus, mano, kad teismas netinkamai išaiškino, kas yra viešoji tvarka, todėl priėmė neteisingą nuosprendį. Skunde teigiama, kad teismas nevertino liudytojų G. S. ir R. P. paaiškinimų, jog E. K. su nukentėjusiuoju apsižodžiavo, tačiau nevartojo jokio smurto. Todėl skundo autorius daro išvadą, kad jis nepažeidė viešosios tvarkos, t.y. jo veiksmuose nebuvo nusikalstamos veikos požymių, tuo pagrindu jo atžvilgiu baudžiamoji byla turi būti nutraukta.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė skundus atmesti.
Nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmetamas, o nuteistojo Z. J. apeliacinis skundas tenkinamas. Skundžiamas nuosprendis dalyje dėl Z. J. nuteisimo pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį naikinamas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, (Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), dėl nuteisimo pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį naikinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas) ir šioje dalyje priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis, o dalyje kur jis nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (Baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 1 punktas, 328 straipsnio 2 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Dėl Z. J. apeliacinio skundo
Apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį Z. J. atžvilgiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį padarė išvadą, kad jo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Nors Z. J. nurodė, jog jis 2009-08-16 buvo Kampų k., Kėdainių rajone, kur šventė R. K. gimtadienį, ir tai patvirtino liudytojai A. J., R. K., J. K., V. K., A. J. ir G. S., tačiau teismas šiuos parodymus atmetė, argumentuodamas tuo, kad Z. J. ir išvardinti liudytojai gimtadienį šventė nuo 2009-08-14 iki 17 dienos, gimtadienyje buvo daug žmonių, nuo šventimo vietos iki (duomenys neskelbtini) k., Kauno r. atstumas sudaro apie 20 km, todėl, teismo nuomone, Z. J. galėjo be jokių kliūčių išvykti trumpam ir nepastebėtas. Teismas nepatikėjo liudytojos A. J. parodymais, nes ji nuteistojo sutuoktinė, be to, pusvalandžiu skiriasi jos ir nuteistojo Z. J. nurodomas išvykimo iš (duomenys neskelbtini) laikas. Nuosprendyje teigiama, kad nukentėjusysis E. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kaip ir kokiu būdu Z. J., atvykęs 2009-08-16, apie 11.30 val. į jo namus, jį mušė ir grasino nužudyti, šiuos parodymus nukentėjusysis patvirtino teisiamojo posėdžio metu, todėl jais netikėti nėra pagrindo.
Įvertinusi bylos aplinkybių visetą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog Z. J. kaltė, padarius veiką, numatytas Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, neįrodyta, o veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, iš viso nepadaryta. Dėl šių kaltinimų Z. J. išteisintinas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir objektyviai neįvertinos nukentėjusiojo ir kitų liudytojų parodymų, paties Z. J. parodymų, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą apie Z. J. veiksmus ir šioje dalyje neapgrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
Apklausiamas liudytoju 2009-08-19 E. J. nurodė, jog 2009-08-16, apie 11 val. jį Z. J. sumušė prie parduotuvės (smogė dešine ranka į krūtinę ir spyrė dešine koja į kairį petį), prie parduotuvės Z. J. privažiavo juodos spalvos automobiliu R. E., o maždaug po 30 min. į jo namų kiemą įvažiavo tas pats automobilis, iš kurio išlipęs Z. J. koja išspyrė namo duris. Patekęs į vidų, jis sėdinčiam E. J. ranka smogė du kartus į veidą, vėliau mušė virtuvėje, kur, paėmęs šalia krosnies gulinčią lentą ir pasakęs žodžius „užmušiu tave“, smogė jam lentą į kairę galvos pusę. Kiek smūgių jam buvo suduota ta lenta nežino, nes po pirmo smūgio prarado sąmonę (1 t., b. l. 72-73). Papildomai apklausiamas liudytoju 2009-12-10, E. J. nurodė, kad prie parduotuvės jokio incidento su Z. J. nebuvo, kodėl prieš tai duotuose parodymuose jis nurodė kitokias aplinkybes paaiškinti negalėjo ir nurodė, kad tą dieną vienas buvo išgėręs butelį vyno, išgerinėja dažnai (1 t. b. l. 74). Teisme E. J. parodė, kad pas jį į namus buvo atvažiavęs asmuo tik panašus į Z. J. ir automobilis buvo panašus į tą, kokį šis turi. Z. J. E. J. pasakė kažką, ko jis nesuprato ir du kartus trenkė į veidą, tačiau nesuprato kodėl, gal todėl, kad buvo girtas nelabai viską prisimena. Teisėjai pagarsinus jo 2009-08-19 ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, E. J. nurodė, kad „šito tuo metu nebuvo, tai mane privertė parašyti P. G.“. Be to, nukentėjusysis parodė, kad jo namo durys buvo atidarytos, jų Z. J. neišspyrė, su lenta jam netrenkė. Nukentėjusysis parodė, kad nelabai atsimena kas buvo, ir nurodė, kad galėjo būti, jog pasiėmęs malką Z. J. jam trenkė, tada visko gerai neprisiminė, dabar viską geriau atsimena. Tokie nukentėjusiojo E. J. parodymai kelia pagrįstų abejonių, juose yra akivaizdžių prieštaravimų. Apklaustas praėjus kelioms dienoms po įvykio, E. J. nurodė apie incidentą su Z. J. ir prie parduotuvės, tačiau vėliau, tame tarpe ir teisme, jau paneigė, kad prie parduotuvės Z. J. jam sudavė smūgius. Skiriasi ir teisme jo nurodytos aplinkybės dėl incidento jo namuose, nukentėjusysis nurodė, kad . prie namų atvažiavęs vyras buvo tik panašus į Z. J., kad vyras namo durų neišspyrė, jos buvo atidarytos, dėl smūgių malka ar lenta jau nebuvo įsitikinęs. Nukentėjusysis patvirtino tik tai, kad buvo suduoti du smūgiai ranka, kitų sumušimų ant nukentėjusiojo kūno, kurie nurodyti byloje esančioje specialisto išvadoje, atsiradimo aplinkybės yra iš viso neaiškios. Tokį savo parodymų nenuoseklumą E. J. aiškino tuo, jog įvykio dieną buvo vienas išgėręs butelį vyno ir ne viską atsimena. Jis teigia, kad dabar, t.y. po įvykio praėjus tiek laiko, viską geriau prisimena nei po įvykio praėjus kelioms dienoms. Vien tik tokiais nenuosekliais, nelogiškais ir sau prieštaraujančiais nukentėjusiojo parodymais Z. J. kaltė negali būti grindžiama, nes pats Z. J. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai neigė savo kaltę, nurodydamas, kad penktadienį, apie 10 val. su žmona išvažiavo švęsti gimtadienio ir grįžo tik pirmadienį, todėl sekmadienį (duomenys neskelbtini) nebuvo, todėl E. J. nei sumušti, nei grasinti nužudyti nukentėjusįjį, Kitų tiesiogiai šį įvykį mačiusių liudytojų nėra. Liudytoja I. B. papildomai apklausta nurodė, kad E. J. 2009-08-16 matė jau sumuštą, tačiau nieko jo neklausinėjo, nes tai ne pirmas kartas, kai jo bute vykstą išgerinėjimai ir konfliktai (1 t. b. l., 80).
Liudytoja A. J. – Z. J. sutuoktinė tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme nurodė, kad penktadienį, apie 11 – 12 val. (apie pietus) su šeima išvyko švęsti gimtadienio ir grįžo tik pirmadienį. Nors Z. J. ir jo žmonos parodymai dėl išvykimo iš (duomenys neskelbtini) kaimo laiko švęsti gimtadienio skiriasi, t.y. Z. J. teisme nurodė, kad išvyko ryte apie 10 val., o jo žmona nurodė, kad išvyko apie pietus, tačiau jie abu nuosekliai teigė, kad savo namuose jie nebuvo visą savaitgalį ir grįžo tik pirmadienį, todėl vertinti šių parodymų kritiškai pagrindo nėra. Skundžiamame nuosprendyje nurodytas teiginys, jog R. K. gimtadienyje buvo daug žmonių, o nuo (duomenys neskelbtini) kaimo iki (duomenys neskelbtini) kaimo yra apie 20 km atstumas, todėl Z. J. nepastebėtas galėjo trumpam išvykti, yra tik bylos duomenimis neparemta prielaida, o jokia prielaida grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima. Be to, Z. J. parodymus, jog jis atvyko švęsti gimtadienio penktadienį, o išvyko tik pirmadienį, teisme patvirtino liudytojai R. K., J. K.. Liudytojas V. K. teisme patvirtino, kad Z. J. su šeima atvyko penktadienį (2009-08-14), liudytojas A. J. patvirtino, kad Z. J. šventėje buvo šeštadienį ir sekmadienį, o išvyko tik pirmadienį, liudytojas G. S. nurodė, kad Z. J. buvo šventėje 2009-08-15 ir 16 dienomis. Įvertinus šiuos liudytojų ir paties Z. J. parodymus bei nukentėjusiojo E. J. parodymus daroma išvada, kad nukentėjusysis E. J. patyrė sužalojimus, tai įrodo byloje esanti specialisto išvada, tačiau byloje nėra surinkta pakankamai duomenų teigti, kad nukentėjusįjį sužalojo būtent Z. J..
Duomenų, kad nukentėjusįjį E. J. grasino nužudyti Z. J. ar koks nors kitas asmuo, byloje iš viso nėra. Atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį atsiranda tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nuteistasis Z. J. iš viso neigia konfliktavęs su E. J., tačiau ir iš paties E. J. parodymų, net jais tikint, nebūtų galima daryti išvados, jog nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nė iš vienų nukentėjusiojo parodymų turinio negalima daryti išvados, kad Z. J. būtų turėjęs kokį nors motyvą, dėl ko turėtų žudyti E. J., nukentėjusiojo nurodytas jo atžvilgiu panaudoto smurto pobūdis irgi neleidžia teigti, kad grasinimas nužudyti, naudojant tokį smurtą, gali būti įvykdytas. Be to, ir E. J. parodymų, kaip įrodymų šaltinio, patikimumas jau aptartas šiame nuosprendyje.
Z. J. išteisinamas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo darant šią nusikalstamą veiką (Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), išteisinamas pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Dėl bausmės
Skundžiamu nuosprendžiu Z. J. buvo nuteistas už tris nusikalstamas veikas, kadangi jis išteisinamas dėl dviejų jam inkriminuotų veikų, sprendžiamas klausimas tik dėl bausmės pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį. Z. J. šį nesunkų nusikaltimą įvykdė būdamas neteistas, jis yra vedęs, turi šeimą, nukentėjusiojo R. V. atsiprašė. Tačiau Z. J. baustas administracinėmis nuobaudomis, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (nors ir prisipažįsta nusikaltęs, tačiau tai daro paviršutiniškai), yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Apeliantas elgėsi agresyviai ir po nusikaltimo padarymo net ir atvykus policijos pareigūnams. Įvertinus šias aplinkybes ir tai, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (Baudžiamojo kodekso 55 straipsnis) daroma išvada, kad apylinkės teismas už šio nusikaltimo padarymą Z. J. paskyrė neteisingą – per griežtą bausmę. Todėl, atsižvelgus ir į Z. J. apeliacinio skundo prašymą dėl bausmės rūšies, jam skirtina bausmės rūšis – bauda, kurios dydis nustatomas mažesnis nei numatytas baudos vidurkis už nesunkaus nusikaltimo padarymą.
Dėl E. K. apeliacinio skundo
Iš E. K. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme seka, kad jis neginčija aplinkybės, jog nukentėjusiųjų R. V. ir S. J. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau neigia vartojęs prieš juos smurtą bei nesutinka, kad tokiais savo veiksmais sutrikdė viešąją tvarką. Tokie E. K. skundo motyvai prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktiems ir teisme patikrintiems įrodymams. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme R. V. nurodė, kad kartu su Z. J. jį užsipuolė ir E. K., kuris plūdo nukentėjusįjį necenzūriniais žodžiais ir sudavė ne mažiau kaip vieną kartą ranka bei ne mažiau kaip vieną kartą spyrė koją į galvos sritį, tačiau nukentėjusiajam šių smūgių pavyko išvengti. Nukentėjusiajam atsitraukiant ir bandant pabėgti, tiek Z. J., tiek E. K. jį vijosi iki pat tėvų namų ir grasino. Tokius parodymus nukentėjusysis davė viso bylos tyrimo metu. Be to, R. V. parodymus pavirtina liudytojų J. ir M. V. parodymai, iš kurių matyti, kad išėjęs iš jų namų sūnus netrukus sugrįžo sumišęs ir užtrenkė jų buto duris iš vidaus, o iš lauko girdėjosi triukšmas, pro virtuvės langą matė nueinančius Z. J. ir E. K.. Šių liudytojų parodymai buvo nuoseklūs ir nekito viso bylos tyrimo metu, todėl netikėti jais pagrindo nėra. Įvykio vietoje buvusių kitų dviejų liudytojų G. S. ir R. P. parodymai vertinami kritiškai, nes jie prieštarauja minėtų liudytojų parodymams. G. S. ir R. P. nurodė, jog nukentėjusiojo niekas nemušė ir nesivijo, tuo tarpu liudytojai J. ir M. V. aiškiai nurodė, kad sūnui išėjus ir netrukus grįžus, jie girdėjo triukšmą ir pro virtuvės langą matė nuteinančius Z. J. ir E. K.. Be to, R. P. įvykio dieną buvo neblaivus, tai patvirtina S. J. parodymai (teisme jos apklausti nepavyko, tačiau jos parodymai pagarsinti baudžiamajame procese nustatyta tvarka), iš kurių matyti, kad kitą dieną ji buvo sutikusi R. P., kuris jos prašė papasakoti kas atsitiko tą dieną, nes jis nieko dėl girtumo neprisiminė. Nukentėjusiosios S. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsintais teisme Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka taip pat nėra pagrindo abejoti, nes tai, kad ji išėjusi į laiptinę buvo E. K. ir R. P. išplūsta necenzūriniais žodžiais teisme patvirtino tiek E. K., tiek R. P.. Nukentėjusiosios nurodyta aplinkybė, kad jai E. K. bandė spirti koja abejonių nekelia, juo labiau, kad ji nurodė, jog spiriant koja buvo paliesti tik jos drabužiai, o ji pati jokio fizinio skausmo dėl to nepajuto. Nors tiek E. K., tiek R. P. neigia, jog nukentėjusiajai buvo bandoma suduoti, tačiau E. K. parodymai vertinami kaip bandymas švelninti savo kaip nuteistojo padėtį, o R. P. parodymai vertinami kritiškai dėl jo girtumo, nes kitą dieną po įvykio jis sutiktos nukentėjusiosios klausė kokie buvo jo paties veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu ir jos atsiprašė už tokį elgesį. Todėl daroma išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų patvirtinti, jog E. K. vartojo fizinį smurtą tiek (bendrais veiksmais) R. V., tiek S. J. atžvilgiu, nors nukentėjusiesiems suduotų smūgių pavyko išvengti.
Pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. E. K. fizinį smurtą vartojo viešoje vietoje - R. V. atžvilgiu prie daugiabučio namo laiptinės, S. J. atžvilgiu namo laiptinėje. R. V. atžvilgiu fizinis smurtas buvo pavartotas kitų asmenų akivaizdoje, t.y. matant liudytojams G. S. ir R. P.. Tiek vienu, tiek kitų atveju prie daugiabučio namo laiptinės ar pačioje laiptinėje galėjo bet kuriuo momentu ateiti pašaliniai žmonės, kurie pamatę vykusius konfliktus būtų pasijautę nejaukiai ar išsigandę. Fizinio smurto panaudojimas teismų praktikoje laikomas įžūliu elgesiu, kuomet nustatinėjami viešosios tvarkos pažeidimo - nusikaltimo sudėties požymiai. Todėl daroma išvada, kad E. K., viešoje vietoje – daugiabučio namo laiptinėje ir prie įėjimo į ją, kitų asmenų akivaizdoje (R. V. atžvilgiu), pavartodamas fizinį smurtą (bendrais veiksmais) R. V. atžvilgiu ir S. J. atžvilgiu, nors suduotų smūgių nukentėjusiesiems pavyko išvengti, t.y. įžūliais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei bendrininkų grupėje (R. V. atžvilgiu) sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kolegija laiko, kad E. K. veika yra įrodyta nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir teisingai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį. Skundžiamas nuosprendis E. K. atžvilgiu yra teisingas, todėl naikinti jį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį (nors apeliantas prašo baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti) skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 3, 4 dalimis, 329 straipsnio 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.
N. Z. J. apeliacinį skundą tenkinti. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Z. J. nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, o taip pat dalį, kuria Z. J. paskirtos bausmės subendrintos bei, pritaikius Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas, paskirtos subendrintos bausmės vykdymas atidėtas. Šioje dalyje priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
Z. J. pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1punktas).
Nuosprendžio dalį, kuria Z. J. nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį pakeisti:
Z. J. už nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti į 30 MGL (3900 Lt) – trijų tūkstančių devynių šimtų litų baudą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.