Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorei E. M., atsakovams G. D., atsakovų G. D., A. D. atstovui advokatui P. J., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei G. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, G. D., A. D., tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro notarė D. B., dėl restitucijos taikymo pripažinus valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties negaliojimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

2. Ieškinyje nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2002 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 761V nusprendė, kad komerciniams objektams statyti ir eksploatuoti J. Basanavičiaus ir Švitrigailos gatvių sankirtoje sklypas, kurio ribos miesto plano ištraukoje pažymėtoje linijomis ir skaičiais 1-7, yra 1929 kv. m ploto, įskaitant papildomai priskirtą 1019 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį, pažymėtą linijomis ir skaičiais 4-10, prie 910 kv. m privačios žemės sklypo dalies, pažymėtos linijomis ir skaičiais 1-3, 8-10. Šiuo sprendimu patvirtinta 1019 kv. m valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo kaina – 121 534 Lt (35 198,68 Eur).

3. Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ir atsakovas G. D. 2003 m. kovo 12 d. sudarė 1019 kv. m ploto žemės sklypo, esančio J. Basanavičiaus ir Švitrigailos g. sankirtoje, valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P01/2003-26760. Šios sutarties 4 punkte nurodyta, kad už perkamą žemės sklypo dalį G. D. 2003 m. kovo 7 d. sumokėjo 121 534 Lt (35 198,68 Eur). Atsakovas G. D. įsipareigojo iki valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo sumokėti 123 026 Lt (35 630,79 Eur) į Vilniaus miesto savivaldybės atsiskaitomąją sąskaitą teritorijai įsisavinti ir miesto inžinerinei infrastruktūrai plėtoti. Šį įsipareigojimą jis įvykdė 2002 m. gruodžio 23 d.

4. 2003 m. rugsėjo 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teisė į 1019 kv. m ploto žemės sklypą buvo perleista J. K., A. A. (A. A.), V. T. (V. T.), A. G., A. J., V. K. ir A. T..

5. Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 2.3-1286-01 buvo sujungti 1019 kv. m ir 910 kv. m žemės sklypai į vieną bendrą 1929 kv. m ploto žemės sklypą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini).

6. 2006 m. sausio 4 d. taikos sutartimis nuosavybės teisė į 1019/1929 dalį sujungto žemės sklypo buvo perleista G. D. ir A. D.. Pardavėjas G. D. bei A. D. ir pirkėja UAB „Vilniaus kapitalo vystymo projektai“ 2006 m. liepos 28 d. sudarė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį dėl 1929 kv. m ploto žemės sklypo. Šis žemės sklypas parduotas už 11 000 000 Lt (3 185 820,20 Eur). Nuo 2015 m. birželio 11 d. nuosavybės teise žemės sklypas priklauso UAB „Realinija“. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2007 m. gruodžio 3 d. išdavė leidimą vykdyti statybos darbus šiame žemės sklype.

8. Ieškovė argumentuoja, kad 1019 kv. m ploto sklypas buvo parduotas G. D. už 121 534 Lt (35 198,68 Eur), t. y. 318 674 Lt (92 294,37 Eur) mažiau už vidutinę rinkos vertę, turi būti taikomas G. D. sumokėtos sumos už žemės sklypą įskaitymas: sandorio sudarymo metu ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 440 208 Lt (127 493,05 Eur), o žemės sklypas buvo parduotas už 121 534 Lt (35 198,68 Eur). Priteistina suma sudaro 92 294,37 Eur.

10. Atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo ieškinį tenkinti.

11. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018m. gruodžio 20d. nutartimi Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ir G. D. 2003 m. kovo 12 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis Nr. P01/2003-26760 dėl 1019 kv. m ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinta negaliojanti, Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymas „Dėl papildomo žemės sklypo greta sklypo J. Basanavičiaus ir Švitrigailos gatvių sankirtoje, Vilniuje suformavimo, pardavimo kainos bei naudojimo sąlygų patvirtinimo bei pardavimo G. D.“ panaikintas. Ieškinio reikalavimas taikyti restituciją, priteisti Lietuvos Respublikos valstybės naudai iš G. D. ir A. D. solidariai 92 294,37 Eur grąžintas nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui.

12. Sprendžiant dėl restitucijos, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog būtina:

12.1. nustatyti parduoto žemės sklypo rinkos vertę Sutarties sudarymo metu ir palyginti ją su atsakovų už sklypą sumokėta suma; pažymėjo, kad nustatant atsakovų už sklypą sumokėtą sumą, būtina įvertinti ne tik Sutartyje nurodytą žemės sklypo kainą – 121 534 Lt (35 198,68 Eur), bet ir lėšų sumą, kurią G. D. įsipareigojo sumokėti teritorijai įsisavinti ir miesto inžinerinei infrastruktūrai plėtoti (123 026 Lt (35 630,79 Eur));

12.2. įvertinti, ar restitucijos taikymas (ar taikytinos restitucijos apimtis) nesudarys atsakovams pernelyg didelės naštos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

13. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto valdybos 2000 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 2158V „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“ buvo patvirtintas teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detalusis planas, kuriame nurodyta, kad tai yra gyvenamosios, komercinės ir visuomeninės paskirties žemės sklypai. Detaliojo plano aiškinamajame rašte, architektūrinės dalies 2 punkte nustatyta, kad Vilniaus bendrojo plano ir Vilniaus Naujamiesčio detaliojo plano raidos programos sprendiniuose nustatytas užstatymo planuojamoje teritorijoje intensyvinimas, gyvenamosios funkcijos plėtimas.

14. Atsakovai teikė byloje įrodymus, kad 1019 k. m sklypas, išsidėstęs J.Basanavičiaus ir Švitrigailos gatvių sankirtoje, Vilniaus miesto Naujamiesčio seniūnijos teritorijoje, buvo neracionalios konfigūracijos, be privažiavimo kelio, Švitrigailos gatvės pusėje turėjęs siaurą apie 30 metrų ilgio juostą, todėl dėl susiklosčiusios urbanistinės situacijos negali funkcionuoti savarankiškai, į jį neįmanoma patekti iš Basanavičiaus ir Švitrigailos gatvių dėl šių gatvių sankryžos ir visuomeninio transporto stotelės artumo.

15. Byloje pateikta 2002 m. vasario 27 d. M. R. firmos „Lituka“ turto vertės nustatymo pažyma Nr. VGO-20303, patvirtinanti, kad nepriklausomi turto vertintojai paminėtą žemės sklypą įvertino 224 000 Lt (64 874,89 Eur) suma.

16. VĮ Registrų centras 2016 m. rugsėjo 22 d. raštu informavo, kad atsakovams 2003 m. kovo 12 d. įsigijus 0,1019 ha ploto žemės sklypą, šio sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 127 493 Eur.

17. Byloje nustatyta, kad vykdant Vilniaus miesto savivaldybės ir žemės sklypo pirkėjo susitarimą dėl infrastruktūros objektų plėtojimo sąlygų, atsakovas G. D. sumokėjo 123 026 Lt (35 630,79 Eur) sumą, skirtą teritorijai įsavinti ir miesto inžinerinei infrastruktūrai plėtoti. Šią aplinkybę patvirtina 2002-12-23 grynųjų pinigų priėmimo kvitas Nr. 420593786. Pagal šio, 1019 kv.m. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo pardavimo sutartį sumokėta 121 534 Lt (35 198,68 Eur). Tai rodo, jog realiai už žemės sklypą atsakovas G. D. sumokėjo 244 560 Lt (70 829,47 Eur) sumą.

18. Teismas, vertindamas nurodytas aplinkybes daro išvada, jog labiausiai žemės sklypo rinkos kainą įtakoja įvykę nekilnojamojo turto sandoriai, vieta, kurioje yra sklypas, sklypo naudojimo paskirtis, taip pat ir tai ar yra privažiavimas, ar yra galimybė daryti sklypo pertvarkymo projektą. Teritorija prie Basanavičiaus ir Švitrigailos gatvių sankirtos yra brangioje dėl artumo nuo miesto centro, komercinės paskirties objektų teritorijoje. Sklypas, neturintis įvažiavimo iš miesto gatvių ir privažiavimo, labiausiai tinkamas prijungimui prie kitų sklypų, taip pat nustačius servitutus besiribojančiuose žemės sklypuose. Paminėtame 2000m. lapkričio 9d. Vilniaus miesto valdybos sprendime buvo nurodyta ginčo sklypo prijungimo galimybė prie Kelių direkcijos arba atsakovų sklypų.

19. Byloje nustatyta, kad atsakovams 2003 m. kovo 12 d. sutartimi įsigijus 1019 kv. m ploto ginčo sklypą, besiribojantį su jiems priklausiusiu 910 kv. m ploto žemės sklypu (dėl kurio atsakovams ir buvo suteikta teisė lengvatine (ne aukciono) tvarka įsigyti ginčo sklypą kaip „besiribojantį“) iš valstybės už bendrą 244 560 Lt (70 829,47 Eur) sumą, Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 2.3-1286-01 abu pirmiau nurodyti žemės sklypai buvo sujungti į vieną bendrą 1929 kv. m ploto žemės sklypą, kuriam nustatytas naudojimo būda - komercinės paskirties objektų ir gyvenamoji teritorija; naudojimo pobūdis - prekybos, paslaugų ir pramogų objektams, daugiaaukščiams (iki 7 aukštų) gyvenamiesiems pastatams statyti, nustatytas leistinas sklypo užstatymo tankis - iki 95 proc. 2006 m. liepos 28 d. atsakovai ir pirkėja UAB „Vilniaus kapitalo vystymo projektai“ sudarė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį dėl 1929 kv. m ploto žemės sklypo už 11 000 000 Lt (3 185 820,20 Eur).

20. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvada, jog suformuotas atskiras 0,1019 ha valstybės parduodamas žemės sklypas buvo parduotas už žymiai mažesnę kainą nei jo buvusi rinkos kaina. Teismas nesivadovauja M. R. firmos „Lituka“ turto vertės nustatymo pažyma Nr. VGO-20303, patvirtinančia, kad nepriklausomi turto vertintojai paminėtą žemės sklypą įvertino 224 000 Lt (64 874,89 Eur) suma, laikydamas ją neteisinga, nes šis žemės sklypas buvo teritorijoje tarp dviejų centrinio miesto ypatingos svarbos gatvių – Švitrigailos (šiaurės pietų pusėje) ir Basanavičiaus (rytų-vakarų pusėje), vienoje brangiausių, aukštesnio rango teritorijų, kurioje pagal Vilniaus Naujamiesčio detaliojo plano raidos programą buvo numatyta užstatymo planuojamoje teritorijoje intensyvumas, todėl suformuotas racionalaus dydžio ir ploto valstybinės žemės sklypas galėjo būti naudojamas pagal paskirtį, turėjo pakankamą jam eksploatuoti skirtą susisiekimą ir tokio žemės sklypo rinkos vertė atitiko kompetentingos institucijos - VĮ Registrų centras nustatytą, šio sklypo vidutinę rinkos vertę, atitinkančią 127 493 Eur sumą.

21. Nagrinėjamoje dalyje įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinus negaliojančią 1019 kv. m. valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P01/2003-26760, taikytina restitucija sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad ginčo 1019 kv. m ploto žemės sklypo rinkos vertė atitiko 127 493 Eur sumą, o atsakovai už ginčo sklypą sumokėjo 244 560 Lt (70 829,47 Eur) sumą, Lietuvos Respublikos valstybės naudai iš G. D. ir A. D. solidariai priteistina 56 663,53 Eur suma.

22. Teismas, atsižvelgdamas į gautas realizuoto 1019 kv. m. sklypo dalies pajamas (1 682 919 Eur), neturi pagrindo pripažinti, jog taikytinos restitucijos apimtis atsakovams G. D., A. D. sudarys pernelyg didelę naštą. Likusioje šio reikalavimo dalyje ieškinys atmestinas.

23. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė numatanti, kad ieškinį patenkinus iš dalies, turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai atmestų reikalavimų daliai. A. G. D. pateikė įrodymus apie šios bylos nagrinėjimo metu turėtas 5808 Eur advokato atstovavimo išlaidas. Atsakovų G. D. ir A. D. dalyje atmestų reikalavimų dalis sudaro 25 proc., todėl reikalavimas dėl atsakovo turėtų advokato atstovavimo išlaidų tenkintinas 1452,00 Eur dalyje.

24. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog teisminis procesas inicijuotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateiktų duomenų pagrindu. Šis Atsakovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Byloje nustatyta, jog būtent dėl šio atsakovo neteisėtai priimto administracinio akto, imperatyviom teisės normom prieštaraujančio sandorio sudarymas nesuderinamas su rūpestingumo reikalavimais, todėl teismo vertinimu, būtų teisinga ir sąžininga bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Duomenų, jog ieškovo, ginančio viešąjį interesą, elgesys būtų netinkamas, byloje nenustatyta, todėl iš ieškovo nepriteistinos atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Lietuvos Respublikos valstybės naudai iš G. D. ir A. D. solidariai priteisti 56 663,53 Eur sumą. Likusioje šio reikalavimo dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsakovo G. D. naudai 1452,00 EUR atstovavimo išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.