- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-21
- Bylos Nr.
- 2A-1305-275/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26067-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Zita Smirnovienė
- Atsakovas
- UAB „Zoloto“, V. L., UAB „Autobanga“
- Ieškovas
- T. S.
- Trečiasis asmuo
- VĮ „Regitra“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Zoloto“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. S. ieškinį atsakovams UAB „Zoloto“, V. L., UAB „Autobanga“, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo byloje VĮ „Regitra“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Patikslintu ieškiniu (t. I, b. l. 90-94) ieškovas T. S. prašė pripažinti negaliojančiais automobilio Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sandorius: 2013 m. liepos 5 d. tarp V. L. ir UAB „Autobanga“; 2013 m. liepos 7 d. tarp V. L. ir UAB „Zoloto“; 2013 m. liepos 8 d. tarp V. L. ir UAB „Zoloto“; 2013 m. liepos 9 d. tarp T. S. ir UAB „Zoloto“. Taip pat prašė taikyti vienašalę restituciją, priteisiant iš atsakovo UAB „Zoloto“ ieškovui sumokėtą automobilio kainą 25 000 Lt, priteisti 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 m. liepos mėnesį pagal ieškovo skelbimą jam paskambino V. L. ir pasiūlė įsigyti automobilį. Kadangi automobilis buvo registruotas UAB „Zoloto“ vardu, jokių apribojimų nebuvo įregistruota, ieškovui jokių abejonių dėl sandorio teisėtumo nekilo. Ieškovas sumokėjo UAB „Zoloto“ 25 000 Lt už automobilį, ir pirkimo – pardavimo sutartis be jokių kliūčių buvo įregistruota. 2013 m. liepos 30 d. su ieškovu susisiekė policijos pareigūnai bei pareikalavo pristatyti automobilį, nurodydami, jog yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl automobilio vagystės pagal UAB „Autobanga“ pareiškimą. Nurodyta, kad įmonė automobilį buvo perdavusi V. L. nuomos sutarties pagrindu, o šis, suklastojęs UAB „Autobanga“ atstovo parašą 2013 m. liepos 5 d. įgaliojime įregistruoti automobilį, bei 2013 m. liepos 5 d. automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje, įregistravo automobilį savo vardu. Vėliau, 2013 m. liepos 7 d. ir 2013 m. liepos 8 d. sutartimis automobilį V. L. pardavė UAB „Zoloto“. Nurodytų aplinkybių pagrindu ieškovas prašo panaikinti sandorius.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Zoloto“ atsiliepimu (t. I, b. l. 28-31, 107-111) su ieškiniu nesutiko. Atsakovas sutiko su ieškovo argumentu, kad sandoris gali būti pripažintas, kaip sudarytas dėl suklydimo. Tačiau, anot atsakovo, vien ikiteisminio tyrimo pradėjimas, nesant apkaltinamojo nuosprendžio, nėra pagrindas teigti, jog automobilis buvo pagrobtas, bei, kad V. L. nebuvo teisėtas automobilio savininkas. Atsakovas pažymi, sutartis buvo sudaroma VĮ „Regitra“, jis nebuvo informuotas, kad V. L. nėra savininkas, juolab pastarojo savininko teisė buvo išviešinta. Atsakovas taip pat nesutinka su vienašalės restitucijos taikymo, teigdamas, jog sutartyje nurodytos pinigų sumos jis nėra gavęs.
Atsakovas UAB „Autobanga“ atsiliepimu (t. I, b. l. 105-106) su ieškinio reikalavimais pripažinti sandorius negaliojančiais sutiko, pažymėdamas, jog automobilio nuosavybės teisės jis niekada niekam neperleido. Nurodė, kad V. L. išsinuomojo UAB „Autobanga“ nuosavybės teise priklausantį ginčo automobilį, tačiau pasibaigus nuomos laikotarpiui, jo negrąžino.
Trečiasis asmuo VĮ „Regitra“ atsiliepime (t. II, b. l. 138-140) nurodė, kad transporto priemonės registravimas nesuponuoja nuosavybės teisės nustatymo pagrįstumo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino negaliojančiomis sutartis nuo jų sudarymo momento: 2013 m. liepos 5 d. automobilio Subaru Legacy, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį tarp V. L. ir UAB „Autobanga“; 2013 m. liepos 8 d. automobilio Subaru Legacy, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, tarp V. L. ir UAB „Zoloto“; 2013 m. liepos 9 d. automobilio Subaru Legacy, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, tarp T. S. ir UAB „Zoloto“. Priteisė iš atsakovo UAB „Zoloto“ ieškovo T. S. naudai 25 000 Lt automobilio įsigijimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 2 750 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinio netenkino. Priteisė iš atsakovo UAB „Zoloto“ valstybės naudai 57, 42 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Teismas, atsižvelgdamas į V. L. paaiškinimus, apie tai, jog jis išsinuomojęs automobilį, suklastojo įgaliojimą bei pirkimo – pardavimo sutartį neteisėtai įregistravo nuosavybės teises į automobilį, vėliau jį perleido, ikiteisminio tyrimo medžiagą, S. L. paaiškinimus, rašytinius bylos įrodymus, į tai, kad automobilis grąžintas teisėtam savininkui, darė išvadą, jog V. L. neturėdamas nuosavybės teisės į automobilį jį perleido. Byloje nebuvo įrodymų, kad UAB „Zoloto“ ar ieškovas būtų žinoję, jog V. L. automobilį valdo neteisėtai. Teismas sutiko su ieškovo argumentu dėl ieškovo sudaryto sandorio su UAB „Zoloto“ pripažinimo negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu. Konstatavo, kad normaliai atidus bei rūpestingas asmuo, žinodamas, kad įsigyja daiktą iš pardavėjo, kuriam šis nepriklauso nuosavybės teise, tokio sandorio nebūtų sudaręs. Byloje nebuvo nustatyta, kad nurodytos aplinkybės ieškovui buvo žinomos, todėl tai laikytina esminiu suklydimu. Byloje nustatyta, kad V. L. gydantis ligoninėje psichikos sutrikimus pas jį lankėsi UAB „Zoloto“ direktorius, kas leido teismui daryti išvadą, jog nors byloje ir nėra nustatyta, kad UAB „Zoloto“ buvo žinoma apie neteisėtą automobilio užvaldymą, tačiau akivaizdu, kad buvo žinoma apie atitinkamus V. L. sveikatos sutrikimus, dėl ko turėjo ypač atidžiai įvertinamas asmens elgesys, sudaromi sandoriai ir pan., todėl teismo vertinimu, nebuvo pagrindo pripažinti sandorio negaliojančiu klydus abiem sandorio šalims. Teismas darė išvadą, kad 2013 m. liepos 5 d. sandoris tarp V. L. ir UAB „Autobanga“, bei 2013 m. liepos 8 d. sandoris tarp V. L. ir UAB „Zoloto“ pripažintini negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, o 2013 m. liepos 9 d. sandoris tarp T. S. ir UAB „Zoloto“, pripažintinas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio, 1.90 straipsnio pagrindu. Atsakovas UAB „Zoloto“ nesutiko su restitucijos taikymu, apeliuodamas į tai, kad pinigų negavo. Teismas šiuos atsakovo argumentus laikė deklaratyviais, ir sutiko su ieškovo argumentais, kad tai, jog atsakovo buhalterinėje apskaitoje nėra apskaityti gauti pinigai, nereiškia, jog pinigai nebuvo perduoti. Pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta 25 000 Lt automobilio kaina, jokių įrašų apie atidėtus mokėjimus ar negautą pinigų sumą nėra, kaip ir nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovui būtų reiškiamos pretenzijos dėl negautų pinigų. Todėl, teismas darė išvadą, kad pinigai buvo sumokėti perduodant daiktą, todėl taikė vienašalę restituciją, priteisiant ieškovui iš atsakovo UAB „Zoloto“ 25 000 Lt automobilio įsigijimo išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas UAB „Zoloto“ su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą dalyje, kuria iš atsakovo ieškovui priteista 25000 Lt suma ir bylinėjimosi išlaidos, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai pripažino sandorį negaliojančiu suklydus vienai šaliai, t.y. ieškovui, teismas nepagrįstai pripažino UAB „Zoloto“ direktoriaus N. M. apsilankymo ligoninėje faktą kaip pagrindą manyti, kad apelianto direktorius sandorio sudarymo metu žinojo apie esamą V. L. ligą. Apelianto direktorius ligoninėje lankėsi jau po ginčijamo sandorio sudarymo, todėl apie ligą negalėjo žinoti sandorio sudarymo metu.
2. Teismas nepagrįstai nevertino atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų, kad buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaitytos piniginės lėšos. Nėra jokių įrodymų, kad apeliantas pingines lėšas gavo. Nepagrįstas teismo argumentas, kad atsakovas neva nereiškė jokių pretenzijų ieškovui dėl piniginių lėšų už automobilio pirkimą neapmokėjimą, nes telefono skambučių išklotinėse matyti, kad po sandorio sudarymo T. S. ir V. L. skambino apelianto atstovas reikšdamas pretenzijas dėl neapmokėtos automobilio kainos. Apeliantas nespėjo kreiptis į advokatą, tikėdamasis, kad pinigai bus sumokėti.
3. Ieškovas yra asmuo, kuris nuolat perka ir parduoda įvairius daiktus, todėl turėjo įrodyti pinigų perdavimo faktą.
Atsakovas V. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškina, kad aplinkybė, ar tuo pačiu klydo ir apeliantas, sandorio negaliojimo prasme, esmės nekeičia. Aplinkybę, kad sutarties sudarymo metu pinigai buvo sumokėti, patvirtino V. L., kuris dalyvavo sudarant pirkimo-pardavimo sutartį. Apeliantas nepateikė ieškovui jokios PVM sąskaitos – faktūros, nenurodė banko sąskaitos, sutartyje nebuvo numatyta dėl mokėjimo atidėjimo. Aplinkybė, kaip apeliantas apskaitė automobilio pirkimo – pardavimo operaciją, nepriklauso nuo ieškovo. Pažymėjo, kad ir automobilio pirkimo iš V. L. atveju apeliantas neišrašė jokio kasos išlaidų orderio, nepateikė įrodymų, kad automobilis buvo apskaitytas jo buhalterinėje apskaitoje.
Trečiasis asmuo VĮ „Regitra“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo vadovautis anksčiau byloje pateiktas trečiojo asmens paaiškinimais.
2015 m. sausio 13 d. gauta Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma apie antrinės teisinės pagalbos pirmosios instancijos teisme išlaidas, priteistinas valstybei. Joje nurodyta, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba buvo teikta pirmosios instancijos teisme V. L., todėl valstybei priteistina 86,85 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2015-06-22 nutartimi proceso dalyviai buvo įpareigoti pateikti papildomus įrodymus byloje, tikslu visapusiškai ištirti aplinkybę dėl pinigų sumokėjimo fakto pagal sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir UAB „Zoloto“.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodė, kad ieškovas lėšas automobilio pirkimui gavo iš savo brolio S. S., t.y. gavo 20 000 Lt, o likusią sumą išsigrynino iš savo sąskaitos, kartu su paaiškinimu pateikė sąskaitos išrašą. Iš jo matyti, kad laikotarpiu nuo 2013-06-04 iki 2013-07-08 iš ieškovo sąskaitos AB SEB banke buvo nurašyta per 9 kartus įvairios sumos, iki 2013-07-08 išlaidų suma yra didesnė, nei 5000 Lt. Paaiškino, kad ieškovas skolų už V. L. negrąžino, o sumokėjo automobilio kainą UAB „Zoloto“. Nurodė, kad pinigų perdavimą byloje ir ikiteisminio tyrimo metu patvirtino V. L..
2015-06-22 nutartyje nurodyta, kad byloje reikšminga aplinkybe yra tai, ar atsakovas buvo apmokėjęs pagal sutartį, sudarytą 2013-07-08 tarp V. L. ir UAB „Zoloto“ 25000 Lt sumą, dėl kokios priežasties buvo sudarytos dvi sutartys – 2013-07-07 dėl automobilio pardavimo už 50 000 Lt ir 2013-07-08 dėl to paties automobilio pardavimo už 25000 Lt.
UAB „Zoloto“ 2015-06-22 nutartimi buvo įpareigotas pateikti teismui duomenis apie pinigų sumokėjimo faktą, jam įsigijus automobilį iš V. L., nurodyti paskolos sutarčių, sudarytų su V. L., skaičių, pateikti paskolos sutarčių, sudarytų 2013-07-07 su V. L., originalus ir nurodyti skolos grąžinimo aplinkybes. Atsakovo atstovas 2015-08-13 pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog nepagrįstai taikyta restitucija, nes atsakovas iš ieškovo 25000 Lt sumos negavo, ieškovas, kaip nuolatos perkantis – parduodantis įvairius daiktus turi žinoti, kad pinigų perdavimo faktas turi būti fiksuojamas, tokių duomenų nepateikimas turėjo būti vertinamas ieškovo nenaudai. Nurodė, jog atsakovo pateikti įrodymai apie nuolatinį skambinimą ieškovui įrodo nesumokėjimo faktą, o tai, kad ieškovas žadėjo atsiskaityti su atsakovu, nulėmė, jog atsakovas nesikreipė dėl skolos išieškojimo teisminiu būdu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Zoloto“ sudarė dvi pirkimo pardavimo sutartis su atsakovu V. L., t.y. transporto priemonės pardavimo sutartį 2013-07-07 , kurioje nurodyta, jog V. L. pardavė automobilį už 50 000 Lt, ir 2013-07-08, kurioje nurodyta kad tą patį automobilį jis pardavė UAB „Zoloto“ už 25000 Lt. Pirmosios instancijos teismo sprendime nesant šių įrodymų vertinimų, apeliacinės instancijos teismas siūlė atsakovui ir kitiems proceso dalyviams pateikti įrodymus dėl šių dviejų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo aplinkybių, tačiau atsakovas UAB „Zoloto“ paaiškinimų dėl šių sutarčių sudarymo nepateikė. Atsakovas buvo įpareigotas pateikti paaiškinimus, ar jis apmokėjo atsakovui V. L. 2013-07-08 pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą 25000 Lt sumą, tačiau tokių paaiškinimų nepateikė. Tai, kad transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandoriai buvo sudaromi po to, kai atsakovas V. L. 2013-07-07 sudarė paskolos sutartį su atsakovu UAB „Zoloto“ ( t. II, b.l.66), pateikdamas užstatu lengvąjį automobilį Subaru Legacy, kuris buvo įvertintas 25000 Lt suma ir 15 procentų, byloje reikšminga aplinkybe buvo tai, ar grąžino pagal šią sutartį gautą paskolą V. L. UAB „Zoloto“, kokio dydžio paskola buvo perduota V. L.. Pateiktoje 2013-07-07 sutartyje tarp V. L. ir UAB „Zoloto“ kaip tarp paskolos davėjo ir paskolos gavėjo nenurodyta, kokią suma paskolino UAB „Zoloto“ L., atsakovas UAB „Zoloto“ nesinaudojo teise teikti tokius įrodymus dėl šios aplinkybės, todėl teismas neturi galimybės daryti išvados, ar atsakovas V. L. gavo paskolą iš UAB „Zoloto“, ar V. L. grąžino ir kokio dydžio paskolą atsakovui UAB „Zoloto“. Tai, kad galimai atsakovas nėra grąžinęs paskolos, atsakovas UAB „ Zolot“ , pripažinus sandorį negaliojančiu, turi galimybę siekti šios paskolos susigrąžinimo iš skolininko. Neteikiant atsakovui UAB „Zoloto“ įrodymų dėl paskolos sutarties su V. L. sudarymo ir jos vykdymo aplinkybių, nėra pagrindo daryti byloje išvadą, kokio dydžio paskolą V. L. buvo gavęs iš UAB „Zoloto“, kokios buvo transporto pirkimo pardavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovų 2013-07-08 d., aplinkybės, ar apmokėjo pirkėjas pardavėjui už įsigytą turtą. Tai, kad paskolos sutartis ir turto pardavimo sutartys tarp tų pačių šalių buvo sudarytos vienos dienos skirtumu, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas už suteiktą paskolą įgijo iš V. L. automobilį. Pripažinus šį sandorį negaliojančiu, pirkėjas turi reikalavimo teisę į pardavėją V. L., pardavusį jam nuosavybės teisėmis nepriklausiusį daiktą, todėl atsakovas turi galimybę apginti savo turtinę teisę, reikalaudamas paskolintos ir tuo pačiu sumokėtos už įsigytą turtą sumos iš V. L..
Atsakovas UAB „Zoloto“ ginčija pinigų pagal pripažintą negaliojančiu sandorį – 2013 m. liepos 9 d. automobilio Subaru Legacy pirkimo-pardavimo sutartį jam sumokėjimo faktą, teigdamas, kad teismas netinkamai nustatė šalių pareigas įrodinėti, netinkamai vertino įrodymus byloje. Tai, kad tarp ieškovo ir UAB „Zoloto“ pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas 2013-07-09, o jo vadovas N. M. patvirtino šią sutartį, negavęs apmokėjimo už parduotą daiktą, kelia abejonių, nes atsakovas yra verslo subjektas, kuris privalėjo pasirūpinti, kad sutartyje būtų numatytos apmokėjimo jam pagal sutartį aplinkybės, jei sandorio sudarymo metu jis nebuvo įvykdytas. CK 6.315 straipsnio 2 dalis numato, kad tuo atveju, jei pirkėjas iš anksto kainos nesumoka, pardavėjas turi teisę sustabdyti sutarties vykdymą. Pardavėjas UAB „Zoloto“ turėjo teisę neperduoti daikto, kol pirkėjas nesumokėjo pinigų. Atsakovo atstovas paaiškino, kad ieškovas , paėmęs automobilį, pažadėjo atsiskaityti kelių dienų laikotarpyje banko pavedimu. Neįtikėtina, kad verslo subjektas nepažįstamam jam pardavėjui perduoda daiktą, gavęs tik žodinį pažadą sumokėti. Nors atsakovo V. L. ir ieškovo tvirtinimas apie pinigų sumokėjimo faktą UAB „Zoloto“ vadovui nėra pakankamais ir patikimais įrodymais, tačiau teismas labiau tikėtinu įvertinęs ieškovo pateiktą paaiškinimą dėl apmokėjimo pagal sutartį faktą, įvertinęs pirkimo-pardavimo sutartį kaip rašytinį įrodymą byloje, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ( CPK 178 straipsnis) , todėl naikinti teismo sprendimą dalyje dėl restitucijos taikymo, panaikinus 2013-07-09 automobilio pirkimo - pardavimo sutartį, nėra pagrindo.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 4.30 Eur, jos priteistinos valstybei iš atsakovo, kurio apeliacinis skundas atmestas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Zoloto“ valstybei 4,30 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.