Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Jūratei Juknevičienei, dalyvaujant prokurorei Tatjanai Samulevičienei, nukentėjusiajai A. R., kaltinamajam R. P., gynėjui advokatei Stasei Kupčiūnienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nesimokantis, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 2 d. (trys nusikaltimai), padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. 2014-01-13 apie 19.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas nepilnametis, tarpusavio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą savo motinos A. R. atžvilgiu - tyčia A. R. kumščiu sudavė vieną kartą į kairį šoną ir ne mažiau kaip penkis kartus – į galvos sritį, tokiu būdu, mušdamas ir smurtaudamas nukentėjusiajai A. R. sukėlė fizinį skausmą,

be to jis 2014-01-23, laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 19.00 val., bute esančioje virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas nepilnametis, tarpusavio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą savo motinos A. R. atžvilgiu, t. y. tyčia A. R. kumščiu sudavė ne mažiau kaip penkis kartus į galvos sritį, spyrė ne mažiau kaip du kartus į kairę koją, ir ne mažiau kaip tris kartus į rankas, tokiu būdu, mušdamas ir smurtaudamas nukentėjusiajai A. R. sukėlė fizinį skausmą,

be to jis 2014-01-29 apie 16.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas nepilnametis, tarpusavio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą savo motinos A. R. atžvilgiu, t. y. tyčia A. R. ranka sudavė ne mažiau kaip septynis kartus į galvos sritį, vieną kartą trenkė plaktuku jai į dešinės rankos plaštaką ir vieną kartą į dešinės rankos riešą, tokiu būdu, mušdamas ir smurtaudamas nukentėjusiajai A. R. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą – galvos sumušimą su lengvo laipsnio galvos sukrėtimu, poodines kraujosruvas abiejų ausų srityje, dešinės šlaunies srityje, dešinės plaštakos sumušimą su odos nubrozdinimu ir poodine kraujosruva.

Kaltinamasis R. P. prisipažino padaręs nusikaltimus ir parodė, kad dėl abipusių nesutarimų, išvestas iš pusiausvyros, panaudojo fizinį smurtą prieš mamą. Pripažįsta, kad 2014-01-13 sumušė mamą - kumščiu sudavė vieną kartą į kairį šoną ir ne mažiau kaip penkis kartus į galvos sritį; 2014-01-23 kumščiu sudavė ne mažiau kaip penkis kartus į galvos sritį, ne mažiau kaip du kartus spyrė į koją ir ne mažiau kaip tris kartus į rankas; 2014-01-29 ranka ne mažiau kaip septynis kartus sudavė į galvos sritį, trenkė plaktuku į dešinės rankos plaštaką bei riešą. VSDFV civilinį ieškinį pripažįsta. Išleistas į laisvę, planuoja grįžti gyventi pas mamą, o kai įsidarbins – nuomosis gyvenamąsias patalpas. Nurodė, kad mamos atsiprašė, su ja susitaikė, paaiškino, kad daugiau konfliktų nebus, mano, kad kilusią agresiją galimą nukreipti kita linkme.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji A. R. parodė, kad sūnui atleido. Kai jis grįš iš įkalinimo įstaigos, priims gyventi pas save. Mano, kad ateityje bus galima išvengti konfliktų.

Iš nukentėjusiosios A. R. apklausų protokolų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 103, 104, 106, 109) matyti, kad sūnus ne kartą yra smurtavęs tiek prieš ją, tiek prieš nukentėjusiosios mamą. Ji pati jau seniai sūnaus bijo. Santykiai su sūnumi pasikeitė po jo tėvo mirties, nuo 2007-10-13, sūnus jos atžvilgiu laikas nuo laiko pradėjo smurtauti, bet ankščiau ji su juo susitvarkydavo. 2009-12-18 sūnus buvo išvežtas į Panevėžio socializacijos centrą, jam buvo skirta išbūti 18 mėnesių, bet ji sūnų atsiėmė po vienerių metų, nes jis pažadėjo būti geru. 2014-01-13 apie 19.30 val., būnant namuose, (duomenys neskelbtini), sūnus R. P., neradęs spintoje turėtų savo kelnių, puolė ją kaltinti. Nukentėjusiajai atsisakius kelnes paduoti, sūnus puolė garsiai šaukti, keiktis necenzūriniais žodžiais. Dėl šio įvykio tarp jų abiejų įsiplieskė žodinis konfliktas, kurio eigoje sūnus ją koliojo necenzūriniais žodžiais ir, nukentėjusiajai svetainės kambaryje sėdint ant sofos, sugniaužtu rankos kumščiu sudavė jai į nugaros apatinės dalies kairį šoną bei ne mažiau kaip penkis kartus sudavė sugniaužtu rankos kumščiu į veido sritį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Ją sumušęs, sūnus iš namų išėjo. Iš nosies jai pradėjo bėgti kraujas. Dėl šio įvykio, pablogėjus sveikatai, nukentėjusioji 2014-01-21 apie 17.00 val. kreipėsi į Klinikas. Be to 2014-01-23 apie 18-19 val. sūnus R. P. jos atžvilgiu vėl vartojo fizinį smurtą: jis pradėjo priekaištauti, kad jam probacijos tarnyboje reikėjo rašyti pasiaiškinimą bei, būdamas įpykęs, tyčia kumščiu jai sudavė ne mažiau kaip penkis kartus į galvos sritį bei spyrė ne mažiau kaip du kartus į kairę koją, ne mažiau kaip tris kartus į rankas, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. 2014-01-29 apie 16.30 val. namuose, sūnui besirengiant, užstrigo jo striukės užtrauktukas. Tada jis įpyko, pradėjo keiktis ir, priėjęs prie jos, pasakė, kad, jei ji neužsegs, pamatys, kas bus, ir staiga su kumščiu ne mažiau kaip du kartus trenkė jai į kairią veido pusę ir ne mažiau kaip penkis kartus – į dešinę veido pusę, dėl ko ji jautė fizinį skausmą dešinėje ir kairėje ausyje, sūnus šaukė ant jos, vadino ją necenzūriniais žodžiais. Tada, nuėjęs į koridorių, iš spintos atsinešė plaktuką su replėmis bei, jai pasakęs, kad ją padarys invalide ir ji negalės dirbti, su plaktuku vieną kartą trenkė jai į dešinės rankos plaštaką bei riešą. Tada, paėmęs reples, pasakė, kad jai išraus nagus. Nukentėjusiajai pradėjus šaukti, į buto duris pasigirdo skambutis – skambino kaimynė iš 51 buto, kuri pradėjo nukentėjusiąją šaukti. Tada sūnus, pasakęs, kad jos neišgelbės nei policija, nei Dievas, išėjo pro duris. Nukentėjusioji viską papasakojo kaimynei, ir pastaroji iškvietė policiją.

Iš liudytojos B. R. apklausos protokolo ikiteisminio tyrimo (1 t., b. l. 113) metu matyti, kad ji savo anūko R. P. labai bijo. Namuose ir ji, ir jo mama bijo jam ką nors pasakyti. 2014 m. sausio mėn., kai R. P. paskutinį kartą mušė A. R., ji buvo kitame kambaryje, anūkas neleido jai kviesti policijos. Ji girdėjo mušimo garsus, dukros riktelėjimus nuo skausmo, R. P. sakant, kad jis mamai nulups nagus. Liudytojos dukra verkdama R. P. maldavo pasigailėjimo, o jis vis šaukė ir vis grasino, kad nuplėš nagus, visokiais žodžiais grasino, kad nužudys. Išgirdusi triukšmą, į jų buto duris intensyviai pradėjo skambinti kaimynė I. T., gyvenanti 51 bute, tačiau liudytoja negalėjo durų atidaryti, nes bijojo. Tada kaimynė pradėjo šaukti iš savo virtuvės pro langą. Tai išgirdęs, R. P., trenkęs durimis, iš buto pabėgo. Atėjusi į virtuvę, liudytoja pamatė, kad į virtuvę atnešti plaktukas ir replės, kurie paprastai būna koridoriuje spintoje.

Iš liudytojos I. T. apklausos protokolo ikiteisminio tyrimo (1 t., b. l. 115) metu matyti, kad 2014-01-23, valandos neprisimena, išgirdo triukšmą pas kaimynus, kur gyvena A. R., jos mama B. ir sūnus R. P.. Girdėjosi kažkoks moteriško balso „inkštimas“. Žinodama, kad R. P. dažnai muša savo mamą A. R., ji nubėgo prie jų buto durų ir pradėjau skambinti, kad ją įsileistų. Tačiau niekam durų neatidarius, ji, parbėgusi į savo butą ir atsidariusi savo virtuvės langą, nes balsas girdėjosi iš kaimynų bute esančios virtuvės, pradėjo kaimynes šaukti vardais, bet niekas neatsiliepė. Po kokių 2 minučių išgirdo, kad kaimynių buto durys trinktelėjo, ir kažkas iš buto išėjo. Tuomet ji nuėjo pas minėtas kaimynes. Matėsi, kad A. R. buvo baisiai sumušta. Ji sakė, kad R. P. ją mušė į galvą, trenkė per ranką su plaktuku, norėjo su replėmis nulupti nagus. A. R. kažkuri ranka buvo sužalota. A. R. ir B. slėpdavo nuo kaimynų, kad ją muša R. B. jai yra sakiusi, kad R. P. ne tik savo mamą muša, bet paskutiniu metu pradėjo mušti ir ją.

Apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 25-28).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G266/14 (02) A. R. konstatuota galvos sumušimas su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, poodinės kraujosruvos abiejų ausų srityje, dešinės šlaunies srityje, dešinės plaštakos sumušimas su odos nubrozdinimu ir poodine kraujosruva. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku – 2014-01-29. Sužalojimai galėjo būti padaryti keturių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti esant tiriamajai įvairiose padėtyse. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ( 1 t., b. l. 62-63).

Taigi, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodytu, jog kaltinamasis R. P. 2014-01-13, 2014-01-23 bei 2014-01-29, spirdamas, suduodamas kumščiais, plaktuku, nukentėjusiosios A. R. – savo mamos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, tokiais veiksmais jai sukaldamas fizinį skausmą, o 2014-01-29 padarydamas A. R. nežymų sveikatos sutrikdymą. Nusikaltimai baigti. Todėl kaltinamasis R. P. padarė nusikaltimus, ir jo tyčinės nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos: dėl 2014-01-13 įvykio – pagal BK 140 str. 2 d., dėl 2014-01-23 įvykio – pagal BK 140 str. 2 d., dėl 2014-01-29 įvykio – pagal BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis R. P. padarė tris nesunkius tyčinius smurtinius nusikaltimus žmogaus sveikatai, neteistas, 2013-09-23 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 181 str. 1 d., vadovaujantis BK 93 str., baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 152), nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas, Kauno Stasio Lozoraičio 2008-05-29 R. P. charakteristikoje nurodoma, kad tik mokiniui pradėjus mokytis penktoje klasėje, buvo pradėti gauti nusiskundimai dėl jo elgesio su klasės draugais, buvo net renkami parašai, kad jis nesimokytų toje klasėje, nes vaikai jo bijo, jis nuolat juos užgauliojo, grasino; bandant spręsti problemą, kuriam laikui situacija buvo pagerėjusi, tačiau neilgam – vaikai visus mokslo metus skundėsi, kad R. yra skriaudžiami, mokytojai taip pat teigė, kad R. nedrausmingas, nekultūringas, įžūlus, per pamokas dažniausiai trukdo kitiems, nuolat replikuoja, nereaguoja į pastabas, mokinys nuolat ieško priekabių, dažnai pats sukelia konfliktines situacijas, dažnai bando išsisukti nuo atsakomybės, apkaltindamas kitus, darydamas kitiems vaikams psichologinį spaudimą, visi pokalbiai su juo buvo beprasmiai, susidarė įspūdis, kad jis specialiai taip elgiasi, norėdamas paerzinti, išbandyti kitų kantrybę, draugus taip pat renkasi panašius į save: nesimokančius, nelankančius mokyklos, vyresnius už save, asocialius, kurie jam yra autoritetas (1 t., b. l. 4-5), Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-01-31 duomenimis, A. R. skyriaus socialinės rizikos grupės šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje neregistruota, R. P. tėvas miręs 2007 metais, šeima skyriaus specialistams žinoma nuo 2007 m. dėl disfunkcinių santykių tarp A. R. ir R. P., 2007-2009 m. laikotarpiu R. P. susiformavo pasąmoninis, o vėliau sąmoningai išreikštas noras nužudyti savo motiną ir kitus šeimos narius, tik bendromis medikų, socialinių tarnybų, savivaldybės administracijos specialistų ir policijos pareigūnų pastangomis šis R. P. ketinimas nebuvo įvykdytas; R. R. myli sūnų, deda daug pastangų normalizuoti santykius šeimoje, kreipėsi pagalbos į įvairius specialistus; R. P. skyriaus socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje dėl delinkventinio elgesio registruotas nuo 2009 m., skyriaus specialistams žinomas kaip socialinės rizikos grupės vaikas, turintis aiškiai išreikštą polinkį smurtauti, pasireiškiantį nevaldomais pykčio ir agresijos priepuoliais, nukreiptais prieš šeimos narius ir kitus asmenis, neturintis mokymosi motyvacijos ir nelankantis mokyklos; Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-03-18 įsakymu R. P. iki 2009-07-01 buvo skirtos minimalios priežiūros priemonės: įpareigojimas mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą ir psichologo konsultacijų lankymas; Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-12-15 įsakymu R. P. iki 2011-07-01 buvo skirta vidutinės priežiūros priemonė – apgyvendinimas vaikų socializacijos centre; 2011-02-08 ši priemonė buvo panaikinta, nepasibaigus jos vykdymo terminui R. P. motinos prašymu; R. P. taikytos socialinės pagalbos priemonės buvo neveiksmingos, jo delinkventinis elgesys kartojosi; R. P. motina A. R. daugybę kartų bausta dėl sūnaus padarytų įstatymų pažeidimų (2 t., b. l. 10-11); iš Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK Vilijampolės policijos nuovados 2011-07-18, 2009-11-17, 2014-01-31 raštų matyti, kad R. P. agresyviai elgiasi savo mamos ir močiutės atžvilgiu, prieš jas smurtauja, daro įvairius teisės pažeidimus (2 t., b. l. 15, 16, 18).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, spręsdamas baudžiamosios atsakomybės klausimą, vadovaujasi BK 54 str., 91 str. nuostatomis.

Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytas aplinkybes, tai yra į tai, kad nors kaltinamasis padarė nesunkius nusikaltimus, tačiau padarė tris tyčinius nusikaltimus, vieno mėnesio laikotarpiu, agresyviai ir šiurkščiai naudodamas stiprius skausmus sukeliantį fizinį smurtą prieš artimiausią jam šeimos narį, iš bylos medžiagos matyti, kad nors byla nagrinėjama tik dėl trijų jo padarytų nusikaltimų, tačiau smurtas šeimoje, ypač prieš kaltinamojo mamą yra nuolatinis, trunka jau ilgą laiką, kaltinamasis charakterizuojamas ypač neigiamai, nusikaltimus padarė nepraėjus nė keturiems mėnesiams po jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. pagrindais, auklėjamojo poveikio priemonių vykdymo laikotarpiu, todėl teismas laiko, kad kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir dorovės normas, švelnesnės ir tik auklėjamojo poveikio priemonės kaltinamojo elgesiui įtakos nedaro, todėl, bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Vis tik atsižvelgus į tai, kad nusikaltimų padarymo metu R. P. buvo nepilnametis, prisipažino padaręs nusikaltimus ir gailisi, bausmių dydžiai nustatytini mažesni, nei sankcijoje už šias nusikalstamas veikas numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Be to, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad R. P. laikomas neteistu, nukentėjusioji kaltinamajam atleido, sutinka, kad jis sugrįžtų gyventi pas ją, mano, kad jo buvimas suėmime jam yra jau pakankama bausmė, teismas laiko, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bausmės vykdymą atidedant (BK 92 str.).

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytinas kardomajame kalinime – suėmime išbūtas laikas nuo 2014-01-30 iki nuosprendžio paskelbimo dienos (2 t., b. l. 29-30, 57-59).

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendė:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytą BK 140 str. 2 d. (2014-01-13 įvykis), BK 140 str. 2 d. (2014-01-23 įvykis) bei BK 140 str. 2 d. (2014-01-29 įvykis), ir nuteisti:

- pagal BK 140 str. 2 d. (2014-01-23 įvykis) – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme,

- pagal BK 140 str. 2 d. (2014-01-29 įvykis) – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėn. laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti, kad sumažinta bausmė yra 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime – suėmime išbūtą laiką nuo 2014-01-30 iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2014-07-18.

Vadovaujantis BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams, skiriant BK 82 str. 1 d. 3 p., 5 p. numatytas auklėjamojo poveikio priemones – 40 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, bei elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant mokytis arba dirbti, bei nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti ir R. P. paleisti teismo salėje, paskirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kurią, pradėjus probacijos vykdymą - panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam - nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.