Alytaus apylinkės teismo nutartis

2020-08-28 · Byla Nr. TS-27-297/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-28
Bylos Nr.
TS-27-297/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08965-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Urbanavičienė
Nuteistasis
J. P.
Kategorijos
Byla Nr. TS-27-297/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08965-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugpjūčio 28 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. P. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2017 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 3 metams su 40 Eur konfiskavimu.

Bausmės pradžia – 2017 m. spalio 25 d., bausmės pabaiga – 2020 m. spalio 12 d.

Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2017 m. lapkričio 16 d.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus pataisos namų administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam J. P., 2020 m. liepos 22 d. priėmė nutarimą Nr. 357-149 netaikyti nuteistajam J. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir rekomendavo jam resocializacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nustatant 2 mėnesių 20 dienų šios rekomendacijos įgyvendinimo terminą. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka jau ne pirmą kartą, praeityje yra pažeidęs jam taikyto bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Nuteistajam būdingas nusikaltimo modelis – narkotinių medžiagų laikymas su tikslu jas platinti. Turimų problemų dėl narkotikų vartojimo nesprendžia, programose nedalyvauja. Jo darbo patirtis laisvėje menka, legaliai dirbęs tik apie vienerius metus. Baigęs tik 8 klases, tačiau bausmės atlikimo metu nesimoko. Nepalaiko socialinių ryšių su sutuoktine ir vaikais. Nuteistajam kyla suicidinės mintys, yra save žalojęs. Jam būdingas egocentrizmas, trūksta savikritikos. Nuteistasis tris kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, nors ir skatintas du kartus, tačiau nuobaudos neigiamai jį charakterizuoja. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 109 balais, taigi, rizika aukšta ir ji toliau didėja. Komisija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendė, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog jis laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Šalies argumentai

Nuteistasis J. P., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydamas Komisijos nutarimą panaikinti. Skunde nurodė, jog 2020 m. liepos 3 d., pažeidžiant Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalį, buvo pradėtas socialinis tyrimas, kurio metu jis buvo iškviestas pas vertintoją 45 min. trukmės pokalbiui, o 2020 m. liepos 8 d. buvo iškviestas Socialinės reabilitacijos centro 20 min. pokalbiui su psichologe. Šių pokalbių pagrindu buvo surašyta socialinio tyrimo išvada, kurią pataisos įstaiga pateikė Komisijai, o nuteistojo su išvada nesupažindino. Komisija, spręsdama jo lygtinio paleidimo klausimą, vertino tai, kad jis praeityje pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau jam bausmės vykdymo atidėjimas buvo taikytas 1995 m. ir bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų jis nepažeidė. Neatitinka tikrovės ir Komisijos teiginiai dėl narkotikų vartojimo ir ryšių palaikymo su sutuoktine, nes jis narkotikų niekada nevartojo, nuo 2013 m. yra išsituokęs. Jis tęsia finansinių įsipareigojimų vykdymą. Kreipėsi į pataisos namų administraciją su prašymu dėl dalyvavimo socialinės reabilitacijos programose, buvo kviečiamas į konsultacijas tikslu nustatyti, kokiose konkrečiai programose jam reikėtų dalyvauti. Nuo ankstesnio jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo jis nepadarė nei vieno pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo, buvo paskatintas ir jam nesuprantama, kodėl anksčiau jam skirtos nuobaudos jį neigiamai charakterizuoja ir jo nusikalstamo elgesio rizika didėja. Taip pat jam neaišku, kokiu būdu tai, kad jam kyla suicidinės mintys ir jis yra save žalojęs, susiję su jo lygtiniu paleidimu iš pataisos įstaigos. Be to, Komisija nutarime pateikė jam nemotyvuotą rekomendaciją – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, tuo pažeisdama BVK 164 straipsnio 6 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. P. skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, įstatyme nustatyta formalus ir materialusis pagrindai (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo J. P. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, kad Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė vienbalsiai.

Nuteistasis J. P. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, vadinasi, yra formalus pagrindas svarstyti dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. J. P. dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose. Bausmės atlikimo metu už nepriekaištingą elgesį paskatintas du kartus, galiojančių nuobaudų neturi. Palaiko socialinius ryšius su motina, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nėra pakankamos nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui.

Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant formalaus ir materialaus pagrindų visumai, o būtent be formalaus pagrindo būtina nustatyti ir aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o tokį manymą lemia žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Nuteistojo J. P. nusikalstamo elgesio rizika išlieka aukšta – 109 balai pagal OASys, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį. Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, tokios pažangos nenustatė, todėl sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, jau vien tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo ankstesnio jo vertinimo padidėjo 8 balais, nuteistajam, kuris yra atlikęs didesnę dalį bausmės, vis dar išlieka net 7 kriminogeniniai veiksniai (ankstesni teisės pažeidimai, išsilavinimo bei įsidarbinimo problemos, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas narkotikais, emocinės gerovės problemos, mąstymas bei elgesys, atsainus nusikalstamo elgesio vertinimas ir savikritikos stoka), neleidžia spręsti apie daromą akivaizdžią nuteistojo elgesio ir mąstymo pažangą. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo J. P. elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra. Nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka buvo baustas tris kartus ir nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, visgi tai rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo darbinė patirtis menka, jis laisvėje oficialiai dirbęs tik apie 7 mėnesius ir apie metus dirbęs nelegaliai. Bausmės atlikimo metu nedirba ir dėl darbo į pataisos namų administraciją nesikreipė. Turi tik 8 klasių išsilavinimą, specialybės neįgijęs, tačiau bausmės atlikimo metu nesimoko. Taigi, teismo vertinimu, nuteistojo J. P. požiūris į darbą pataisos namuose per visą bausmės atlikimo laiką, jo menka darbinė patirtis, leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės dirbti, užsiimti prasminga veikla bei sėkmingai įsilieti į visuomenę, juolab kad išsilavinimo ir įsidarbinimo problemos yra nuteistojo kriminogeninis veiksnys. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam būdingas impulsyvumas, agresyvus, kontroliuojantis elgesys, jis turi savitvardos problemų, nesugeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, jis linkęs pateisinti kai kurį kriminalinį elgesį, priežiūrą vertina neigiamai, nesugeba įžvelgti jos naudos bei reikalingumo ir nuteistojo mąstymas bei elgesys, atsainus nusikalstamo elgesio vertinimas išlieka kriminogeniniais veiksniais. Taigi, akivaizdu, kad nuteistojo elgesio ir mąstymo korekcija teigiama linkme yra nepakankama, jis turi elgesio problemų, tačiau elgesio korekcijos programose nedalyvauja.

Iš nuteistojo skundo turinio seka, kad J. P. neigia narkotinių medžiagų vartojimo problemą, nurodo, jog narkotikų niekada nevartojo. Tuo tarpu iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis yra pripažinęs, kad būdamas 20 metų narkotikus vartojo apie pusę metų, teigia, kad šiuo metu narkotikų vartojimo problema išspręsta. Tačiau piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis pripažinta nuteistojo kriminogeniniu veiksniu, kas leidžia spręsti, jog narkotinių medžiagų vartojimo problema iki šiol yra aktuali. Be kita ko, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis turimų problemų nesureikšmina ir linkęs jas sumenkinti. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, jog jam nesuprantama, kodėl Komisija, spręsdama jo lygtinio paleidimo klausimą, vertino tai, kad jam kyla suicidinės mintys ir jis yra save žalojęs, kaip buvo nustatyta, kad jam būdingas egocentrizmas ir jis stokoja savikritikos. Teismas pažymi, kad nuteistojo emocinė gerovė yra kriminogeninis veiksnys ir minėta nuteistojo charakteristika, pateikta socialinio tyrimo išvadoje, yra parengta kvalifikuoto psichologo, taigi, abejoti jos objektyvumu nėra jokio pagrindo.

Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, jog vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nuteistasis J. P. bausmę atlieka už sunkų nusikaltimą (BK 260 straipsnio 1 dalis), jam yra būdingas vienas nusikaltimo modelis – narkotinių medžiagų laikymas su tikslu platinti, jis teistas penkis kartus, jam buvo taikyta amnestija, bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau tai įtakos jo elgesiui neturėjo, jis vėl nusikalsdavo. Nuteistojo ankstesni teistumai bei gyvenimo stilius ir draugai išlieka kriminogeniniais veiksniais. Šios aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis skunde nurodo, jog jam bausmės vykdymo atidėjimas buvo taikytas tik 1995 m. ir Komisija nutarime neteisingai nurodo, jog bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas jis pažeidė. Teismas pažymi, kad iš nuteistojo asmens bylos duomenų matyti, jog jam bausmės vykdymo atidėjimas buvo taikytas 1999 m. kovo 24 d. nuosprendžiu ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis padarė naują nusikaltimą – tyčinį nužudymą (b. l. 10–15).

Tokiu būdu, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo nusikalstamo elgesio riziką, nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis J. P. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2020 m. liepos 22 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Nuteistojo J. P. skundo argumentai dėl BVK 164 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimo, taip pat argumentai, jog jis nebuvo supažindintas su socialinio tyrimo išvada ir Komisijos nutarime pateikta jam nemotyvuota resocializacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacija, tuo pažeidžiant BVK 164 straipsnio 6 dalį, taip pat nesudaro pagrindo panaikinti Komisijos nutarimą.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pataisos įstaiga, likus dvidešimt darbo dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1, 2 ar 4 dalį, pateikia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai socialinio tyrimo išvadą; pagal BVK 164 straipsnio 3 dalį Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos socialinio tyrimo išvados gavimo dienos apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti. Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad BVK 164 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas Komisijai išnagrinėti socialinio tyrimo išvadą ir priimti sprendimą dėl lygtinio paleidimo nuteistajam taikymo nebuvo pažeistas (socialinio tyrimo išvada Komisijai pateikta 2020 m. liepos 13 d., Komisijos nutarimas priimtas 2020 m. liepos 22 d.), tuo tarpu BVK 164 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, tiesiogiai nesusijusio su Komisijos nutarimo priėmimu, galimas pažeidimas neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl Komisijos sprendimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo pagrįstumo bei teisėtumo. Dėl nuteistojo nurodytos aplinkybės, kad jis nebuvo supažindintas su socialinio tyrimo išvada, pažymima, kad BVK 164 straipsnis, reglamentuojantis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tvarką ir socialinio tyrimo išvados pateikimą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, nenumato pataisos įstaigos pareigos su socialinio tyrimo išvada supažindinti nuteistąjį, tokia pareiga nenumatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 patvirtintose Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinėse rekomendacijose, taip pat ir Alytaus pataisos namų norminiuose teisės aktuose. Taip pat nepagrįsti nuteistojo argumentai, jog Komisijos nutarime pateikta resocializacijos ir nusikalstamo elgesio mažinimo rekomendacija nemotyvuota ir tuo pažeisti BVK 164 straipsnio 6 dalies reikalavimai. Pagal BVK 164 straipsnio 6 dalį Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarimu pateikia pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam motyvuotas rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustato šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107 patvirtintų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų 16.4. punkte nurodyta, kad priėmus motyvuotą nutarimą BVK 157 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytam nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo, Lygtinio paleidimo iš pataiso įstaigos komisija teikia rekomendacijas pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustato šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą. Šiuo atveju Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo yra motyvuotas, jame aiškiai nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu Komisija sprendė, jog nuteistasis nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ir, įvertinusi šias aplinkybes, rekomendavo nuteistajam socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonę, nustatydama šios rekomendacijos įgyvendinimo terminą. Taigi, teismas sprendžia, kad Komisija, vykdydama išimtinai jos kompetencijai priskirtas rekomendacijų teikimo funkcijas, įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. P. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Danguolė Urbanavičienė