Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-05-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-217-935/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutarimas · 2020-03-16Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-05-22Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-22
Bylos Nr.
AN2-217-935/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-05132-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Ugnius Trumpulis (pirm.)
Pažeidėjas
M. K.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-217-935/2020 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05132-2019-4 Procesinio sprendimo kategorija 16.9.10
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. (M. K.) atstovės advokatės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarimo, kuriuo M. K. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 850 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams ;

- pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį 900 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos ir M. K. paskirta 900 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

1. M. K. buvo nubaustas už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 22 d., apie 07.30 val., Dzūkų gatvėje, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, bei KET 16 punkto reikalavimus, numatančius pareigą tikrinančiam pareigūnui stabdomą transporto priemonę ją sustabdyti, vairuodamas automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso aiškiai išreikštam uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę bei vairavo automobilį būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,39 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmai M. K. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniame skunde M. K. atstovė advokatė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarimo dalį, kuria M. K. buvo nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, ir administracinio nusižengimo teiseną šioje dalyje nutraukti.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti uniformuoto policijos pareigūno teisėtą ir aiškiai išreikštą reikalavimą sustabdyti transporto priemonę, tačiau jo sąmoningai nevykdyti. Tam, kad būtų galima patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą, būtina nustatyti ne tik tai, jog pareigūnas stabdė transporto priemonę, bet ir tai, kad transporto priemonė buvo stabdoma tinkamai laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, o stabdomos transporto priemonės vairuotojas suprato, jog yra stabdomas, tačiau sąmoningai teisėtam pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę nepakluso, siekdamas išvengti atsakomybės dėl kokio nors kito padaryto pažeidimo. Tuo atveju, jeigu asmuo nesuvokia arba negali suvokti reikalavimo sustabdyti transporto priemonę dėl to, jog reikalavimas nebuvo aiškiai ir suprantamai išreikštas, atsakomybė pagal aptariamą normą negali būti taikoma.

4. M. K. atstovė tvirtina, kad policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotas teiginys, jog M. K. vairuojamas automobilis buvo stabdomas, kai iki policijos pareigūnų nuo automobilio dar buvo apie 20-25 metrų atstumas, prieštarauja policijos automobilio vaizdo registratoriumi užfiksuotam vaizdo įrašui, kuriame matyti, kaip policijos pareigūnas, modamas skrituliu su atšvaitu, staigiai iššoka ir bando sustabdyti jau nuvažiuojantį automobilį. Taigi policijos pareigūno veiksmai neatitinka ANK 426 straipsnio 5 dalies dispozicijoje įtvirtinto reikalavimo sustabdyti transporto priemonę aiškiai ir suprantamai. Policijos pareigūnas automobilį pradėjo stabdyti akivaizdžiai per vėlai, dėl ko vairuotojas negalėjo pamatyti pareigūno gesto ir sustoti.

5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog reikalavimas stabdyti transporto priemonę buvo išreikštas aiškiai, atstumas tarp stabdančio pareigūno ir automobilio buvo nedidelis, todėl M. K. objektyviai turėjo galimybę matyti ir aiškiai suvokti, kad yra stabdomas. Pažymima, kad M. K. po to, kai pamatė, jog paskui jį važiuoja policijos automobilis su įjungtais švyturėliais, iš karto sustabdė vairuotą transporto priemonę.

6. Taip pat M. K. atstovės įsitikinimu, nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, jog M. K., būdamas savo automobilyje, turėjo objektyvią galimybę aiškiai matyti ir suvokti, kad netrukus bus sustabdytas ir patikrintas policijos pareigūnų, todėl, būdamas neblaivus, bandydamas išvengti patikrinimo, pasuko į dešinę ir taip norėjo apvažiuoti automobilių koloną, t. y. vengė patikrinimo ir ėmėsi visų priemonių, jog nebūtų sustabdytas policijos pareigūnų. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog M. K. nebuvo vienintelis vairuotojas, apvažiavęs automobilių koloną iš dešinės ir tokiu būdu išvengęs policijos pareigūnų patikrinimo. Prieš jį važiavęs automobilis apvažiavo automobilių koloną ir nebuvo sustabdytas, todėl teigti, jog M. K. turėjo aiškią galimybę numatyti, jog būtinai bus sustabdytas, nėra jokio pagrindo.

7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teisme apklausti policijos pareigūnai M. K. vairuojamo automobilio stabdymo momento nematė ir negalėjo nurodyti jokių konkrečių aplinkybių. Jie tik patvirtino faktą, jog 2019 m. lapkričio 22 d. buvo vykdoma policijos priemonė ir patikrinimui stabdomi beveik visi automobiliai. Vienas iš policijos pareigūnų net teigė, kad reido metu automobiliai buvo stabdomi ir tikrinami pasirinktinai. Be to, apvažiuoti susidariusią automobilių eilę iš dešinės nėra draudžiama.

8. Advokatės įsitikinimu, vertinti M. K. manevrą, kuriuo buvo siekiama apvažiuoti automobilių koloną iš dešinės, kaip teisės pažeidimo nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo tvirtinti, kad M. K. siekė išvengti policijos pareigūnų patikrinimo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės advokatės apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Apeliaciniame skunde neginčijama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarimo dalis, kuria M. K. buvo nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, tačiau tvirtinama, kad M. K. buvo nepagrįstai nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį. Taigi apeliacinės instancijos teismas vertins tik ginčijamos skundžiamo nutarimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą.

10. Pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Pagal ANK 426 straipsnio 6 dalį uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas vienu iš alternatyvių būdų: a) duodant signalą lazdele; b) mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties; c) per garsiakalbį liepiant sustoti. Šioje byloje nekyla abejonių, kad M. K. buvo stabdomas vienu iš įstatyme numatytų būdų, t. y. uniformuotam policijos pareigūnui mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai M. K. valdomo automobilio judėjimo kryptimi. Šį faktą patvirtina vaizdo įraše (duomenys neskelbtini) (toliau – vaizdo įrašas Nr. 1) užfiksuoti duomenys. Iš paminėto vaizdo įrašo (laikas 03:46) matyti, kaip uniformuotas policijos pareigūnas mojuodamas skrituliu su raudonu atšvaitu skersai automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo kryptimi aiškiai išreiškia nurodymą vairuotojui sustabdyti automobilį.

11. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su teiginiu, jog ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia, jog policijos pareigūnas reikalauja sustabdyti transporto priemonę, tačiau sąmoningai tokiam reikalavimui nepaklūsta. Šiuo atveju apeliantė tvirtina, jog M. K. nesuragavo į policijos pareigūno reikalavimą sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, kadangi tokio reikalavimo paprasčiausiai nepastebėjo. M. K. veiksmuose nėra tyčios, todėl jis negali atsakyti pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį. Vis tik apeliacinės instancijos teismas su teiginiais, kad M. K. nepastebėjo, jog yra stabdomas policijos pareigūno, nesutinka.

12. Iš vaizdo įrašo Nr. 1 matyti, jog iš tikrųjų M. K. vairuojamo automobilio stabdymas įvyko staiga ir truko labai trumpai. Vis tik šis faktas savaime neleidžia daryti išvados, kad reikalavimas sustoti buvo išreikštas neaiškiai, o M. K. galėjo nepastebėti policijos pareigūno veiksmų bei nesuvokti jo reikalavimų esmės. Konstatuotina, kad policijos pareigūnas skrituliu su raudonu atšvaitu mojavo iš stabdomo automobilio vairuotojo pusės, būdamas akivaizdžiai M. K. matymo zonoje. Taigi apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad M. K., kuris prieš tai stovėjo automobilių, kurių vairuotojams buvo tikrinamas blaivumas, kolonoje, būdamas neblaivus ir norėdamas išvengti gresiančio patikrinimo, staigiai iš šios kolonos išsukęs bei važiuodamas nedideliu greičiu turėjo matyti ir matė, jog iš esmės tiesiai prieš jo akis policijos pareigūnas, ant kurio uniformos buvo ne vienas šviesą atspindintis elementas, mojuoja skrituliu su raudonu atšvaitu, taip pat jis turėjo suvokti ir suvokė, kad šis policijos pareigūnas reikalauja sustabdyti automobilį, tačiau sąmoningai tokiam reikalavimui nepakluso. Be to, faktą, kad M. K. matė ir suvokė, jog yra stabdomas policijos pareigūno, patvirtina R. Z. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme. Šis liudytojas nurodė, kad tuo metu, kai stabdė M. K. vairuojamą transporto priemonę, tarp jo ir vairuotojo įvyko akių kontaktas (b. l. 38, teismo posėdžio garso įrašo laikas 04:22-04:28). Esant aptartoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. K. nubaudė pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį.

13. Iš tikrųjų policijos pareigūno tarnybiniame pranešime yra nurodyta, kad reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo pradėtas reikšti tuo metu, kai tarp policijos pareigūno ir M. K. valdomo automobilio buvo 20-25 metrų atstumas. Iš esmės tokią pačią aplinkybę liudytojas R. Z., kuris surašė minėtą tarnybinį pranešimą, nurodė ir pirmosios instancijos teisme, t. y. šis liudytojas teigė, kad tuo metu, kai jis pradėjo stabdyti automobilį, tarp jo ir automobilio buvo 20 metrų atstumas (b. l. 39). Čia pažymėtina, jog iš vaizdo įrašo Nr. 1 matyti, kad tarp tos vietos, nuo kurios pajudėjo M. K. valdomas automobilis, iki tos vietos, kur policijos pareigūnas davė nurodymą sustabdyti automobilį, iš tikrųjų buvo apie keliolikos metrų atstumas (šias dvi vietas skyrė vieno mikroautobuso ir dviejų lengvųjų automobilių korpusai). Taigi tarnybinio pranešimo turinys bei R. Z. teiginiai, išsakyti pirmosios instancijos teisme, iš esmės neprieštarauja vaizdo įrašo Nr. 1 turiniui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog R. Z. nurodytos aplinkybės leidžia nustatyti momentą, kuomet jis pradėjo reikšti reikalavimą sustabdyti automobilį, o vaizdo įrašas Nr. 1 leidžia nustatyti momentą, kai M. K. pamatė aiškiai reiškiamą policijos pareigūno reikalavimą. Akivaizdu, kad momentas, kai R. Z. pradėjo reikšti reikalavimą sustabdyti automobilį, nesutampa su momentu, kai M. K. pamatė policijos pareigūno veiksmus ir suprato, jog yra stabdomas. Vis tik šis faktas, atsižvelgus į tai, kas buvo aptarta šio procesinio sprendimo 12 pastraipoje, visiškai nėra reikšmingas vertinant M. K. veiksmus. Konstatuotina, kad apeliantės teiginys, jog M. K. negalėjo pastebėti policijos pareigūno veiksmų ir jų suprasti, nes jie buvo atlikti per vėlai, yra deklaratyvus ir neatitinka vaizdo įrašo Nr. 1 turinio.

14. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog motyvas, dėl kurio asmuo nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, nėra reikšmingas traukiant tokį asmenį atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį. Tuo pačiu teigtina, jog motyvai, dėl kurių asmuo nepakluso policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti automobilį, gali būti reikšmingi vertinant asmens tyčios egzistavimą. Skundą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, jog šiuo atveju M. K., nepaklusdamas policijos reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, siekė išvengti neblaivumo patikrinimo. Iš vaizdo įrašo Nr. 1 matyti, jog M. K. automobilis stovi automobilių, kurių vairuotojus vieną po kito tikrina policijos pareigūnai, kolonoje. Akivaizdu, jog M. K. suvokė, kad yra reali tikimybė, jog jo patikrinimo metu bus nustatyta, kad jis vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus. Vaizdo įraše Nr. 1 yra užfiksuota, kai pro automobilių koloną pravažiuoja automobilis, kuris toje kolonoje nestovėjo. Šiam automobiliui pravažiavus M. K. automobilį, šis staiga išsuka iš tikrinamų automobilių kolonos, ją apvažiuoja bei nuvažiuoja toliau. Tokie M. K. veiksmai rodo, jog jis bandė išvengti neblaivumo patikrinimo ir jam gresiančių teisinių pasekmių. Vėlesni M. K. veiksmai tik patvirtina faktą, kad jis bandė išvengti neblaivumo patikrinimo bei jam gresiančių neigiamų teisinių pasekmių.

15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad faktą, jog M. K. neveikė tyčia, patvirtina tai, kad jis, pamatęs, jog paskui jį važiuoja policijos automobilis su įjungtais švyturėliais, iš karto sustabdė automobilį. Vis tik byloje užfiksuoti duomenys leidžia daryti išvadą, jog automobilio sustabdymas taip pat buvo motyvuotas tik siekiu išvengti susidūrimo su policijos pareigūnais, imituojant tai, kad M. K. dėl tariamų kažkokių asmeninių priežasčių buvo būtina sustoti toje vietoje. Iš vaizdo įrašo (duomenys neskelbtini) (toliau – vaizdo įrašas Nr. 2) matyti, jog M. K. po to, kai sustabdė savo vairuotą automobilį, iš jo išlipa, užrakina ir nuo jo nueina (laikas 04:14-04:22). Toks M. K. elgesys neatitinka KET 16 punkte įtvirtintų reikalavimų, pagal kuriuos tikrinamas vairuotojas privalo likti automobilyje ir iš jo išlipti gali tik leidus policijos pareigūnui. Taigi akivaizdu, jog šiuo atveju M. K. ir vėl bandė apsimesti, kad jis nesuprato, jog policijos pareigūnas tarnybiniu automobiliu su įjungtais švyturėliais vijosi būtent jį. Pažymėtina, kad M. K. išlipti iš automobilio ir kažkur eiti neturėjo jokio pagrindo, kadangi pagal jo paties paaiškinimus, duotus pirmosios instancijos teisme, jis vyko į darbą, o jo darbo vieta yra visai kitoje vietoje. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo (duomenys neskelbtini) (toliau – vaizdo įrašas Nr. 3) matyti, jog jame yra užfiksuotas policijos pareigūnų pokalbis, kuris vyko tarnybiniame automobilyje po to, kai buvo sulaikytas M. K.. Iš šio pokalbio turinio matyti, kad policijos pareigūnas savo kolegoms aiškina, jog, pradėjus bendrauti su M. K., šis apskritai neigė, kad vairavo automobilį, nesutiko padėti rankų ant automobilio, bandė šalintis, tačiau policijos pareigūnas jį sulaikė (laikas 25:27-25:52). Iš esmės tokios pačios aplinkybės yra nurodytos ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime (b. l. 4), taip pat jis tokias aplinkybes nurodė ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme (b. l. 38). Aplinkybę, kad M. K. po to, kai sustabdė automobilį, bandė pasišalinti iš įvykio vietos iš dalies patvirtina ir vaizdo įrašas Nr. 1, iš kurio matyti, kaip iš tarnybinio automobilio išlipęs policijos pareigūnas ramiai juda link šaligatvio, t. y. tos vietos, kurioje buvo M. K., tuomet sugriebia M. K. ir jį traukia link savęs, vėliau pargriauna (laikas 04:23-04:50). Vaizdo įraše Nr. 1 užfiksuotas policijos pareigūno elgesys rodo, kad jis reaguodamas į susidariusią situaciją, M. K. elgesį, turėjo koreguoti ir savo veiksmus, t. y. nuo įprasto bendravimo pereiti prie fizinių veiksmų. Apibendrinant visa, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad M. K. iš tikrųjų vengė kontakto su policijos pareigūnu, kas iš dalies patvirtina, jog jis iš tikrųjų tyčia nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

16. Sutiktina su teiginiu, jog automobilių, kurių vairuotojus tikrino policijos pareigūnai, kolonos apvažiavimas nevertintinas kaip teisės pažeidimas. Vis tik M. K. už minėtos automobilių kolonos apvažiavimą ir nebuvo patrauktas teisinėn atsakomybėn. Taip pat jo atsakomybės pagal BK 426 straipsnio 5 dalį nešalina tai, jog prieš tai automobilių koloną apvažiavo kitas automobilis, kurio joks policijos pareigūnas nestabdė. Čia pastebėtina, kad, kaip jau buvo minėta anksčiau, kitas automobilis automobilių koloną apvažiavo visą laiką važiuodamas pirmąja eismo juosta, o M. K. išvažiavo iš tikrinamų automobilių kolonos.

17. Įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės advokatės apeliacinio skundas nėra tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės advokatės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Ugnius Trumpulis