- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-14
- Bylos Nr.
- 2A-264/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- I. S.
- Ieškovas
- J. G., D. M.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Nijolės Piškinaitės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-844-43/2007 pagal ieškovų J. G. , D. M. (ankstesnė pavardė – G. ) ieškinį atsakovei I. S. (ankstesnė pavardė – G. ) dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai J. G. , D. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimai vėliau buvo patikslinti, atsakovei I. S. , prašydami priteisti ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis lygiomis dalimis 0,0512 ha ploto žemės ūkio (sodų) paskirties sklypą, esantį sodininkų bendrijoje „Statybininkas“, Juodasis kelias, Vilniuje, sklypo Nr. 250, ir šiame sklype esantį sodo pastatą su priklausiniais; priteisti atsakovei nuosavybėn butą, esantį, Žirmūnų g. 117-59, Vilniuje. Ieškovai nurodė, kad ieškovai ir atsakovė yra mirusiojo R. G. turto paveldėtojai, kurie paveldėjo po 1/3 dalį palikėjo turto, kurį sudaro vieno kambario butas, esantis Žirmūnų g. 117-59, Vilniuje, 0,0512 ha ploto žemės sklypas, esantis sodininkų bendrijoje „Statybininkas“, Juodasis kelias, Vilniuje, sklypo Nr. 250, ir šiame žemės sklype esantis sodo pastatas su priklausiniais. Ieškovai pažymėjo, kad, remiantis CK 4.80 straipsnio pirmąja dalimi, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovų teigimu, dalijant turtą atsižvelgtina į tai, kad atsakovė nėra Lietuvos Respublikos pilietė, todėl negali nuosavybės teise turėti žemės Lietuvos Respublikoje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti; priteisti ieškovams J. G. ir D. M. (G. ) bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis lygiomis dalimis 0,0512 ha ploto žemės ūkio (sodų) paskirties žemės sklypą, esantį Sodininkų bendrijoje „Statybininkas“, Juodasis kelias, Vilniuje, sklypo Nr. 250, unikalus Nr. 0101-0075-2157, ir šiame sklype esantį sodo pastatą, unikalus Nr.1399-1000-4014, su priklausiniais: šiltnamiu, unikalus Nr. 1399-1000-4025, šiltnamiu, unikalus Nr.1399-1000-4036, ir kiemo statiniais, unikalus Nr. 1399-1000-4047; priteisti atsakovei I. S. nuosavybėn butą, esantį Žirmūnų g. 117-59, Vilniuje, unikalus Nr. 1069-9019-1016:0054; priteisti iš atsakovės I. S. ieškovui D. M. (G. ) 1 320 Lt išlaidų advokatų pagalbai apmokėti atlyginimo; priteisti iš ieškovo D. M. (G. ) į valstybės biudžetą 2 119 Lt žyminio mokesčio; priteisti iš ieškovo J. G. 2 251 Lt žyminio mokesčio; priteisti iš atsakovės I. S. į valstybės biudžetą 1 950 Lt žyminio mokesčio ir 50,75Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, viso – 2000,75 Lt.
Teismas konstatavo, kad pagal 2001 m. balandžio 4 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą R. G. , mirusio 1999 m. rugpjūčio 24 d., 2/3 dalių turto paveldėtojai lygiomis dalimis (po 1/3 dalį) yra mirusiojo sūnus D. M. (G. ) ir mirusiojo tėvas J. G. , o paveldimą turtą, kuriam išduotas šis paveldėjimo teisės liudijimas, sudaro vieno kambario butas, esantis Žirmūnų g. 117-59, Vilniuje, 0,0512 ha ploto žemės sklypas ir sodo pastatas su kiemo statiniais bei šiltnamiu, esantys sodininkų bendrijoje „Statybininkas“, sklypo Nr. 250, Juodasis kelias, Vilniuje. Teismas nurodė, kad atsakovė I. S. yra mirusiojo R. G. motina, kuriai pagal 1964 m. CK 573 straipsnio pirmosios dalies 1 punktą priklauso 1/3 dalis paveldimo turto. Teismas pažymėjo, kad atsakovė kreipėsi į notarų biurą dėl sūnaus R. G. turto paveldėjimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad paveldėjimo teisės liudijimas atsakovei buvo išduotas. Teismas nurodė, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str. 1 d.).
Teismas konstatavo, kad 2007 m. sausio 12 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog 0,0512 ha žemės sklypo, esančio sodų bendrijoje „Statybininkas“, sklypo Nr. 250, Juodasis kelias, Vilniaus miesto savivaldybėje, vidutinė rinkos vertė yra 61 635Lt, pastato-sodo pastato su priklausiniais, esančių sodų bendrijoje „Statybininkas“, sklypo Nr. 250, Juodasis kelias, Vilniaus miesto savivaldybėje, vidutinė rinkos vertė yra 119 298 Lt, vieno kambario buto, esančio Žirmūnų g. 117-59, Vilniuje, vidutinė rinkos vertė yra 97 500 Lt. Teismas pažymėjo, kad žemės sklypo, esančio sodų bendrijoje „Statybininkas“, sklypo Nr. 250, Juodasis kelias, Vilniaus miesto savivaldybėje, priklausinys pastatas-šiltnamis, unikalus Nr.1399-1000-4036, Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, jo vidutinė rinkos vertė pagal 2006 m. gegužės 2 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą – 992 Lt.
Teismas nurodė, kad šalys geruoju dėl nurodytų nekilnojamųjų daiktų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo nesusitarė ir sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia parinkti atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismas nurodė, kad tvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą ir nepadaryti neproporcingos žalos daikto paskirčiai. Teismo nuomone, atidalijus ginčo turtą ieškovų pasiūlytu būdu, ieškovams lygiomis dalimis atitektų žemės sklypas ir sodo pastatas su priklausiniais, kurių bendra vidutinė rinkos vertė yra 181 925 Lt, o atsakovei atitektų 97 500 Lt vertės butas. Teismo nuomone, ieškovų siūlomas turto atidalijimo būdas yra naudingesnis atsakovei, kadangi jai atitenkantis turtas sudaro 34,89 procento viso dalijamo turto vertės, t. y. atsakovei atitenkančio turto vertė viršija jai priklausančią dalį 4 358,33Lt (279 425 Lt / 3 = 93 141,67 Lt; 97 500 Lt – 93 141,67Lt = 4 358,33Lt), o ieškovai, patikslinę ieškinio reikalavimus, nebereikalauja piniginių kompensacijų priteisimo iš atsakovės. Teismas pažymėjo, kad atsakovė savo siūlomo turto atidalijamo būdo teismui nepateikė, o ieškovų siūlomas ginčo turto atidalijamo būdas užtikrina šalims galimybes toliau racionaliai naudoti turtą pagal jo paskirtį bei nedaro žalos daiktų paskirčiai. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė nėra Lietuvos Respublikos pilietė, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47straipsnio pirmąja dalimi, ginčo žemės sklypas atsakovei negali būti atidalintas.
Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad ieškinys tenkintinas ir ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis lygiomis dalimis priteistinas 0,0512 ha ploto žemės sklypas, esantis Sodininkų bendrijoje „Statybininkas“, Vilniuje, Juodasis kelias, sklypo Nr. 250, ir šiame sklype esantis sodo pastatas su priklausiniais, o atsakovės nuosavybėn priteistinas butas, esantis Žirmūnų g. 117-59, Vilniuje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad iš atsakovės ieškovui D. M. (G. ) priteistina 1 320 Lt išlaidų advokatų pagalbai apmokėti atlyginimo.
Teismas konstatavo, kad iš šalių į valstybės biudžetą priteistinas žyminis mokestis, kuris paskaičiuojamas pagal kiekvienam iš jų atidalinto daikto arba jo dalies rinkos vertę. Teismas nurodė, kad ieškovas D. M. (G. ) yra sumokėjęs 200 Lt žyminio mokesčio, ieškovas J. G. yra sumokėjęs 67,75 Lt žyminio mokesčio, kitos dalies žyminio mokesčio sumokėjimas ieškovams buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo, todėl iš ieškovo D. M. (G. ) priteistina 2 119 Lt, iš ieškovo J. G. priteistina 2 251 Lt ir iš atsakovės I. S. priteistina 1 950 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Teismas nurodė, kad iš atsakovės I. S. į valstybės biudžetą priteistina 50,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė I. S. prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti ši naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismas sprendime nepagrįstai nurodė mažesnę, nei yra iš tiesų, 0,512 ha ploto sodo žemės sklypo ir sodo pastato su priklausiniais, vertę, kadangi pagal UAB „Krivita“ 2007 m. lapkričio 27 d. įvertinimą nurodyto turto rinkos vertė yra 327 000 Lt. Todėl teismo išvada, kad toks turto padalijimo būdas atsakovei yra naudingesnis ir atsakovei atitenkančio turto vertė viršija jai priklausančią turto dalį, nepagrįsta.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė nenurodė teismui savo siūlomo turto atidalijimo būdo. Siūlomas turto atidalijimo būdas buvo nurodytas teismui pateiktame priešieškinyje bei teismo posėdžio metu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai J. G. , D. M. prašo apeliacinės instancijos teismą atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovai nurodo, kad nėra pagrindo vadovautis atsakovės teismui pateikta turto vertinimo ataskaita, kuria yra grindžiamas argumentas dėl pirmosios instancijos teismo neteisingo ginčo turto įvertinimo, kadangi tai yra naujas įrodymas, kuris nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, be to, apeliaciniame skunde nenurodomi argumentai, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas turėtų priimti minėtą turto vertinimo ataskaitą. Ieškovai pažymi, kad atsakovė apeliaciniame skunde nurodydama reikalavimus, kuriuos, jos teigimu, ji reiškė pirmosios instancijos teisme, iškraipo faktus, kadangi atsakovė byloje priešieškinio pareiškusi nebuvo ir visi atsakovės pareikšti reikalavimai vertintini kaip atsikirtimai į ieškovų pateiktus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Byloje nustatyta, kad 2001 m. balandžio 4 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijime nurodyta, kad R. G. , mirusio 1999 m. rugpjūčio 24 d., 2/3 dalių turto paveldėtojai lygiomis dalimis (po 1/3 dalį) yra mirusiojo sūnus D. G. (dabartinė pavardė – M.) ir mirusiojo tėvas J. G. . Paveldimo teisės liudijime taip pat nurodyta, kad paveldimą turtą, kuriam išduotas paveldimo teisės liudijimas, sudaro vieno kambario butas, esantis Žirmūnų g. 117-59, Vilniuje, 0,0512 ha ploto žemės sklypas ir sodo pastatas su kiemo statiniais bei šiltnamiu, esantys Juodasis kelias, Vilniuje, sodininkų bendrijoje „Statybininkas“, sklypo Nr. 250. Vilniaus 4 notarų biuro 2001 m. lapkričio 20 d. rašte Nr. 323 nurodyta, kad I. G. (dabartinė pavardė – S. ) 1999 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į notarą dėl sūnaus R. G. turto paveldėjimo ir jai pagal įstatymą priklauso 1/3 dalis paveldėto turto. Į bylą atsakovė nepateikė duomenų, kad jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė I. S. nėra Lietuvos Respublikos pilietė. Vardo, pavardės, tautybės pakeitimo liudijime atsakovės pavardė nurodyta S. (t. 3, b.l. 71) ir leidime gyventi Lietuvos Respublikoje atsakovės pavardė nurodyta S. (t. 3, b.l. 72).
Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
Atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės bei paveldėto turto padalijimą R. G. palikino atsiradimo momentu reglamentavo 1964 m. CK ir šiuo metu reglamentuoja galiojantis CK.
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo atidalintino (dalintino) ginčo turto vertės nustatymo. Įrodymus pateikia šalys ir dalyvaujantys byloje asmenys, o teismai turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais (CPK 179 str.). Nagrinėjamoje byloje pagal įstatymo reikalavimus teismas neturėjo nei teisės, nei pareigos savo iniciatyva rinkti įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys teismui paduotas 2001 m. birželio 13 d., į bylą atsakovės buvo pateiktas AB „Centro kubas“ 2004 m. spalio 12 d. preliminarios turto vertės nustatymas, pagal kurį buto, esančio Žirmūnų g. 117-59, Vilniuje, rinkos vertė yra mažesnė nei pagal 2007 m. sausio 12 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, ir atsakovė I. S. iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nepateikė į bylą kitų turto vertintojų duomenų bei įrodymų apie atidalintino (dalintino) ginčo turto vertę. Pirmosios instancijos teismas 2006 m. vasario 28 d. protokoline (žodine) nutartimi įpareigojo atsakovę duomenis apie turto vertinimą pateikti iki 2006 m. kovo 28 d., tačiau atsakovė tokių duomenų į bylą nepateikė ir 2006 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su VĮ Registrų centro turto vertinimu, kurį pateikė ieškovai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atidalintino (dalintino) ginčo turto vertę pagal pateiktus į bylą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnis bei Nekilnojamojo turto registro nuostatų 46, 82 punktai numato registro duomenų taisymo, patikslinimo bei papildymo tvarką. Atsakovė, nesutikdama su Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atidalintino (dalintino) ginčo turto vertę, turėjo teisę pasinaudoti nurodyta tvarka, tačiau šia tvarka tinkamai nepasinaudojo dėl atidalintino (dalintino) ginčo turto vertės Nekilnojamojo turto registre duomenų patikslinimo ar papildymo. Atsakovės I. S. pateiktoje apeliacinės instancijos teismui UAB „Krivita“ 2007 m. lapkričio 27 d. turto vertės nustatymo pažymoje ginčo žemės sklypo bei sodo pastato su priklausiniais rinkos vertė nustatyta 2007 m. lapkričio 27 d., t.y. momentui po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, ir pažymoje nėra nustatyta viso ginčo turto rinkos vertė. Todėl teismas negali remtis bei vadovautis nurodyta pažyma. Ieškovo D. M. pateiktose apeliacinės instancijos teismui UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ turto vertės nustatymo pažymose ginčo buto rinkos vertė nustatyta 2008 m. gegužės 20 d. ir ginčo žemės sklypo bei sodo pastato su priklausiniais rinkos vertė nustatyta 2008 m. birželio 12 d., t.y. taip pat momentams po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, minėtomis UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ turto vertės nustatymo pažymomis teismas gali vadovautis bei remtis tik šalims priteistinų ginčo turto dalių dydžio, tokio turto dalių rinkos vertės santykio nustatymui. Pagal šias pažymas atsakovei sprendimu priteisto turto (buto) rinkos vertė yra 43,58 procento ginčo turto rinkos vertės (255 000 Lt / žemės sklypo ir sodo pastato su priklausiniais rinkos vertė/ + 197 000 Lt / buto rinkos vertė / = 452 000 Lt / viso ginčo turto rinkos vertė /, 452 000 Lt = 100 %, 197 000 Lt = 43,58 % nuo 452 000 Lt). Tai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovams lygiomis dalimis žemės sklypą bei sodo pastatą su priklausiniais ir priteisdamas atsakovei butą, tinkamai padalino paveldėtą turtą bei atidalino bendraturčių dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, kadangi pagal 1964 m. CK 573 straipsnio pirmąją dalį ieškovai ir atsakovė lygiomis dalimis paveldėjo minėtą ginčo turtą, atsakovei sprendimu priteistas konkretus turtas, kurio vertė yra didesnė už atsakovei tenkančios pagal įstatymą paveldimo turto dalies vertę ir ieškovai nereikalavo dėl to kompensacijos. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas negali vadovautis bei remtis atsakovės pateikta UAB „Krivita“ turto vertės nustatymo pažyma šalims priteistinų ginčo turto dalių dydžio nustatymui, kadangi minėtoje pažymoje nėra nustatyta viso ginčo turto vertė. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ginčo turto vertę ir priteisė ieškovams didesnės vertės nei priklauso turtą yra nepagrįsti.
Atsakovė I. S. 2008 m. birželio 27 d. pateiktame Lietuvos apeliaciniam teismui pareiškime nurodė, kad atsakovei nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kad ieškovai ieškinį grindžia CK 4.80, 4.88 straipsnių pagrindu ir kad teismas netinkamai pritaikė ir aiškino įstatymą. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad ieškovai ir atsakovė 1999 m. rugpjūčio 24 d. mirusio R. G. turtą paveldėjo lygiomis dalimis 1964 m. CK 573 straipsnio pirmosios dalies pagrindu. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė I. S. palikimą priėmė, nes valdė bei naudojosi paveldėtu turtu ir nuo palikimo įstatymo nustatyta tvarka neatsisakė. Todėl aplinkybė, kad atsakovei nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymo reikalavimus nėra pagrindas teismui atsisakyti padalinti tarp paveldėtojų paveldėtą turtą ir atidalinti bendraturčių dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės. Mirusiojo R. G. turto paveldėtojai nekilnojamąjį turtą paveldėjo lygiomis dalimis, ieškovai paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu įregistravo nuosavybės teises paveldėtam turtui ir paveldėtas turtas paveldėtojams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Todėl padalinant paveldėtą turtą natūra (konkrečiais daiktais) taikytinos sistemiškai aiškintinos teisės normos, reglamentuojančios ir paveldėto turto padalijimą, ir atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas, nagrinėdamas šalių civilinį ginčą, taiko teisės normas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nepriklausomai nuo šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų teisės normų. Teisėjų kolegija, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas ir pagrįstai ieškinį tenkino (1964 m. CK 567, 573, 587, 600, 126 str.; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2, 4, 34, 38 str.; CK 4.80, 5.68, 5.69, 5.70 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė įstatymo nustatyta tvarka nepateikė teismui priešieškinio dėl ginčo turto padalijimo, taip pat dėl kitų reikalavimų. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai, kad padalijant ginčo turtą atsakovei priteistinas žemės sklypas ir sodo pastatas su priklausiniais, yra nepagrįsti, kadangi taip padalijant turtą atsakovei būtų priteista didesnė turto dalis nei atsakovei priklauso pagal įstatymą ir atsakovė nepareiškė sutikimo mokėti kompensaciją ieškovams padalijant turtą, o atsakovės prašymas atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo dėl sunkios turtinės padėties rodo, kad atsakovė neturi lėšų kompensacijai mokėti. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagal įstatymo reikalavimus padalijo paveldėtą turtą, tinkamai atidalindamas bendraturčių dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir šalių teisės nėra pažeistos.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėjo atsakovės pareikštus prašymus šioje byloje. Paveldėto turto išlaikymo išlaidų atlyginimo klausimas šioje byloje nebuvo nagrinėjamas bei sprendžiamas, kadangi įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pareikštas toks reikalavimas. Teisėjų kolegijos nuomone, minėtas klausimas gali būti sprendžiamas atskiroje byloje ir tai netrukdo bei nėra kliūtis išnagrinėti šią bylą. Pažymėtina, kad minėtas klausimas buvo nagrinėjamas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-02064-96/2005 (t. 2, b.l. 208-210).
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis buvo keičiamas bei kad galioja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinis įstatymas, ir sprendžia, kad nurodytos aplinkybės neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui ir pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino pagrįstai.
Priteisdamas turtą natūra, teismas sprendime nurodo turto vertę, kuri turi būti išieškoma iš atsakovo, jeigu sprendimą vykdant paaiškėtų, kad priteisto turto nėra (CPK 272 str.). Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė priteisiamo šalims turto vertę, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, sprendimas atitinka CPK 272 straipsnio reikalavimus ir nenurodymas sprendimo rezoliucinėje dalyje priteisiamo turto vertės nėra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Teisėjų kolegija nagrinėja bylą pagal CPK 320 straipsnio reikalavimus dėl bylos nagrinėjimo ribų.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutartimi atsakovė yra atleista nuo 2 319 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies mokėjimo.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės I. S. bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos, kadangi apeliacinis skundas netenkinamas ir teisėjų kolegija nesivadovauja bei nesiremia atsakovės pateikta į bylą UAB „Krivita“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 07-1-118 (CPK 93 str.).
Į bylą nepateikta įrodymų apie ieškovų turėtas išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, todėl tokios išlaidos ieškovams neatlygintinos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 88, 93 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš atsakovės I. S. ieškovui D. M. 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo, kadangi apeliacinis skundas netenkinamas ir teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, vadovavosi bei rėmėsi ieškovo D. M. pateiktomis į bylą UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitomis Nr. 08-05-20-Z51, Nr. 08-06-12-K34 šalims priteistinų ginčo turto dalių dydžio, tokių turto dalių rinkos vertės santykio nustatymui.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 93, 96 straipsniais sprendžia, kad priteistina iš atsakovės I. S. į valstybės biudžetą 10,05 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės I. S. ieškovui D. M. 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo,
Priteisti iš atsakovės I. S. į valstybės biudžetą 10,05 Lt (dešimt litų penkis centus) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.