Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Regina Nenortienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. T. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – Ukmergės rajono savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnyje, reglamentuojančiame pasirengimą nagrinėti bylą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, įtvirtinta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu, tačiau ne vėliau kaip per trisdešimt dienų iki teismo posėdžio, specialiame interneto tinklapyje skelbiamas pranešimas apie bylos nagrinėjimą. Nagrinėjamoje byloje toks pranešimas buvo paskelbtas 2019 m. kovo 29 d. specialiame tinklapyje www.teismai.lt CPK 533 straipsnyje nustatyta, kad jeigu iki teismo posėdžio dienos nėra ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, teismas pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad nė viena iš nurodytų sąlygų iki teismo posėdžio dienos nebuvo ginčijama, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 533 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Ukmergės rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu 1981-05-05 Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė įkurti autogaražų statybos kooperatyvą „Ratas“ ir patvirtino narių sąrašą pagal trečią priedėlį, kuriame nurodyta, kad garažas skiriamas Gamybinei gazifikacijos valdybai, kurioje dirbo pareiškėja R. T., nurodytą aplinkybę patvirtina darbo knygelės kopija. Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad buvo atlikti garažo, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., kadastriniai matavimai. Iš VĮ Registrų centro sprendimo matyti, kad atsisakyta įregistruoti daiktines teises nekilnojamojo turto registre į nekilnojamąjį daiktą- garažą, esantį (duomenys neskelbtini)., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad pareiškėja R. T. garažą, esantį (duomenys neskelbtini)., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), įgijo sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė daugiau nei dešimt metų, todėl teismas mano, kad pareiškėja R. T. įgijo nuosavybės teisę į šį daiktą. Minėtas pastatas – garažas yra nesuformuotame valstybinės žemės sklype.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalies, 4.70 straipsnio 1 dalies, 4.71 straipsnio 1 dalies nuostatas fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip 10 (dešimt) metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas to daikto įgijėjas, t. y. užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. Daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 33 straipsniu, įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, jog pareiškėjos pareiškimas yra pagrįstas. Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad pastatas – garažas pareiškėjos yra įgytas sąžiningai. Teismas neturi duomenų, kurie paneigtų, jog visą valdymo laikotarpį pareiškėja sąžiningai valdė pareiškime nurodytą daiktą. Byloje taip pat nėra duomenų apie asmenis, kurie turėtų daugiau teisių į šį pastatą negu pareiškėja, ar patvirtinančių, kad pareiškėja būtų atsisakiusi valdymo ar kad minėtą pastatą būtų užvaldęs kas nors kitas, ir pareiškėja būtų praradusi galimybę paveikti daiktą pagal savo valią (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

Teismas daro išvadą, kad pareiškėja įrodė aplinkybes, jog, nors ir nebūdama pareiškime įvardinto pastato savininke, visą laikotarpį sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai jį valdė, todėl pareiškimas tenkintinas, nustatant faktą, kad pareiškėja pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į pastatą – garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis, 4.71 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 bei 530-533 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į pastatą – garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Faktas nustatytas tam, kad būtų įregistruotas daiktas ir daiktinės teisės į jį.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.