- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-04-08
- Bylos Nr.
- 1-20-851/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00535-2012-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- A. T.
- Nukentėjusysis
- M. K., D. J., J. K., I. J., L. K.
- Civilinis atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis A. T., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata :
2012-04-28 apie 18.05 val., Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje, ties Didlaukio g. pastatu Nr.49, vairavo V. P. priklausantį automobilį Mercedes Benz S320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Geležinio Vilko gatvės pirma eismo juosta nuo Molėtų plento pusės link miesto centro pasirinktu greičiu, neatsižvelgęs į eismo intensyvumą ir susidariusias aplinkybes, t.y. atsiradus kliūčiai, kurią galėjo pastebėti - jo važiavimo juostoje su įjungtais švyturėliais stovėjo tarnybinis policijos automobilis VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iškilus grėsmei eismo saugumui, važiavimo greičio nesulėtino, vairuojamos transporto priemonės prieš kliūtį nesustabdė ir neapvažiavo nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, o vairuojamu automobiliu atsitrenkė į policijos automobilį VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuo smūgio nublokštas į priekį susidūrė su prieš policijos automobilį stovėjusiu M. K. įmonei „Optika ir rega“ priklausančiu automobiliu Mercedes Benz E280, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dešinėje pusėje jo važiavimo kryptimi išlėkė už važiuojamosios dalies ribų, po to atsitrenkė į automobilį Mercedes Benz E280, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 133 ir 134 punktų reikalavimus. Eismo įvykio metu buvo sužaloti policijos automobilyje VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdėję Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių rinktinės patruliai M. K., D. J., ir J. K., prie policijos automobilio VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjęs automobilio Mercedes Benz E280 vairuotojas M. K., ir automobilyje Mercedes Benz E280, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdėjusi keleivė I. J.. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų M. K., D. J., J. K., M. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o I. J. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.
Apklaustas teisme kaltinamasis A. T. kaltę dėl inkriminuojamo nusikaltimo pripažino iš dalies ir nurodė, jog 2012-04-28 jam paskambino draugas ir pakvietė atvykti į poilsiavietę Dubingiuose. Jis pasikvietė kartu važiuoti pažįstamą T. K.. Tą dieną jis buvo apsirengęs šviesiais drabužiais. Nuvykus apie 12 val. į poilsiavietę, ten rado draugus, kurie vartojo alkoholį, valgė. Matė, kad ant stalo stovėjo butelis „Tekilos“. Jis su T. K. atsisėdo prie draugų stalo, ir jis užsisakė maisto ir nealkoholinių gėrimų – sulčių, kavos. Alkoholio jis nevartojo. Prie stalo esantys asmenys konfliktavo, nes buvo neblaivūs. Po kurio laiko nusprendė grįžti į Vilnių. Kadangi draugas M. P. buvo neblaivus, jis vairavo pastarojo automobilį, o jo automobilį vairavo T. K.. Buvo toks atvejis, kad Vilniuje degalinėje laukė T. K.. Po to važiavo maždaug 80-100 km/h greičiu, ir staigiai priekyje stabdė automobilis, tada jis rikiavosi į pirmą eismo juostą, kurioje buvo sustojęs automobilis, ir atsitrenkė į automobilį, smarkiai susitrenkė pilvą, prarado sąmonę. Net neatsimena, kaip grįžo namo. Namiškiai jį kitą dieną išvežė į ligoninę.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. T. nurodė, jog 2012-04-28 ryte jam paskambino draugas M. P. ir paprašė atvažiuoti į poilsio namus „Dubingiai“. Jo mamai priklausančiu automobiliu Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su T. K. apie 14-15 val. atvažiavo į poilsio namus „Dubingiai“. M. P. su nepažįstamu vyru rado sėdinčius prie staliuko poilsio namų restorano balkone. M. P. buvo neblaivus. Prisimena, kad ant stalo buvo maistas, tačiau neprisimena, ar buvo butelių su alkoholiniais gėrimais. Tuo metu T. K. nuėjo pas M. P. draugę U. M., kuri žaidė su vaikais. Prie staliuko jis sėdėjo apie pusę valandos. Per tą laiką pavalgė, bet jokių alkoholinių gėrimų nevartojo. Po to M. P. pasakė, kad jau reikia važiuoti. Buvo nutarta, kad jis vairuos M. P. juodos spalvos automobilį MB, o T. K. vairuos jo automobilį. Poilsio namuose jie ilgiausiai prabuvo apie 40 minučių. M. P. važiavo kartu su juo ir sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės. Pakeliui į Vilnių M. P. pasakė, kad reikia užvažiuoti pas kažkokį pažįstamą, su kuriuo norėjo trumpai pakalbėti. M. P. rodė kelią. Prisimena, kad M. P. jam liepė sustoti netoli parduotuvės „IKI“, kuri yra Vilniaus r., netoli Riešės. M. P. išlipo ir liepė palaukti. M. P. grįžo maždaug po valandos. Visą tą laiką jis sėdėjo M. P. automobilyje, o T. K. - jo automobilyje. Grįžus M. P., jie išvažiavo link Vilniaus. T.K jo automobiliu važiavo paskui juos. Jie važiavo Molėtų plentu tvarkingai, nepažeidinėdami Kelių eismo taisyklių. Po to įvažiavo į Geležinio Vilko gatvę, kur jis važiavo 2-a eismo juosta apie 80 km/h greičiu. Netikėtai priekyje važiavęs automobilis staigiai stabdė, todėl jis suko vairą į dešinę ir persirikiavo į 1-ą eismo juostą. Tuo pat metu 1-oje eismo juostoje pamatė kliūtį – stovintį kažkokį automobilį, į kurį atsitrenkė. Kas vyko vėliau, neatsimena. Kai atsigavo, pamatė, kad jis yra kažkokiame miške, prie kažkokio griovio. Visiškai atsigavo ligoninėje. Kas jį į ligoninę atvežė, nežino. (1 tomas, b.l. 61-62, 65-69).
Apklaustas teisme nukentėjusysis M. K. nurodė, jog yra policijos pareigūnas. 2012-04-28 dirbo su kolegomis Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje. Pamatę, jog važiuoja vairuotojas, neprisisegęs saugos diržo, sustabdė M. K. vairuojamą automobilį. Jis pastarajam rašė administracinės teisės pažeidimo protokolą, o vairuotojas liko lauke. Matė, kad M. K. automobilyje buvo keleivių. Rašant protokolą, jo kolegos taip pat sėdėjo policijos automobilyje. Berašant į jo tarnybinį automobilį atsitrenkė kitas automobilis, ir jis patyrė traumą, dėl ko tolimesnių įvykių neatsimena. Jam buvo diagnozuotas smegenų sukrėtimas, skaudėjo kairįjį šoną.
Specialisto išvadoje Nr. T-A 3880/12(01) nurodyta, jog eismo įvykio metu M. K. buvo blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta (2 tomas, b.l. 27).
Specialistas J. M. P, VTMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas, išnagrinėjęs M. K. gydymosi dokumentus, padarė išvadą, kad nustatyti tokie M. K. sužalojimai – daugybinės muštinės ir pjautinės galvos plaukuotos dalies, veido kairiojo antakio, kairės ausies žaizdos su plačiomis kraujosruvomis galvos minkštuose audiniuose ir galvos smegenų sukrėtimas galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (2 tomas, b.l. 25-26).
Apklaustas teisme nukentėjusysis D. J. nurodė, jog yra policijos pareigūnas. 2012-04-28 dirbo su kolegomis Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje. Apie 18 val. sustabdė M. K. vairuojamą automobilį, kuriame dar buvo 2 keleivės. Jis sėdėjo už tarnybinio automobilio vairo, automobilyje buvo įjungti švyturėliai. Sustabdytas M. K. automobilis stovėjo priekyje, maždaug už 10 m. M. K. automobilyje rašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. K.. Po 10 min. prie jų automobilio privažiavo automobilis „BMW“, kurio vairuotojas pasakė, kad galimai atvažiuoja neblaivus vairuotojas, jis norėjo išlipti iš automobilio, tačiau įvyko eismo įvykis, ir jis prarado sąmonę. Automobilis „BMW“ šalia jų automobilio pastovėjo maždaug 10 sekundžių, o dar po 10 sekundžių įvyko eismo įvykis.
Specialisto išvadoje Nr. T-A 3871/12(01) nurodyta, jog eismo įvykio metu D. J. buvo blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta (2 tomas, b.l. 10).
Specialistas J. M. P, VTMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas, išnagrinėjęs D. J. gydymosi dokumentus, padarė išvadą, kad nustatyti tokie D. J. sužalojimai – muštinė kaktos žaizda, nosies nubrozdinimas su nosies kaulo lūžimu, kaklo 7 slankstelio keterinės ataugos lūžis ir galvos smegenų sukrėtimas galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (2 tomas, b.l. 6-7).
Apklausta teisme nukentėjusioji J. K. nurodė, jog yra policijos pareigūnė. 2012-04-28 dirbo su kolegomis Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje. Šioje gatvėje buvo sustabdytas M. K. vairuojamas automobilis. Po to M. K. tarnybiniame automobilyje, stovinčiame pirmoje eismo juostoje, rašė administracinės teisės pažeidimo protokolą, o ji sėdėjo automobilyje ant galinės sėdynės. M. K. buvo lauke. Po to jau nieko neatsimena, nes neteko sąmonės. Atsigavo jau gulėdama ant žolės.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu J. K. nurodė, jog 2012-04-28 tarnybiniu automobiliu patruliavo su pareigūnais D. J. ir M. K.. Tarnybinį automobilį vairavo D. J.. Ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjo M. K., o ji sėdėjo ant galinės keleivio sėdynės dešinėje. Maždaug apie 17.30 val. Geležinio Vilko gatvėje, ties Didlaukio g. 49 pastatu, už KET pažeidimą sustabdė automobilį MB, kuris sustojo prie Geležinio Vilko gatvės važiuojamosios dalies dešinio krašto žiūrint link miesto centro. D. J. tarnybinį automobilį sustabdė už sustojusio automobilio MB. Tarnybinis automobilis stovėjo su įjungtais švyturėliais. M. K. nuėjo prie sustabdyto automobilio, o ji ir D. J. liko sėdėti tarnybiniame automobilyje. Netrukus M. K. sugrįžo su sustabdyto vairuotojo dokumentais ir pradėjo pildyti protokolą. Vairuotojas, kuriam buvo rašomas protokolas, stovėjo tarp policijos tarnybinio automobilio priekinės dalies ir savo automobilio galinės dalies, arčiau važiuojamos dalies krašto. Sėdėdama automobilyje ji atidarė galines dešinės pusės duris, nes buvo labai karšta. Pamena, jog pasižiūrėjo į laikrodį, kuris tuo metu rodė 17.40 val. Kas vyko vėliau, neprisimena. Po kurio laiko ji atgavo sąmonę. Ji buvo kruvina ir gulėjo ant žolės. Matė tarnybiniame automobilyje sėdintį D. J., kuris taip pat buvo kruvinas. Atvykę GMP medikai ją apžiūrėjo ir išgabeno į ligoninę. Daugiau jokių eismo įvykio aplinkybių ji neprisimena (2 tomas, b.l. 36-37).
Specialisto išvadoje Nr. T-A 3881/12(01) konstatuota, jog eismo įvykio metu J. K. buvo blaivi, jos kraujyje etilo alkoholio nerasta (2 tomas, b.l. 51).
Specialistas R. R., VTMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas, išnagrinėjęs J. K. gydymosi dokumentus, padarė išvadą, kad nustatyti tokie J. K. sužalojimai – muštinė žaizda smakre, alkūnių odos nubrozdinimai, krūtinės sumušimas galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (2 tomas, b.l. 44-45).
Apklaustas teisme nukentėjusysis M. K. nurodė, jog 2014-04-28 su L. K. bei I. J. važiavo jo įmonei priklausančiu automobiliu, vairavo jis. Už KET pažeidimą jį sustabdė policijos pareigūnai, važiavę tarnybiniu automobiliu. Policijos pareigūnas formino dokumentus, sėdėdamas tarnybiniame automobilyje, o jis buvo lauke. Pamatė, kaip gatve dideliu greičiu, gali būti apie 150 km/h greičiu, lėkė du automobiliai. Suprato, kad automobiliai nori vienas kitą lenkti. Vienas jų – juodas MB - lenkė ir trenkėsi į policijos automobilį. Tai pamatęs, jis bėgo, tačiau jį parbloškė policijos automobilis. Jam buvo sutraiškyta koja, sutrenkta galva, matė, kad policijos pareigūnai yra kruvini. Policijos automobilis atsitrenkė į jo stovintį automobilį.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu M. K. nurodė, jog 2012-04-28 apie 17.50 val., vairuodamas automobilį MB E280, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Geležinio Vilko gatve nuo Bajorų link Vilniaus miesto centro. Artėjant link Didlaukio g. 49 pastato, kur yra medicinos kolegija, už tai, kad buvo neprisisegęs saugos diržo, jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Jis vairuojamą automobilį sustabdė 1-oje eismo juostoje prie važiuojamosios dalies krašto. Policijos automobilis su įjungtais švyturėliais sustojo už jo automobilio, taip pat prie važiuojamosios dalies krašto. Tada prie jo priėjo policijos pareigūnas, prisistatė, pasakė, dėl kokio pažeidimo jį sustabdė, ir paprašė dokumentų. Kai jis padavė policijos pareigūnui dokumentus, šis nuėjo į policijos automobilį. Jis taip pat nuėjo prie policijos automobilio. Šiame automobilyje buvo pareigūnas, kuris paėmė jo dokumentus, kitas policijos pareigūnas sėdėjo prie automobilio vairo, o dar viena pareigūnė sėdėjo ant galinės sėdynės. Kol buvo forminamas pažeidimas, jis stovėjo prie policijos automobilio priekinės dalies. Tuo metu pamatė Geležinio Vilko g. 2-a eismo juosta nuo Bajorų pusės dideliu greičiu atvažiuojantį sidabrinės spalvos automobilį. Daugiau jokių važiuojančių automobilių nematė. Staiga pamatė, kaip iš už 2-a eismo juosta važiavusio sidabrinės spalvos automobilio Mercedes Benz į 1-ą eismo juostą persirikiavo juodos spalvos automobilis Mercedes Benz, kuris dideliu greičiu bandė apvažiuoti sidabrinės spalvos automobilį, bet pradėjo stabdyti ir slysti. Slysdamas juodos spalvos automobilis MB tapo nevaldomas ir įstrižai slysdamas dideliu greičiu artėjo link policijos automobilio ir link jo. Tai pamatęs, jis pradėjo bėgti, bet netrukus judantis policijos automobilis kliudė jo kojas ir jis parkrito. Po to prarado sąmonę. Atgavęs sąmonę pajuto, jog negali valdyti kojų. Įvykio vietoje prisirinko daug žmonių. Kažkas iškvietė GMP ir jis buvo nuvežtas į ligoninę. Kas vyko po automobilių susidūrimo, tiksliai neprisimena. Eismo įvykio metu buvo sudaužytas įmonės „Optika ir rega“ automobilis Mercedes Benz E280, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir padaryta didelė turtinė žala, kuri įvertinta 44 570,92 litų (2 tomas, b.l. 71-73, 74-75).
Specialisto išvadoje Nr. T-A 3879/12(01) nurodyta, kad eismo įvykio metu M. K. buvo blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta (2 tomas, b.l. 79).
Specialistas J. M. P, VTMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas, išnagrinėjęs M. K. gydymosi dokumentus, padarė išvadą, kad nustatyti tokie M. K. sužalojimai– daugybiniai veido odos nubrozdinimai ir paviršinės žaizdos su galvos smegenų sukrėtimu bei dešinės šlaunies ir kelio sumušimas galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (2 tomas, b.l. 82-83).
Apklausta teisme nukentėjusioji I. J. nurodė, jog 2012-04-28 važiavo su M. K. ir L. K.. M. K. vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai, matė įjungtus tarnybinio automobilio švyturėlius. Kol pareigūnai rašė M. K. protokolą, ji su L. K. sėdėjo automobilyje, o M. K. buvo lauke. Staiga atlėkė automobilis ir trenkėsi į jų prie kelkraščio stovintį automobilį. Po smūgio ji išlipo, ištraukė iš automobilio I. J.. Nubėgo link policijos automobilio. Matė, kad policininkė kraujavo. Tada pamatė automobilį, kurias trenkėsi į jų automobilį. Vairuotojo jau nebuvo, tik sėdėjo keleiviai. Eismo įvykyje ji patyrė peties traumą.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu I. J. nurodė, jog 2012-04-28 apie 17.45 val. važiavo automobiliu Mercedes Benz E280, valst. NR. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. K.. Ji sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės šalia vairuotojo, buvo prisisegusi saugos diržu. Važiavo 1-a eismo juosta. Oro sąlygos buvo geros, saulėta, kelio danga buvo sausa. Geležinio Vilko gatvės 1-oje eismo juostoje pastebėjo stovintį policijos automobilį su įjungtais švyturėliais. Policijos pareigūnai juos sustabdė. Jiems sustojus, prie jų automobilio priėjo policijos pareigūnas, kuris prisistatė ir paaiškino, kad vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles. Policijos pareigūnas paėmė M. K. dokumentus ir kartu su M. K. nuėjo link policijos automobilio. Policijos pareigūnas atsisėdo ant keleivio sėdynės šalia vairuotojo ir pradėjo pildyti dokumentus, o M. K. liko stovėti tarp savo ir policijos automobilių, bet arčiau policijos automobilio. Kol policijos pareigūnai pildė dokumentus, ji automobilyje kalbėjo su drauge L. K., kuri sėdėjo ant automobilio galinės sėdynės. Staiga pastebėjo, kad policijos automobilis pakilo į orą, atsirado dulkių ir dūmų debesys ir po to pajautė, kad jų automobilis pradėjo judėti. Nuo smūgio jų automobilis „nuskrido“ į priekį apie 100 m. Kai automobilis sustojo, ji išlipo ir padėjo išlipti draugei L. K., o tada nubėgo link policijos automobilio. Pamatė ant žaliosios vejos šalia stulpo sėdintį sužalotą M. K.. Tada pastebėjo iš policijos automobilio išlipantį policijos pareigūną. Tuo metu prie jų sustojo kiti pravažiuojantys automobiliai. Matė kelio važiuojamojoje dalyje sustojusį tamsios spalvos automobilį MB, kurio vairuotojo durelės buvo atidarytos, bet išlipančio vairuotojo nematė. Į įvykio vietą gana greitai atvažiavo kitas sidabrinės spalvos MB automobilis, kuris sustojo 1-oje eismo juostoje netoli tamsios spalvos MB automobilio galinės dalies, iš kurio išlipo mergina šviesiais plaukais. Po to į įvykio vietą atvyko daug policijos pareigūnų (2 tomas, b.l. 126).
Specialisto išvadoje Nr. G 1075/12(01) nurodyta, kad I. J. nustatyti sužalojimai - kraujosruva kairio peties srityje, kaklo raiščių patempimas galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 tomas, b.l. 130-131).
Apklausta teisme nukentėjusioji L. K. nurodė, jog 2012-04-28 su M. K. ir I. J. važiavo automobiliu, ir sustabdė policijos pareigūnai. Matė, kad policijos automobilis buvo su įjungtais švyturėliais. M. K. automobilį sustabdė maždaug 15 m. atstumu nuo policijos pareigūnų automobilio, priekyje. M. K. išlipo iš automobilio. Bendraujant automobilyje su I. J., išgirdo cypimą, sukosi pažiūrėti, kas atsitiko, ir pajuto stiprų smūgį į automobilį. Po smūgio ji negalėjo atidaryti durų, supanikavo. I. J. Padėjo atidaryti duris, po to nubėgo link M. K., o ji kvietė medikus. Tuomet ji bėgo link juodos spalvos MB automobilio, kurio buvo iššovusios oro pagalvės. Prie šio automobilio vaikščiojo pliktelėjęs vyras ir dvi merginos. Įvykio metu jai buvo sutrenkta galva, nukentėjo nugara, buvo dideli skausmai, kraujosruvos. Kaltinamojo įvykio metu nematė.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu L. K. nurodė, jog 2012-04-28 apie 18 val. kartu su I. J. važiavo automobiliu Mercedes Benz E280, valst. NR. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. K.. Jie važiavo Geležinio Vilko gatve 2-a eismo juosta, kai 1-oje eismo juostoje pastebėjo stovintį policijos automobilį su įjungtais švyturėliais. Policijos pareigūnai juos sustabdė. Jų automobilis persirikiavo į 1-ą eismo juostą ir sustojo. Jiems sustojus prie jų automobilio priėjo policijos pareigūnas, kuriam M. K. padavė dokumentus ir kartu su policininku nuėjo link policijos automobilio. Policijos pareigūnas atsisėdo į policijos automobilį ir pradėjo pildyti dokumentus, o M. K. stovėjo kelkraštyje. Tuo metu ji automobilyje kalbėjo su I. J., kuri sėdėjo ant automobilio priekinės keleivio sėdynės. Staiga išgirdo labai stiprų trenksmo garsą, ir atsisukdama atgal pamatė, kad juodos spalvos automobilis Mercedes Benz priekine dalimi, atsitrenkė į jų automobilio galinę dalį. Nuo smūgio jų automobilis labai staigiai pajudėjo į priekį, o automobilis Mercedes Benz išvažiavo į 2-ą eismo juostą, ir buvo nublokštas link skiriamosios juostos. Jų automobilis pavažiavo į priekį ir sustojo maždaug už 100 m nuo eismo įvykio vietos. Automobiliui sustojus, ji bandė išlipti, tačiau dešinės pusės galinės durys užstrigo ir ji negalėjo durų atidaryti. Tada I. J. išlipo pro dešinės pusės priekines duris ir, atidariusi kairės pusės galines duris, padėjo jai išlipti. Išlipusi iš automobilio matė Geležinio Vilko g. 2-oje eismo juostoje skersai stovintį juodos spalvos Mercedes Benz automobilį, o dešiniajame kelkraštyje ant vejos stovėjo policijos automobilis, prie kurio dešinės pusės matė atsikeliantį M. K.. Ji telefonu Nr. 112 pranešė apie eismo įvykį. Tuo metu apie 100 m atstumu prie juodos spalvos Mercedes Benz automobilio galinės dalies matė vaikščiojantį trumpai kirptą vyrą, kurio bruožų neįsidėmėjo. Taip pat eismo įvykio vietoje matė stovintį pilkos spalvos automobilį Mercedes Benz, šalia kurio stovėjo dvi šviesiaplaukės moterys. (2 tomas, b.l. 136-138).
Apklausta teisme liudytoja V. S. nurodė, jog įvykio dieną automobiliu važiavo su sutuoktiniu bei vaiku. Sutuoktinis atkreipė dėmesį, kad tuoj kažkas atsitiks, pažiūrėjusi pamatė „skrendantį“ automobilį, kuris trenkėsi į policijos automobilį, ir nukrito prieš jų automobilį. Ji paskambino pagalbos telefonu. Iš apvirtusio automobilio išlipo žmogus, vilkintis šviesiais rūbais, ir nubėgo. Matė, kad lauke guli sužaloti pareigūnai ir kažkoks vyras.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu V. S. nurodė, jog 2012-04-28 apie 18 val. važiavo automobiliu Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo jos vyras, Geležinio Vilko g. 1-a eismo juosta. Oro sąlygos buvo geros, buvo saulėta, kelio danga buvo sausa. Priekyje 1-oje eismo juostoje pastebėjo stovintį policijos automobilį. Tada jos vyras persirikiavo į 2-ą eismo juostą. Prieš policijos automobilį stovėjo kitas šviesios spalvos lengvasis automobilis. Jiems artėjant prie 1-oje eismo juostoje stovėjusio policijos automobilio, staiga pro jų automobilį iš dešinės pusės dideliu greičiu „pralėkė“ tamsios spalvos automobilis, kuris atsitrenkė į policijos automobilį. Ji girdėjo garsų trenksmą ir pamatė, kaip juodas MB automobilis prieš jų automobilį vertėsi ir sustojo skersai jų važiavimo juostos. Vyras staigiai sustabdė vairuojamą automobilį, ir jie abu išlipo iš automobilio. Pamatė, kad policijos automobilis stovėjo nustumtas nuo kelio važiuojamosios dalies į dešinę pusę. Prie policijos automobilio pusiau gulėjo kostiumu apsirengęs vyras, šalia kurio buvo kruvinu veidu policijos pareigūnas. Prie policijos automobilio vairo sėdėjo dar vienas policijos pareigūnas. 1-oje eismo juostoje nemažu atstumu nuo policijos automobilio matė ir pilkos spalvos apgadintą MB automobilį, kuris prieš tai stovėjo prieš policijos automobilį. Ji apie įvykį pranešė telefonu 112 (3 tomas, b.l. 15-16).
Apklaustas teisme liudytojas R. S. nurodė, jog autoįvykio metu važiavo automobiliu su šeima Geležinio vilko gatve. Iš dešinės pusės jį lenkė juodas MB automobilis, kuris trenkėsi į stovintį policijos automobilį. Jie važiavo antrąja eismo juosta, nes priekyje pamatė stovintį policijos automobilį. Priekyje policijos automobilio stovėjo sidabrinės spalvos MB automobilis. Juodos spalvos MB automobilis važiavo dideliu greičiu, trenkėsi į policijos automobilį, pakilo į orą, vertėsi ir nukrito prieš pat jų automobilį. Jis spėjo sustabdyti. Matė, kaip vairuotojas išlipo iš vairuotojo pusės, vilkėjo šviesiais drabužiais, buvo aukštas, stambus. Taip pat išlipo ir šalia vairuotojo sėdėjęs asmuo, ir dar keli žmonės. Po kuri laiko pamatė, kaip vairuotojas pasišalino.
Apklausta teisme liudytoja D. U. nurodė, jog 2012-04-28 važiavo Geležinio Vilko gatve ir pamatė eismo įvykį. Prieš tai jos automobilį, važiuojantį apie 75-80 km/h greičiu, aplenkė greičiau važiuojantis juodos spalvos MB automobilis, ir po kelių sekundžių pamatė į orą kylančius automobilius. Kaltininko automobilis buvo apsuktas ir stovėjo antroje eismo juostoje, policijos automobilis buvo ant žolės. Iš kaltininko automobilio matė išlipantį jauną aukštą šviesiais rūbais vilkintį vyriškį.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu D. U. nurodė, jog 2012-04-28 apie 17.50 val. vairavo automobilį S. I., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsuko į Geležinio Vilko gatvę. Papildomoje eismo juostoje, skirtoje įvažiuoti į degalinę, pastebėjo stovintį juodos spalvos Mercedes automobilį, į kurį atkreipė dėmesį, nes buvo labai švarus ir gražus. Toliau ji važiavo Geležinio Vilko g. 1-a eismo juosta apie 75-80 km/h greičiu. Maždaug ties prekybos centru „Moki ir veži“, 2-a eismo juosta ją aplenkė anksčiau pastebėtas juodas Mercedes automobilis. Netrukus 2-a eismo juosta pro jos automobilį dideliu greičiu pravažiavo ir kitas Mercedes automobilis, kuris artėjo link priekyje abiem eismo juostomis važiavusių 3-5 automobilių. Staiga priekyje pamatė kylantį į orą kažkokį šviesios spalvos automobilį ir Mercedes automobilį. Abu automobiliai pakilo į orą ir po to nukrito ant žemės. Tuo metu ji privažiavo prie įvykio vietos ir pamatė, jog į orą pakilęs šviesios spalvos automobilis buvo tarnybinis policijos automobilis. Prieš tai stovinčio policijos automobilio nematė, nes vaizdą užstojo priekyje abiem juostomis važiavę automobiliai. Po susidūrimo policijos automobilis stovėjo ant vejos ir buvo visiškai sudaužytas. Prieš policijos automobilį stovėjo kitas Mercedes automobilis, kurio buvo apgadinta galinė dalis. Taip pat matė prieš tai greitai važiavusį automobilį Mercedes, kuris stovėjo skersai kelio 2-oje eismo juostoje. Iš policijos automobilio išlipo sužalotas policijos pareigūnas, o kitas sužalotas pareigūnas sėdėjo automobilyje prie vairo. Netoli policijos automobilio matė sėdintį vyrą, kuris sakė, kad nejaučia kojų. Vėliau ji pamatė ant žolės prie policijos automobilio dešinės pusės galinės dalies gulinčią policijos pareigūnę. Netrukus iš automobilio Mercedes, kurio buvo apgadinta galinė dalis, priėjo moteris, kuri pasakė, jog jų automobilyje taip pat yra sužalota moteris. GMP darbuotojai sužalotus asmenis išgabeno į ligoninę. Ji vienu momentu matė, kaip iš greitai važiavusio ir po eismo įvykio sustojusio automobilio Mercedes vairuotojo vietos, lėtai atidaręs duris, išlipo apie 180-190 cm ūgio vyriškis, kurio bruožų ji neįsidėmėjo (3 tomas, b.l. 4-6).
Apklaustas teisme liudytojas A. J. nurodė, jog važiuojant iš Molėtų, gatvės pavadinimo nežino, jį aplenkė du MB automobiliai, kurie galėjo važiuoti 130-150 km/h greičiu. Automobiliai kirto dvigubą ištisinę liniją. Po to pamatė, kad vienas jų - S klasės MB automobilis yra atsitrenkęs į policijos automobilį.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. J. nurodė, jog 2012-04-28 apie 17.50 val., vairuodamas automobilį Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Molėtų plentu nuo Riešės pusės link Geležinio Vilko g. Ties degaline „BP“ jį aplenkė du vienas paskui kitą važiavę Mercedes Benz automobiliai: vienas iš jų buvo juodos spalvos „S“ klasės, o kitas – sidabrinės spalvos „C“ klasės. Pirmas važiavo juodos spalvos MB automobilis. Šie automobiliai važiavo dideliu, apie 140-150 km/h greičiu. Neprivažiavus iki Molėtų-Skersinės gatvių sankryžos maždaug 300 m, abu MB automobiliai, norėdami aplenkti priekyje jų važiavusius automobilius, kirto dvigubą ištisinę liniją ir išvažiavo į priešpriešinio eismo dalį. Jis matė, kad priešpriešinio eismo kelio dalyje važiavę automobiliai traukėsi į dešinę pusę, vengdami susidūrimo su MB automobiliais. Kai jis važiavo Geležinio Vilko gatve, pamatė anksčiau matytą juodą MB automobilį atsitrenkusį į policijos automobilį (3 tomas, b.l. 17-18).
Apklaustas teisme liudytojas M. R. parodė, kad įvykio dieną su sutuoktine vyko automobiliu į kelionę. Užsidegus raudonam šviesoforo signalui, sustojo. Per perėją ėjo žmonės. Ketvirta eismo juosta atvažiavo juodos spalvos MB automobilis, pravažiavo sankryžą, ir sustojo degalinėje. Tuomet atvažiavo pilkos spalvos MB automobilis, „užlindo“ prieš jo automobilį, ir tuomet užsidegus žaliam šviesoforo signalui, visi pajudėjo. Juodos spalvos MB automobilis matyt laukė paminėto pilkos spalvos MB automobilio. Važiuojant jis per langą matė juodos spalvos MB automobilio vairuotoją, kuris jam pasirodė neblaivus. Taip nusprendė dėl vairuotojo veido išraiškos, šis atrodė keistai, nenatūraliai. Vairuotoją stebėjo 5 sekundes. Tai buvo kaltinamasis, šis galvą buvo iškišęs per langą. Jis žmonai pasakė, kad apie tai reikia pranešti policijai. Pamačius stovintį policijos automobilį su įjungtais švyturėliais, jis prisigretino, stabtelėjo ir pasakė pareigūnams, kad stabdytų juodos spalvos MB automobilį, nes galimai vairuotojas neblaivus. Tada nuvažiavo. Nuvažiavus, maždaug po 10 sekundžių, išgirdo cypimą, ir per veidrodėlį pamatė eismo įvykį. Smūgio metu jis jau buvo nuvažiavęs apie pusę kilometro.
Žemesnės instancijos teismas
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu M. R. nurodė, kad 2012-04-28 apie 18 val. vairuodamas automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Molėtų plentu link miesto centro. Privažiavęs prie Molėtų pl.-Mokslininkų g.-Geležinio Vilko g. sankryžos, sustojo 3-ioje eismo juostoje, kadangi jam degė raudonas šviesoforo signalas. Priekyje jo stovėjo dar vienas automobilis. Gretimoje 2-oje eismo juostoje taip pat buvo automobiliai. 4-a eismo juosta, kuria galima sukti tik į kairę, buvo laisva. Laukiant žalio šviesoforo signalo, staiga jam iš kairės pusės 4-a eismo juosta didžiuliu greičiu pralėkė juodos spalvos automobilis Mercedes Benz, kuris prieš juos persirikiavo į jų juostą, stabtelėjo pėsčiųjų perėjoje, kadangi tuo metu pėsčiųjų perėja ėjo pėstieji ir važiavo dviratininkai, ir vėl pajudėjo per sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui. Maždaug po 15 sek. ta pačia 4-a eismo juosta pro jo automobilį pravažiavo pilkos spalvos automobilis Mercedes Benz, kuris persirikiavo į jo važiavimo juostą ir sustojo priekyje prieš stovėjusius automobilius. Jis spėjo įsidėmėti šio MB automobilio valstybinių numerių skaičius „509“. Pilkas MB automobilis važiavo lėčiau, nei anksčiau pravažiavęs juodas Mercedes Benz automobilis. Tik užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pilkas automobilis MB pajudėjo, o po to pajudėjo ir kiti automobiliai. Pravažiavęs sankryžą ir toje vietoje, kur kelias susiaurėja, jis persirikiavo į 1-ą eismo juostą. Ties degaline „Takuras“, papildomoje juostoje, skirtoje nuvažiuoti link degalinės, pamatė prie dešinio krašto sustojusį anksčiau matytą juodos spalvos Mercedes Benz automobilį, kurio vairuotojo durelių stiklas buvo nuleistas, ir per langą iškišęs galvą į jo pusę žiūrėjo vyras. Atstumas tarp automobilių buvo nedidelis, todėl jis aiškiai matė, kad šis vyras buvo neblaivus. Šį vyrą jis labai gerai įsidėmėjo ir galėtų atpažinti. Šio vyro veidas buvo gana stambus, pailgas. Vyras buvo trumpai kirptais plaukais ir buvo apsirengęs baltos spalvos marškinėliais. Prie juodojo MB automobilio sustojo pilkos spalvos MB automobilis, kurio valstybinių numerių skaičiai „509“. Jis, pravažiavęs pro juodąjį MB automobilį, toliau važiavo link miesto centro. Netrukus priekyje, maždaug 500 m atstumu 1-oje eismo juostoje, pamatė stovintį policijos automobilį su įjungtais švyturėliais. Prieš policijos automobilį stovėjo dar kitas automobilis. Tada jis persirikiavo į 2-ą eismo juostą, privažiavo prie policijos automobilio ir per atvirą keleivio pusės langą sušuko pareigūnams: „Stabdykite MB, girtas!“. Tik vėl pradėjęs važiuoti, išgirdo ratų cypimo garsą, o per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė skersai kelio slystantį juodos spalvos MB automobilį, kuris po to atsitrenkė į policijos automobilio galinę dalį. Per galinio vaizdo veidrodėlį taip pat pamatė į orą pakilusį žmogų. Kadangi skubėjo į oro uostą, įvykio vietoje nepasiliko (3 tomas, b.l. 7-9). Asmens parodymo atpažinti metu M. R. atpažino A. T., kaip asmenį, kuris 2012-04-28 Vilniuje, Geležinio Vilko g. vairavo juodos spalvos automobilį Mercedes Benz (3 tomas, b.l. 10-11)
Apklausta teisme liudytoja I. V. nurodė, jog 2012-04-28 su vaikais buvo kieme ir pamatė, kad iš miško išėjo kaltinamasis, kurio buvo kraujuota ranka, o šis buvo be marškinėlių, mūvėjo šviesias kelnes, šviesiais batais. Paklausė, kas atsitiko. Kaltinamasis pasakė, kad jį užpuolė miške, buvo pasimetęs, dezorientuotas, prašė telefono. Ji pasakė, kad reikia kviesti policiją, bet kaltinamasis prašė niekam nesakyti. Bendraujant nuo kaltinamojo nepajautė sklindančio alkoholio kvapo. Po to kaltinamasis pasišalino. Kitą dieną miške rado kabančius didesnio dydžio baltus kruvinus marškinius, apie ką pranešė policijai. Pareigūnai marškinius pasiėmė.
Asmens parodymo atpažinti iš fotonuotraukų metu I. V. atpažino A. T. kaip asmenį, kurį 2012-04-28 apie 18 val. sutiko Jomanto parke (3 tomas, b.l. 55-56).
Marškinėlių radimo vietos apžiūros protokolu apžiūrėtas parkas prie Baltupio g. 61 A, Vilniuje, kur ant krūmo šakos rasti baltos spalvos marškinėliai su raudona etikete „edc by esprit“, ant kurių yra rudos spalvos panašios į sudžiūvusį kraują dėmės (3 tomas, b.l. 59-67).
Specialisto išvadoje Nr.S 169/12(01) nurodyta, kad ant I. V. rastų baltos spalvos marškinių ir automobilio Mercedes Benz, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vairuotojo oro pagalvės iškarpos, paimtos eismo įvykio vietos apžiūros metu, rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas A. T. DNR profilis su 99,999...% tikimybe (3 tomas, b.l. 72-73).
Apklaustas teisme liudytojas S. I. nurodė, jog įvykio dieną buvo darbe, Kalvarijų g. 296, Vilniuje. Būnant darbe priėjo kaltinamasis ir paprašė telefono. Jis padavė savo telefoną ir leido paskambinti. A. T. mūvėjo baltas kelnes, kažką „vapėjo“, atrodė išsigandęs. Ką kalbėjo telefonu, negirdėjo. Po to padavė telefoną jam, ir kažkokiai moteriai aiškino, kaip iki jo atvažiuoti. Matė, kaip privažiavo kažkoks automobilis ir kaltinamasis įsėdo bei išvažiavo. Kaltinamasis jam nepasirodė neblaivus, atrodė išsigandęs, alkoholio kvapo nejautė.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu S. I. nurodė, jog 2012-04-28 apie 19.30 val. su kaimynais buvo garažuose (Kalvarijų g. 296, Vilniuje), esančiuose UAB „A“ patalpose. Tuo metu prie jų priėjo apie 190 cm ūgio, apie 100-120 kg. svorio, trumpų šviesių plaukų, suplėšyta striuke ir baltomis supurvintomis kelnėmis apsirengęs (po striuke kūnas buvo nuogas) asmuo, kurio riešas buvo kruvinas. Šis asmuo paprašė telefono paskambinti. Jis davė telefoną ir šis, šiek tiek paėjęs toliau, paskambino ir su kažkuo kalbėjo. Po kurio laiko šis asmuo priėjo prie jo ir, padavęs telefoną, paprašė, kad jis paaiškintų, kaip iki tos vietos atvažiuoti. Telefonu su juo kalbėjo moteris, kuriai paaiškino, kaip atvažiuoti iki garažų nuo „Akropolio“ pusės. Baigus pokalbį su moterimi, asmuo po poros minučių pasišalino. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai ir klausė, ar nebuvo užsukęs sužalotas asmuo. Jis patvirtino, kad toks asmuo buvo užėjęs, prašė telefono paskambinti ir jo telefonu skambino. Jo telefone užfiksuota, kad nepažįstamas asmuo jo telefonu skambino 19.40 val. Šis asmuo jam nepasirodė, kad buvo neblaivus, alkoholio kvapo nuo šio asmens nepajautė (3 tomas, b.l. 20-21, 22-23) Asmens parodymo atpažinti iš fotonuotraukų metu S. I. atpažino A. T. kaip asmenį, kuris 2012-04-28 apie 19.30 val. atėjo prie jų garažų (3 tomas, b.l. 24-25).
Apklaustas teisme liudytojas J. V. nurodė, kad kaltinamąjį teko aptarnauti Dubingių poilsiavietėje, kurioje dirbo padavėju. Kaltinamasis apie pietus užėjo į kavinę, kur buvo šio draugai. Kompanija gėrė Tekilą, ar gėrė ir kaltinamasis, negali pasakyti, nes jo darbo vieta yra už 10 m nuo staliuko, kur sėdėjo kompanija, ir iš jo darbo vietos nesimato. Gali būti, kad kompanija buvo apie 5 valandas. Kažkuriuo metu kaltinamasis buvo išvažiavęs, taigi kompanija be kaltinamojo toliau sėdėjo ir vartojo alkoholį. Tekilą užsakė kaltinamasis. Jo nuomone, šis buvo neblaivus, nes kalbėjo agresyviai, lėtai mirksėjo, nors ėjo nesvyruodamas. Po to kompanija išvyko, nesusimokėję už maistą ir gėrimus.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu J. V. nurodė, jog 2012-04-28 jis dirbo UAB „L“ poilsiavietės Dubingiuose kavinėje barmenu-padavėju. Kartu su juo kavinėje dirbo virėja D. M.. Ryte apie 10 valandą į kavinę pusryčiauti atėjo M. Z. su maža mergaite, stambus neaukštas vyriškis, vilkintis šortais, ir moteris, vardu Undinė. M. Z. užsisakė vieną bokalą alaus ir kažko mergaitei, o kitas vyriškis nieko neužsisakė. Šie visi sėdėjo kavinės 2-e aukšte esančiame balkone. Maždaug po valandos prie jų staliuko priėjo aukštas, baltais marškinėliais ir baltomis kelnėmis apsirengęs vaikinas. Undinė užsisakė bulvinį blyną, kurį suvalgė su aukštu baltais rūbais vilkinčiu vaikinu. Po kurio laiko šis vaikinas 1-e aukšte perlipo per tvorelę, nes buvo užrakintos durys, ir užlipęs į 2-ą aukštą kavinės patalpose jam pareiškė priekaištą, jog jei neatrakins durų, jam bus blogai. Baltais rūbais vilkintis vaikinas buvo neblaivus. Tai jis suprato iš vaikino veido išraiškos, akių, gestų, matėsi, jog šis buvo apsvaigęs. Atsisėdęs prie staliuko, baltais rūbais vilkintis vyriškis užsisakė 1 litro talpos „Tekilos“ butelį. Jis nunešė užsakytą „Tekilos“ butelį ir 4 taureles (Z, Undinei, vyriškiui baltais rūbais ir žemesniam vyriškiui su šortais). Tačiau Undinė „Tekilos“ negėrė ir jis vieną taurelę paėmė. „Tekilą“ gėrė visi trys vyriškiai: Z, vyriškis su šortais, ir baltais rūbais vilkintis vyriškis. Kiek kuris išgėrė „Tekilos“, jis nematė. Vyriškiai, sėdėdami prie staliuko, garsiai kalbėjo, keikėsi, buvo agresyvūs. Po kurio laiko vyriškis baltais rūbais, nulipęs žemyn, juodos spalvos automobiliu Mercedes privažiavo prie pat kavinės pastato, garsiai įjungė muziką, po to poilsiavietės teritorijoje apvažiavo kelis ratus, po to kažkur nuvažiavo ir vėl sugrįžo prie kavinės. Kai visi minėti 3 vyriškiai baiginėjo gerti 1 litro talpos „Tekila“ butelį, jis jiems išrašė 274, 90 litų sąskaitą, nunešė ir padėjo ant staliuko. Po to jis nuėjo prie baro, nunešė į virtuvę indus, aptarnavo kitus klientus. Kai sugrįžo prie staliuko, kur gėrė trys minėti vyriškiai, pamatė, jog šie lipo į juodos spalvos Mercedes automobilį ir ketino išvažiuoti. Tai pamatęs, jis nubėgo į virtuvę ir apie tai pasakė virėjai. Per langą pamatė, kaip juodos spalvos Mercedes automobilis dideliu greičiu išvažiavo. Šiam automobiliui iš paskos išvažiavo sidabrinės spalvos Mercedes automobilis. Apie neapmokėtą sąskaitą jis pranešė policijai, kavinės savininkams bei paskambino Undinei, kuri sakė, jog viską sutvarkys ir apmokės sąskaitą. Tai buvo apie 16 valandą. Vakare sužinojo, jog iš jų poilsiavietės išvažiavęs juodos spalvos automobilis Mercedes Vilniuje atsitrenkė į policijos automobilį. Internete peržiūrėjęs nuotraukas, įsitikino, jog tai tas pats automobilis, kuris prieš tai buvo poilsiavietėje. Jis patvirtino, kad tikrai matė, jog „Tekilą“ gėrė visi 3 vyriškiai (Z, vaikinas baltais rūbais ir vyriškis su šortais) ir visi 3 iš poilsiavietės išvažiavo būdami neblaivūs. Baltais rūbais vilkėjęs vyriškis į kavinę atėjo jau būdamas neblaivus, o kavinėje užsakęs su draugais dar gėrė 1 litro talpos „Tekilos“ butelį (3 tomas, b.l. 29-31). Asmens parodymo atpažinti iš fotonuotraukų metu J. V. atpažino A. T. kaip asmenį, kuris 2012-04-28 į kavinę atėjo neblaivus, reiškė pretenzijas dėl uždarytų durų, užsakė ir kartu su dar 2 vyrais išgėrė 1 litro talpos „Tekilos“ butelį (3 tomas, b.l. 33-34).
Apklausta teisme liudytoja D. M. nurodė, jog nepamena įvykio aplinkybių, todėl buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2012-04-27/28 dienomis dirbo UAB „L“ priklausančios poilsiavietės kavinės virtuvėje. Balandžio 27 d. į poilsiavietę atvyko moteris, vardu Undinė, su vaiku ir vyriškiu, kurie sekančios dienos ryte kavinėje pusryčiavo. Kadangi ji dirbo virtuvėje viena, gamino maistą, todėl kas vyko kavinės salėje ir kieme prie staliukų, nematė. Prie baro dirbęs J. V. jai sakė, jog prie staliuko sėdintys vyriškiai, kurių vienas poilsiavo su moterimi, vardu Undinė, koliojosi ir nepagarbiai elgėsi su aplinkiniais. Apie 15.50 val. atėjęs į virtuvę J. V. pasakė, jog su Undine poilsiavęs vyriškis su draugais nenori atsiskaityti už gėrimus ir maistą, o sąskaita viršijo 200 litų. Tuomet ji liepė J. V. greičiau nunešti sąskaitą, kol šie vyriškiai nepasišalino. J. V. išėjus, ji per langą pamatė, kaip dideliu greičiu, net prasisukant ratams, išvažiavo juodos spalvos Mercedes automobilis, o iš paskos išvažiavo sidabrinės (pilkos) spalvos Mercedes automobilis. Kas vairavo automobilius, ji nematė (3 tomas, b.l. 35-36).
Apklausta teisme liudytoja T. K. nurodė, jog įvykio dieną pažįstamas A. T. paprašė jos vykti kartu į Dubingius ir padėti parvaryti M. P. automobilį. Ji su A. T. atvyko į Dubingių poilsiavietę, kur ilsėjosi M. P. su draugais. A. T. buvo blaivus. Jie kavinėje pabuvo apie 1-1,5 val. Ji kavinėje visą laiką nebuvo. Kad kas nors vartotų alkoholį, ji nepastebėjo, nors matė, kad kažkoks butelis ant stalo stovėjo, tačiau į tai nekreipė dėmesio. Ji ir A. T. alkoholio nevartojo. Iš Dubingių ji vairavo A. T. automobilį, o A. T. – M. P.. Ji važiavo paskui A. T. vairuojamą automobilį. Nebuvo taip, kad būtų viršytas leistinas greitis, ar automobiliai lenktyniautų. Paties eismo įvykioji nematė, tik matė jau sudaužytus automobilius. A. T. tą dieną vilkėjo šviesius drabužius.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu T. K. nurodė, jog 2012-04-28 apie 12 val. į jos namus sidabrinės spalvos automobiliu Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo pažįstamas A. T., kuris pasiūlė važiuoti į Molėtų r. esančius poilsio namus „Dubingiai“. Jis pasakė, kad ten ilsisi jo draugas M. P. su šeima. Ji sutiko ir jie išvažiavo. Automobilį vairavo A. T.. Į poilsio namus atvažiavo apie 14 val. Automobilį paliko prie administracijos pastato. Netoli stovėjo U. M. automobilis ir juodos palvos Mercedes Benz automobilis. Išlipę iš automobilio, jie nuėjo į kavinės-restorano pastatą, kur tuo metu restorano 2-o aukšto terasoje buvo M. P. ir U. M.. Prie staliuko buvo M. P., dar vienas Mantas, kurį matė pirmą kartą, ir U. M.. Prisimena, kad ant staliuko buvo lėkštė su maistu, sultys, taip pat ant staliuko atsirado butelis kažkokio baltos spalvos alkoholinio gėrimo. Koks tai buvo gėrimas, nežino. Ji visą laiką prie staliuko nesėdėjo, o kartu su U. M. ir vaikais buvo nuėjusi prie ežero. Kas užsakė alkoholio butelį, nežino. Ar A. T. vartojo minėtą alkoholį, nežino. Jos akivaizdoje A. T. tikrai negėrė alkoholio. Prie staliuko beveik nuolat sėdėjo ji, A. T. ir Mantas, kurio prieš tai nepažinojo. M. P. ir U. M. prie stalo visą laiką nesėdėjo, nes išeidavo į savo kambarį ruoštis važiuoti į namus. Maždaug po valandos jie visi išėjo į lauką, palydėjo U. M. iki šios automobilio, atsisveikino ir U. M. su vaikais išvažiavo į namus. Po to likę vyrai vėl nuėjo į terasą prie staliuko. Ji liko apačioje. Maždaug po pusvalandžio buvo nutarta, kad visi važiuos į Vilnių. A. T. turėjo vairuoti M. P. automobilį MB, o ji - A. T. automobilį. Po kurio laiko jie vienas paskui kitą dviem automobiliais išvažiavo iš poilsio namų teritorijos. Pirmas važiavo juodas Mercedes Benz automobilis, o ji važiavo iš paskos. M. P. automobilį vairavo A. T., o M. P. sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės. Visą kelią iki Vilniaus jie važiavo nedideliu greičiu, neviršydami leistino važiavimo greičio. Pakeliui link Vilniaus, A. T. nusuko į dešinę ir užvažiavo į Riešės miestelį, kur prie kažkokio namo sustojo. M. P. išlipo iš automobilio ir įėjo į to namo kiemą, o sugrįžo maždaug po pusvalandžio ar valandos. Tada jie vėl tęsė kelionę į Vilnių. Artėjant prie Molėtų pl. - Geležinio Vilko g. Sankryžos, jos vairuojamas automobilis atsiliko. Privažiavusi prie minėtos sankryžos matė, kad 2-oje ir 3-ioje eismo juostose, skirtose važiuoti tiesiai, stovėjo automobiliai. Norėdama nepamesti iš akių juodojo MB automobilio, ji apvažiavo minėtus automobilius iš kairės pusės 4-a eismo juosta, skirta sukti tik į kairę, persirikiavo į 3-ią eismo juostą prieš kitus automobilius ir sustojo, nes jai degė raudonas šviesoforo signalas. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, vėl pradėjo važiuoti. Už sankryžos, praplatėjime prie dešinio važiuojamos dalies krašto, pamatė stovintį juodos spalvos MB automobilį. Ji nesustodama pravažiavo pro šį automobilį, bet paspaudė garsinį signalą. Toliau link miesto važiavo Geležinio Vilko g. 2-a eismo juosta nedideliu greičiu. Netrukus jos vairuojamą automobilį taip pat 2-a eismo juosta pasivijo juodu MB automobiliu važiavę A. T. su M. P.. Tada ji persirikiavo į 1-ą eismo juostą, o juodos spalvos MB automobilis 2-a eismo juosta ją aplenkė ir nuvažiavo tolyn. Ji, praleidusi 2-a eismo juosta važiavusius kelis automobilius, taip pat persirikiavo į 2-ą eismo juostą, kuria važiuodama pamatė, kad priekyje kažkoks tamsus automobilis laviravo tarp 1-os ir 2-os eismo juostų, o priekyje jos važiavę automobiliai pradėjo stabdyti. Ji taip pat stabdė vairuojamą automobilį. Privažiavus arčiau, kai priekyje jos buvę automobiliai nusuko į kairę, ji pamatė skersai važiuojamosios dalies stovintį juodos spalvos MB automobilį, kuriuo važiavo A. T. ir M. P.. Suprato, kad įvyko eismo įvykis. Taip pat pastebėjo sudaužytą policijos automobilį. Prie sudaužytų automobilių jau buvo daug žmonių. Ji tada automobiliu pavažiavo į priekį ir sustojo. A. T. įvykio vietoje nebuvo. Kada ir kur jis pasišalino iš įvykio vietos, nematė. Prie sudaužyto juodo MB automobilio buvo M. P., kuris vaikščiojo susiėmęs už galvos. Netrukus į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnai. M. P. jos paprašė paskambinti U. M.. Vėliau jai buvo liepta patraukti savo automobilį iš įvykio vietos, todėl ji pavažiavo automobiliu šiek tiek į priekį ir sustojo už kito apgadinto sidabrinės spalvos MB automobilio. Būdama įvykio vietoje, bandė prisiskambinti A. T., bet šio telefonas buvo išjungtas (2 tomas, b.l. 195-198).
Apklausta teisme liudytoja U. M. nurodė, jog 2012 m. balandžio mėnesį su M. P. buvo Dubingiuose poilsiavietėje. Į poilsiavietę atvažiavo A. T. su T. K.. Jai pasirodė, jog A. T. buvo blaivus. Su kompanija praleido mažai laiko, nes ji buvo su vaikais. Kompanija vartojo alkoholį, o ar vartojo A. T., nematė. Apie 16-16.30 val. ji su vaikais išvažiavo namo. Kompanija liko. Kad įvyko eismo įvykis, sužinojo iš M. P. skambučio, kai šis paprašė atvažiuoti jo pasiimti. Atvažiavusi į Geležinio vilko gatvę, rado M. P.. Buvo atvykę policija bei medikai. Kai išvažiavo iš Dubingių, jai paskambino iš kavinės ir pasakė, kad liko neapmokėta apie 250 lt sąskaita. Ji pasakė, kad sumokės.
Apklaustas teisme liudytojas M. Z. nurodė, kad įvykio dieną buvo Dubingių poilsiavietėje su U. M. ir M. P.. Vėliau atvažiavo A. T. su T. K.. Iki atvykstant A. T., jis buvo išgėręs bokalą alaus. A. T. buvo blaivus. Po to jis ir M. P. pradėjo gerti tekilą. Buvo užsisakę visą butelį, berods 0,7 l talpos. Jis nematė, kad tekilą gertų A. T.. Šis sėdėjo prie stalo, šnekėjosi. Pabuvo lyg apie valandą. Jis išgėrė daug alkoholio, todėl daugelio aplinkybių nepamena. Neatsimena, net kaip išėjo iš kavinės. Apie eismo įvykį jam papasakojo U. M..
Apklaustas teisme liudytojas M. P. nurodė, jog įvykio dieną su U. M., pažįstamais bei vaikais buvo Dubingiuose, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Į poilsiavietę atvažiavo ir A. T. su drauge T. K.. Su jais dar buvo U. M. pažįstamas, vardu Mantas (M. Z. ), ir dar kažkoks draugas. A. T. atvykęs gėrė kavos ar arbatos, valgė kažką. Jis toliau vartojo alkoholį. Jam matant A. T. alkoholio nevartojo, visą laiką sėdėjo prie staliuko. Po to U. M. su vaikais išvažiavo namo. Jis liko, pasakė, kad grįš su A. T.. Likus jis toliau gėrė alkoholį, o po to išvažiavo į Vilnių. Jo automobilį vairavo A. T., ir jis važiavo su pastaruoju. T. K. vairavo A. T. automobilį. Bevažiuojant Vilniuje, A. T. „užkišo“ automobilį, todėl šis pasuko į kitą juostą, kurioje pasirodo stovėjo policijos automobilis, ir atsitrenkė į šį automobilį. Jis išlipo iš automobilio, A. T. – taip pat. Jis atsisėdo kelkraštyje ir laukė A. T. pasišalino, matyt šiam šokas buvo.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu M. P. parodė, kad 2012-04-27 vakare kartu su drauge U. M. ir jų vaikais atvažiavo į Molėtų r. esančius poilsio namus „Dubingiai“. Poilsio namuose ilsėjosi ir nakvojo. Alkoholinius gėrimus vartojo tą patį vakarą ir kitą dieną. Balandžio 28 d. apie 15 val. į poilsio namus sidabrinės spalvos automobiliu Mercedes Benz atvažiavo jo draugas A. T. su drauge T. K.. Jie sėdėjo prie staliuko poilsio namų restorano balkone. Prie jų taip pat prisėdo dar vienas vyras, kurio nepažinojo. U. M. prižiūrėjo lauke žaidžiančius vaikus. Jis visą laiką prie staliuko taip pat nesėdėjo, nes eidavo pas vaikus ir U. M., o po to vėl grįždavo prie staliuko. Kai eilinį kartą grįžo, ant staliuko pamatė butelį „Tekilos“, galimai 0,5 l talpos. Kas užsakė alkoholio butelį ir apmokėjo sąskaitą, nematė. Jis pats išgėrė vieną taurelę „Tekilos“ (50 ml) ir nuėjo padėti U. M. susikrauti daiktus. Ar A. T. gėrė alkoholinius gėrimus („Tekilą“ ar alų), nematė. Jis matė, kad A. T. gėrė tik sultis. Sutvarkius kambarį ir visus savo daiktus sunešus į U. M. automobilį KIA, pastaroji su vaikais išvažiavo KIA automobiliu į namus. Kai visi susiruošė važiuoti, jis pasakė, kad savo automobilio (juodos spalvos MB) nevairuos, nes buvo girtas, automobilį paliks poilsio namuose, o važiuos kartu su A. T. ir T. K.. Tačiau A. T. pasakė, kad automobilio palikti nebūtina, nes yra blaivus ir galės jo automobilį parvairuoti į Vilnių. Jis buvo tikras, kad A. T. buvo blaivus ir neprieštaravo, kad jo automobilį vairuotų A. T.. Jo automobilį vairavo A. T., o jis sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės šalia vairuotojo. T. K. vairavo A. T. automobilį. Važiuojant į Vilnių jis snūduriavo, todėl kelio nestebėjo. Staiga pajuto stiprų smūgį, išsiskleidė oro pagalvės ir automobilis sustojo. Atsimerkęs pamatė iš automobilio išlipantį A. T.. Jis taip pat išlipo. Matėsi, kad A. T. buvo šoko būsenoje. Matė, kad A. T. nuėjo Žalgirio gatvės pusėn. (2 tomas, b.l. 176-180).
2012-04-28 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole su fotonuotraukomis užfiksuota, kad Geležinio vilko gatvėje, nuvažiavęs nuo kelio, ant žalios vejos dešinėje kelio pusėje stovi automobilis „VW Jetta“, v.n. (duomenys neskelbtini) Automobilis „MB S 320“, v.n. (duomenys neskelbtini) stovi Geležinio vilko gatvės antroje eismo juostoje skersai juostos kairiuoju šonu. Automobilis „MB E 280“, v.n. (duomenys neskelbtini) stovi pirmoje eismo juostoje, priekine dalimi link Žalgirio g. ( 1 tomas, b.l. 3-23 )
Automobilio “VW Jetta“ techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad paminėtam automobiliui nustatyti šie sugadinimai : galinis bamperis, bagažinės dangtis, galinis stiklas, stogas, kairės pusės abi durys, abu galiniai žibintai, abu galiniai sparnai, galinės dešinės pusės durys, abu galiniai ratai, padangos ir važiuoklė, priekinis stiklas, priekinis kairysis žibintas, priekinis kairysis ratas, kairės pusės galinių durų stiklas. ( 1 tomas, b.l. 24-25 )
Automobilio “MB S 320“ techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad paminėtam automobiliui nustatyti šie sugadinimai : sulenktas priekinis dešinysis sparnas, variklio dangtis, priekinės dešinės pusės durys, sulaužytas priekinis bamperis, priekinės grotelės, sudaužytas priekinis dešinės pusės žibintas, prekinis stiklas, dvi oro pagalvės, dešinysis slenkstis, sugadintas priekinis dešinysis ratas ir padanga. ( 1 tomas, b.l. 27-28 )
Automobilio “MB E 280“ techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad paminėtam automobiliui nustatyti šie sugadinimai : galinis bamperis, bagažinės dangtis, stiklas, galinis dešinės pusės žibintas, abu galiniai sparnai, kairės pusės abejos durys, galinis kairės pusės ratas ir padanga. ( 1 tomas, b.l. 35-36 )
Iš Vilniaus apskrities VPK pateiktų dokumentų matyti, jog eismo įvykio metu automobilis „VW Jetta“, v.n. (duomenys neskelbtini) stovėjo ir buvo įjungta šviesos sistema ( švyturėliai ). ( 3 tomas, b.l. 146-149 )
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad A. T., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, o būtent Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“, bei Kelių eismo taisyklių 134 punkto reikalavimus „Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“. Dėl paminėtų Kelių eismo taisyklių pažeidimo įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta M. K., D. J., J. K., M. K. sveikata bei nežymiai sutrikdyta I. J. sveikata. Kaltinamasis A. T. pripažino kaltę, jog pažeidė Kelių eismo taisykles, t.y. kad važiavo didesniu, nei leistinas, greičiu, ir persirikiavus į pirmąją eismo juostą, pamačius sustojusį policijos automobilį, nesugebėjo sustabdyti vairuojamo automobilio, ir atsitrenkė į policijos automobilį. A. T. kaltę be paties prisipažinimo įrodo ir kiti teisme ištirti įrodymai, o būtent kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su fotonuotraukomis, automobilių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai, liudytojų, nukentėjusiųjų parodymai, specialisto išvada, specialisto apklausos protokolai, Vilniaus apskrities VPK pateikti dokumentai, iš kurių darytina išvada, jog A. T. vairuojamas automobilis, persirikiavęs į pirmąją eismo juostą, atsitrenkė į stovintį pirmoje eismo juostoje su įjungtais švyturėliais policijos automobilį, o šis – į priekyje sustabdytą M. K. įmonei priklausantį automobilį, ko pasekoje buvo nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata bei sugadinti automobiliai.
A. T. buvo kaltinamas ir tuo, kad aptariamą eismo įvykį sukėlė vairuodamas transporto priemonę, būdamas neblaivus, ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
A. T. neigė įvykio dieną vartojęs alkoholį ir vairavęs automobilį neblaivus. Nurodė, jog paprašytas M. P. parvairuoti šio automobilį, kartu su drauge T. K. nuvyko į Dubingius. Tą dieną buvo blaivus. Poilsiavietėje alkoholio nevartojo, matė, kad kiti ten esantys asmenys alkoholį vartojo. Po to jis vairavo M. P. automobilį, o jo automobilį vairavo T. K.. Liudytojai T. K., U. M., M. Z., M. P. nurodė, jog nematė, kad A. T. poilsiavietėje vartotų alkoholį ar būtų neblaivus. Liudytojai neneigė to fakto, kad kavinėje buvo užsakytas butelis alkoholinio gėrimo „Tekila“, tačiau nei vienas jų nenurodė, jog A. T. būtų gėręs alkoholį. Prokuroras kaltinimą A. T. vairavus automobilį neblaiviam grindė iš esmės tik liudytojų J. V. ir M. R. parodymais ir tuo faktu, jog kaltinamasis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Kaip matyti iš teisme apklausto liudytojo kavinės darbuotojo J. V. parodymų, pastarasis paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad kaltinamasis vartojo alkoholį, ir nurodė, jog iš tikrųjų nematė, kad A. T. kavinėje vartotų alkoholį, nes iš jo darbo vietos stalo, prie kurio sėdėjo A. T., nesimato. Patvirtino tik tą faktą, kad A. T. buvo nemandagus, sėdėjo prie stalo, ant kurio buvo butelis tekilos, ir pats užsakė paminėtą butelį tekilos. Liudytojo nuomone, A. T. buvo neblaivus, nes „kalbėjo agresyviai, lėtai mirksėjo, nors ėjo nesvyruodamas“. Kurį laiką A. T. net nebuvo prie stalo, nes buvo išvažiavęs, ir prie stalo sėdėjusi kompanija gėrė tekilą. Apklausta kavinės darbuotoja D. M. taip pat nematė, kad A. T. vartotų alkoholį. Liudytojas M. R. nurodė, jog važiuodamas automobiliu, A. T. matė sėdintį automobilyje su praviru langu 5 sekundes, ir padarė išvadą, jog šis yra neblaivus. Tokią išvadą padarė dėl kaltinamojo veido išraiškos, šis atrodė keistai, nenatūraliai. Apklausti liudytojai I. V., S. I., kurie su A. T. bendravo iš karto po eismo įvykio, nurodė, jog nuo kaltinamojo nejautė alkoholio kvapo, šis pasirodė tik labai išsigandęs, dezorientuotas, tačiau neatrodė, kad yra neblaivus.
Apsvaigimas nuo alkoholio paprastai nustatomas medicininės apžiūros metu vadovaujantis galiojančiais teisės aktais (Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (Žin., 2006, Nr. 56 2000), Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodika, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (Žin., 2006, Nr. 71-2641). Neatlikus paminėtu būdu asmens medicininės patikros, apsvaigimas nuo alkoholio gali būti nustatomas ir kitais duomenimis, pavyzdžiui, liudytojų, tiesiogiai bendravusių su kaltininku iki eismo įvykio ar po jo, parodymais ir pan. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. T. pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl įvykio dieną jo apsvaigimo ar neapsvaigimo nuo alkoholio faktas nebuvo patikrintas medicininės apžiūros metu vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Išanalizavus apklaustų liudytojų parodymus matyti, jog nėra nei vieno tiesioginio liudytojo, mačiusio, jog A. T. vartotų alkoholį. Liudytojo J. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus teismas vertina kritiškai, kadangi pats liudytojas apklaustas teisme paneigė savo parodymus toje dalyje, jog matė, kaip A. T. kavinėje vartojo alkoholį, taigi šio liudytojo parodymai nėra nuoseklūs, be to, prieštarauja ir kitų liudytojų parodymams. Liudytojai J. V. ir M. R. išvadą, jog A. T. buvo neblaivus, padarė vien iš kaltinamojo išvaizdos. Atkreiptinas dėmesys, jog šie liudytojai anksčiau kaltinamojo nėra matę, o apie galimą jo girtumą sprendė iš tokių požymių „ kalbėjo agresyviai, lėtai mirksėjo, nors ėjo nesvyruodamas, atrodė keistai, nenatūraliai“. Be to, M. R. kaltinamąjį sėdintį automobilyje iš viso matė tik 5 sekundes. Iš tokių liudytojų nurodytų kaltinamojo galimo apsvaigimo požymių negalima daryti kategoriškos išvados, jog kaltinamasis buvo neblaivus. Juolab, su A. T. po eismo įvykio bendravę liudytojai I. V., S. I., kurie nėra A. T. pažįstami ar kitaip suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, kategoriškai nurodė, jog alkoholio kvapo nuo kaltinamojo nejautė, ir šis jiems neatrodė neblaivus. Tai, kad kaltinamasis pasišalino iš eismo įvykio vietos, kelia abejonių dėl jo blaivumo, tačiau neatmestina ir A. T. iškelta versija, patvirtinta pateikta specialisto išvada, jog pasišalino iš įvykio vietos dėl patirtų eismo įvykyje sužalojimų sukeltų simptomų ( žaibiško sąmonės praradimo, atminties sutrikimo, anterogradinės amnezijos ).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą” 3.1.8 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kaltinimas A. T. vairavus automobilį esant neblaiviam yra grindžiamas tik prielaidomis, o objektyvių įrodymų dėl šių nusikalstamos veikos aplinkybių išnagrinėjus bylą teisme negauta, todėl iš kaltinimo šalintina ta aplinkybė, jog A. T. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių 14 p. reikalavimus, ir A. T. veika iš Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. perkvalifikuotina į Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, daliai nukentėjusiųjų – J. K., M. K., D. J. visiškai atlygino nusikaltimu padarytą žalą. A. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, kurio metu keturiems asmenims buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata ir vienam asmeniui - nežymiai, yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, yra neteistas, nors buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kurio metu žuvo žmogus, ir byla buvo nutraukta kaltinamajam bei nukentėjusiojo giminaičiui susitaikius, kas rodo, jog tinkamų išvadų A. T. nėra padaręs ir toliau ignoruoja Kelių eismo taisyklių reikalavimus, todėl A. T. skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas didesnis, nei šios bausmės rūšies vidurkis, ir kartu su bausme skirtina Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 1 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam laikotarpiui – 3 metams. Į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2012-04-30 iki 2012-05-20, vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
A. T. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - -paliktina iki įsiteisės nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Nukentėjusieji J. K., M. K., D. J. atsisakė pareikštų civilinių ieškinių, nes kaltinamasis ieškinius visiškai atlygino.
Vilniaus apskrities VPK atstovė taip pat atsisakė pareikšto civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti, nes draudimo bendrovė visiškai atlygino patirtą turtinę žalą.
Nukentėjusysis M. K. atsisakė civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti, ir prašė priteisti iš A. T. ir M. P. 26368 lt neturtinės žalos ( atmetus draudimo bendrovės padengtą dalį ) bei bylinėjimosi išlaidas. Savo ieškinį motyvuoja tuo, kad A. T. sukelto eismo įvykio metu buvo visiškai sugadinta jo transporto priemonė, o jis pats patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, buvo sužalota galva, sužalotos abi jo kojos, vienos kojos kelias buvo sutraiškytas, dėl ko teko gydytis gydymo įstaigose, negalėjo savarankiškai judėti 2 savaites, teko praeiti reabilitacijos kursus, kas pakeitė visą jo tolimesnį gyvenimą, nes iki įvykio aktyviai sportavo, kopdavo į kalnus, vaikščiojo po 30-40 km, o šiuo metu to daryti negali, iki šiol skauda vaikštant.
Nukentėjusioji I. J. atsisakė civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti, ir prašė priteisti iš A. T. ir M. P. 29000 lt neturtinės žalos ( atmetus draudimo bendrovės padengtą dalį ) bei bylinėjimosi išlaidas. Savo ieškinį motyvuoja tuo, kad A. T. sukelto eismo įvykio metu jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, patyrė skausmą, iki šiol jaučia baimę važiuoti, vaikšto pas medikus, ilgą laiką jautė kaklo tempimą, vartojo raminančius vaistus. Nepatogumus juto pusę metų. I. J. pateikė kvitą, įrodantį, jog už atstovavimą teisme advokatui R. U. sumokėjo 4000 lt. ( 4 tomas, b.l. 202 )
Nukentėjusioji L. K. atsisakė civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti, ir prašė priteisti iš A. T. ir M. P. 25000 lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas. Savo ieškinį motyvuoja tuo, kad A. T. sukelto eismo įvykio metu buvo sutrenkta nugara ir galva, labai skaudėjo, liko kraujosruvos, dėl ko gydėsi poliklinikoje. Dėl patirto didelio išgąsčio ir šoko ilgą laiką negalėjo vairuoti. Iki šiol skauda kaklą ir nugarą.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Byloje nustatyta, kad dėl A. T. neatsargių nusikalstamų veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo M. K. sveikata, jam sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusiajam teko ilgą laiką gydytis. Neabejotina, kad po įvykio nukentėjusiajam išliko liekamieji reiškiniai, nukentėjusysis iki šiol jaučia skausmą, nepatogumus, sumažėjo galimybės užsiimti mėgstama veikla. Taip pat dėl A. T. neatsargių nusikalstamų veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios I. J. sveikata, jai sukeltas fizinis skausmas, kurį jautė ilgą laiką, nukentėjusioji patyrė didelį išgąstį, po įvykio nukentėjusiajai išliko liekamieji reiškiniai, ji iki šiol bijo važiuoti. Taip pat dėl A. T. neatsargių nusikalstamų veiksmų L. K. buvo sukeltas fizinis skausmas, ši patyrė didelį išgąstį, buvo sutrenkta galva ir nugara, teko gydytis poliklinikoje, iki šiol skauda kaklą ir nugarą.
Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui įtakos turi ir žalą padariusio asmens turtinė padėtis. Byloje yra duomenų, kad kaltinamasis dirba, yra pakankamai jauno amžiaus, išsituokęs, nėra duomenų, kad išlaikytų mažamečius ar nepilnamečius vaikus. Įvertinus visas minėtas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiojo M. K. naudai 12000 litų, I. J. naudai 3000 lt., L. K. naudai 1500 litų patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismo manymu, ši suma geriausiai užtikrina piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo A. T. vairuoto automobilio transporto priemonės civilinė atsakomybė buvo apdrausta bendrovės „Lietuvos draudimas“. Civilinės atsakomybės draudimo atveju draudikas privalo atlyginti žalą. Tuo atveju, kai draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą (Lietuvos Respublikos CK 6.254 straipsnio 2 dalis). P. T. priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo maksimali suma neturtinei žalai atlyginti yra 8632,00 Lt. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, bendrovė „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiesiems M. K. ir I. J. jau yra išmokėjusi paminėtą maksimalią sumą neturtinei žalai atlyginti, o ir nukentėjusieji civilinius ieškinius reiškė, jau atmetę išmokėtas išmokas, dėl to priteistus civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti turi padengti kaltinamasis A. T..
Nukentėjusieji prašė neturtinę žalą priteisti solidariai iš kaltinamojo A. T. ir M. P.. Šioje byloje kaltinamasis yra A. T., neturtinė žala yra padaryta tik kaltinamojo nusikalstama veika, todėl neturtinė žala negali būti priteista iš M. P..
Nukentėjusieji M. K., L. K., I. J. prašė priteisti iš kaltinamojo ir M. P. bylinėjimosi išlaidas. M. K. ir L. K. nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidas, todėl jų ieškiniai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestini.
Nukentėjusioji I. J. dėl kaltinamojo A. T. nusikalstamos veikos turėjo 4000 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, ką įrodo pateiktas mokėjimo kvitas ( 4 tomas, 202 b.l. ). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 106 str., bylinėjimosi išlaidos turi būti atlygintos kaltinamojo, todėl iš A. T. priteistina I. J. 4000 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
A. T. taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas ( 1 tomas, b.l. 176-177 ) paliktinas iki įsiteisės nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinas. Turtas, kuriam buvo taikomas nuosavybės teisių apribojimas, nukreiptinas civilinių ieškinių padengimui. Jei padengus civilinius ieškinius liks turto, likęs turtas grąžintinas A. T..
II tomo paskutiniame lape, III tomo 88 lape laikomos laikmenos su įrašais paliktinos byloje.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilis „VW Jetta“, v.n. (duomenys neskelbtini) saugomas Vilniaus apskrities VPK autoūkyje ( 4 tomas, b.l. 186-187 ) sunaikintinas, nes dėl sugadinimų automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., ir paskirti jam 60 MGL ( 7800 lt. ) dydžio baudą, kartu su bausme skiriant Lietuvos Respublikos BK 68 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Į bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2012-04-30 iki 2012-05-20 ( 21 dieną ), vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
A. T. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki įsiteisės nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
M. K., I. J., L. K. civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies, ir priteisti iš A. T. M. K. 12 000 lt., I. J. – 3000 lt., L. K. – 1500 lt.
Priteisti iš A. T. I. J. 4000 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
M. K. ir L. K. civilinių ieškinių bylinėjimosi išlaidoms atlyginti netenkinti.
A. T. taikytą laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą palikti iki įsiteisės nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Turtą, kuriam buvo taikomas nuosavybės teisių apribojimas, nukreipti civilinių ieškinių padengimui. Jei padengus civilinius ieškinius liks turto, likusį turtą grąžinti A. T..
II tomo paskutiniame lape, III tomo 88 lape laikomas laikmenas su įrašais palikti byloje.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį „VW Jetta“, v.n. (duomenys neskelbtini) sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.