Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-03-21 · Civilinė byla Nr. 2S-441-613/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-21
Bylos Nr.
2S-441-613/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Seselskytė
Pareiškėjas
V. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-441-613/2019Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01187-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. spalio 15 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjos skundą, civilinėje byloje Nr. 2YT-4046-514/2018 pagal pareiškėjos V. M. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Ilona Girdienė, uždaroji akcinė bendrovė „Auto Regis“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, uždaroji akcinė bendrovė „Plungės šilumos tinklai“, uždaroji akcinė bendrovė „Plungės vandenys“, E. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja V. M. pateikė antstolei Ilonai Girdienei skundą, prašydama panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos antrosios pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto – buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), varžytynės Nr. 159060, priimti patvarkymą, kuriuo nurodytosios antrosios varžytynės būtų atšauktos, nutraukti priverstinį skolų išieškojimą iš pareiškėjos buto. Nurodė, kad šiam turtui taikomas šeimos turto režimas, nepriklausomai nuo to, ar tai įregistruota viešame registre. Bute su pareiškėja gyvena jos nepilnametis vaikas, tai yra vienintelė nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, todėl antstolė nepagrįstai nukreipė išieškojimą į paskutinį gyvenamą būstą ir neteisėtai nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d. vykdė antrąsias pakartotines šio buto varžytynes.

2. Antstolė I. Girdenienė 2018 m. rugsėjo 19 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti teismui. Nurodė, kad vertinant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 663 straipsnyje nurodytus apribojimus, taikomus išieškant iš fizinio asmens turto, skolininkės bendra skolų ir palūkanų suma pagal antstolės 2018 m. rugsėjo 19 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą sudarė 9 474,65 Eur, ženkliai viršijanti įstatyme nurodytą sumą – 2 030 Eur (CPK 663 straipsnio 3 dalis). Pareiškėja nepasinaudojo įstatymo suteikta teise – nesikreipė į teismą su prašymu po to, kai butas, išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kt. paslaugas, yra areštuotas, kad teismas nustatytų, jog nebūtų išieškoma iš paskutinio gyvenamojo būsto, būtino asmeniui gyventi (CPK 663 straipsnio 4 dalis). Be to, didžioji dalis pareiškėjos skolų (5 991,23 Eur) yra ne už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir pan. paslaugas. Nenustačius aplinkybių, dėl kurių būtų negalimas skolų nukreipimas į skolininkės gyvenamąjį būstą, buvo paskelbtos varžytynės. V. M. apie skolų išieškojimą iš jai priklausančio nekilnojamojo turto buvo informuota jai atvykus į antstolio kontorą 2018 m. gegužės 25 d. 2018 m. gegužės 28 d. buvo paskirta skolininkės nekilnojamojo turto ekspertizė. Tačiau pareiškėja nei 2018 m. gegužės 28 d. Patvarkymo dėl ekspertizės skyrimo, nei 2018 m. birželio 14 d. Patvarkymo dėl areštuoto turto įkainojimo, nei 2018 m. liepos 11 d. Patvarkymo dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo neskundė, nors ir tada jos nepilnametė dukra gyveno minėtame bute. Skolininkė, žinodama apie parduodamą jos nekilnojamąjį turtą, nesiėmė veiksmų nepilnamečio vaiko teisei į gyvenamąjį būstą užtikrinti. Skundo prašymas atšaukti varžytynes yra nepagrįstas, nes aplinkybių, kurioms esant antstolė galėtų varžytynes atšaukti, nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Plungės apylinkės teismas 2018 m. spalio 15 d. nutartimi atmetė pareiškėjos V. M. skundą.

4. Teismas nustatė, kad antstolė 2017 m. gegužės 24 d. priėmė patvarkymą dėl skolininkės nekilnojamojo turto – buto, esančio Stoties g. 24-307, Plungėje, arešto ir turto arešto aktą kartu su teisių ir pareigų išaiškinimu išsiuntė skolininkei, įkeisto turto savininkei. Dokumentai jai įteikti tinkamai. 2018 m. gegužės 25 d. antstolės I. Girdenienės kontoroje gautas V. M. 2018 m. gegužės 25 d. prašymas jai priklausantį butą įkainoti 20 000 Eur. 2018 m. gegužės 28 d. antstolė I. Girdenienė, nustačiusi, kad viešojo registro duomenimis pateikta skolininkės buto vidutinė rinkos vertė ženkliai skiriasi nuo skolininkės prašyme nurodytos sumos, priėmė patvarkymą dėl turto ekspertizės skyrimo, o 2018 m. birželio 14 d. – patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo. 2018 m. liepos 11 d. buvo priimtas patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo, priverstine tvarka parduodant iš varžytynių įkeistą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), išieškotojų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Auto Regis“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Plungės šilumos tinklai“, E. N. ir UAB „Plungės vandenys“ naudai. 2018 m. rugpjūčio 10 d. buvo priimtas patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis, nes nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis. 2018 m. rugpjūčio 24 d. paskelbtos pakartotinės varžytynės Nr. 159060, kurios antstolės 2018 m. rugsėjo 20 d. patvarkymu buvo atšauktos iki bus išnagrinėtas pareiškėjos V. M. skundas dėl antstolės veiksmų.

5. Teismas taip pat nustatė, kad antstolės I. Girdenienės vykdomosiose bylose pareiškėjos skolų suma sudaro 9 474,64 Eur sumą, iš kurių 5 991,25 Eur yra įsiskolinimai ne už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas ir viršija CPK 663 straipsnio 3 dalyje nurodytą 2 030 Eur ribą. Byloje nėra duomenų, kad skolininkė būtų reiškusi teismui prašymą, po to, kai jos butas buvo areštuotas, nustatyti, jog nebūtų išieškoma iš paskutinio jos būsto, duomenų apie skolininkės finansinę padėtį teismui nepateikta. Įrodymų, kurie leistų pagrįstai manyti ar daryti išvadą apie pareiškėjos galimybę ateityje padengti ar bent sumažinti susidariusias skolas, nėra. Atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėja neturi kito turto, tik vienintelį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena su nepilnamečiu vaiku, teismas sprendė, kad šiuo atveju išieškojimas į pastarąjį turtą buvo nukreiptas pagrįstai, priešingu atveju, būtų pažeisti kitų asmenų (kreditorių) teisės ir teisėti interesai. Teismo vertinimu, uždraudimas išieškoti iš pareiškėjos paskutiniojo būsto iš esmės pažeistų pareiškėjos kreditorių interesus, prieštarautų teisėtų lūkesčių ir interesų apsaugos bei teisingumo ir sąžiningumo principams.

6. Teismas pažymėjo, kad teismo ir antstolio pareiga atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus nereiškia, kad turi būti paneigiama kreditorių teisė išieškoti iš areštuoto turto Įstatymo garantuojama vaiko teisė į gyvenamąjį būstą nebūtinai yra siejama su nuosavybės teisės į gyvenamąją patalpą turėjimu, pareiškėja negali remtis aplinkybėmis, kad varžytynėse parduodamas šeimos turtas, o ji neturi kito nuosavybės teise priklausančio būsto. Pareiškėja yra darbinga, todėl turi visas galimybes pasirūpinti tiek savo, tiek ir nepilnamečio vaiko gyvenamąja vieta, pvz., užtikrindama savo nepilnamečių vaikų teisę į gyvenamąjį būstą, gali išsinuomoti būstą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskiruoju skundu pareiškėja V. M. prašo panaikinti Plunės apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Teismas nagrinėjamoje byloje nebuvo aktyvus, per daug formaliai išnagrinėjo pareiškėjos skundą, dėl ko nepagrįstai jį atmetė.

7.2. Pagal CPK 663 straipsnio 4 dalį teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų šiems asmenims gyventi. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį ir interesus. Bute, į kurį antstolė nukreipė išieškojimą, gyvena nepilnametis vaikas. Todėl teismas turėjo nagrinėti, ar antstolė teisėtai nukreipė išieškojimą į butą, kuriame gyvena nepilnametis vaikas, kurio gyvenamoji vieta ir yra išvaržomas nekilnojamasis turtas. Pagal teismų praktiką kiekvienu atveju teismui sprendžiant, ar vykdant išieškojimą iš skolininko gyvenamosios patalpos nebus pažeisti nepilnamečių vaikų teisės ir interesai, būtina nustatyti, ar šis turtas nėra vienintelis nepilnamečio vaiko gyvenamasis būstas, kurį pardavus iš varžytynių vaikas liks be būsto arba jam išliks užtikrintos normalios gyvenimo sąlygos.

Atsiliepimas

8. Suinteresuotas asmuo antstolė Ilona Girdienė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Plungės apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

10. Byloje kilęs ginčas, ar antstolė pagrįstai nukreipė išieškojimą į pareiškėjos gyvenamąjį būstą, kuriame kartu su pareiškėja gyvena jos nepilnametis vaikas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, konstatavęs, kad antstolė pagrįstai nukreipė išieškojimą į pareiškėjos butą. Pareiškėja nesutinka su skundžiama nutartimi, teigdama, kad teismas byloje nebuvo aktyvus, jos skundą formaliai išnagrinėjo ir netyrė bylai svarbių aplinkybių, t. y. teismas turėjo nagrinėti, ar antstolė teisėtai nukreipė išieškojimą į turtą, kuriame gyvena nepilnametis vaikas, antstolės veiksmus turėjo pripažinti neteisėtais.

11. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai - skolininkas, išieškotojas ir antstolis - privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007).

12. Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

13. Nagrinėjamu atveju pareiškėja iš esmės teigia, kad negali būti išieškoma iš jos būsto, nes šis butas pripažintinas šeimos turtu ir jame kartu su pareiškėja gyvena nepilnametis vaikas. Pareiškėjos vertinimu, šis ribojimas taikomas atsižvelgiant į teismų praktiką ir CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais pareiškėjos argumentais.

14. Pagal CPK 663 straipsnio 4 dalį teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai skolininkui priklausantis paskutinis būstas, kuriame jis gyvena, išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad iš šio būsto nebūtų išieškoma. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį, interesus ir būtinumą gyventi šiame būste. Prašymas dėl to paduodamas ir nagrinėjamas apylinkės teisme CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka.

15. Minėto CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos yra skirtos apsaugoti nepilnamečių vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų teisę į paskutinį gyvenamąjį būstą. Pagal šią teisės normą ji taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė - paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra neįgalieji, socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. Ši teisės norma vertintina kaip socialinį tikslą turinti nepilnamečių vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų procesinė garantija – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo. Esant jos taikymo sąlygoms, viešasis interesas lemia išieškotojo dispozityvumo ir galimybės nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą ribojimą, prioritetą suteikiant socialiniam aspektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009).

16. Remiantis minėto straipsnio formuluote ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą 2009 m. gegužės 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009, turi egzistuoti visos straipsnyje nustatytos sąlygos, skolininkui kreiptis į teismą dėl neišieškojimo iš skolininko būsto. Tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjos didžioji dalis skolų (5 991,23 Eur) susidarė ne dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, o dėl kitų įsiskolinimų. Taigi, nesant bent vienos iš straipsnyje nurodytų sąlygų, pareiškėjai negali būti taikomas CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytas priverstinio išieškojimo ribojimas.

17. Aplinkybė, kad asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių. Jei būtų traktuojama priešingai, tai sukeltų nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių, taip pat būtų pažeidžiami kreditorių turtiniai interesai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Tai, be kita ko, apima ir asmens priedermes prieš įgyvendinant savo teises įvertinti iš to kylančių pareigų mastą ir vertinant ketinimus prisiimti tokias pareigas būti apdairiam ir rūpestingam. CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus tėvai kiek įmanoma turi vykdyti patys ir neperkelti jos kitiems asmenims. Vaikų galimybės augti normaliomis sąlygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso. Vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

18. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėja yra darbingo amžiaus, todėl turi visas galimybes pasirūpinti tiek savo, tiek ir nepilnamečio vaiko gyvenamąja vieta, pvz., užtikrindama savo nepilnamečių vaikų teisę į gyvenamąjį būstą, gali išsinuomoti būstą. Faktas, kad areštuotame bute kartu su pareiškėja gyvena nepilnametis vaikas, o pareiškėjos butas laikytinas šeimos turtu, nėra pakankamas pagrindas neleisti išieškoti iš pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto.

19. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vykdomąjį procesą reglamentuojančias CPK normas ir pagrįstai netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolės Ilonos Girdienės veiksmų, todėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. spalio 15 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Giedrė Seselskytė