Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo pareiškimas pagal Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl nuolatinio rūpintojo, turto administratoriaus bei nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo suinteresuotiems asmenims A. S. M. ir Radviliškio rajono vaikų globos namams „Nykštukas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, pateiktus dokumentus, atsižvelgdama į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo pareiškimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog byloje netinkamai buvo įvertinti įrodymai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2003-05-30 Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 98-BDK Š. D. nuo 2003-05-23 buvo nustatyta laikinoji globa, o jo laikinuoju globėju paskirta globos institucija - Radviliškio rajono vaikų globos namai „Nykštukas“, taip pat buvo nustatyta laikinoji Š. D. globos vieta - Radviliškio rajono vaikų globos namuose „Nykštukas“, adresu Vasario 16-osios g. 13, Radviliškis (1 t., 11 b. l.).

2003-07-29 Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu K. D. ir Š. D. buvo nustatyta nuolatinė globa globos institucijoje Radviliškio rajono vaikų globos namuose „Nykštukas“, o jo tėvams D. D. ir Z. D. laikinai apribota tėvų valdžia (1t., 12 –13 b. l.). 2011-09-01 D. D. mirė (1t., 10 b. l.).

2006-11-08 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi buvo pakeistas 2003-07-29 teismo sprendimas ir nutarta K. D. ir Š. D. nuolatinę globą institucijoje pakeisti į nuolatinę globą šeimoje, jo nuolatine globėja ir turto administratore paskirta A. S. M., gyv. (duomenys neskelbtini), vaikų gyvenamoji vieta nustatyta nuolatinio globėjo gyvenamojoje vietoje (1t., 14–15 b. l.).

2010-08-23 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi pakeista Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006-11-08 nutartis ir nepilnamečių M. K., N. K., K. D. ir Š. D. globa šeimoje pakeista į rūpybą šeimynoje „Dagilėliai“ (1t., 25 b. l.).

Pareiškėjas Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą, prašydamas nušalinti A. S. M. nuo nepilnamečio Š. D. nuolatinio rūpintojo ir turto administratoriaus pareigų, Š. D. nuolatiniu rūpintoju ir turto administratoriumi paskirti Radviliškio rajono globos namus „Nykštukas“, pakeisti nuolatinę Š. D. rūpybą šeimynoje „Dagilėliai“ į nuolatinę rūpybą Radviliškio rajono globos namuose, pakeisti Š. D. gyvenamąją vietą, nustatant ją Radviliškio rajono globos namuose „Nykštukas“. Pareiškimą grindė tuo, jog suinteresuotas asmuo A. S. M. netinkamai vykdo rūpintojo pareigas, neįgyvendina ir negina vaiko teisių ir teisėtų interesų, nesirūpina Š. D., jo tinkamai neauklėja ir neužtikrina fizinio ir psichinio vaiko saugumo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą atmetė, konstatuodamas, jog nuolatinio rūpintojo keitimas likus nepilniems 7 mėnesiams iki vaiko pilnametystės – neatitiktų vaiko interesų, Š. D. šeimynoje buvo globojamas šešerius metus, jis būtų atskirtas nuo brolio, augančio A. S. M. šeimynoje, nenustatyta, kad A. S. M. iš esmės netinkamai atliko rūpintojo pareigas. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, savo apeliacinį skundą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus.

1989-11-20 Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotos 1995-07-03 įstatymu, preambulėje nurodyta, kad valstybės, Konvencijos dalyvės, susitarė dėl šios Konvencijos, atsižvelgdamos į ypatingą vaiko apsaugos būtinumą, kuri yra būtina dėl vaiko fizinio ir psichinio nebrandumo, į tai, kad vaikui reikia ypatingos apsaugos, ypatingo dėmesio ir priežiūros, taip pat atitinkamos teisinės apsaugos tiek iki gimimo, tiek ir po jo. Šios Konvencijos 3 str. 1 d. numatyta, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Pagal Konvencijos 27 str. 1 d. vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai. Nepilnamečiams vaikams globa (rūpyba) nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti vaikų teises ir pareigas. Vaiko globos (rūpybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti (CK 3.248 str. 1 d.). LR CK 3.271 str. nustatytos vaiko globėjo (rūpintojo) pareigos: užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą, rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi, auklėti vaiką, spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis, netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams, palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitas svarbias aplinkybes, rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą ir išsivystymą bei polinkius, rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje. Jeigu globėjas ar rūpintojas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintojo teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jie gali būti teismo nutartimi nušalinti nuo globėjo ar rūpintojo pareigų.

Dėl apelianto argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nevertino rašytinių įrodymų, visų pirma 2012-07-09 vaiko teisių apsaugos skyriuje Š. D. rūpybos plane užfiksuotų duomenų, jog pati A. S. M. buvo išreiškusi nuomonę, kad Š. yra visiškai nevaldomas, ligonis, jis kelia pavojų visai šeimynai ir kt. Teismas taip pat nevertino ir 2012-10-03 globojamo vaiko K. D. aplankymo akte užfiksuotų faktų (1 t. 43–44 b. l.). Iš Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto matyti, kad 2012 m. spalio 3 d. vaiko teisių apsaugos specialistai apsilankė šeimynoje „Dagilėliai“ tikslu nustatyti rūpintinio K. D. gyvenimo sąlygas, užsiėmimą, santykius su rūpintoja. Nors šiame akte buvo tirti ir įvertinti K. D. poreikiai, tačiau jame taip pat konstatuota, kad šeimynoje kiekvieną savaitgalį lankosi buvęs rūpintinis Š. D.. Jis būna bendrose patalpose-kambaryje, atsinešęs muzikos instrumentą, teigia, kad nori groti. Visi šeimos nariai nurodė, kad Š. yra pasikeitęs, jis nebekonfliktuoja, negadina name esančio inventoriaus. J. M. nurodė, kad Š. atvyksta savaitgaliais pas jį, noriai dirba namų ūkio darbus, meistrauja. Apie buities sąlygas šeimynoje „Dagilėliai“ nurodyta, kad materialinės buitinės sąlygos yra patenkinamos. Pareiškėjas nurodo, kad rūpintiniai rūko, rūpintoja A. S. M. yra nupirkusi elektroninę cigaretę, kurią leidžia jiems naudoti. Tačiau rūpintoja nurodė, kad jos rūpintiniai rūko jau nuo 7-8 metų amžiaus ir tokius ji pasiėmė iš vaikų globos namų. Po ilgų mokymų ir patarimų, rūpintiniai nori mesti rūkyti ir labai stengiasi. Pareiškėjo nurodytame 2012-07-09 Vaiko globos (rūpybos) plane įvardinti Š. D. ir rūpintojos A. S. M. santykiai, jie įtempti, Š. nuomonė apie A. S. M. bloga, nes vadino jį šizofreniku, alkoholiku, nori pakeisti rūpintoją, nes nesutaria (1 t., 43–44 b. l.). Šiame Vaiko globos (rūpybos) plane išreikšta ir Radviliškio rajono vaikų globos namų „Nykštukas“ direktoriaus pavaduotojos V. T. nuomonė: kadangi iki Š. pilnametystės liko nedaug, juo gali pasirūpinti rūpintoja, Š. nuomonė keičiasi, tai jis nori grįžti į namus pas rūpintoją, tai jis nori būti vaikų namuose. Direktoriaus pavaduotoja taip pat nurodė, kad Š. geriau liktų pas pačią rūpintoją A. S. M. (1 t., 43 –44 b. l.).

Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia ir tuo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas apklaustų liudytojų parodymus įvertino paviršutiniškai. Nurodė, kad liudytojos I. G. ir R. B., dirbančios Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centre, paaiškino, jog tuo atveju, jeigu A. S. M. būtų atvykusi į organizuojamus mokymus kaip besiruošianti globoti vaikus – Pakruojo nestacionarių paslaugų centro išvada būtų buvusi neigiama, kad globėjos elgesys galėjo turėti įtakos paskutiniams įvykiams su Š. D., nes globėja yra gana kategoriška ir kartais pritrūksta lankstumo. Nurodė, kad teismas neatkreipė reikiamo dėmesio į šių liudytojų parodymus ir padarė neteisingą išvadą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo argumentu. Iš 2012-10-09 teismo posėdžio protokolo matyti, kad minėtos liudytojos nurodė, jog A. S. M. dalyvavo rengiamuose mokymuose, baigus mokymus jai buvo išduotas pažymėjimas, parengta išvada. Iš teismui pateikto 2010-01-19 Pakruojo rajono savivaldybės Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro rašto matyti, kad A. S. M. 2009 metais lankė globėjų mokymo kursus, juos baigus buvo pateiktos A. S. M. globos rekomendacijos (24 b. l.). Šiuose rekomendacijose A. S. M. rekomenduota apsvarstyti savo ketinimus: jeigu bus priimtas sprendimas atsisakyti Š. D. globos, rekomendavo neišskirti jo su broliu, o jeigu bus nuspręsta tęsti Š. globą – lankyti individualias ir bendras visos šeimos konsultacijas su psichologu (1t., 24 b. l.). Šiose rekomendacijose nenurodyta, kad A. S. M. netinkamai atlieka globėjos (rūpintojos) pareigas ar kad teikiama globa ir rūpyba įvertinta neigiamai. Priešingai, šiame rašte nurodyta, kad A. S. M. yra rūpestinga, atsakinga, pagal savo supratimą stengiasi dėl vaikų gerovės, yra ryžtinga, gera savo srities specialistė. Rekomendacijose nurodytos šios galimos bendravimo sunkumų su globotiniais priežastys: globėja mano geriausiai žinanti kokius poreikius turi globojami vaikai, turi savo suvokimą, koks turi būti „geras vaikas“ ir to tikisi iš Š., globotinis turi diagnozuotą hiperaktyvumą, A. ir Š. santykius įtakoja jų abiejų patirtys, kurios trukdo keisti padėtį (1 t., 24 b. l.). A. S. M., atsižvelgdama į Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro rekomendacijas, išreiškė norą kartu su savo vyru dalyvauti mokymuose, tačiau juose dalyvauti neturėjo galimybių (1 t., 150 b. l.). Minėta liudytoja taip pat nurodė, kad sunku būtų pasakyti, kokia būtų išvada po mokymų, negalėjo konkrečiai atsakyti dėl A. S. M. tinkamumo ar netinkamumo vykdyti savo pareigas, tačiau rekomendavo Š. neišskirti su broliu K.

Apeliantas nurodė, kad teismas netinkamai vertino ir liudytojų I. S., A. N. O. A., V. G. parodymus, nes minėti liudytojai patvirtino netinkamą A. S. M. nuolatinės globėjos (rūpintojos) pareigų atlikimą. Pažymėtina, kad byloje esančius įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LR CPK 185 str 1 d.). Pirmosios instancijos teismas atliko įrodymų vertinimą ir bylos aplinkybes įvertino vadovaudamasis teisės normomis, o apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu sutinka. Vertinant šių liudytojų parodymus pažymėtina tai, kad šie liudytojai su A. S. M. bei Š. D. bendravo trumpai, vieni – dalyvaujant mokymuose, kiti – skiriant administracines nuobaudas, treti – teikiant medicininę pagalbą, jų bendravimas buvo trumpalaikis, todėl susidaryti išsamią ir objektyvią nuomonę apie šeimynos „Dagilėliai“ gyvenimą ir atmosferą joje, šie liudytojai paprasčiausiai neturėjo galimybės. Tuo tarpu liudytoja M. K., Šaukoto mokyklos mokytoja, Š. auklėtoja dirbusi 3 metus nurodė, kad su Š. buvo sunku bendrauti, bėgdavo iš pamokų, skatindavo ir kitus bėgti, meluodavo, tuomet ji skambindavo A. S. M.. M. K. jautė globėjos rūpestį ir negali teigti, jog A. S. M. negali būti Š. rūpintoja, o taip pat ji nesiima spręsti kur geriau būtų pabaigti Š. globą (1 t., 54 b. l.).

LR CPK 503 str. 1 d. numato, kad vaikas, kuris sugeba išreikšti savo nuomonę ir suformuluoti pažiūras, dėl nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir (ar) globėjo ar rūpintojo skyrimo turi būti išklausytas teismo posėdyje. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu ar kitais jo pasirinktais būdais. To paties straipsnio 5 d. numato, kad priimdamas sprendimą, teismas turi atsižvelgti į vaiko nuomonę, jeigu ji neprieštarauja paties vaiko interesams. LR CK 3.164 str. įtvirtinta, jog sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir, priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Sprendžiant klausimą dėl globėjo (rūpintojo) paskyrimo ar įvaikinimo, į vaiko norus turi būti atsižvelgiama išskirtinai. Vaiko teisių konvencijos 12 str. taip pat yra įtvirtinta nuostata, kad turi būti garantuojama vaikui, gebančiam suformuluoti savo pažiūras, teisė laisvai jas reikšti visais su juo susijusiais klausimais ir suteikiama galimybė būti išklausytam per bet kokį su juo susijusį teisminį ar administracinį nagrinėjimą tiesiogiai arba per atstovą, ar instituciją nacionaliniuose įstatymuose nustatyta tvarka.

Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad A. S. M. globojami nepilnamečiai vaikai N. K., M. K., K. D. ir Š. D. buvo išklausyti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Nepilnametis N. K. teismo posėdyje paaiškino, kad Š. D., gyvendamas namuose buvo geresnis, o gyvendamas globos namuose išspyrė duris, buvo atvažiavusi policija. Š. D. N. K. gyrėsi, kad prie parduotuvės „Norfa“ geria alų su draugais, bėga iš pamokų, siūlė ir jam bėgti iš pamokų. N. K. taip pat nurodė, kad “gyvenant pas globėją būdavo konfliktų, bet tikrai ne taip, kaip dabar vaikų namuose, nes „čia palaida bala„. Š. gyvenant pas A. S. M. buvo skiriama daugiausia dėmesio ir jam išleidžiama daugiausia pinigų (1 t., 155 b. l.). Š. brolis K. D., gyvenantis pas A. S. M., teismo posėdyje paaiškino, kad „gyvendamas šeimynoje Š. dažnai neklausydavo ir norėdavo, jog viskas būtų jam, namuose nieko nenorėdavo daryti, nei kambarių išsivalyti, nei tvarkytis. Gyvendamas vaikų globos namuose „Nykštukas“ Š. gerdavo, auklėtojos nieko nesakydavo, Š. sakė, kad nori gyventi pas globėją ( 1t., 155 b. l.). M. K. nurodė, kad Š. atvažiuoja pas rūpintoją, mano, kad jeigu jis grįžtų į šeimyną, būtų galima vėl visiems gyventi, Š. sakė, jog “norėtų grįžti pas globėją“ (155 b. l.). Apklausiamas teismo posėdyje Š. D. taip pat išreiškė norą gyventi šeimynoje, nes pagyvenęs vaikų globos namuose suprato, jog nori grįžti ten, kur gyveno šešis metus. Vaikų globos namuose gyventi nenori, nes nepatinka, neturi ką juose veikti, nori būti su broliu K. (1 t., 156–157 b. l.).

Įvertinus nepilnamečių vaikų nuomonę, pareikštą teismo posėdyje, darytina išvada, kad nepilnamečiai yra sugebantys išreikšti savo nuomonę ir suformuluoti savo pažiūras vaikai. N. Š. D. yra išreiškęs apsisprendimą gyventi rūpintojos namuose, nurodė priežastis kodėl nenori gyventi vaikų globos namuose „Nykštukas“, laikytina, kad jo apsisprendimas ir noras gyventi šeimynoje nepažeidžia vaiko interesų. Š. D. nuo 2012 m. rugpjūčio 18 d. nebegeria, užsiregistravo gydymuisi nuo alkoholizmo ir nuvyko į gydymo įstaigą savo noru (1t., 157, 187 b. l.). Iš teismui pateiktų sutarčių dėl institucijoje globojamo (rūpinamo) vaiko išleidimo laikinai svečiuotis pas nuolat Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje gyvenantį fizinį asmenį matyti, kad vaikų globos namai „Nykštukas“ neprieštaravo, kad Š. D. laikotarpiais nuo 2012-10-30 iki 2012-11-05 ir nuo 2012-12-14 iki 2013-05-17 (iki pilnametystės) svečiuotusi pas A. S. M. (2 t., 5–10 b. l.). Svečiavimosi metu A. S. M. įsipareigojo rūpintis vaiko priežiūra, užtikrinti jo saugumą ir tinkamas svečiavimosi sąlygas, apsaugoti vaiką nuo smurto, prievartos ir seksualinio išnaudojimo bei alkoholinių gėrimų, tabako gaminių, narkotinių medžiagų ir kitų svaiginamųjų medžiagų vartojimo, rūpintis vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikatos būkle, bendradarbiauti su vaiko globėju (rūpintoju). Taigi, iš nurodyto matyti, kad Š. D. nori gyventi rūpintojos namuose, kartu su kitais globojamais vaikais ir savo broliu Klaudijumi.

Iš Š. D. charakteristikos, išduotos 2012-10-08 Šiaulių profesinio rengimo centro matyti, kad nuo 2012-09-01 Š. D. mokosi Statybos ir mechanikos dieniniame skyriuje I kurso SSM 12 grupėje pagal formaliąją staliaus mokymo programą, siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą ir pirmąją profesinę kvalifikaciją. Nurodyta, kad mokinys mokosi vidutiniškai, praleidinėja pamokas be pateisinamos priežasties, dėl elgesio pamokų metu pedagogai priekaištų neturi, nuo mokslo metų pradžios (2012-09-03) bendrabučio auklėtojos vakarinių patikrinimų metu užfiksuota, kad bendrabutyje moksleivis nakvojo 3, 5, 6, 7, 18, 19, 20, 27 dienomis (1 t., 121 b. l.). Iš nurodyto matyti, kad Š. D. nuo pirmadienio iki penktadienio mokosi Šiauliuose, kai kuriomis naktimis pasilieka nakvoti mokyklos bendrabutyje, likusiomis dienomis būna vaikų globos namuose „Nykštukas“ arba šeimynoje „Dagilėliai“. Iš teismui pateiktos sutarties dėl institucijoje globojamo (rūpinamo) vaiko išleidimo svečiuotis pas fizinį asmenį darytina išvada, kad didesnę laiko dalį Š. praleidžia rūpintojos A. S. M. namuose ir tam vaikų globos namai „Nykštukas“ neprieštarauja. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šeimynoje „Dagilėliai“ Š. kartu su savo broliu K. bei kitais globotiniais gyveno šešis metus, todėl jo išskyrimas su broliu gali turėti neigiamos įtakos ne tik Š., bet ir jo broliui K.. Trumpalaikis gyvenamosios vietos pakeitimas, kai iki pilnametystės yra likę keturi mėnesiai, Š. gali būtų psichologinė trauma, nes vaikas būtų perkeltas į nemėgstamą ir jam svetimą aplinką. Tuo tarpu gyvenimas šeimynoje, Š. yra įprastas ir jis išreiškė norą joje gyventi toliau. Pažymėtina ir tai, kad sulaukęs pilnametystės, Š. rūpintojos namuose galės pasilikti gyventi toliau, tuo tarpu vaikų globos namuose sulaukus pilnametystės, vaikas turės palikti šiuos namus ir gyventi savarankiškai. Teismas, vertindamas ar nepilnamečio vaiko nuomonė neprieštarauja vaiko interesams, vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (LR CK 1.5 str.) ir konstatuoja, kad labiau nepilnamečio Š. interesus atitinka gyvenimas šeimynoje „Dagilėliai“.

Iš bylos duomenų matyti, kad nėra pateikta įrodymų, įrodančių, kad prieš Š. būtų naudojamas smurtas, kad rūpintiniui skiriamos lėšos būtų naudojamos ne pagal paskirtį, kad A. S. M. iš esmės netinkamai būtų atlikusi rūpintojo pareigas, ar iš esmės neužtikrinusi rūpintinio teisių ir interesų apsaugos.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, įvertino visus byloje surinktus įrodymus, jų visumą, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis prioritetiniu nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, kitomis įstatymo nuostatomis. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog paviršutiniškai įvertinti liudytojų parodymai ir rašytiniai įrodymai, nepripažintinos pagrįstomis, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, nutartis yra argumentuota, pagrįsta konkrečių faktinių aplinkybių vertinimu, teisės normų bei principų taikymu. Iš byloje surinktų įrodymų, nepilnamečio išreikštos nuomonės teismo posėdyje, matyti, jog nepilnamečio Š. D. rūpintojo pakeitimas iš šeimynos „Dagilėliai“ į vaikų globos namus „Nykštukas“ neatitiktų prioritetinio vaikų interesų apsaugos ir gynybos principo, neužtikrintų nepilnamečio vaiko fizinio ir psichinio saugumo.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.