- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-28
- Bylos Nr.
- e2-967-676/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09208-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Dilys
- Ieškovas
- R. L.
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui
- Kategorijos
- 1.3.5.5Darbo užmokesčio mokėjimas darbuotoją atleidžiant iš darbo
- 1.3.5.10Kiti klausimai, susiję su darbo užmokesčiu ir kitomis išmokomis
- 1.3.7.5.1Žalos, susijusios su darbdavio turto netekimu ar jo vertės sumažėjimu, sugadinimu (sužalojimu), atlyginimas
- 1.3.7.7Visiška darbuotojų materialinė atsakomybė ir visiškos materialinės atsakomybės sutartis
- 1.3.7.8Darbuotojo darbdaviui padarytos žalos dydžio nustatymas ir jos atlyginimo (išieškojimo) tvarka
- 1.3.9.2.2Darbo ginčų nagrinėjimas teisme
- 2.6.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.4Preliminarus sprendimas
Įžanginė dalis
atsakovo atstovei I. T., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovui Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui, dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas prašo pripažinti jo atleidimą iš darbo Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre neteisėtu; grąžinti į ankstesnį darbą ir priteisti jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus; nesant galimybės grąžinti į darbą – nutraukti ieškovo ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro sudarytą darbo sutartį teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, priteisti išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir priteisti kompensaciją, kurios dydis yra lygus vienam ieškovo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nuo 1989-02-10 jis dirbo Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre orkestro muzikantu, 2019-09-09 atsakovo direktoriaus įsakymu jis buvo atleistas iš darbo pagal DK 60 str. 1 d. 7 p. ir 3 d. nuo 2019-09-10 tuo pagrindu, kad darbo sutartis prieštarauja įstatymams ir šių prieštaravimų negalima pašalinti, o darbuotojas nesutinka arba negali būti perkeltas į kitą toje darbovietėje esančią laisvą darbo vietą. Atsakovas negalėjo jo atleisti iš darbo nurodytu pagrindu, nebuvo pateikti konkretūs argumentai, pagrindžiantys neeilinės atestacijos atlikimo būtinumą; ieškovui nebuvo nustatytas laikotarpis profesinio meistriškumo patobulinimui; atsakovas pažeidė atestavimo tvarką ir tai turėjo įtakos ir ieškovo galimybei pasiruošti atestacijai; ieškovui ir akomponuojančiam specialistui nebuvo suteikta pakankamai laiko tinkamai pasiruošti perklausai; prieš perklausą ieškovas buvo nedarbingas dėl stuburo kaklinės srities radikulito, dėl ko jam buvo skirta reabilitacija. Teismo posėdžio metu ieškovas R. L. bei jo atstovas advokatas K. G. rašo ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas teisėtai ir pagrįstai; ieškovui buvo skirtas maksimalus numatytas 6 mėnesių terminas profesiniam meistriškumui patobulinti; ieškovas su visais atsakovo sprendimais atestavimo klausimais buvo supažindintas laiku ir pilnai; ieškovas jau 2019 metų kovo pabaigoje žinojo visą informaciją, susijusią su neeiliniu atestavimu, todėl turėjo pakankamai laiko ruoštis atestacijai; teatre dirba 4 profesionalūs koncertmeisteriai, kurių profesinis meistriškumas ir muzikinio repertuaro išmanymas leidžia atlikti kūrinius po vienos repeticijos; ieškovo prašymu į atestacijos procesą buvo įtrauktas ir profesinės sąjungos atstovas stebėtojo teisėmis; į numatytą neeilinę atestaciją ieškovas neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė; neeilinės atestacijos komisijos posėdyje ieškovas įvertintas „nepatenkinamai“ ir pasiūlyta vadovui atleisti ieškovą iš pareigų; ieškovo neatsakingas požiūris į atliekamas darbo funkcijas, kvalifikacijos kėlimą buvo stebimas ir anksčiau. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė I. T. prašo ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Teismas civilinę bylą privalo nagrinėti neperžengdamas joje pareikštų reikalavimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnio 2 dalis). Suformuluoti bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą yra išimtinė ieškovo ir (arba) atsakovo teisė (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas, 143 straipsnis, 265 straipsnio 2 dalis).
Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2011).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo ginčų komisijos bylos įrodymus teismas vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais CPK 185 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120-681/2015). CPK XX skyriaus normos, nustatančios darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, nereglamentuoja įrodymų vertinimo ir nenustato kitokios jų vertinimo taisyklės. Taigi ir darbo bylose taikomos bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės, nustatytos CPK 185 straipsnyje. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus ((duomenys neskelbtini) str.) Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia.
Įrodinėjimo tikslas - tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 str.). Įvertindamas įrodymus, teismas įvertina kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaro išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę nustatoma, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą daro nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008).
Bylos duomenimis 2019-09-09 atsakovo direktoriaus įsakymu ieškovas atleistas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 60 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir 3 dalį nuo 2019-09-10.
Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2019-11-05 sprendimu Nr. DGKS-6823 ieškovo prašymas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu atmestas.
Ieškovas prašo pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu bei grąžinti į darbą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus; nesant galimybės grąžinti į darbą – nutraukti šalių darbo sutartį teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, priteisti išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir priteisti kompensaciją, kurios dydis yra lygus vienam ieškovo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.
Darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus (DK 214 straipsnio 3 dalis). Darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, ir pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą iš esmės (3 dalis); darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (4 dalis)(DK 231 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šios nuostatos reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019).
Byloje nustatyta, jog šalių pasirašytos 2007-01-04 Darbo sutarties Nr. P4-34 pagrindu ieškovas priimtas pas atsakovą dirbto orkestro muzikanto pareigoms.
Atsakovo 2012-07-30 reikalavimu paaiškinti ieškovui Nr. R3-297 paprašyta paaiškinti, kodėl 2012-07-22 atlikdamas A. R. 6-osios simfonijos III-o trimito partiją Šv.Pranciškaus onkologijos centro koplyčios atidarymo koncerte tris kartus nepataikė į natą.
Byloje pateiktas ieškovo Kūrybinio darbuotojo atestavimo lapas už laikotarpį 2012 – 2014 metus, iš kurio matosi, jog ieškovas 2012-03-02 įspėtas raštu dėl vėlavimo į teatralizuoto koncerto „Operetė – mano eilė“ antrąją dalį 2012-02-14; taip pat 2012-08-03 skirta drausminė nuobauda – pastaba dėl nepataikymo sugroti į natą tris kartus; pateiktas atestuojamo kūrybinio darbuotojo kūrybinės veiklos, profesinės kvalifikacijos bei asmeninių savybių įvertinimas nurodant, jog bloga grojimo technika, negebėjimas tinkamai vertinti kritines pastabas; pateikta išvada – nepatenkinamai; pateiktas siūlymas – pervesti į žemesnes pareigas; Atestavimo komisijos 2015-08-06 sprendimas ir siūlymas – kūrybinio darbuotojo veikla neatitinka bendrųjų kvalifikacinių reikalavimų, numatytų pareigybių aprašyme, siūloma kūrybinį darbuotoją perkelti į kitas pareigas ar teisės aktų nustatyta tvarka atleisti iš užimamų pareigų; atsakovo vadovo 2015-10-20 rezoliucija – atleisti iš užimamų pareigų. Ieškovas pateikė 2015-08-19 apeliaciją dėl 2015-08-06 atestavimo komisijos sprendimo, prašydamas skirti antrą perklausą
Atsakovo 2015-10-20 „Įspėjimu apie darbo sutarties nutraukimą“ Nr. R3-454, atsižvelgiant į ieškovo 2012 – 201 metų laikotarpio atestavimo rezultatus, ieškovas įspėtas jog bus atleistas iš darbo pagal DK 129 straipsnio 1 dalį nuo 2015-12-21, tuo pačiu siekiant išvengti numatomo atleidimo ieškovui pasiūlyta sutikti būti perkeltam dirbti į tuo metu teatre esančias laisvas darbo vietas. Ieškovas pateikė ieškovo darbuotojų 2015-11-18 prašymą atsakovui, kuriuo prašoma teatro vadovo pratęsti darbo sutartį su ieškovu R. L., nors jis paskutinės atestacijos metu vyr. dirigento padidinto reiklumo dėka buvo įvertintas neigiamai, tačiau ieškovas teatre dirba virš 20 metų, orkestre jis atlieka dažniausiai antro trimito partijas, yra atsakingas ir sąžiningas. Ieškovas byloje taip pat pateikė L. L., T. V., A. J. 2016-01-24 rekomendacijas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovui dėl R. L. tinkamumo groti orkestre antro trimito partija, nurodant, jog R. L. pilnai atitinka būti trimitininko pareigas.
Atsakovo vadovo 2016-02-29 įsakymu „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo R. L.“ Nr. P1-57 ieškovui skirta drausminė nuobauda – pastaba, už nekokybiškai atliktą jam pavestą darbą.
Atsakovo 2017-05-19 Reikalavimu paaiškinti Nr. R5-435 ieškovui paprašyta paaiškinti, kodėl ieškovas 2017-05-19 nedalyvavo rytinėje orkestro „Sevilijos kirpėjas“ repeticijoje.
Atsakovo 2018-05-02 įsakymu T1-43 „Dėl Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kūrybinių darbuotojų atestacijos“ paskelbta kūrybinių darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, atestavimo data – nuo 2018-07-10 iki 2019-01-31 (1 punktas); patvirtintas atestuojamų kūrybinių darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, sąrašas (2 punktas). Patvirtinta 2018 metų atestacijos programos, taip pat ir orkestro muzikantų atestacijos programa, taip pat ir trimitams – J.Haidnas „Koncertas trimitui Es - dur“ antra dalis ir pasirinktinai techninė pjesė (patvirtinta 2018-05-02). Atsakovo 2018-05-02 įsakymus Nr. T1-44 „Dėl 2018 m. kūrybinių darbuotojų atestavimo ekspertų grupių sudarymo“ patvirtinta ir kūrybinių darbuotojų atestavimo ekspertų grupė orkestrui (1.1. punktas). Ieškovas neginčija patvirtintos ekspertų grupės sudėties, jos narių kompetencijos, tačiau abejoja jos narių objektyviu požiūriu į jį, kaip muzikantą, tačiau tai patvirtinančių duomenų bei įrodymų bylos nagrinėjimo metu neteikė. Atsakovo 2018-11-15 įsakymu Nr. T1-132 „Dėl Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro skyriaus kūrybinių darbuotojų atestacijos II etapo paskelbimo“ paskelbta orkestro skyriaus kūrybinių darbuotojų II etapo data – 2018-12-16, paskelbtas šiame etape dalyvausiančių orkestro skyriaus kūrybinių darbuotojų sąrašas (1 priedas) bei šiame etape atliekamų kūrinių sąrašas (2 priedas); ieškovas patvirtintas kaip šiame etape dalyvaujantis meninėje perklausoje (trimitas), taip pat patvirtinta trimitui atliekami kūriniai – J.Haidno Koncerto II dalis, charakteringa pjesė bei Orkestro literatūra: op. „Pajacai“ partijos. Ieškovas neginčija nurodytai meninei perklausai patvirtintų atliekamų kūrinių, jų turinio, apimties.
Byloje pateiktas ieškovo Kūrybinio darbuotojo atestavimo lapas už laikotarpį 2015 – 2017 metus, kuriame nurodyta ieškovo tiesioginio vadovo T. A. 2018-09-28 išvada – ieškovas užduotis atlieka nepatenkinamai bei siūlymas – ieškovui siūlyti išeiti į rentą, nes jis nebeatlieka – negali atlikti kokybę atitinkančias užduotis (6.1. punktas); Atestavimo komisijos sprendimu 2018-11-12 pasiūlyta ieškovui atlikti perklausą (7 punktas); atsakovo vadovo 2019-02-25 sprendimas – surengti neeilinę atestaciją (9 punktas). Pateiktas 2018-12-16 ieškovo Kūrybinio darbuotojo vertinimas, kuriame ieškovo tiesioginio vadovo vyr. dirigento T. A. nurodyta, jog 2018-12-16 vykusioje kūrybinių darbuotojų atestacijoje, II etape orkestro trimitų grupės muzikantas R. L., I atestavimo etape tiesioginio vadovo įvertintas „nepatenkinamai“, savo orkestro muzikanto (trimitas) kvalifikacijos nepatvirtino, atliekant atestacijai ruoštus kūrinius atlikėjas labai silpnai pagrojo (intonacija, štrichas, garso kultūra, frazavimas, ansambliavimas); muzikantas praėjusioje atestacijoje 3 kartus buvo įvertintas „nepatenkinamai“, per laikotarpį nuo praėjusios atestacijos muzikantas nepadarė išvadų, nekėlė kvalifikacijos.
Atsakovo Atestavimo komisijos 2018-12-16 protokolu Nr. T6-35 nutarta kūrybinį darbuotoją ieškovą (trimitas) įvertinti „nepatenkinamai“ bei pasiūlyta mažinti pareigybinę algą ir suderinus su darbuotoju surengti jam neeilinę atestaciją. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyr. dirigentas T. A. 2019-03-27 Tarnybiniu pranešimu „Dėl neeilinio atestavimo“ atsakovui prašė leisti surengti neeilinę muzikanto R. L. (trimitas) atestaciją, nustatant atestacijos surengimo datą nuo 2019-07-09 iki 2019-07-11; ieškovas supažindintas.
Atsakovas 2019-07-10 Reikalavimu paaiškinti ieškovui Nr. R5-689, paprašė ieškovo raštu paaiškinti, kodėl 2019-07-09 nieko nepranešęs neatvyko į rytinę orkestro repeticiją bei į numatytą neeilinės atestacijos posėdį 13 val.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyr. dirigentas T. A. 2019-07-24 Tarnybiniu pranešimu „Dėl pakartotinio neeilinio atestavimo“ atsakovui prašė leisti surengti pakartotinę neeilinę muzikanto R. L. (trimitas) atestaciją, remiantis atestavimo nuostatais, patvirtintais 2017-09-29 Nr. ĮV-964, nustatydamas atestacijos surengimo datą 2019-08-06 11 val. Atsakovo vadovė rezoliucija patvirtino neeilinės atestacijos datą; ieškovas supažindintas 2019-07-29.
Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatyme (toliau – PCMĮ) išdėstyti profesionaliojo scenos meno įstaigai bei jų darbuotojams keliami reikalavimai. Nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos kūrybiniai darbuotojai kultūros ministro nustatyta tvarka atestuojami ne rečiau kaip kas penkeri metai, neeilinis šių darbuotojų atestavimas rengiamas tik argumentuotais, ypatingais atvejais (PCMĮ 11 straipsnio 7 dalis). Kūrybinius darbuotojus atestuoja atitinkamos įstaigos vadovo teikimu penkeriems metams patvirtinta Atestavimo komisija, vadovaudamasi konstruktyvumo ir pozityvumo, atvirumo ir skaidrumo, objektyvumo, etiškumo ir nediskriminavimo principais (PCMĮ 11 straipsnio 8 dalis); kūrybinio darbuotojo veiklos atestavimo tikslas - individualiai įvertinti kūrybinio darbuotojo : gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, metinių užduočių rezultatus, dalykines ir asmenines savybes (PCMĮ 11 straipsnio 9 dalis). Kūrybinio darbuotojo veikla gali būti vertinama labai gerai, gerai, nepatenkinamai; jei kūrybinio darbuotojo veikla įvertinama nepatenkinamai du kartus iš eilės, įstaigos vadovas priima sprendimą kūrybinį darbuotoją atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį (PCMĮ 11 straipsnio 10 dalis).
Kultūros darbuotojų atestavimas vykdomas vadovaujantis 2017-09-29 Lietuvos Respublikos Kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-964 patvirtintu „Nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių ištaigų kūrybinių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašu (toliau - Aprašas). Kultūros ministro 2018-11-26 įsakymu Nr. ĮV-828 patvirtinta Teatro kūrybinių darbuotojų atestavimo komisija, sudaryta iš Lietuvoje dirbančių ekspertų, Kultūros ministro 2019-06-13 įsakymu Nr. ĮV-412 Atestavimo komisija pakeista. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki atestavimo pradžios, jeigu įstaigos kolektyvinėje darbo sutartyje nenustatyta kitaip, įstaigos vadovas nustato kūrybinių darbuotojų atestavimo datą (datas), patvirtina atestuojamųjų kūrybinių darbuotojų, ekspertų grupės narių ir tiesioginių vadovų sąrašus, atestavimo dokumentų pateikimo terminą ir tvarką, meninei perklausai ar peržiūrai siūlomų kūrinių sąrašą, pateikia Kūrybinio darbuotojo atestavimo lapą ir kūrybinio darbuotojo vertinimo formas (Aprašo 8 punktas). Atsakovo 2018-05-02 įsakymu Nr. Tl-43 patvirtintos atestavimo datos, programa, ieškovo atestavimas patvirtintas 2018-12-16. Atsakovo 2018-05-02 įsakymu Nr. T1 - 44 patvirtintos kūrybinių darbuotojų atestavimo ekspertų grupės. Atsakovo 2018-11-15 įsakymu Nr. T1 - 132 patvirtinti antrajame orkestro skyriaus kūrybinių darbuotojų atestacijos etape dalyvausiančių darbuotojų sąrašai. Ekspertų grupė, kuriai vadovavo tiesioginis ieškovo vadovas, 2018-09-28 užpildė Aprašu patvirtintą Kūrybinio darbuotojo atestavimo lapą. kuriame buvo nurodyta, kad ieškovas užduotis atlieka nepatenkinamai, jis nebeatlieka - negali atlikti kokybę atitinkančias užduotis. 2018-11-12 nuspręsta vykdyti ieškovo perklausą. Ieškovo atestavimas II etape buvo vykdomas 2018-12-16 už laikotarpį 2015 - 2017 metus, Atestavimo komisija ieškovą vertino nepatenkinamai.
J. A. komisija kūrybinį darbuotoją įvertina nepatenkinamai, įstaigos vadovui siūloma : perkelti kūrybinį darbuotoją, dirbantį orkestre, chore, balete, šokio grupėje, į atitinkamai žemesnes pareigas (17.1. punktas), nustatyti mažesnį pareiginės algos pastoviosios dalies dydį ar mažesnį pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, jei koeficientas buvo padidintas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 7 dalies nuostata (17.2. punktas), suderinus su kūrybiniu darbuotoju, nustatyti laikotarpį, per kurį jis patobulins profesinį meistriškumą ir rengti kūrybinio darbuotojo neeilinį atestavimą (17.3. punktas). Atestavimo komisijos sprendimai Teatro vadovui yra rekomendacinio pobūdžio. Bylos duomenimis atsakovas, įvertinęs Atestavimo komisijos siūlymą 2019-03-27 rezoliucija nusprendė iki 2019-11-01 surengti ieškovui neeilinę atestaciją, nemažinant pareiginės algos, kas turėjo motyvuoti ieškovą visokeriopai stengtis patobulinti savo profesinį meistriškumą, tinkamai bei visapusiškai pasiruošti neeilinei atestacijai bei tinkamai joje sudalyvauti. Teismas įvertina, jog ieškovui buvo skirtas maksimalus Atestavimo nuostatų 24 punkte numatytas 6 mėnesių terminas profesiniam meistriškumui patobulinti, nors su ieškovu galėjo būti suderintas ir skirtas ir trumpesnis pasiruošimo terminas.
Aprašo 23 punkte numatyta, jog atestuotasis kūrybinis darbuotojas su įstaigos vadovo priimtu sprendimu supažindinamas pasirašytinai; kūrybiniam darbuotojui atsisakius pasirašyti, kad su šia išvada susipažino, tai pažymima atskirame rašte (Aprašo 23 - 24 punktai). Bylos duomenimis atsakovas nepažeidė atestacijos skyrimo tvarkos bei terminų, tinkamai supažindino ieškovą su savo sprendimais, neeilinė atestacija buvo rengiama 2 darbuotojams ir su neeilinės atestacijos data jie buvo supažindinti tinkamai, ekspertų komisijos sudėtis bei perklausoje grojami kūriniai nebuvo keičiami. Ieškovas nuo 2019 metų kovo pabaigoje žinojo visą reikalingą ir būtiną informaciją dėl jo neeilinio atestavimo. Teismo vertinimu atsakovo nustatytas ieškovui maksimalus 6 mėnesių terminas buvo pakankamas profesionaliam muzikantui pasikartoti II etape grotus kūrinius. Įvertinama ir tai, jog ieškovo prašymu šiame procese buvo leista dalyvauti ir dalyvavo profesinės sąjungos atstovas stebėtojo teisėmis, iš kurio pusės, o taip pat ir iš ieškovo pusės, dėl nurodytos atestacijos proceso, trukmės, termino ieškovui pasiruošti jokių pastabų, pretenzijų pareikšta nebuvo nei atsakovui, nei Atestacinei komisijai.
Bylos duomenims į numatytą neeilinę atestaciją ieškovas neatvyko, atsakovui bei Atestacinei komisijai apie savo neatvykimą nepranešė, savo neatvykimo priežasčių nenurodė. Tik atsakovui pradėjus aiškintis ieškovo neatvykimo priežastis, ieškovas paaiškino, kad numatytą atestavimo dieną. t.y. 2019-07-09 susirgo, taip pat nurodė, jog akompaniatorė, su kuria buvo susitaręs dėl akompanavimo ieškovui neeilinės atestacijos metu, išvažiuoja rugpjūčio 1-9 dienomis į užsienį.
Ieškovas 2019-07-26 raštu informavo atsakovą, jog 2019 metų atostogų metu (2019-06-14 - 2019-06-25) buvo laikinai nedarbingas, nes peršalo ir atsinaujino nugaros skausmai. Ieškovas taip pat pateikė 2020-01-28 išrašą iš jo medicininių dokumentų kortelės, iš kurio matosi, jog jis laikotarpiu nuo 2019-06-14 iki 06-25 gydėsi pas chirurgą dėl darbo metu patirtos traumos (klubo sąnario raiščių patempimas), laikotarpiu nuo 2019-007-09 iki 07-22 gydėsi dėl stuburo kaklinės srities radikulopatijos, 2019-09-30 gydėsi dėl gripo, 2019-09-02 pradėjo reabilitacinį gydymą; iš pateiktos procedūrų registracijos kortelės matosi, jog ieškovo reabilitacijos laikotarpis nurodytas nuo 08.26 iki 08.30, tačiau nėra žymų apie dalies nurodytų šių procedūrų taikymą/atlikimą. Iš pateiktų ieškovo duomenų bei įrodymų matosi, jog jis nurodytu laikotarpiu, t.y. atostogų (ne darbinių funkcijų atlikimo) metu, turėjo sveikatos problemų, informavo atsakovą apie tai, tačiau byloje nepateikta jokių duomenų bei įrodymų, jog nurodytu laikotarpiu ieškovas informavo atsakovą ir/ar Atestavimo komisiją, jog dėl to negali/negalės dalyvauti paskirtoje atestacijoje, jog dėl to jis nepasiruoš/negalės tinkamai pasiruošti neeilinei atestacijai bei kad tai turės kokios nors neigiamos įtakos neeilinei atestacijai; taip pat nagrinėjamoje byloje pateiktose medicininiuose dokumentuose nėra jokių gydytojo bei/ar kitų specialistų išvadų/rekomendacijų/nurodymų, jog dėl įvardinto sveikatos sutrikimo ieškovas tinkamai negali/negalės/negalėjo atlikti veiksmų grojant trimitu, ar jam nerekomenduojama šių veiksmų atlikti; tuo pačiu įvertinama ir tai, jog pagal ieškovo pateiktus įrodymus dėl jo reabilitacijos ir atžymų apie procedūrų atlikimą teismas negali daryti išvados, jog visos ieškovui paskirtos procedūros reabilitacijos metu jo buvo pilnai panaudotos, todėl, nesant byloje kitų duomenų bei įrodymų bei ieškovui nepašalinus šių prieštaravimų, negalima daryti išvados, jog ieškovo nurodomos reabilitacijos procedūros buvo būtinos ir turėjo/galėjo turėti įtakos/reikšmės paskirtai atestacijai bei jos išvadoms. Teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė, kad nurodytas sveikatos sutrikimas ir vykdomas reabilitacijos procesas turėjo/galėjo turėti įtakos/reikšmės ieškovo pasiruošimui paskirtai atestacijai bei jos išvadoms. Ieškovo byloje pateiktos 2017 m. Higienos instituto metodinės rekomendacijos dėl muzikantų kaulų ir raumenų sistemos sutrikimų prevencijos ir V. N. 2014 m. magistro baigiamasis darbas "Grojimo variniais pučiamaisiais instrumentais specifika ir pagrindiniai principai" nepaneigia šių išvadų, ir , nesant byloje kitų duomenų bei įrodymų, vertinama kaip bendro pobūdžio informacija ((duomenys neskelbtini) straipsnis, 185 straipsnis).
Bylos duomenimis neeilinės atestacijos data buvo perkelta į 2019-08-06, ieškovas apie tai buvo supažindintas pasirašytinai 2019-07-29. Ieškovo neeilinės atestacijos komisijos 2019-08-06 posėdyje, išklausiusi jo atliekamus kūrinius, komisijos nariai įvertino ieškovą nepatenkinamai ir pasinaudojo Aprašo 17.4. punkte numatyta teise pasiūlydami vadovui atleisti kūrybinį darbuotoją iš pareigų; ieškovo apeliacija 2019-08-29 nebuvo tenkinta.
Tuo pačiu įvertinama ir byloje pateikti duomenys bei įrodymai apie ieškovo kitas atestacijas, jam taikytas nuobaudas, ieškovo požiūrį į darbą bei profesinį tobulėjimą, kvalifikacijos kėlimą.
Lietuvos Respublikos Profesionaliojo scenos meno įstatyme numatytas savarankiškas, tik specialiam subjektų ratui taikomas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas - kūrybinio darbuotojo neigiamas įvertinimas atestavimo metu du kartus iš eilės. DK 57 straipsnio nuostatų šiame ginčo kontekste taikyti negalima, kadangi kūrybinių darbuotojų atestacija vykdoma vadovaujantis Aprašo nuostatomis. Kūrybinio darbuotojo veikla gali būti vertinama labai gerai, gerai arba nepatenkinamai; jei kūrybinio darbuotojo veikla įvertinama nepatenkinamai du kartus iš eilės, įstaigos vadovas priima sprendimą kūrybinį darbuotoją atleisti iš pareigą ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį (PCMĮ 11 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Todėl, ieškovą du kartus iš eilės atestavus nepatenkinamai (2018-12- 16 ir 2019-08-06 ), jis buvo atleistas DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kuris numato, kad darbo sutartis privalo būti nutraukta be įspėjimo, kai darbo sutartis prieštarauja įstatymams ir šių prieštaravimų negalima pašalinti, o darbuotojas nesutinka arba negali būti perkeltas į kitą toje darbovietėje esančią laisvą darbo vietą. Ši teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į teisės aktą. išdėstantį sąlygas, kurioms esant, darbo sutartis galima tik su labai gerai ir gerai įvertintais kūrybiniais darbuotojais ir negalima su nepatenkinamai du kartus iš eilės įvertintu darbuotoju. įstatyme yra įtvirtintas imperatyvas, kad tokia darbo sutartis privalo būti nutraukta. Tokios darbo sutarties buvimas yra prieštaravimas statymui. Darbo sutarties nutraukimas vadovaujantis ieškovo nurodoma DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata yra nulemtas darbdavio valia ir taikoma plačiam subjektų ratui ir gali būti įgyvendinta įvykdžius DK 57 straipsnio 5 dalyje nurodytas sąlygas, t.y. darbuotojui raštu pranešus apie jo darbo trūkumus ir asmeninius rezultatus sudarant rezultatų gerinimo planą, apimantį laikotarpį, ne trumpesnį negu du mėnesiai, ir šio plano vykdymo rezultatai nepatenkinami. Tačiau nagrinėjamu atveju taikytina specialioji norma; PCMĮ numatytas savarankiškas, tik specialiam subjektui – kūrybiniam darbuotojui, taikomas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas - kūrybinio darbuotojo neigiamas įvertinimas atestavimo metu du kartus iš eilės, todėl daroma išvada, jog atsakovas nutraukdamas darbo sutartį su ieškovu pagrįstai vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Profesionaliojo scenos meno įstatymo 11 straipsnio 10 dalimi ir DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 3 dalimi.
Byloje pateiktas atsakovo 2019-09-06 etatų sąrašas. Bylos duomenimis ieškovo atleidimo dieną atsakovas ieškojo galimybių jam pasiūlyti laisvą tuo metu esantį darbą. Atsakovo nurodytas aplinkybes, jog esamoms laisvoms darbo vietoms ieškovo kvalifikacija buvo netinkama, ieškovas neginčijo, tai paneigiančių duomenų bei įrodymų bylos nagrinėjimo metu neteikė.
Atsakovo 2019-09-09 įsakymu „D. R. L. darbo sutarties nutraukimo“ Nr. P1-224, atsižvelgiant į 2019-08-06 įvykusios neeilinės orkestro muzikanto R. L. (trimitas) atestacijos rezultatus (2019-08-06 atestavimo komisijos posėdžio protokolas Nr. T6-42), 2019-08-29 įvykusio neeilinio atestacijos komisijos posėdžio (2019-08-29 atestavimo komisijos posėdžio protokolas Nr. T6-46) nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Profesionaliojo scenos meno įstatymo 11 straipsnio 10 dalimi bei DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 3 dalimi, nutraukta darbo sutartis su ieškovu nuo 2019-09-10.
Iš atsakovo pateiktos 2020-01-22 pažymos Nr. R5-47 „D. R. L. darbo užmokesčio“ matosi, jog ieškovo priskaičiuotas mokėtinas vidutinis darbo užmokestis 2019-09-10 dienai yra 818,29 Eur, vidutinis dienos uždarbis – 32,73 Eur; pateikta 2020-01-22 pažyma Nr. F4-01 apie ieškovui priskaičiuotas ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas. Bylos duomenimis atsakovas su ieškovu atleidimo dienai su ieškovu pilnai atsiskaitė.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, taip pat teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų T. A., V. V., P. J. paaiškinimus, taip pat kitus tirtus įrodymus bei jų visumą, teismas daro išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas neteisėtai, nepagrįstai, todėl ieškinys netenkintinas ((duomenys neskelbtini) straipsnis, 185 straipsnis).
Ieškovas pagal teismo 2020-02-10 nutartį sumokėjo 50 Eur dydžio avansą į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų depozitų sąskaitą galimoms liudytojo išlaidoms padengti; kadangi šis avansas nebuvo panaudotas, ieškovui grąžintina jo sumokėtas 50 Eur avansas. Atsakovas pagal teismo 2020-01-31 nutartį sumokėjo 150 Eur dydžio avansą į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų depozitų sąskaitą galimoms liudytojo išlaidoms padengti; kadangi šis avansas nepanaudotas, atsakovui grąžintina jo sumokėtas 150 Eur avansas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Grąžinti ieškovui R. L. iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų depozitinės sąskaitos ieškovo sumokėtą 50 Eur (penkiasdešimt eurų) dydžio avansą.
Grąžinti atsakovui Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų depozitinės sąskaitos atsakovo sumokėtą 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų) dydžio avansą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.